Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis G. S. 2016-02-28, apie 14.30 valandą, viešoje vietoje - miškelyje, esančiame prie Kiškių gatvės namo Nr. 26, Kaune, matant mažamečiams M. M., S. M., E. P., priėjęs prie mažamečio T. T., tyčia jį suėmė rankomis ir apsuko, po to du kartus kumščiu sudavė jam į krūtinę, T. T. nugriuvus ant žemės, jam bendrai 5 kartus spyrė į nugarą ir sėdmenis ir iškeikė necenzūriniais žodžiais bei pasakė „džiaukis, kad į galvą neužvožiau“. Tokiais savo įžūliais veiksmais jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Kaltinamasis G. S. kaltu neprisipažino. Jis paaiškino, kad 2016-02-28 po pietų, jo sūnus D. grįžo į namus labai išsigandęs. Jo paklausė kas įvyko. Vaikas drebėdamas ir drebančiu balsu pasakė, kad jį sumušė vyresnis berniukas. Sumušė pagaliu, apspjaudė jį. Kiti buvę vaikai juokėsi iš to. Tada jis nuėjo prie kalniuko nuo kurio vaikai rogutėmis čiuožinėja. Atėjęs pamatė 4-5 vaikų grupelę. Griežtu balsu paklausė kas mušė D.. Vyriausias vaikas, kurio vardo jis nežino, norėjo pasišalinti. Tada jis jį paėmė už dešinio peties ir jam liepė su tėvais ateiti pas jį iki namų. Jį laikė už drabužių, laikė, kad nepabėgtų. Bandydamas išsivaduoti vaikas pargriuvo, nes buvo slidu. Tada jam pasakė, kad jis daugiau niekada gyvenime nebandytų prieš D. rankos pakelti. Pakartojo, kad ateitų su tėvais, nes turės reikalų su policija. Eidamas link namų pamatė, kad vaikas pakilęs nuo žemės stojo prieš jį į kovinę stovėseną. Jis jam pasakė, kad jis nuleistų rankas. Dar pasakė „džiaukis, kad negavai“. Nesulaukus to vaiko tėvų, žmona su sūnumi nuvažiavo į policiją. Visi vaikai gyvena šalia jo namų. Visi kaimynai. Juos pažįsta iš matymo. Su berniuku švelniai tikrai nekalbėjo, kad keikėsi neprisimena. Kalbant su berniuku miškelyje jam į nugarą ar sėdmenis nespyrė.

Nors kaltinamasis kategoriškai neigė savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau jo įvykdyta nusikalstama veika visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

Mažametis nukentėjusysis T. T. parodė, kad 2016-02-28, apie 14 valandą jis kartu su draugais E. P., M. ir S. M. ir D., kurio pavardės nežino, ant kalno miškelyje žaidė žaidimą „Vagys ir policininkai“. Žaidimo metu jis pastūmė D.. Tada D. pasiėmė roges ir, nieko nesakęs, nuėjo namo. Po kokių 10 minučių atėjo D. tėvas, kuris keikdamasis jį apsuko ir du kartus ranka jam trenkė į krūtinę. Tada jis nugriuvo ant žemės, o D. tėtis jam kelis kartus spyrė į nugarą ir sėdmenis. Po to, D. tėtis pradėjo eiti atgal namo. Kol jis dar buvo netoli nuėjęs, jis palydėjo jį akimis. Tai pastebėjęs D. tėtis, keikdamasis jo paklausė, ko jis žiūri ir pagrasino. Tada jis pakėlė rankas gintis, nes manė, kad jam dar kartą trenks. Tačiau jis jo daugiau nemušė, o tik pasakė „ko čia rankas keli, džiaukis, kad į galvą neužvožiau“. Tada D. tėtis išėjo namo. Po kelių minučių jį iki namų palydėjo draugas M.. Tada jis paskambino savo tėčiui, nes mama neatsiliepė ir jam papasakojo apie įvykį. Dėl suduotų smūgių jam skaudėjo, jis labai išsigando. Kai jį D. tėtis mušė matė M., S. ir E..

