- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-16
- Bylos Nr.
- 1A-54-935/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis
- Civilinis ieškovas
- D. M.
- Kaltinamasis
- A. D.
- Nukentėjusysis
- R. M., D. M.
- Advokatai
- Danutė Kisinienė, Dževaldas Joneliūnas
- Kategorijos
- 1.2.14.10.1Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 1 d.)
- 2.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Julitos Dabulskytės-Raizgienės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės (toliau – prokurorė) ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo atstovo advokato apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. buvo išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nukentėjusiųjų R. M. ir D. M. civilinis ieškinys dėl 1394 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo buvo paliktas nenagrinėtu.
Prašymai iš A. D. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. M. priteisti 508,20 Eur atstovo advokato atstovavimo išlaidoms apmokėti buvo palikti nenagrinėtais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. D. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2021 m. liepos 21 d. apie 11.00 val., būdamas namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, priėjęs prie D. M. sklypo, nuo jo (A. D.) tėvų sklypo skiriančios tvoros, pradėjo ardyti D. M. priklausančią medinę tvorą, rankomis ištraukdamas ją iš žemės bei sulaužydamas ir taip sugadino svetimą turtą, padarydamas D. M. 1394 Eur turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais A. D. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde prokurorė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį ir A. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, skirti jam 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą, iš A. D. priteisti nukentėjusiesiems R. M. ir D. M. 1394 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat priteisti advokato atstovavimo išlaidas.
3. Prokurorė aiškina, kad nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, dalykas yra bet koks svetimas kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas. Šio nusikaltimo esmę sudaro svetimo turto sugadinimas ar sunaikinimas, t. y. kaltininko veiksmai, dėl kurių kitam asmeniui priklausantis turtas netenka visos ar dalies savo ekonominės vertės. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti, kad konkretus turtas buvo sunaikintas ar sugadintas, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai turtas faktiškai nustoja būti ekonomine ūkine vertybe arba jis sugadinamas. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.
4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, remiantis nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, pateiktais vaizdo įrašais, yra neginčytinai nustatyta, jog A. D. 2021 m. liepos 21 d., ištraukdamas iš žemės bei sulaužydamas, išardė tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypų stovėjusią medinę tvorą, priklausančią D. M., padarydamas 1394 Eur turtinę žalą. Prokurorės įsitikinimu, A. D. padaryti veiksmais užtraukia baudžiamąją, o ne civilinę atsakomybę.
5. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. D., ardydamas tvorą, neturėjo tikslo sugadinti ar sunaikinti kaimynui priklausantį turtą, jo tikslas buvo sudaryti sąlygas savo tėvams disponuoti žeme, noras apsaugoti tėvų žemę. Paminėta išvada buvo padaryta remiantis tik A. D. parodymais, kuriems pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė prioritetą prieš nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus. A. D. versiją, kad jis išgriovė neva jo tėvų sklypo ribose neteisėtai pastatytą tvorą, paneigia byloje esantys sklypų brėžiniai, nukentėjusiojo D. M., R. M. parodymai, iš kurių matyti, jog sklypus skirianti tvora buvo pastatyta dar prieš tai, kai D. M. ir R. M. įsigijo sklypą su namu. Prokurorė pažymi, kad nuo 2002 metų iki 2021 metų jokių ginčų tarp savininkų dėl sklypų ribų ar išmatavimų bei kitais klausimais nebuvo kilę. Tiek iš nukentėjusiojo D. M., tiek iš A. D. parodymų matyti, kad pretenzijas dėl jo tėvų sklypo ribose pastatytos tvoros išteisintasis pradėjo reikšti tik tuomet, kai jo tėvai norėjo atlikti savo sklypo tiksliuosius matavimus, išplečiant (duomenys neskelbtini) sklypo ribas į valstybinį kelią, kam prieštaravo D. M.. Prokurorė taip pat pabrėžia, kad riba tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypų nesikeitė.
6. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad, kai sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo D. M., buvo atlikti sklypo kadastriniai matavimai, kuriuose dalyvavo ir kaimyninio sklypo savininkas K. D., kuris sutiko, jog matavimai atitiko visas sklypo ribas, tvora buvo tinkamoje vietoje, pretenzijų neturėjo. A. D. turėjo žinoti esamą situaciją, kad tvora stovėjo D. M. sklypo ribose. Baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. D. kitiems asmenims priklausančią tvorą išardė ne siekdamas apsaugoti savo tėvų sklypo ribas, o keršydamas D. M. dėl kilusių nesutarimų.
