Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Gintaras Stonkus, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. B., jo atstovei advokatei J. M.-G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2014-05-20, apie 21.19 val., Endriejavo mstl., Klaipėdos r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 ir 135 p. reikalavimus, vairavo automobilį „Peugeot 406“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (jam nustatytas 0,51 promilės girtumas), ir gyvenvietėje važiavo 85 km/h (po paklaidos) greičiu, kai nustatytas leistinas maksimalus važiavimo greitis 50 km/h, t.y. viršijo nustatytą greitį 35 km/h. Tokiu būdu jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 4 d. ir 126 str. 1 d.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. B. pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padarymo ir dėl jų padarymo gailėjosi, paaiškino, kad prie ežero po darbo išgėrė alaus, paskambino mama, prašė atvažiuoti padėti neįgaliam tėvui. Be to, A. B. kaltė dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo taip pat įrodyta 2014-05-20 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 30P-12512424-14, tarnybiniu pranešimu dėl KET pažeidimo, asmens blaivumo testu, nustatančiu, jog 2014-05-20 21.34 val., A. B. nustatyta 0,51 promilės alkoholio, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo ir kitais byloje esančiais duomenimis.

Taigi nekyla abejonių, jog A. B. automobilį vairavo neblaivus ir gyvenvietėje viršijo nustatytą greitį 35 km/h, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 135 punktų reikalavimus, ir tokia jo veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 4 dalyje, sudėtį – nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 30 km/h, bet ne daugiau kaip 40 km/h, bei administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, sudėtį – transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas (nuo 0,41 iki 1,5 promilės) girtumo laipsnis.

A. B. dėl padarytų pažeidimų prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

A. B. ir jo atstovė teismo posėdžio metu prašė taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas ir jam neatimti teisės vairuoti transporto priemones, motyvuodami tuo, kad jis prisipažino padaręs pažeidimus, kas lengvina jo administracinę atsakomybę, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, gyvena su sergančiais tėvais, turi sugyventinę, augina jos mažametę dukrą, seniūno charakterizuojamas teigiamai, dirba saugos tarnyboje apsaugos darbuotoju. Taigi teisė vairuoti transporto priemonę jam būtina rūpinantis savo šeimos nariais, sergančiais tėvais, taip pat darbo funkcijoms atlikti.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Taip pat ne kartą yra pažymėta, jog darbo pobūdis ar šeiminiai interesai nėra išimtinės aplinkybės ir jos nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į vairavimo esant neblaiviam pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis.

A. B. padarė pakankamai grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (jam nustatytas 0,51 promilės girtumas) ir ženkliai viršijo nustatytą leistiną greitį gyvenvietėje, nesant jokio būtinumo girtam vairuoti automobilio, tokiu elgesiu sukeldamas akivaizdžią grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, anksčiau (2007 m.) baustas už transporto priemonės vairavimą neblaiviam ir neturint teisės vairuoti, taip pat baustas už kitus kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir greičio viršijimą, bei nedidelį chuliganizmą, kas rodo ne tik atsainų jo požiūrį į nustatytų taisyklių laikymąsi, bet ir tai, kad skiriamos baudos nesulaiko jo nuo kitų pažeidimų padarymo. Tai, kad A. B. gailisi dėl padaryto pažeidimo, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, rūpinasi šeima, laikytina tik jo atsakomybę švelninančiomis ar jį teigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis, kurios reikšmingos parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau jų nepakanka, jog būtų galima taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Pažymėtina ir tai, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas neblaivus prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.

Taigi teismo nuomone, anksčiau išdėstytos A. B. atsakomybę lengvinančios ar jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybės visų bylos aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, į jas atsižvelgtina individualizuojant administracines nuobaudas sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, skiriant A. B. Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 4 d. ir 126 str. 1 d. sankcijose numatytas minimalias nuobaudas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., A. B. galutinai skiriama griežtesnė iš paskirtų administracinių nuobaudų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 30² str., 31 str., 124 str. 4 d., 126 str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. B. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 4 dalyje, paskirti 400,00 Lt (keturių šimtų litų) baudą.

A. B. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, paskirti 1000,00 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., A. B. paskirti galutinę administracinę nuobaudą - 1000,00 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Išaiškinti A. B., kad bauda turi būti sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030, ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą baudą yra būtina pateikti institucijai surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą - Klaipėdos apskrities VPK.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.