Liudytojas A. T. parodė, kad 2016-02-28, apie 14.20 valandą, jam paskambino sūnus T. T., kuris verkdamas pasakė, kad jį prie namų sumušė suaugęs vyras. Jis greitai parėjo namo. Sūnus T. laukė jo namuose. Parėjus namo sūnus T. papasakojo, kad prie jų namų esančiame miškelyje jis žaidė dar su keturiais berniukais. Du iš jų M. ir S. pažįsta, nes jie kaimynai. Dar sūnus pasakė, kad buvo dar du berniukai, kurių vardai D. ir E.. Šių berniukų jis nepažįsta. Sūnus T. pasakė, kad jie visi žaidė žaidimą „Policininkai ir vagys“. Visi žaidė draugiškai. Po to vienas berniukas, kurio vardas D. nuėjo namo. Po kurio laiko prie sūnaus priėjo D. tėtis, kuris T. suėmė rankomis, jį apsuko, du kartus ranka trenkė į krūtinę ir pargriovė ant žemės. Gulint ant žemės, tas vyras jam bendrai 4-5 kartus spyrė į nugarą ir į sėdmenis. Tas vyras apsisukęs pradėjo eiti atgal link namų. Kai sūnus į jį pažiūrėjo, sūnui pasakė kelis keiksmažodžius ir dar pasakė „ko žiūri“. Po to tas vyras nuėjo namo. Įvykio metu sūnui T. buvo suduoti smūgiai. Sūnus patyrė psichologinę traumą. Įvykio metu sūnaus T. drabužiai ar kitas turtas nebuvo sugadintas. Negali pasakyti, kodėl sūnus buvo sumuštas.

Liudytoja E. M. parodė, kad 2016-02-28 dienos metu ji buvo savo namuose. Jos sūnūs S. ir M. su kitais vaikais žaidė netoliese esančiame miškelyje. Apie 13.40 valandą į namus sugrįžo jos vyras V.. Tada jam pasakė, kad eina pažiūrėti vaikų, pažiūrės kur jie ir ką jie veikia. Išėjusi ieškojo vaikų ir juos surado miškelyje, prie jų gyvenamo kvartalėlio. Užlipo ant kalno, ant kurio pamatė roges. Užlipus ant kalno viduryje, pamatė žaidžiančius vaikus. Ji pastovėjo, stebėjo kas vyksta. Vaikai žaidė, kalbėjosi tarpusavyje. Tada pasikvietė savo sūnus S. ir M.. Prie jos atėjo visi vaikai ir D., kuris tempė roges. Jo pavardės nežino, apie 8-9 metų amžiaus. Jis buvo su stora kepure ir mėlyna striuke. Kitas vaikas buvo E.. Dar atėjo T. T. ir du jos sūnus M. ir S.. Vaikų paklausė ką jie veikia. Jie atsakė, kad jie žaidžia ar ruošiasi žaisti „policininkus ir vagis“. Paklausė ar jie važinėjo nuo kalno su rogėmis. Vaikai atsakė, kad sniego per mažai. Vaikai buvo ramūs. Nebuvo jokio konflikto. Niekas nesiskundė. Pasikalbėjus išėjo. Apie 14.30 valandą jos sūnūs ir jų draugas E. grįžo namo išsigandę. M. verkdamas papasakojo, kad įvyko baisus dalykas, nes D. tėtis sumušė T.. E. pasakė, kad buvo labai baisu. D. tėtis daug keikėsi. M. pradėjo pasakoti, kad jie žaidė, ant kalno „policininkus ir vagis“. Tada prie jų priėjo D. tėtis, kuris nieko nesakęs, savo rankomis už pečių paėmė T., pakišo koją, kad jis nukristų ant žemės. Po to, D. tėtis ranka T. sudavė du smūgius į pilvą. T. pasisukus, du kartus spyrė į nugarą. T. pradėjo ašaroti. D. tėtis labai daug keikėsi. Vaikai sakė, kad rusiškai. Po to D. tėtis pradėjo eiti. M. pasakė, kad D. tėtis pasakė „dar kartą prilįsi prie mano D., gausi į snukį“. T. pradėjo verkti ir atsistojo. Kiek paėjęs D. tėvas sugrįžo. T. sudėjo rankas prieš savo veidą, kaip norėdamas gintis. Tada D. tėtis pasakė „tu storas eik pas savo mamą blynų valgyti“. Ji klausė M. kur tada buvo D? M. paaiškino, kad D. pasakė, kad veža rogutes namo ir išėjo. M. dar minėjo, kad jis bijo liudyti. Bijo D. tėčio. Po pokalbio su M. ji išėjo į lauką pažiūrėti kaip jaučiasi S. su E.. Po to paskambino T. T. tėvams. Kitas sūnus S. papasakojo tą patį, tik trumpiau. Jam 7 metai. Dvi dienas vaikai kalbėjo tik apie šį įvykį. Jie buvo labai išsigandę.