7. Prokurorė teigia, kad A. D. suvokė, jog tvora yra svetimas turtas, turėjo aiškų tikslą ir motyvą padaryti nusikalstamą veiką, padarytų sugadinimų pobūdis rodo veikos pavojingumą. Svetimą turtą A. D. sugadino kerštaudamas, siekdamas pakenkti, padaryti turtinę žalą D. M., prieš tai nesiimdamas jokių teisėtų priemonių ginčui dėl, jo nuomone, tėvų sklype neteisėtai pastatytos tvoros išspręsti. A. D. suprato, kad gadina svetimą turtą ir tokių pasekmių norėjo, veikė tiesiogine tyčia, todėl tokios aplinkybės rodo padarytos veikos kryptingumą, pavojingumą ir asmens kaltę.
Šalies argumentai
8. Apeliaciniame skunde nukentėjusiųjų atstovas advokatas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį ir A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusiojo civilinio ieškovo D. M. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir nukentėjusiajam iš A. D. priteisti 1394 Eur turtinei žalai ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat nukentėjusiajam D. M. priteisti advokato ir advokato padėjėjo atstovavimo išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Skunde yra nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog A. D. išardė ir sugadino nukentėjusiam D. M. ir jo sutuoktinei priklausiusią 23 metrų ilgio medinę tvorą. Tokia išvada buvo grindžiama byloje esančia filmuota medžiaga, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuotais duomenimis, nukentėjusiojo D. M. ir jo sutuoktinės R. M. parodymais, paties A. D. parodymais. Baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad A. D. rankomis traukė ir laužė nukentėjusiojo medinę tvorą, kuri tapo netinkama naudoti pagal tikslinę paskirtį ir kurios vertė sumažėjo. Akivaizdu, kad tarp tvoros sugadinimo ir jos savybių praradimo yra priežastinis ryšys, nes, jeigu A. D. nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų, tvora nebūtų praradusi savo tikslinės paskirties ir vertės. R. M. parodymai patvirtina, kad A. D. neteisėtus veiksmus padarė veikdamas tiesiogine tyčia.
10. Nukentėjusiųjų atstovas yra įsitikinęs, kad tuo atveju, jeigu A. D. iš tikrųjų manė, jog yra pažeidžiamos jo tėvų teisės, jis galėjo galimai pažeistas teises ginti civilinio proceso nustatyta tvarka, o ne ardyti svetimą turtą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad A. D. veiksmuose nebuvo tyčios, nes jis neturėjo tikslo sugadinti tvoros, o jo tikslas buvo atlaisvinti tėvų žemės sklypą. Nukentėjusiųjų atstovas pažymi, kad baudžiamajai atsakomybei už turto sunaikinimą kilti nėra svarbūs nusikalstamą veiką padariusio asmens motyvai, todėl pirmosios instancijos teismo argumentai dėl A. D. elgesio, kai į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, nėra reikšmingi sprendžiant jo kaltės klausimą. Ramus išteisintojo elgesys tik parodė, kad jis veikė apgalvotai, suprasdamas savo veiksmų reikšmę, nebūdamas paveiktas emocijų ar kitų asmenų elgesio, ir netgi ciniškai.
11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tyčinis svetimo turto sunaikinimas ir sugadinimas apibrėžtas baudžiamajame įstatyme kaip nusikalstama veika. Taigi išvada, kad tam tikri veiksmai vertintini išimtinai kaip civilinis deliktas, turi būti pagrįsta atitinkamomis aplinkybėmis ir tinkamai argumentuota. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant tokio pobūdžio klausimą, būtina vadovautis bendru teisiniu proporcingumo principu, taip pat atsižvelgti į bendrą įvykio kontekstą, įvertinti veiką pagal pavojingumo ir baudžiamosios atsakomybės kaip paskutinės priemonės (ultima ratio) kriterijus.
