Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2009-11-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-738-166-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-11-06
Bylos Nr.
1A-738-166-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Punys (pirm.), Virginija Švediene, Vladas Nikitinas
Nuteistasis
T. K.
Civilinis ieškovas
D. K.
Nukentėjusysis
D. K.
Pranešejas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-738/2009Teisejas Oleg Zaicev Procesinio sprendimo kategorija:(S)1.1.7.1.; 1.1.8.1.; 1.1.8.2.; 1.2.25.4.1.;2.1.14.; 2.1.15.3.1.; 2.1.15.3.2.VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. lapkricio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teiseju Virginijos Švedienes, Vlado Nikitino,sekretoriaujant Pauliui Voleikai,dalyvaujant prokurore Larisai Fedotovai,gynejui adv. Kestuciui Stungiui,nuteistajam T. K.,nukentejusiajai ir civilinei ieškovei D. K., jos atstovei adv. Loretai Guižauskienei,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo T. K. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. gegužes 27 d. nuosprendžio, kuriuo T. K. nuteistas pagal LR BK 281 str. 1 d. laisves atemimu 7 septyniems menesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos laisves atemimo bausmes vykdyma atidetas vieneriems metams ir šešiems menesiams, ipareigojant T. K. bausmes vykdymo atidejimo metu be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei iki 2009-07-01 atlyginti nusikaltimu padaryta turtine žala.

Nukentejusiosios D. K. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir jos naudai iš T. K. išieškota 467,91 Lt turtines žalos atlyginimo, 20 000 Lt neturtines žalos atlyginimo bei 1000 Lt turetoms išlaidoms advokato paslaugoms apmoketi.

Valstybines ligoniu kasos civilinis ieškinys patenkintas ir jos naudai iš T. K. išieškota 4669,39 Lt.

Kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

T. K. nuteistas už tai, kad jis 2008-03-13, 10.26 val., Kalvariju-Šeimyniškiu gatviu šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, vairuodamas automobili „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Keliu eismo taisykliu 53, 72, 61.3 punktu reikalavimus, neapsidraudes privalomuoju civilines atsakomybes draudimu, sukdamas i kaire, nedave kelio ir partrenke pesciaja D. K., pesciuju pereja kertancia važiuojamaja dali, i kuria jis suko. D. K. eismo ivykio metu patyre nesunku sveikatos sutrikdyma.

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. K. prašo: Vilniaus miesto l apylinkes teismo 2009 m. gegužes 27 d. nuosprendi panaikinti ir priimti nauja išteisinamaji nuosprendi jam nepadarius veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu (BPK 3 str. l d. l p., 2 d., 329 str. l p.), o civilinius ieškinius palikti nenagrinetus (BPK 115 str. 3 d. 2 p.). Nurodo, kad teismas nuosprendyje inkriminuodamas 2002-12-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimu Nr. 1950 patvirtintos KET redakcijos punktu pažeidimus pažeide BK 3 str. 2 d. reikalavimus, nukrypo nuo Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarime Nr. 38 nustatytos praktikos reglamentuojancios teises normu galiojima laiko atžvilgiu (baudžiamoji byla Nr. 2K-35/2006), kuriame pasakyta, kad nors KET nera baudžiamasis istatymas, bet vadovaujantis minetu Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato išaiškinimu turi buti sprendžiama, kurios taisykles konkreciu atveju turi buti taikomos. Apeliantas nurodo, jog 2008 m. liepos 16 d. LR Vyriausybe nutarimu Nr. 768 patvirtintoje naujoje KET redakcijoje esancios KET nuostatos reglamentuojancios važiavima per sankryžas yra tikslesnes ir apeliantui palankesnes, kadangi pagal naujos KET redakcijos 162 p. jis praleisti D. K. neprivalejo. Tai rodo, kad jo veikoje nera nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu (BPK 3 str. l d. l p.). Todel apelianto teigimu, veikos perkvalifikavimas turi reikšmes gerinant jo padeti sprendžiant atsakomybes ivykdžius BK 281 str. 1 d. numatytos veikos klausima. Apeliantas nurodo, kad teisiamajame posedyje prokuroras pripažino, jog klausimo del veikos kvalifikavimo pagal naujai isigaliojusios KET redakcijos punktus nesprende. Apelianto teigimu teismas pažeide sažiningo proceso ir teises i gynyba principus, kadangi neišsprende kaltinamojo prašymo del kaltinimo perkvalifikavimo pagal nauja KET redakcija ir šiuo klausimu neprieme jokio procesinio sprendimo. Analogiškas prašymas perkvalifikuoti veika pagal naujai isigaliojusia KET redakcija pateiktas.

Apelianto teigimu, teismas nagrinedamas byla nevykde teisingumo, neatliko išsamaus autoivykio tyrimo ir vertinimo BK 2 str. 3 d., 281 str. l d. prasme, kadangi ikiteisminis tyrimas ir teisminis nagrinejimas byloje atlikti neišsamiai ir neobjektyviai, iš esmes nuosprendi grindžiant nukentejusiosios parodymais, bei specialisto išvada del nukentejusiajai D. K. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, tuo pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principus. Apeliantas nurodo, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinejimo metu netirtas autoivykio mechanizmas, nepaneigtos nurodytos aplinkybes, jog jis negalejo ivykdyti KET reikalavimu pažeidimu, o priežastinis ryšys tarp jo veikos ir pasekmiu grindžiamas tik prielaidomis ir spejimais. Teismas nevertino ir nemotyvuotai atmete jo parodymus ir pateiktus duomenis, rodancius, kad butent nukentejusiosios D. K. veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmemis - autoivykiu sukelusio D. K. sužalojima. Apeliantas pripažista, kad D. K. sveikatos sutrikdymas ivyko del kontakto su jo automobiliu, taciau neigia, kad autoivykio priežastis yra jo ivykdyti KET pažeidimai. Apeliantas teigia, kad teismas netyre ir nuosprendyje neaptare ir neivertino pateiktu argumentu del D. K. KET 53, 87, 89, 93.4 punktu pažeidimu, kurie buvo pagrindine autoivykio priežastimi, ka patvirtina savo išvadoje specialistas V. M..