2016-03-24 apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo mažametis liudytojas M. M. parodė, kad 2016-02-28 išėjo į mišką ir nusprendė žaisti „vagis ir policininkus“. Žaidė jis, T., S., E. ir D.. Žaidė su lazdomis. D. su T. kovėsi, jis nežiūrėjo, konflikto nematė. Nematė, kaip D. išėjo. Kai buvo vidury kalno, atėjo D. tėtis ir pradėjo keiktis, kalbėti, du kartus T. trenkė į nugarą ir pilvą, po to nuėjo, sakė, „ko žiūri storas, eik mamos blynų valgyti“, tada vėl atėjo, tada keikėsi aiškino kažką. D. tėtis atėjęs sakė, kad „dar prilįsit prie mano D.“ ar kažkaip taip, sakė T.. Nežino, kas turėtų įvykti jai prilįs prie D.. T. D. tėtis pargriovė, paėmė maždaug už pečių, už nugaros užkišo koją ir tada T. pargriuvo ant nugaros ir šono. D. tėtis kalbėjo, smogė į pilvą ir du kartus spyrė į nugarą, neatsimena ar atsitūpė prie T., kai smogė. T. akys pardėjo ašaroti nuo smūgių. Tada D. tėtis nuėjo, sakė „ko žiūri storas, eik mamos blynų valgyti.“ Nežino, kodėl taip sakė, pagalvojo, kad tie žodžiais gal net jam sakyti. Kai D. tėtis sugrįžo ir pradėjo keiktis, T. kilstelėjo rankas, lyg norėdamas gintis. T. pasakė, kad suprato, kai D. tėtis to paklausė. Dėl ko D. tėtis tai padarė nežino, gal T., ką D. padarė. Kokie jo ir D. santykiai nežino, jie tik pažįstami. Su T. jie draugai. Jis mano, kad ne nuo T. pas D. mėlynės. D. mušėsi su savo broliu einant į mišką. Jam taip sakė S. ir kiti. Jis mėlynių nematė. S. turbūt matė, kai jie mušėsi. Jo mama buvo atėjusi, kai jie žaidė, nuo kalno viršaus mama atėjo. Nežino dėl ko žaidimas nutrūko. Kai D. išėjo, daugiau žaidimo netęsė. T. sakė, kad skaudėjo, po to sakė, kad praeina. Jis pats labai išsigando, kai D. tėtis mušė T.. Kokios mintys kilo, neprisimena. D. tėtis keikėsi rusiškai, šiek tiek supranta rusiškai, tuos keiksmažodžius jis žino (b. l. 34-35).