12. Advokatas yra įsitikinęs, kad baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys leidžia daryti išvadą, jog tvoros sunaikinimas ar sugadinimas nebuvo susijęs su A. D. ar jo tėvų teisių įgyvendinimu ir ginču dėl žemės sklypų ribų nustatymo. Toks įsitikinimas yra grindžiamas nukentėjusiojo D. M., jo sutuoktinės R. M. ir matininko R. S. parodymais, taip pat žemės sklypų paženklinimo dokumentuose užfiksuotais duomenimis. D. M. priklausanti tvora buvo pastatyta dar prieš tai, kai jis įsigijo žemės sklypą, ir niekada nekilo ginčo dėl tvoros vietos ir žemės sklypo ribų nei su A. D. tėvais, nei su pačiu išteisintuoju. Pirmosios instancijos teisme R. S. nurodė, kad, patikslinus A. D. tėvų žemės sklypo ribas, sklypo plotas padidėjo, nors ir nesiribojo su D. M. žemės sklypo riba. D. M., susipažinęs su žemės sklypo matavimais, kaip sodų bendrijos pirmininkas pateikė prieštaravimus ne dėl jam priklausančio žemės sklypo bendros ribos su A. D. tėvų žemės sklypo riba neatitikimo, o dėl A. D. žemės sklypo ribos, kuri ribojosi su bendrijai priklausančiu bendro naudojimo keliu, nes vienos kraštinės ilgis buvo pusę metro ilgesnis ir užėmė dalį nurodyto sodininkų bendrijos bendro naudojimo kelio. Matininkui patikslinus minėtą ribą pagal sodų bendrijos generalinį planą, A. D. ėmė reikšti nukentėjusiajam pretenzijas dėl žemės sklypo ribos ir ant jo pastatytos tvoros. Taigi A. D. neteisėtus veiksmus padarė siekdamas atkeršyti nukentėjusiajam dėl jo pozicijos.
13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. D. veiksmais buvo sugadinta visa nukentėjusio medinė tvora, kuri skyrė gretimus žemės sklypus. Sugadintos tvoros kiekis yra didelis. Toks A. D. elgesys vertintinas kaip įžūlus ir agresyvus, kuris neabejotinai ne tik padarė nukentėjusiems turtinę žalą, bet ir kėlė pagrįstą baimę dėl savo saugumo, nes buvo kėsinamasi į nuosavybę, buvo grasinama. A. D. veiksmai turi būti vertinami kaip užtraukiantys baudžiamąją atsakomybę, peržengiantys gretimų žemės sklypų savininkų civilinių teisinių santykių ribas, nes pasižymi dideliu piktavališkumu, įžūlumu ir priskirtini baudžiamojo įstatymo draudžiamų veikų kategorijai.
14. Apeliantas pažymi, kad A. D., būdamas atidus ir rūpestingas, turėdamas gyvenimo patirtį, pagal savo išsilavinimą turėjo ir galėjo suprasti, jog neturi teisės laužyti, ardyti svetimo turto, o manydamas, kad jo tėvų teisės yra pažeidžiamos, ginti jas įstatymų nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
15. Atsiliepime į apeliacinius skundus A. D. prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį galioti.
16. Atsiliepime į apeliacinius skundus nurodoma, kad nukentėjusiųjų buvo reikalaujama patraukti objektus, esančius išteisintojo tėvų žemės sklype, tačiau reikalavimas nebuvo įvykdytas, todėl išteisintasis pats pašalino tris kuoliukus su skersinėmis iš tėvų žemės sklypo. Segmentų ir skersinės lentos nebuvo sulaužytos. Nukentėjusiųjų žemės sklype sumestos sutrūnijusios lentos yra ne tvoros dalys, o išardyto sandėliuko lentos. Be to, atsiliepime yra tvirtinama, kad tvorą iš senų medžiagų pastatė būtent nukentėjusieji, ši tvora stovėjo išteisintojo tėvų žemės sklype.
17. Išteisintasis nurodo, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog buvo sugadinti 23 metrai tvoros ir tokiu būdu nukentėjusiesiems buvo padaryta 1394 Eur žala. Byloje esantis pasiūlymas, iš kurio matyti, kad pastatyti naują tvorą kainuotų 1394 Eur, nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, realiomis tvoros atstatymui reikalingomis medžiagų sąnaudomis.
18. Teismo posėdžio metu prokurorė, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas bei jo atstovas advokatas prašė apeliacinius skundus tenkinti, išteisintasis bei jo gynėja advokatė prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Prokuroro ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo atstovo advokato apeliaciniai skundai atmestini.
19. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, kurio vertė yra didesnė nei 5 MGL (250 Eur), tačiau mažesnė nei 250 MGL (12500 Eur) (BK 190 straipsnio 1 dalis). Šios nusikalstamos veikos esmę sudaro svetimo turto sugadinimas ar sunaikinimas, t. y. kaltininko veiksmai, dėl kurių kitam asmeniui priklausantis turtas netenka visos ar dalies savo ekonominės vertės. Kai turtas netenka savo ekonominės ar ūkinės vertės ir jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį, turtas yra laikomas sunaikintu. Kai turto vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos, toks turtas laikomas sugadintu.
