Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarimo, kuriuo A. B. nubaustas pagal ATPK 124 str. 4 d. 400 Lt dydžio bauda, pagal ATPK 126 str. 1 d. 1000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., skirta galutinė administracinė nuobauda – 1000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš pateiktų į bylą dokumentų matyti, kad jo tėvas serga sunkia širdies liga, savarankiškai nevaikšto, neseniai jam buvo atlikta širdies vožtuvo operacija. Jį vieną kartą per savaitę reikia vežti į Klaipėdos miesto ligoninės Kardiologijos sk. Dėl stuburo patologijos jo mama negali pakelti iš lovos sergančio tėvo.

Mano, kad ATPK 30¹ str. numatyta nuostata turėtų būti pritaikyta jo atžvilgiu, nes pažeisdamas Kelių eismo taisykles nesukėlė pavojingų ar žalingų pasekmių. Be to, administracinės teisės pažeidimą padarė tik dėl to, kad faktiškai buvo priverstas jį padaryti. Supranta, kad padarė klaidą ir nuoširdžiai gailisi. Darbe ir Endriejavo seniūnijoje yra charakterizuojamas teigiamai, drausminių nuobaudų neturi. Gyvena kartu su sugyventine R. V., augina ir išlaiko nuo pat gimimo jos mažametį vaiką, ruošiasi sudaryti santuoką. Išlaiko ir rūpinasi savo tėvais. 2014-05-26 išklausė kursus apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus organizmui. Šeimoje jis yra vienas dirbantis asmuo. Dirba saugos tarnyboje UAB „G.“ Klaipėdoje, teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbo funkcijoms vykdyti. Pagal darbo specifiką reikia vairuoti darbinį transportą, skubiai vykti į iškvietimus, taip pat teisė vairuoti transporto priemones reikalinga vykti į darbą bei parvykimui iš darbo nakties metu. Neturėdamas vairuotojo teisių, negalės vykdyti savo darbo pareigų, praras darbą, o tuo pačiu ir pragyvenimo šaltinį. Be finansinės paramos liks jo šeimos nariai, tėvams nuvežti iki Klaipėdos ligoninės teks samdyti taksi, o tam piniginių lėšų neturės. Prašo atsižvelgti į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad kaltę nuoširdžiai pripažino, gailisi. Be to, šį pažeidimą padarė būtino reikalingumo atveju (ATPK 17 str.). Mano, kad ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti skiriant jam piniginę baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

A. B. nubaustas pagal ATPK 124 str. 4 d., 126 str. 1 d. už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus ir viršijo leistiną greitį. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog A. B. neginčija savo kaltės padarius ATPK 124 str. 4 d. numatytą pažeidimą ir už šį pažeidimą jam skirtos nuobaudos, tačiau jis nesutinka su jam pagal ATPK 126 str. 1 d. skirta nuobauda, tuo pačiu ginčija jo neblaivumo nustatymo procedūrą, be to, teigia, kad ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą padarė esant būtinajam reikalingumui. Dėl to apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Dėl A. B. apeliacinio skundo argumentų, kuriais ginčijama jo neblaivumo nustatymo procedūra, pastebėtina, jog, kaip matyti iš A. B. pirminio paaiškinimo (b. l. 6), jis įvykio metu nenurodė, kad alkoholį būtų vartojęs mažiau nei prieš 15-20 min. Tokių aplinkybių jis nenurodė ir apklausiamas teismo posėdyje (b. l. 31-32), pažymėjo, jog pareigūnams pretenzijų dėl alkotesterio parodymų neturi. Kartu pastebėtina, jog nors A. B. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad su alkotesterio parodymais jis nesutiko, kaip matyti iš alkotesterio parodymų kvito (b. l. 13), jis parodymų neginčijo, patvirtino juos savo parašu. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, laiko, kad A. B. apeliaciniame skunde iškelta versija, neva jo neblaivumas buvo patikrintas pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, yra tik siekis išvengti griežtos administracinės atsakomybės, o toks parodymų keitimas, mėginimas situaciją pakreipti sau palankia linkme, duoda pagrindą abejoti A. B. deklaruojamu nuoširdžiu prisipažinimu padarius šį pažeidimą.

A. B. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad už vairo sėdo neblaivus, nes mamos paprašytas skubėjo padėti sergančiam neįgaliam tėvui. Tokį savo neteisėtą veikimą laiko padarytu esant būtinajam reikalingumui.

ATPK 17 str. nustatyta, jog administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Kaip matyti, tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas. Pirmoji būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlyga yra gręsiantis pavojus. Antroji ir trečioji būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygos – gręsiantis pavojus turi būti realus ir akivaizdus. Ketvirtoji sąlyga – pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis. Penktoji būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlyga reikalauja, kad padarytoji žala būtų mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

A. B. nurodė, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, kadangi mama jo paprašė padėti sergančiam neįgaliam tėvui. Tačiau apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad įvykio dieną jo tėvo sveikatai buvo iškilęs pavojus, kad buvo kreiptasi į medikus, kad be jo niekas kitas jo tėvui nebūtų galėjęs padėti. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog įvykio metu pavojus A. B. tėvo sveikatai iškilęs nebuvo, todėl būtinumo pažeisti Kelių eismo taisykles taip pat nebuvo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto veiksmai neatitinka būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygą, todėl nepripažįstama, kad ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą A. B. padarė esant būtinajam reikalingumui.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. B. nuobaudą, išsamiai ir motyvuotai pasisakė, kodėl šiuo atveju nėra galimybės pažeidėjo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti jam vienos iš sudedamųjų nuobaudos dalių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Su apylinkės teismo motyvais apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka.

A. B. padarytas ATPK 126 str. 1 d. numatytas pažeidimas yra itin šiurkštus – jis sėdo už vairo būdamas neblaivus, be to, per gyvenvietę važiavo viršydamas leistiną greitį, tokiu savo elgesiu sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik atsitiktinumo dėka jis išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. A. B. ir iki pažeidimų padarymo žinojo, kad teisė jam vairuoti transporto priemones yra reikalinga atliekant tiesiogines darbo pareigas, rūpinantis šeima, sergančiais tėvais, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pažeidimų darymo, jis sėdo už vairo neblaivus, tokiu savo elgesiu parodydamas itin atsainų požiūrį į savo darbą, kuris yra vienintelis jo šeimos pragyvenimo šaltinis. Be to, kaip matyti iš pažymos apie asmens baustumą (b. l. 7-10), už vairavimą esant neblaiviam A. B. baudžiamas nebe pirmą kartą, kas rodo, jog vien piniginė nuobauda nėra pakankama, kad sulaikytų jį nuo analogiškų pažeidimų darymo.

Apylinkės teismas, skirdamas A. B. nuobaudą, atsižvelgė į jo nurodomas aplinkybes – jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei jo asmenybę teigiamai charakterizuojančią medžiagą (darbadvio bei seniūnijos pateiktas charakteristikas, b. l. 25, 26). Ir nekyla abejonių, kad šioms aplinkybėms apylinkės teismas suteikė didelę reikšmę, kadangi jam buvo skirtos ATPK 124 str. 4 d., 126 str. 1 d. sankcijose numatytos minimalios nuobaudos – baudos, teisė vairuoti transporto priemones atimta taip pat minimaliam laikotarpiui.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad A. B. skirta minimali ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Keisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.