2016-03-24 apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo mažametis liudytojas S. M. parodė, kad 2016-02-28 atėjo jo draugo D. tėtis ir pradėjo mušti T., kai jie miške žaidė. D. tėtis atėjęs pastūmė T., jis nugriuvo ir jam du kartus smogė į pilvą ir į nugarą kumščiu. D. tėtis keikėsi, sakė, „jai dar paliesi mano D.“, kažkas bus, bet kas, jis neprisimena. D. tėtis į pilvą T. sudavė kumščiais. T. nugriuvo. D. tėtis tada jam spyrė į nugarą du kartus (parodė ant žaislo). Kai į pilvą sudavė, T. jau gulėjo ant žemės. Dar D. tėtis sakė „džiaukis, kad negavai į snukį“. Čia jau po smūgių. Paskui jis išėjo ir dar kartą grįžo, ir pradėjo visaip keiktis, bet daugiau nieko nedarė, paskui vėl išėjo. Kai keikėsi, tai mano, kad D. tėtis sakė viską T.. T. pradėjo ašaroti akys, bet pagalbos jis nesišaukė. Kai D. tėtis išėjo, palydėjo T. iki namų. Kodėl D. tėtis tai padarė – nežino. Tarp D. ir T. konflikto nebuvo, jie nesimušė. Jie tik pradėjo spjaudytis, t. y. M. su E., jis su T.. D. nespjaudė, ant jo bandė spjauti, tik neprisimena kas. T. D. tėčiui pakėlė rankas, bandė apsiginti, kai atsistojo. T. nieko nesakė. Po įvykio žaidimo nebetęsė, nes T. negalėjo žaisti, tai ir jie nežaidė. T. buvo sumuštas, jis skundėsi jiems. Jis sakė, kad jam vos nepataikė į saulės rezginį. O ką dar sakė – neprisimena. D. išėjo nusitempti roges ir nebegrįžo. Kai atėjo D. tėtis, jie žaidė. Atėjęs pradėjo keiktis. D. tėtis priėjo prie T., klausė, kuris T.. Ji pasakė, kuris. Anksčiau D. tėtį buvo matęs, žino, kad jis D. tėtis. D. jau nebe draugas, nes jis prie jo lindo, seniai nedraugauja. T. yra brolio draugas (b. l. 36-37).

2016-03-24 ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas mažametis liudytojas E. P. parodė, kad 2016-02-28 jis žaidė su draugais S., M., T. ir D. kalno apačioje. Visi berniukai yra jo draugai, nebuvo jokio konflikto. Žaidžiant buvo atėjusi S. ir M. mama. Jie žaidė, o D. kažkas nepatiko. Jis pasakė einam pasiskųsti. D. jie nieko nepadarė, gal nepatiko jam tas žaidimas. T., M. ir S. jam nieko nepadarė. D. nesakė, kodėl jam reikia eiti pasiskųsti. Tada atėjo jo tėtis. D. tėtis priėjo prie T., nieko jam nesakė, kitiems irgi nieko nesakė, tylėdamas priėjo. D. tėtis paguldė T. ant šono, suspardė tada, spardė ir tiesiog mušė. Šonu T. paguldė, nemoka pasakyti, kaip paguldė, ant šono paguldė (parodė ant žaislo), priėjo iš dešinės prie T. ir paguldė (parodė ant žaislo) ir tada T. suspardė, matė tai. Spardė tiesiog į pilvą. Įspyrė vieną kartą, jai neklysta, arba du ir į kojas spyrė. Negali pasakyti D. tėčio žodžių, nes jie žiaurūs, keiksmažodžiai. Nepamena kas pasakė, kad tai keiksmažodžiai. Tuos žodžius D. tėtis sakė T.. D. tėtis sudavė T. į pilvą, nematė kiek kartų. Pirmiau paguldė ir spardė. Vėliau ranka į pilvą sudavė. Matėsi, kad T. skaudėjo ir po visko jis pradėjo verkti truputį. Jis negali pasakyti kaip tai matydamas jautėsi. Dar D. tėtis užlipo į kalną ir į juos pažiūrėjo ir sakė negražių žodžių. Jiems visiems juo sakė. Tai buvo keiksmažodžiai, tik nežino ar rusiški. Žaisdami vienas kito neužgavo, gražiai žaidė. Jis labai išsigando, kai D. tėtis mušė T.. Žaidimo metu pagalių nenaudojo, jų nebuvo. Vaikai nesispjaudė. Po visko papasakojo mamai ir tėčiui. Po visko S. ir M. mama nebuvo atėjusi pas jus į namus (b. l. 41-42).