20. Nagrinėjamu atveju A. D. buvo kaltinamas tuo, kad sugadino svetimą turtą, t. y. rankomis ištraukė D. M. priklausančią medinę tvorą iš žemės ir ją sulaužė. Faktą, kad A. D. išardė dalį D. M. priklausančios tvoros akivaizdžiai, patvirtina baudžiamojoje byloje esantis vaizdo įrašas (video-1629093145), iš kurio matyti, kaip išteisintasis rankomis ištraukia vieną tvoros horizontalią lentjuostę, tuo pačiu paveikdamas stulpelius, prie kurių ji yra pritvirtinta, tuomet ištrauktą lentjuostę numeta į kitą tvoros pusę. Faktą, kad dalis D. M. priklausančios tvoros buvo išardyta, patvirtina ir įvykio vietos apžiūros, atliktos 2021 m. rugpjūčio 16 d., protokolo priede (fotolentelėje Nr. 1) užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog įvykio vietoje yra sukrautos medinės tvoros dalys, t. y. pavienės horizontalios tvoros lentjuostės, taip pat lentjuostės, kurios nėra atskirtos nuo stulpelių, prie kurių jos yra pritvirtintos, du tvoros segmentai yra pasvirę (t. 1, b. l. 39-41). Aptariamą faktą patvirtina ir D. M. bei R. M. parodymai, duoti apeliacinės instancijos teisme, pirmosios instancijos teisme bei ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 25-26, 55, 59, t. 2, b. l. 173-175, t. 3, b. l. 31-32, 94-99).
21. BK 187 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji. Tai reiškia, kad, traukiant asmenį atsakomybėn pagal aptariamą BK straipsnį, būtina nustatyti padarinius, t. y. konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Apeliacinės instancijos teismui nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, kad dėl A. D. veiksmų, t. y. fizinio poveikio, dalis nukentėjusiajam ir jo sutuoktinei priklausančios medinės tvoros segmentų iš tikrųjų buvo išrinkta, dėl ko tvora nebeatlieka savo funkcinės paskirties, o tvoros segmentų išrinkimo metu dalis jos sudedamųjų dalių buvo apgadinta bei sunaikinta. Tokią išvadą patvirtina įvykio vietos apžiūros, atliktos 2021 m. rugpjūčio 16 d., protokolo priede užfiksuoti duomenys. Kaip jau buvo minėta, iš įvykio vietos apžiūros protokolo priede užfiksuotų duomenų matyti, kad įvykio vietoje yra sukrautos medinės tvoros dalys, t. y. pavienės horizontalios tvoros lentjuostės, taip pat lentjuostės, kurios nėra atskirtos nuo stulpelių, prie kurių jos yra pritvirtintos (horizontalios lentjuostės iš vienos pusės yra tvirtinamos prie dviejų vertikalių stulpelių), du tvoros segmentai yra pasvirę (t. 1, b. l. 39-41). Aptariamo priedo šeštoje nuotraukoje aiškiai matyti apgadinti vieno tvoros segmento stulpeliai (nuskelti dviejų tos pačios segmento pusės stulpelių kraštai), prie kurių tvirtinamos horizontalios tvoros lentjuostės (t. 1, b. l. 40). Toks pats faktas yra užfiksuotas ir paties A. D. pateiktoje nuotraukoje (t. 2, b. l. 150). Šie stulpeliai tikėtina nebegali būti panaudoti pagal ankstesnę paskirtį. Trečioje priedo nuotraukoje matosi nuskeltas horizontalios lentjuostės kraštas, o penktoje ir septintoje nuotraukose matosi, kad vienos horizontalios lentjuostės galas, kuris šiek tiek patrūnijęs, yra truputį apgadintas (t. 1, b. l. 39-41). Nuotraukose matomi ir kiti stulpelių bei lentjuosčių defektai, kurie galimai atsirado dėl fizinio poveikio ardant tvorą, tačiau jie nevertinti kaip reikšmingi, esmingai mažinantys tvoros dalių naudingąsias savybes. Pažymėtina, kad iš D. M. pareiškimo priedo Nr. 2 matyti, kad buvo nulaužtas vienas iš tvoros stulpelių (t. 1, b. l. 16), o iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad yra įskilusi vieno tvoros stulpelio viršutinė dalis (skilimas yra ties ta vieta, kurioje anksčiau buvo pritvirtinta horizontali lentjuostė) (t. 3, b. l. 16, 17). Taigi faktas, kad dalis tvoros dalių buvo apgadinta (neteko dalies savo estetinio, kokį gali turėti dvidešimties metų senumo patrūnijusi mediena, vaizdo) ar sunaikinta, abejonių nekelia. Teisėjų kolegija čia atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš baudžiamojoje byloje esančio vaizdo įrašo 2021_0721_114741_008 matyti, jog, į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, D. M., R. M. ir A. D. ginčijosi dėl tvoros stovėjimo vietos. A. D. aiškino, kad anksčiau toje vietoje nebuvo tvoros, o R. M. nurodė, jog tvora toje vietoje buvo dvidešimt metų („supuvus tvora per dvidešimt metų net“) (vaizdo įrašo laikas 00:10-00:22). Paminėtas R. M. pasisakymas rodo, kad tvoros ar bent jau jos dalies būklė nebuvo itin gera.