Skunde nurodoma, kad teismas neivertino ir tai, jog D. K. ejo ne per pesciuju pereja, taciau per šviesoforu reguliuojama sankryža. Todel apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis partrenke D. K. pesciuju pereja kertancia važiuojamaja dali, nes vykdydama KET 87 p. reikalavimus, D. K. i kita važiuojamosios dalies puse privalejo eiti per pesciuju pereja, o ne per sankryža. Be to, pasak apelianto, sutinkamai su KET 89 p. ižengti i važiuojamaja dali pestiesiems leidžiama tik po to, kai jie ivertina atstuma iki artejanciu transporto priemoniu ir ju greiti bei isitikina, kad tai yra saugu. Apelianto teigimu, kad pati D. K. patvirtino, jog prieš išeidama i važiuojamaja dali iš už stulpo ji neisitikino ar tai saugu, nevertino atstumo iki transporto priemoniu, t.y. neivertino ar nesukels pavojaus eismo saugumui. Todel apelianto manymu, teismas neimdamas domen D. K. ivykdytu KET pažeidimu neteisingai jo veika nuosprendyje ivertino kaip BK 281 str. l d. numatyta nusikaltima.

Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad teismas nuosprendyje nepagristai ji pripažino kaltu pažeidus KET 53 p., 72 p., 61.3 p. reikalavimus. Apeliantas teigia, kad teismas nepagristai taike KET 72 p., kadangi važiavima per sankryžas reglamentuoja ne KET 72 p., o KET 200 p.. Apelianats pažymi, kad 2008 m. kovo 9 d. itarime buvo nurodytas butent KET 200 p., o ne KET 72 p., taciau 2008-08-30 d. buvo pareikštas naujas itarimas, kuriame vietoje KET 200 p. neteisingai nurodytas KET 72 p., nustatantis bendras vairuotoju pareigas pestiesiems, o ne konkreti norma KET 200 p. reglamentuojantis važiavima per sankryža. Pasak apelianto, nuosprendžio nepagristumas pasireiškia ir tuo, kad inkriminuojant BK 281 str. l d. nurodomas KET 61.3 p. pažeidimas, t.y. istatymu nustatyto draudimo dokumento neturejimas. Apeliantas pažymi, kad draudimo dokumenta turejo, taciau del neapdairumo draudimo polisas buvo pasibaiges prieš kelias dienas.

Be to, skunde nurodoma, kad teismas pažeide BPK 20 str. 3 d., kadangi nuosprendis grindžiamas tik nukentejusiosios D. K. ir liudytojos G. M. parodymais, kurie neatitinka BPK 20 str. nustatytu irodymu leistinumo kriterijaus. Apelianto teigimu apklausiama ikiteisminio tyrimo metu bei teisme G. M. buvo nenuosekli, jos parodymai prieštaringi. Parodymu nenuosekluma rodo ir tai, kad liudytoja G. M. keite parodymus, kadangi iš pradžiu teige matanti kaip kaltinamojo automobilis numuše nukentejusiaja. Taciau tolimesniuose parodymuose G. M. prisipažino, kad nei nukentejusiosios iki autoivykio, nei paties autoivykio ji nemate. Be to, teismas neivertino ir nukentejusiosios D. K. parodymu prieštaringumo. Nukentejusioji teisme parode, kad priejo saugos salele, ženge, atsisuko i dešine, pamate automobili ir ženge žingsni atgal, bet ja užkabino. Tuo tarpu bylos medžiaga nustatyta, kad autoivykis ivyko apie metra nuo pesciuju saugumo saleles. Todel apelianto manymu, nukentejusiosios D. K. parodymai del autoivykio mechanizmo ir nukentejusiosios veiksmu vertintini kritiškai, jie nepasitvirtina jokiais bylos duomenimis.

Be to, apelianto teigimu, nagrinejant ir tenkinant D. K. ir Valstybines ligoniu kasos civilinius ieškinius teismas pažeide BPK reikalavimus, nes teismas neturejo baudžiamajame procese nustatytu prielaidu nagrineti civilinio ieškovo teisinio statuso neturinciu asmenu civilinius ieškinius, civiliniai ieškiniai turejo buti palikti nenagrinetais. Apelianto manymu, teismo priteistas neturtines žalos atlyginimas 20000 litu sumoje neatitinka teisingumo, protingumo, sažiningumo kriteriju ir Teismu praktikos priteisiant neturtines žalos dydi analogiškose bylose. Dideli nukentejusiosios neatsarguma rodo tai, kad ji apsirengusi tamsiais drabužiai, prastomis oro salygomis nesidairydama išejo iš už kliuties i jo judejimo krypties juosta. Iš prie D. K. civilinio ieškinio prideto 2008-04-30 d. išrašo iš medicininiu dokumentu seka, kad D. K. galejo vaikšcioti sužalota koja jau praejus dviems menesiams po autoivykio. Todel atsižvelgiant i nesunku sutrikdymo pobudi, bei liekamuju reiškiniu nebuvima, priteista neturtine žala neatitinka teisingumo, protingumo, sažiningumo kriteriju. Be to, apelianto teigimu, teismo nuosprendžiu priteista 20 000 Lt suma akivaizdžiai viršija teismu praktikoje šios kategorijos bylose priteistinos neturtines žalos dydžius.