Liudytoja O. R. parodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis. Sutiko duoti parodymus prieš artimą asmenį. Įvykio dieną vaikas grįžo namo, labai nusiminęs, verkė, buvo pasipiktinęs, pasakė, kad jį sumušė. Vaikas taip atrodantis pirmą kartą grįžo namo. Apžiūrėjo vaiką, sakė skauda koją, nes mušė su pagaliu. Davė į pilvą, striukė buvo purvina. Prie kairės akies smilkinyje buvo paraudimas, kitą dieną paraudimas dingo. Koją skaudėjo, ji buvo raudona ir matėsi sumušimas. Su vaiku teko kalbėtis tą dieną, jam buvo labai sunku ir matėsi, kad jis patyrė psichologinį smurtą. Sūnus papasakojo, kad žaidė miške su E. ir atėjo vyresni berniukai su draugais ir pradėjo vienas berniukas kabinėtis, spardyti roges, sakė, tavo ,,šūdinos“ rogės, parvertė ant medžio. Ji su vyru sprendė ką daryti, nežinojo berniuko, kuris vaiko skriaudikas, tik žinojo, kad tas vaikas šalia gyvena, bet negalėjo įeiti į kiemus, nes kodai, bet tas berniukas ne primą kartą kabinėjosi. Tuo metu, kai taip atsitiko jau buvo peržengtos visos ribos ir jie norėjo išsiaiškinti kas to vaiko tėvai. Apie vaiko tėvus nieko nežinojo. G. S. nuėjo į miškelį, kur vaikas parodė žaidimo vietą. Vyras labai greitai grįžo, po kokių 5 min., pasakė vaikui, kad jis ateitų su tėvais, sakė vaikas agresyviai elgėsi ir buvo sunku susitarti. Po to, kitą dieną, kreipėsi į policijos nuovadą. Vaiką ne tik mušė, bet ir smaugė ir apspjovė. Su kaltinimu vyrui yra susipažinusi. Aplinkybes išgirdo iš savo vaiko. Išgąsdino vaiko psichologinė būsena. Ji aiškinosi detales, eigą, kas po ko vyko. Svarstė klausimą dėl kreipimosi į pareigūnus.

Iš 2016-03-01 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G563/2016(02) matyti, kad T. T. išorinių sužalojimų nekonstatuota, sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas (1 t., b. l. 10).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vieta yra miškelyje, 250 metrų nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune (1 t., b. l. 5-7).

Iš byloje esančių Kauno apylinkės prokuratūros 2016-04-12 nutarimo, Kauno apylinkės teismo 2016-05-16 ir Kauno apygardos teismo 2016-08-30 nutarčių kopijų matyti, kad atmestas pareiškėjos O. R. skundas dėl jos sūnaus D. S. sumušimo (2 t., b. l. 18-25).

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šios teisės normos dispozicijoje nurodytais būdais, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka.

Kaltinamojo G. S. savo kaltės neigimas laikytinas gynybinio pobūdžio pasirinkta pozicija, kurios nepatvirtina nei vienas faktas, esantis byloje, todėl yra atmestinas. Kaltinamojo parodymus, kad jis įvykio metu tik išbarė nukentėjusįjį T. T. dėl jo netinkamo elgesio mažamečio sūnaus D. atžvilgiu, paneigia nukentėjusiojo ir mažamečių liudytojų parodymai, kuriuose tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo vienodai ir aiškiniai nurodoma, kokiomis aplinkybėmis T. T. atžvilgiu buvo padaryti nusikalstami veiksmai. Dėl paminėtų aplinkybių visumos kaltinamojo G. S. teiginiai, jog jis tik padarė pastabą T. T. dėl jo netinkamo elgesio savo sūnaus D. atžvilgiu, atmestini kaip nepagrįsti jokiais bylos duomenimis.

Kaip matyti iš nustatytų faktinių aplinkybių, į miškelį santykių su nukentėjusiuoju T. T. nuėjo aiškintis G. S., tokiu būdu inicijavęs konfliktą. Jis suėmė nukentėjusįjį už pečių, pargriovė ant žemės ir sudavė smūgius T. T., ką šiuo atveju patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai. Byloje nėra įrodymų, kad nukentėjusysis būtų inicijavęs neteisėtus veiksmus kaltinamojo sūnaus D. atžvilgiu. Todėl yra atmestinas ir kaltinamojo teiginys dėl nukentėjusiojo T. T. netinkamo elgesio mažamečio D. atžvilgiu. Teismas konstatuoja, kad nebuvo realios priežasties vėliau įvykusiam konfliktui kilti.