22. Pastebėtina, kad skundžiamame nuosprendyje buvo padaryta išvada, jog A. D. neturėjo tikslo sugadinti ar sunaikinti D. M. priklausantį turtą. Jo tikslas buvo sudaryti sąlygas savo tėvams disponuoti jiems priklausančia žeme, noras apsaugoti tėvų žemę. Iš esmės tokia pirmosios instancijos teismo išvada reiškia, kad A. D. veiksmuose nebuvo tyčios sugadinti svetimą turtą. Su tokia išvada nėra pagrindo sutikti. Nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnyje, yra padaroma veikiant tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteisėtai naikina arba gadina svetimą turtą, numato, kad dėl to turtas visiškai arba iš dalies neteks savo vertės ir vartojamųjų savybių, ir šių padarinių nori (tiesioginė tyčia) arba nors šių padarinių nenori, bet sąmoningai leidžia jiems kilti (netiesioginė tyčia). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinus vaizdo įraše video-1629093145 užfiksuotus faktus, kurie aptarti šio procesinio sprendimo 20 pastraipoje, bei faktą, kad tvora buvo ardoma nenaudojant jokių įrankių, nekyla abejonių, jog A. D., būdamas brandaus amžiaus bei psichiškai sveikas asmuo, suvokė, kad dėl jo veiksmų dalis ardomos tvoros elementų bus sugadinta ar sunaikinta ir sąmoningai leido tokiems padariniams kilti. Taigi tvoros apgadinimai šiuo atveju buvo padaryti veikiant netiesiogine tyčia. Aplinkybė, kad išteisintasis subjektyviai buvo įsitikinęs, jog ardydamas tvorą jis gina savo tėvų galimai pažeistas teises, niekaip nepaneigia fakto, kad svetimas turtas buvo sugadintas tyčia. Tuo pačiu teisėjų kolegija konstatuoja, kad faktas, jog dalis tvoros elementų buvo sugadinti bei sunaikinti veikiant tyčia, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad išteisintasis padarė kokią nors nusikalstamą veiką.
23. Kaip jau buvo minėta anksčiau, atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla tik tuo atveju, jeigu sugadinto turto vertė viršija 5 MGL (250 Eur). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu apskritai nebuvo nustatinėjama sugadinto turto vertė, o A. D. suformuluotame kaltinime buvo nurodyta tik galimai nukentėjusiajam D. M. padaryta turtinė žala, naujos tvoros pastatymo kaina. Vis tik veikos kvalifikavimui pagal BK 187 straipsnį yra reikšmingas ne padarytos žalos dydis, o sugadinto turto vertė konkrečių neteisėtų veiksmų padarymo metu. Teismų praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurios nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-73-677/2016, 2K-298-697/2016, 2K-5-628/2019 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, įvertinus baudžiamojoje byloje esančiuose apžiūros protokoluose, faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, pareiškimo prieduose užfiksuotus duomenis, nėra pagrindo tvirtinti, jog sugadintų išrinktos tvoros, kuri buvo pastatyta apytiksliai prieš dvidešimt metų, dalių, kurių nebegalima panaudoti pagal buvusią paskirtį, vertė viršija 250 Eur. Tuo pačiu pastebėtina ir tai, kad šiuo atveju nėra pagrindo manyti, jog šių dalių vertė galėtų viršyti 3 MGL (150 Eur), kas galėtų užtraukti atsakomybę pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas).