Be to, skunde nurodoma, kad teismas skirdamas kaltinamajam bausme pažeide BK 55 straipsnio nuostatas, nes neatsižvelge i tai, kad BK 281 str. l d. numatyta veika priskirtina prie nesunkiu netyciniu nusikaltimu, bei i tai, kad jis yra teisiamas pirma karta. Skunde pažymima, kad ir valstybini kaltinima palaikantis prokuroras siule skirti su laisves atemimu nesusijusia bausme - 40 MGL (5200 lt) bauda (b.l. 182), taciau teismas pažeisdamas BK 55 str. ir 2003 m. birželio 20 d. LAT Teiseju senato nutarimo Nr. 40 punkta Nr. 3.1.13 neteisingai skyre laisves atemimo bausme, to nemotyvuodamas.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis ir gynejas praše apeliacini skunda tenkinti, nukentejusioji ir jos atstove praše nuteistojo skunda atmesti. Prokurore praše apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

N. T. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir bešališkai ištyre esmines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaike baudžiamaji istatyma. Apelianto teiginius, jog nuteistasis nera kaltas del inkriminuoto nusikaltimo padarymo, paneigia nuosprendyje aptarti ir išanalizuoti irodymai, kuriuos teismas ivertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso taisykliu. Teismo nuosprendis pagristas irodymais, kurie buvo išnagrineti teisiamajame posedyje, kaip to reikalauja BPK 301 str. ir nenustatyta, kad butu pažeistas irodymu leistinumo bei lieciamumo principas. Ju visetas leido teismui padaryti išvada del T. K. kaltes irodytumo. Vertinant irodymus BPK 20 str. 1 ir 5 dalyse numatyti reikalavimai nebuvo pažeisti.

Nuteistasis T. K. teisminio bylos nagrinejimo metu kalte neige, taciau jo kalte irodyta nukentejusiosios, liudytojos G. M. parodymais, specialisto išvada, bei kita bylos medžiaga.

Nukentejusioji D. K. ir ikiteisminio tyrimo metu teisminio bylos nagrinejimo metu dave nuoseklius parodymus. Ji patvirtino, kad priejus šviesofora, užsidegus žaliam jo signalui, sparciu žingsniu ejo per pereja, nebego. Lijo, ji vilkejo juoda megztini, džinsus, buvo užsidejusi kapišona. Priejo saugumo salele, dešine koja žengdama žingsni iš jos, pažvelge i dešine ir pamate automobili, tada kaire koja ženge žingsni atgal, bet automobilis ja užkabino. Ji apsisuko ant dešines kojos ir griuvo. Negali pasakyti, ar stulpas saugumo saleleje didelis, kadangi ji saleleje nestovejo, o gan sparciu žingsniu ejo per pereja. Pereja ejo ir kiti pestieji, bet ji juos aplenke ir ejo pirma. Kaltinamasis ja pakele nuo žemes, nuneše ir pasodino i savo automobili ir nuveže i ligonine.

Liudytoja G. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, jog parode, kad buvo 2008-03-13 autoivykio liudininke, ejo su anuku nuo Kalvariju turgaus. Užsidege žalias šviesoforo signalas, kai buvo saugumo saleleje, jai tiesiai po kojomis nukrito nukentejusioji, tik tada ja ir pamate. Ji saugumo saleleje sustojo, kadangi mate automobili. Nukentejusioji nukrito šalia saleles. Minetas automobilis numuše nukentejusiaja, matyt tuo šonu, kur buvo veidrodelis. Ji bande kelti nukentejusiaja, kaltinamasis sake, kad yra kaltas, nuneše mergina i savo automobili. Kaltinamasis iš pradžiu pakele automobilio veidrodeli, po to priejo prie nukentejusiosios, pašalinis iškviete greitaja. Per pereja niekas nebego, buvo ir daugiau pesciuju.

Iš specialisto išvados matyti, kad nukentejusiajai D. K. padarytas dešines kojos blauzdikaulio ir šeivikaulio kulkšneliu lužis su raišcio plyšimu bei pedos panirimu, galimai aplinkybese nurodytu laiku, pakreipus koja per ciurnos sanari. Sužalojimas galejo gautis mineto eismo ivykio metu. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes del nurodyto dešines kojos kulkšneliu lužio sveikata sutrinka ilgiau 10 dienu laikotarpiui.

Kolegija, kaip ir pirmos instancijos teismas, abejoti bei netiketi nukentejusiosios ir liudytojos parodymais neturi jokio pagrindo. Minimi parodymai nuoseklus, jie sutampa tiek visumoje nagrinejant ivykiu seka, tiek smulkiomis detalemis. Duomenu apie tai, kad nukentejusioji ir liudytoja kalbetu netiesa, byloje nera. Todel apelianto skundo argumentai, kad nuosprendis grindžiamas tik nukentejusiosios D. K. ir liudytojos G. M. nenuosekliais ir prieštaringais parodymais, yra visiškai nepagristi ir atmestini.

Apeliacines instancijos teismas pažymi, kad baudžiamajai atsakomybei nustatyti butina nustatyti tiek subjektyvius, tiek objektyvius padarytos veikos požymius nusikaltimo sudeties požymius. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. reikalauja neatsargios kaltes kaip baudžiamosios atsakomybes salygos. Pagal LR BK 16 str. neatsargi kalte gali buti nusikalstamo nerupestingumo ir nusikalstamo pasitikejimo formoje. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas del nusikalstamo pasitikejimo, jeigu ji padares asmuo numate, kad del jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, taciau lengvabudiškai tikejosi ju išvengti. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas del nusikalstamo nerupestingumo, jeigu ji padares asmuo nenumate, kad del jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galejo ir turejo tai numatyti.

Sprendžiant asmens kaltes klausima šioje byloje labai svarbu tiksliai nustatyti faktines bylos aplinkybes, kokie Keliu eismo taisykliu pažeidimai buvo padaryti ir ju suvokima. Todel nustatant asmens kalte svarbu, kokioje vietoje ivyko ivykis, kokie reikalavimai keliami eismo dalyviams ir kaip jie suprato Keliu eismo taisykliu reikalavimus ir juos vykde.

Sprendžiant asmens kaltes klausima šioje byloje labai svarbu tiksliai nustatyti faktines bylos aplinkybes, kokie Keliu eismo taisykliu pažeidimai buvo padaryti ir ju suvokima. Todel nustatant asmens kalte svarbu, kokioje vietoje ivyko ivykis, kokie reikalavimai keliami eismo dalyviams ir kaip jie suprato Keliu eismo taisykliu reikalavimus ir juos vykde.

Kaip nustatyta byloje, eismo ivykis ivyko Kalvariju - Šeimyniškiu g. sankryžoje, kurioje judejimas buvo gana intensyvus, reikalaujantis iš vairuotojo maksimalaus demesio ir susikaupimo. Keliu eismo taisykliu 172 punktas imperatyviai ipareigoja vairuotoja pasirinkti toki (saugu) greiti, kad jis bet kada galetu sustabdyti automobili. Itin demesingas vairuotojas turi buti artedamas prie pesciuju perejos. KET 53 punktas nustato vairuotojui ipareigojima, sukdamas sankryžoje i kaire arba i dešine, duoti kelia visiems eismo dalyviams, kertantiems jo važiavimo krypties eismo juostas. KET 72 punktas ipareigoja vairuotoja, ivažiuojanti i kelia iš esanciu šalia jo teritoriju, išvažiuojanti iš kelio arba sukanti i dešine ar i kaire sankryžose, duoti kelia pesciajam, kurio judejimo krypti jis kerta. Mineti Keliu eismo taisykliu reikalavimai ipareigoja vairuotoja buti pasirengusi pesciuju išejimui i gatve, ir sekti situacija tiek savo, tiek priešpriešineje kelio važiuojamoje dalyje. Nors pestieji kirsdami pesciuju pereja privalo pradeti eiti pereja tik isitikine, kad tai daryti yra saugu, taciau pesciuju perejoje pirmenybe teikiama pestiesiems. Todel, vykdydami Keliu eismo taisykliu 72 punkto reikalavimus vairuotojai matydami, kad arteja prie pesciuju perejos, privalo buti atidus ir sutelkti ypatinga demesi i tai, ar pesciuju perejos nekerta pestieji, suletinti greiti arba sustoti ir vel pradeti važiuoti tik isitikinus, kad perejoje nera pesciojo, kuriam jis galetu sutrukdyti arba sukelti pavoju. Partrenkes žmogu pesciuju perejoje ar jos zonoje vairuotojas negali teisintis, kad jam matomuma užstojo saugos saleleje esantis stulpas ar pan. Toks pasiteisinimas nemažina vairuotojo kaltes. T. K. nevykde Keliu eismo taisykliu 53, 72 punkto reikalavimu, nors budamas vairuotoju privalejo ir esamoje situacijoje galejo juos vykdyti ir taip išvengti kilusiu padariniu. Taigi, jeigu T. K. nebutu pažeides Keliu eismo taisykliu reikalavimu (o tokias technines galimybes jis turejo), nebutu kiles eismo ivykis, kurio metu buvo nesunkiai sužalotas žmogus. Vien del nukentejusiosios Keliu eismo taisykliu 89 punkto pažeidimo, kaip teigiama skunde, ivykis nebutu kiles, nes atidus ir atsargus vairuotojas, turedamas realias technines galimybes, butu emesis priemoniu išvengti nukentejusiojo parbloškimo.

Neturejimas technines galimybes sustabdyti automobili artejant prie pesciuju perejos reiškia, kad vairuotojas buvo nepakankamai demesingas ir nevykde Keliu eismo taisykliu reikalavimu. T. K. nemate pesciosios D. K., taigi nesuvoke savo veiksmu pavojingumo, del ko nenumate galimu padariniu, taciau turejo suprasti ir numatyti juos bei ju išvengti, t. y. elgesi nerupestingai.

Apeliantas savo skunde daug demesio akcentuoja i pesciuju pareigas einant peršiuju pereja degant žaliam šviesoforo signalui. Kolegija konstatuoja, kad T. K. buvo nuteistas už veika, kuri pasireiške Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2002 12 01 nutarimu Nr.1950, patvirtintu Keliu eismo taisykliu 53, 72, 61.3 punktu reikalavimu pažeidimu. Minetu taisykliu 53, 162 punktai, kuriu reikalavimu nepaisymas (neveikimas), t.y. pažeidimas buvo inkriminuotas nuteistajam, nustato vairuotojui sekancius ipareigojimus: sukdamas sankryžoje i kaire arba i dešine, vairuotojas privalo duoti kelia visiems eismo dalyviams, kertantiems jo važiavimo krypties eismo juostas. Sukdamas i kelia su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo duoti kelia eismo dalyviams, kertantiems bet kuria važiuojamosios dalies eismo juosta. Taigi eismo taisykles isakmiai ipareigoja vairuotoja, sukdamas sankryžoje i kaire arba i dešine, duoti kelia visiems eismo dalyviams, kertantiems jo važiavimo krypties eismo juostas.

Apeliantas skunde nurodo, kad inkriminuojant jo nusikalstama veika Keliu eismo taisykliu 2002-12-11 LR Vyriausybe nutarimu Nr. 1950 patvirtintos redakcijos KET punktu reikalavimai buvo pritaikyti neteisingai, tuo pažeidžiant LR BK 3 str. 2 d. reikalavimus. Apelianto teigimu, 2008 m. liepos 16 d. LR Vyriausybe nutarimu Nr. 768 patvirtintoje naujoje KET redakcijoje esancios KET nuostatos reglamentuojancios važiavima per sankryžas yra tikslesnes ir apeliantui palankesnes, todel veikos perkvalifikavimas turi reikšmes gerinant jo padeti sprendžiant atsakomybes ivykdžius BK 281 str. 1 d. numatytos veikos klausima. Teiseju kolegija šiuos skundo argumentus atmeta.

Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad teismas nuosprendyje nepagristai ji pripažino kaltu pažeidus KET 53 p., 72 p., 61.3 p. reikalavimus. Apeliantas pažymi, kad pirminiame itarime 2008 m. kovo 9 d. itarime buvo nurodytas butent KET 200 p., o ne KET 72 p., taciau 2008-08-30 d. buvo pareikštas naujas itarimas, kuriame vietoje KET 200 p. neteisingai nurodytas KET 72 p., nustatantis bendras vairuotoju pareigas pestiesiems, o ne konkreti norma KET 200 p. reglamentuojantis važiavima per sankryža. Taciau teiseju kolegija šiuos skundo teiginius atmeta. Atkreiptinas demesys i tai, kad tiek kaltinamajame akte, tiek 2008-08-30 d. pranešime apie itarima T. K. buvo kaltinamas pažeidus KET 53. 72 ir 61.3 p. reikalavimus. Atliekant ikiteismini tyrima itarimas buvo tikslinamas, todel buvo surašytas 2008-08-30 d. kaltinimas. Nagrinejant baudžiamaja byla teismas vadovavosi kaltinamajame akte nurodytais KET pažeidimais ir nustate, kad T. K. nusikalstama veika pagal BK 281 str. 1 d. pažeidus KET 53. 72. 61.3 p. reikalavimus inkriminuota teisingai.

Be to, atkreiptinas demesys i tai, kad pranešime apie itarima nurodyta, kad T. K. savo veiksmais pažeide KET 53, 72 ir 61.3 p. reikalavimus. LR Vyriausybes 2002 12 01 nutarimu Nr.1950 patvirtintoje Keliu eismo taisykliu redakcijoje KET 72 punkto nuostatos kalba apie vairuotoju pareigas pestiesiems, t.y. ivažiuodamas i kelia iš esanciu šalia jo teritoriju, išvažiuodamas iš kelio arba sukdamas i dešine ar i kaire sankryžose, vairuotojas privalo duoti kelia pesciajam, kurio judejimo krypti jis kerta. Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelia pesciajam važiuodamas atbulas. Tai yra, T. K. buvo taikomos KET 72 p. nuostatos, reglamentuojancios „Vairuotoju pareigas pestiesiems“. Tuo tarpu apeliantas prašo šioje byloje taikyti 2008 m. liepos 16 d. LR Vyriausybe nutarimu Nr. 768 patvirtintos naujos KET redakcijos esancia KET 162 p. nuostatas, reglamentuojancias „Važiavima per sankryža“. Taigi, KET 72 p. ir 162 p. reglamentuoja skirtingas nuostatas, esancias skirtinguose KET skirsniuose. Todel teiseju kolegijos nuomone, apeliantas nepagristai prašo jo atžvilgiu taikyti KET 162 p. nuostatas.

Teiseju kolegija nesutinka su apelianto skundo argumentais, kad butent nukentejusiosios D. K. veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmemis - autoivykiu sukelusio D. K. sužalojima. Nukentejusioji D. K. ir ikiteisminio tyrimo metu teisminio bylos nagrinejimo metu nuosekliai tvirtino, kad priejus šviesofora, užsidegus žaliam jo signalui, sparciu žingsniu ejo per pesciuju pereja, nebego. Šia aplinkybe patvirtino ir liudytoja G. M., kad užsidegus žaliam šviesoforo signalui, per pesciuju perejo ejo keli pestieji, tuo tarpu ir nukentejusioji, ji ejo paskui nukentejusiosios, taciau saugumo saleleje ji sustojo tik todel, kad pamate važiuojanti kaltinamojo automobili. Be to, liudytoja G. M. patvirtino, kad nukentejusioji D. K. per pereja nebego, o ejo vidutiniu tempu. Iš byloje esanciu duomenu matyti, kad Kalvariju – Šeimyniškiu sankryžos važiuojamoji dalis paženklinta pesciuju pereja. Byloje negincytinai nustatyta, kad nukentejusioji D. K. buvo partrenkta per pesciuju pereja. Taigi, duomenu apie tai, kad nukentejusioji D. K. per pesciuju pereja bego, arba ejo ne pesciuju pereja, byloje nera. Todel nukentejusiosios D. K. veiksmai nera tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmemis - autoivykiu sukelusio D. K. sužalojima, kadangi KET 87 p., 89 p. reikalavimu D. K. nepažeide.

Apelianto skundo teiginys, kad pati D. K. patvirtino, jog prieš išeidama i važiuojamaja dali iš už stulpo ji neisitikino ar tai saugu, nevertino atstumo iki transporto priemoniu, t.y. neivertino ar nesukels pavojaus eismo saugumui, yra visiškai nepagristi. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. K. parode, kad sparciu žingsniu ejo per pesciuju pereja, priejus saugos saleles ir žengus apie pora žingsniu nuo jos link kitos kelio puses paskutiniu momentu pamate iš dešines puses link jos važiuojanti kaltinamojo automobili. Teisiamajame posedyje D. K. parode, kad eidama per pesciuju pereja aplenke kitus pesciuosius ir ejo pirma, priejus saugos salele ir žengus žingsni atsisuko ir pamate važiuojanti kaltinamojo automobili. Tokiu D. K. parodymu, kad ji prieš išeidama i važiuojamaja dali iš už stulpo neisitikino ar tai saugu, nevertino atstumo iki transporto priemoniu, byloje nera.

Apeliacines instancijos teiseju kolegija atmeta apelianto skundo argumentus, kuriuose jis nurodo, kad teismas neatsižvelge i nukentejusiosios D. K. veiksmus eismo ivykio metu. Eismo dalyvio veika, kuria padaromas Keliu eismo taisykliu pažeidimas, ivykio priežastimi yra tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje laikantis taisykliu reikalavimu ivykis nebutu ivykes.Byloje nenustatyta, kad eismo ivykio metu butu didelis ir nukentejusiosios neatsargumas, kadangi ji nebego per pesciuju pereja prieš artejanti automobili. Keliu eismo taisykliu 89 punktas ipareigoja pesciuosius ižengti i važiuojamaja dali tik po to, kai jie ivertina atstuma iki artejanciu transporto priemoniu ir ju greiti, bei isitikina, kad tai yra saugu, o Keliu eismo taisykliu 90 punktas nurodo, kad važiuojamojoje dalyje pestieji neturi be reikalo delsti ar stoviniuoti.

Apeliantas savo skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neivertino i byla pateiktos specialisto V. M. išvados. Teiseju kolegija sutinka su šiuo skundu argumentu, kad teismo nuosprendyje del šios specialisto išvados nera pasisakyta. Pasak apelianto, specialisto V. M. išvadoje patvirtina, kad net jei ir vadovautis D. K. nurodyta autoivykio versija kaltinamasis nebutu turejes technines galimybes sustabdyti transporto priemones D. K. pažeidžiant KET 93.4 p. reikalavimus išejus iš už stulpo. Išnagrinejusi byloje surinktus irodymus ir byloje esancia specialisto V. M. išvada, teiseju kolegijos nuomone, mineta išvada negali buti pagrindu T. K. pripažinti nekaltu. Pažymetina, kad neaišku kuo remiantis yra grindžiamos tokios specialisto išvados. Išvadose yra pateikiamos 20 metu moters ejimo vidutiniu tempu ribos ir pateikiamos tiketinos išvados apie pesciosios partrenkima nuo važiuojamosios dalies krašto. Be to, neaišku kuo remiantis išvadoje yra nustatytas automobilio greitis partrenkimo metu, kadangi automobilio greitis byloje iš viso nebuvo nustatytas ir jis yra nežinomas. Taip pat neaišku kokiais duomenimis yra nustatytas nukentejusiosios atstumas nuo partrenkimo vietos, automobilio pajudejimo iš vietos metu pesciosios atstumas nuo partrenkimo vietos, kodel pescioji turejo sustoti butent tokiame salyginiame taške, kaip nurodyta išvadoje, pesciosios partrenkimo vieta taip pat yra salygine. Teiseju kolegijos nuomone, remtis šia specialisto išvada kaip irodymu, patvirtinanciu T. K. nekaltuma, nera jokio pagrindo. Ivertinus byloje aptartu irodymu visuma, kolegijai nekyla abejoniu del to, kad pirmosios instancijos teismas pagristai nustate butinaji priežastini ryši tarp T. K.. padarytu KET pažeidimu ir eismo ivykio ir jo veiksmus kvalifikavo pagal BK 281 str.1. d.

Apeliantas skunde taip pat nesutinka su paskirta bausme ir mano, kad skirdamas jam laisves atemimo bausme teismas pažeide BK 55 str. ir 2003 m. birželio 20 d. LAT Teiseju senato nutarimo Nr. 40 punkta. Pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendi, nusprende jog bausmes tikslai nebus pasiekti be realios laisves atemimo bausmes, taciau apeliacines instancijos teismas su tokia teismo išvada nesutinka. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. K. laisves atemimo bausme, pažeide bausmes skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str., neužtikrinancia BK 41 str. numatytos bausmes paskirties igyvendinima, todel skundžiamas nuosprendis turi buti pakeistas.

Baudžiamojo kodekso 55 str. nurodoma, kad asmeniui, pirma karta teisiamam už nesunku ar apysunki tycini nusikaltima, teismas paprastai skiria su laisves atemimu nesusijusias bausmes. Taciau jei teismas nusprendžia skirti laisves atemimo bausme, privalo motyvuoti savo sprendima. Istatyme vartojama savoka „paprastai skiria su laisves atemimu nesusijusia bausme“ reiškia, kad istatymu leidejas tipine bausme už nesunkaus ar apysunkio tycinio nusikaltimo padaryma laiko su laisves atemimu nesusijusia bausme.

LR BK 41 straipsnyje yra itvirtintas teisingos bausmes principas. Bausme yra teisinga, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojinguma ir kaltinamojo asmenybe. Bausmes paskirtis BK 41 straipsnio 2 dalyje apibudinama per jos skyrimo tikslu – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamu veiku darymo; nubausti nusikalstama veika padariusi asmeni; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybe daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausme atlikusius asmenis, kad laikytusi istatymu ir vel nenusikalstu; užtikrinti teisingumo principo igyvendinima – visuma. Bausmes paskirties požiuriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausme turi buti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobudi ir laipsni. Skirdamas bausme, teismas turi vadovautis Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatancio atsakomybe už padaryta nusikalstama veika, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatu, detalizuojanciu sankcijos taikyma (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad skirdamas bausme teismas turi atsižvelgti i padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, kaltes forma ir ruši, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadija, kaltininko asmenybe, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstama veika forma ir ruši, atsakomybe lengvinancias bei sunkinancias aplinkybes. Individualizuojant bausme, visoms šioms aplinkybems turi buti skiriama vienoda teisine reikšme, ne vienai iš ju neturi buti suteikiama išskirtine dominuojanti reikšme (kasacine byla Nr. 2K-7-576/2006). Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkta aprašomojoje nuosprendžio dalyje motyvuodamas konkrecia bausme, teismas turi aprašyti byloje nustatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ivertinti kiekvienos ju reikšme ir nurodyti, kurios ir kaip nulemia bausmes ruši ir dydi.

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio neaišku, kokios aplinkybes iš esmes nuleme teismo apsisprendima skirti T. K. pacia griežciausia iš keliu BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytu bausmes rušiu - laisves atemimo bausme. Teismas nepakankamai ivertino bausmes rušies parinkimui reikšmingu aplinkybiu. Tokiu budu apylinkes teismas, L. I. už neatsargu nusikaltima skirdamas laisves atemimo bausme pažeide ne tik BK nuostatas, reikalaujancias skiriant bausme atsižvelgti i visas bausmes skyrimui turincias reikšmes aplinkybes, bet ir BPK nuostatas, reikalaujancias motyvuoti konkrecios bausmes skyrima. Kaip matyti iš bylos duomenu nuteistasis T. K. yra teisiamas pirma karta, administracine tvarka nebaustas, dirba, jo padaryta veika priskiriama neatsargiu nusikaltimu kategorijai (LR BK 11 str.), jo atsakomybe lengvinanciu ar sunkinanciu aplinkybiu byloje nenustatyta. Be to, pirmosios instancijos teismas neivertino kaltinamojo elgesio po eismo ivykio – suteike pagalba nukentejusiajai, (pakele ja nuo žemes, pasodino i savo automobili), bande tartis geruoju su nukentejusiaja, siule jai 10 000 Lt materialines žalos, taciau nukentejusiosios ši suma netenkino, gailisi del ivykusio. Taigi, apeliacines instancijos teismas, ivertines visas BK 54 str. nustatytas aplinkybes, bei remdamasis BK 55 str. nuostata, daro išvada, kad nuteistajam T. K. bausmes tikslai bus pasiekti be realios laisves atemimo bausmes, todel jam skirtina su laisves atemimu nesusijusi bausme – bauda.

Teiseju kolegija sutinka su apelianto skundo argumentais, kad nagrinejant ir tenkinant D. K. ir Valstybines ligoniu kasos civilinius ieškinius teismas pažeide BPK reikalavimus, nes teismas neturejo baudžiamajame procese nustatytu prielaidu nagrineti civilinio ieškovo teisinio statuso neturinciu asmenu civilinius ieškinius. LR BPK 45 straipsnyje numatyta teisejo, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareiguno pareiga išaiškinti proceso dalyviams ju procesines teises ir užtikrinti galimybe jomis pasinaudoti. Tuo atveju, kai nusikalstama veika padaryta žala turi atlyginti ne itariamasis (kaltinamasis) ar ne tik jis, teisejas, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigunas ta privalo išaiškinti civiliniam ieškovui. Civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo statusui igyti nepakanka vien tik asmens, kuriam nusikalstama veika padaryta turtines ar neturtines žalos, valios – tam reikia prokuroro ar teismo procesinio sprendimo (BPK 110 straipsnio 1 dalis, 111 straipsnio 1 dalis). Civilinis ieškovas ir civilinis atsakovas igyja BPK numatytas teises ne nuo civilinio ieškinio padavimo, o nuo prokuroro nutarimo ar teismo nutarties pripažinti juos civiliniu atsakovu ir civiliniu ieškovu priemimo. Minetos BPK nuostatos ipareigoja prokurora ir teisma buti aktyviais baudžiamajame procese sprendžiant civilinio ieškinio klausimus. Todel pirmosios instancijos teismo klaidas, padarytos sprendžiant civiliniu ieškiniu klausimus, ištaiso apeliacines instancijos teismas nagrinejant byla apeliacine tvarka.

Apeliacines instancijos teismo nutartimi šioje byloje civiliniais ieškovais pripažintini D. K. ir Valstybines ligoniu kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Kadangi kaltinamojo T. K. kalte del jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymu irodyta byloje esanciais faktiniais duomenimis, o jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis apeliacines instancijos teismo paliekamas nepakeistas, Valstybines ligoniu kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos byloje pareikštas civilinis ieškinys del 4669,39 Lt dydžio žalos atlyginimo atsakovui (nuteistajam) T. K. už nukentejusiosios D. K. gydymo paslaugas tenkintinas pilnai. Civilinis ieškinys del turtines žalos yra pagristas byloje surinktais ir ištirtais irodymais. Kaip matyti iš pateiktu dokumentu D. K. nuo 2008-03-13 iki 2008-03-17 dienos buvo gydoma VšI VGUL, 2008-04-30 VšI Traku ligonineje suteiktos stacionarines asmens sveikatos priežiuros paslaugos. Gydymo išlaidas sudare 4669,39 Lt. Todel, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.283 str. 1 dalies bei 6.280 str. nuostatomis, iš T. K. išieškotina 4669,39 Lt Valstybines ligoniu kasos naudai, patirtai žalai už nukentejusiosios gydyma atlyginti.

Šioje byloje nukentejusioji D. K. pareiške civilini ieškini prašydama iš kaltinamojo T. K. išieškoti: 467,91 Lt - turtines žalos atlyginimui, 40 000 Lt - neturtines žalos atlyginimui bei 1000 Lt - advokato atstovavimo išlaidoms padengti.

Teismui pateikti dokumentai, patvirtinantys nukentejusios ir civilines ieškoves išlaidas vaistu ir kitu reabilitacijos priemoniu isigijimui, 467,91 Lt išlaidos yra pagristos. Kadangi civilinis ieškinys del turtines žalos atlyginimo pagristas byloje esanciais rašytiniais irodymais, todel pilnai tenkintinas, priteisiant iš nuteistojo T. K. 467,91 Lt turtines žalos atlyginimo.

Apeliantas skunde gincija priteistinos neturtines žalos dydi teigdamas, teismo priteistas neturtines žalos atlyginimas 20000 litu sumoje neatitinka teisingumo, protingumo, sažiningumo kriteriju ir Teismu praktikos priteisiant neturtines žalos dydi analogiškose bylose. Teiseju kolegija sutinka su šiuo apelianto skundo argumentu. Kolegijos nuomone, nukentejusiajai D. K. priteistos neturtines žalos dydis turi buti sumažintas, kadangi teismas, spresdamas nukentejusiajai atlygintinos neturtines žalos klausima, neatsižvelge i visas šios bylos aplinkybes ir nepakankamai analizavo istatyme nurodytus kriterijus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d., nukentejusioji turi teise i neturtines žalos atlyginima. Neturtine žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dali – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinti pinigais. Neturtines žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali buti taikomas visa apimtimi, nes neturtines žalos tiksliai ivertinti pinigais neimanoma, todel turi buti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentejusiojo patirta dvasine ir fizine skriauda. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtines žalos minimumo ar maksimumo, todel teismas, spresdamas del priteistinos neturtines žalos dydžio, privalo atsižvelgti i CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtines žalos dydi, teismas atsižvelgia i jos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi, nukentejusiojo elgesi ir jo turtine padeti bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje normoje nera pateiktas išsamus neturtines žalos dydžio kriteriju sarašas, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybiu, teismas gali pripažinti ir kitus neturtines žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus.

Teisingumo principas ipareigoja, kad asmeniui padaryta žala butu visiškai atlyginta, taciau butinai atsižvelgia ir i žala padariusio asmens turtine padeti, žalos padarymo aplinkybes ir pan. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrecioje situacijoje butina vertinti pagal apdairaus, rupestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvacioje situacijoje etalona (CK 1.5 straipsnis).

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtine žala, nurode tik pagrindus, kuriais remiantis tokia žala gali buti priteista ir nuosprendyje pasisake tik formaliai del priteistinos neturtines žalos dydžio, t.y. nepakankamai motyvavo, kuo remiantis priteistina tokioa neturtines žalos suma. Pažymetina, kad del nusikaltimo padaryta neturtine žala yra atlyginama visais atvejais, taciau nustatant jos dydi, turi buti atsižvelgta i jos pasekmes, padarytos turtines žalos dydi, žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes.

Teiseju kolegija sutinka, kad nukentejusioji D. K. del kaltinamojo kaltes ivykusio eismo ivykio lužus dešines kojos kulkšniai patyre dideli fizini skausma, buvo atliktos dvi operacijos, del sulaužytos kojos turejo nepatogumu, negalejo atlikti elementariu buitiniu reikalu, lankyti paskaitu ir mokytis. Nagrinejamu atveju, vertinant nusikalstama veika pažeistu vertybiu (sveikata, kuno nelieciamumas ir vientisumas) pobudi, i nuteistojo neatsakinguma, vis delto, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentejusiajai 20 000 Lt neturtines žalos atlyginimo, nepagristai nesivadovavo teismu praktika analogiškose bylose priteisiant neturtine žala, t.y. bylose del neturtines žalos dydžio del BK 281 str. l d. veikos, kuriose už nesunku sveikatos sutrikdyma analogiškose bylose priteistinos neturtines žalos sumos yra mažesnes (LAT Nr. 2K-207/2009, Nr. 2K-179/2009; Nr. 2K-129/2009; Nr. 2K-520/2008). Atsižvelgiant i nukentejusiajai padarytu sužalojimu laipsni, i ir i tai, kad po eismo ivykio pasekmes nera gana skaudžios (pati vaikšto, patogumai, del kuriu anksciau negalejo atlikti elementariu buitiniu reikalu, neišliko), atsižvelgiant i teismu praktika šios kategorijos bylose, bei vadovaudamasi sažiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, kolegija konstatuoja, kad nukentejusiosios D. K. prašoma suma yra per didele, todel ieškinys dalyje del neturtines žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, nukentejusiosios naudai neturtines žalos atlyginimui iš kaltinamojo priteisiant 10 000 litu.

Pagal BPK 106 str. 2 d. pripažines kaltinamaji kaltu, teismas priimdamas nuosprendi, turi teise nuspresti iš kaltinamojo išieškoti nukentejusiojo ir civilinio ieškovo turetas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentejusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmoketi. Šios išlaidos yra laikomos proceso išlaidomis. Priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmoketi, butina atsižvelgti ir i tai, pagal kieno skunda buvo nagrineta byla ir koks yra šio skundo nagrinejimo rezultatas. Teismo posedyje nukentejusiosios atstove pateike 200 Lt kvita už teisine pagalba. Kadangi nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, nukentejusiosios patirtos 200 Lt atstovavimo išlaidos priteistinos iš nuteistojo T. K..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 1 d. 3 p., 328 str. 2 p., 4 p. kolegija

nusprendžia:

N. T. K. apeliacini skunda tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. gegužes 27 d. nuosprendi pakeisti.

T. K. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 281 str. 1 d. paskirti 32 MGL (4000 Lt) bauda.

Nukentejusiajai D. K. priteistos neturtines žalos dydi sumažinti ir priteisti iš T. K. 10 000 Lt (dešimt tukstanciu litu) neturtines žalos D. K. naudai.

Priteisti iš T. K. 200 (du šimtus) litu D. K. advokato paslaugoms apmoketi.

Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.

Kolegijos pirmininkas Stasys PunysTeisejai Virginija ŠvedieneVladas Nikitinas