24. Nukentėjusiojo D. M. bei liudytojos R. M. teiginiai, kad visos išardytos tvoros dalys buvo sulaužytos ir iš esmės nebegali būti panaudotos tvoros atstatymui, nėra pagrįsti objektyviais duomenimis. Tokie teiginiai prieštarauja įvykio vietos, atliktos 2021 m. rugpjūčio 16 d., protokolo priede užfiksuotiems duomenims (aptarti šio procesinio sprendimo 21 pastraipoje), taip pat tvoros apžiūros, atliktos 2023 m. sausio 12 d., protokole bei jo priede užfiksuotiems duomenims. Iš tvoros apžiūros protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad apžiūros metu buvo nustatyta, jog tarp išrinktos tvoros dalių buvo ir vienas tvoros segmentas su penkiomis lentjuostėmis, t. y. pilnas tvoros segmentas, vienas tvoros segmentas buvo su keturiomis lentjuostėmis, ties kitų lentjuosčių dalimis buvo matomos laužymo žymės. Pastebėtina, kad faktas, jog ant dalies tvoros dalių buvo matomos laužymo žymės (pavyzdžiui, pirmoje nuotraukoje matoma, kad iš lentjuostės yra išlindę du medvaržčių galai, kas rodo, jog ši lentjuostė buvo ištraukta iš tos vietos, kurioje ji buvo pritvirtinta, tačiau neleidžia daryti išvados, kad ši lentjuostė yra sugadinta ar buvo sugadintas stulpelis, prie kurio ji buvo pritvirtinta), nereiškia, kad šios dalys buvo sugadintos ar sunaikintos, tuo labiau, kad tokie sugadinimai, kaip ir įvykio vietos apžiūros, vykusios 2021 m. rugpjūčio 16 d., protokolo priede, nėra užfiksuoti nuotraukose. Aptariamame protokole bei jo priede nėra užfiksuoti reikšmingesni tvoros dalių apgadinimai, kurie leistų daryti išvadą, jog išardytos tvoros dalys negali būti naudojamos taip, kaip jos buvo naudojamos anksčiau. Tiesa, dvidešimtoje aptariamo protokolo priedo nuotraukoje yra užfiksuota viena lentjuostė, kurios galas yra įskeltas, ši lentjuostės vieta yra akivaizdžiai aptrūnijusi. Vis tik įvertinus faktą, kad tvoros dalys įvykio vietoje netinkamomis sąlygomis bei nejudinamos guli nuo pat 2021 m. liepos 21 d., t. y. beveik dvejus metus, negalima konstatuoti, kad tokio pobūdžio lentjuostės apgadinimas atsirado būtent dėl išteisintojo veiksmų.
25. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nustačius, jog nėra pagrindo tvirtinti, kad sugadinto bei sunaikinto turto vertė viršija 3 MGL ir tuo labiau 5 MGL, nėra pagrindo daryti išvados, jog A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnyje. Dėl šios priežasties A. D. buvo pagrįstai išteisintas, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nustačius, kad šiuo atveju nebuvo padaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas, toks civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Tuo pačiu pažymėtina, kad nukentėjusysis savo pažeistas teises gali ginti civilinio proceso nustatyta tvarka, kreipdamasis dėl A. D. neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
26. Skundžiamu nuosprendžiu prašymai iš A. D. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. M. priteisti 508,20 Eur atstovo advokato atstovavimo išlaidoms apmokėti buvo palikti nenagrinėtais. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad toks sprendimas yra nepagrįstas. A. D. buvo išteisintas baudžiamojoje byloje, pradėtoje pagal nukentėjusiojo pareiškimą. Išteisinus A. D., nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, D. M. civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje buvo paliktas nenagrinėtu. Taigi pirmosios instancijos teismas prašymus dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo turėjo atmesti, o ne palikti nenagrinėtus.
27. BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Atmetus nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo apeliacinį skundą, iš A. D. išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. M. patirtas išlaidas advokato, kuris surašė apeliacinį skundą ir dalyvavo apeliacinės instancijos teisme kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo atstovo advokato apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio dalį, kuria buvo palikti nenagrinėti prašymai iš A. D. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. M. priteisti 508,20 Eur atstovo advokato atstovavimo išlaidoms apmokėti, pakeisti ir šiuos prašymus atmesti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Atmesti prašymą iš A. D. išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. M. patirtas išlaidas advokato, kuris surašė apeliacinį skundą ir dalyvavo apeliacinės instancijos teisme kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti.