Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Tauragės kurjeris“ skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui P. D. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaimo turizmo sodyboje esančioje kavinė yra vieša vieta, čia vyksta renginiai, sodyba turi paskyrą „Facebook“ socialiniame tinkle, į ten esančią parduotuvę apsipirkti atvažiuoja gyventojai iš aplinkinių kaimų, veikia kavinė. Kaimo turizmo sodybos ir jų savininkų veikla laikytina visuomeniškai svarbia. Sprendime buvo atsižvelgta tik į privataus asmens gyvenimo apsaugą, tačiau ignoruojama kita visuomenėje saugoma vertybė – Konstitucijoje įtvirtinta saviraiškos laisvė. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei, orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai, t. y. asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti kitų asmenų teisių. Mano, kad šiuo atveju nebuvo išlaikyta pusiausvyra tarp privataus gyvenimo apsaugos ir saviraiškos laisvės. Pažymėjo, kad P. D. nuotrauka buvo padaryta viešoje vietoje ir ji nežemino asmens reputacijos ar orumo, kadangi visi faktai apie autorių teisių pažeidimus, nurodyti publikacijoje, buvo teisingi ir tikslūs.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Nepagrįstas ir argumentas, kad nuotrauka informavo apie asmenis, kurie pažeidė įstatymų reikalavimus. Administracinį teisės pažeidimą, nustatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 214¹⁰ straipsnio 1 dalyje, padarė V. D., o ne trečiasis suinteresuotas asmuo ar jie abu kartu. V. D. nuotrauka publikacijoje nėra spausdinama, o P. D. įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų nepažeidė. V. D. yra individualios įmonės savininkė.

Tai, kad pareiškėjas archyve turėjo trečiojo suinteresuoto asmens nuotrauką, nesuteikia jam neribotos teisės šią nuotrauką bet kada ir bet kokiame kontekste spausdinti. Vieną kartą viešoje vietoje padaryta ir išspausdinta privataus asmens nuotrauka nepraranda apsaugos ir negali būti toliau spausdinama be to asmens sutikimo. Pareiškėjas nesiekė supažindinti skaitytojų su prieš kelerius metus vykusio sporto aikštyno atidarymo vaizdais ir aplinkybėmis, o paskelbė visiškai su šiuo renginiu nesusijusią informaciją apie V. D. pritaikytą administracinę atsakomybę dėl muzikos kūrinių autorių teisių pažeidimo.

Kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo yra privatus asmuo, jo nuotraukos publikavimas UAB „Tauragės kurjeris“ publikacijoje nepadėjo atskleisti įstatymų pažeidimų, nebuvo susijęs su viešu bylos nagrinėjimu, todėl turėjo būti gautas jo sutikimas nuotraukos publikavimui. Sutikimas fotografuotis nereiškia sutikimo davimo fotografui tokias nuotraukas (ar konkrečią nuotrauką) atgaminti, parduoti, bet kur ir bet kada viešai demonstruoti ar spausdinti. Tikslas, kuriuo visuomenės informavimo priemonėje bus skelbiama nuotrauka, privačiam asmeniui turi būti žinomas. Jis turi turėti galimybę išreikšti savo valią dėl nuotraukos publikavimo ar nepublikavimo. Tais atvejais, kai privatus asmuo nežino ir objektyviai negali žinoti savo nuotraukos (atvaizdo) panaudojimo aplinkybių, laikytina, kad privataus gyvenimo apsaugos sąlygos – sutikimo davimo – yra nesilaikyta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl žurnalistų etikos inspektoriaus 2015-02-27 sprendimo Nr. SPR-18 dalies, kurioje konstatuota, kad pareiškėjo leidžiamame laikraštyje publikacijoje „Kaimo turizmo sodybos muzika užtraukė atsakomybę“ („Tauragės kurjeris“ (toliau – ir Laikraštis), 2014-11-21, Nr. 89) paskelbus P. D. nuotrauką padarytas Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimas, bei už tai pareiškėjui skirto įspėjimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) krašto laikraštyje „Tauragės kurjeris“ 2014-11-21 buvo paskelbta publikacija „Kaimo turizmo sodybos muzika užtraukė atsakomybę“, kurioje pateikta informacija apie teisme nagrinėjamą bylą, nurodyta jos esmė ir pranešta skaitytojams, kad verslininkė V. D. Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimą dėl jos nubaudimo už autorinių ir gretutinių teisių pažeidimus apskundė Klaipėdos apygardos teismui. Minėtame straipsnyje buvo publikuota P. D. nuotrauka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo su 2014-11-26 skundu kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą ir prašė įvertinti, ar „Tauragės kurjeris“ nepažeidė jo ir jo sūnaus privatumo bei Žurnalistų etikos kodekso. Nurodė, kad straipsnyje paskleista informacija neatitinka tikrovės, taip pat, kad išspausdinus P. D. nuotrauką, buvo pažeistas jo privatumas. Be to, kenkiama trečiojo suinteresuoto asmens nepilnamečio sūnaus autoritetui, kadangi jis dainuoja (duomenys neskelbtini) chore, dalyvavo konkurse „Lietuvos balsas“. Žurnalistų etikos inspektorius tarnyba su 2014-12-04 raštu Nr. (SK-180)S-667 kreipėsi į UAB „Tauragės kurjeris“ direktorių ir prašė pateikti viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) paaiškinimą dėl P. D. skundo argumentų. 2014-12-18 paaiškinime laikraščio „Tauragės kurjeris“ redaktorė R. R. nurodė, kad skundžiama publikacija atitinka tikrovę ir nežemina trečiojo suinteresuoto asmens garbės bei orumo. Rengti publikaciją redakcija nusprendė, nes iš Klaipėdos apygardos teismo gauta informacija apie šiame teisme nagrinėjamą administracinę bylą yra svarbi žinoti visuomenei. R. R. pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) verslininkei V. D. priklausanti (duomenys neskelbtini) turizmo sodyba yra vieša vieta, kurioje lankosi daugybė (duomenys neskelbtini) ir ne tik šio rajono gyventojų, todėl, redaktorės nuomone, visuomenė turi teisę žinoti apie šios viešojo maitinimo įstaigos vykdomus pažeidimus. Tvirtino, kad publikacijoje paskelbta informacija yra vieša, teismų sistema ją pati pateikia žiniasklaidos priemonėms. V. D. buvo suteikta teisė pakomentuoti situaciją, tačiau ji tai daryti atsisakė ir nurodė žurnalistei kreiptis į jos vyrą P. D., kuris rūpinasi visais kaimo sodybos reikalais. Tai ir buvo padaryta. Nors trečiasis suinteresuotas asmuo oficialiai kaimo turizmo sodybai nevadovauja, tačiau daugybę metų joje tvarko verslo reikalus ir to neslepia. (duomenys neskelbtini) gyventojams šis žmogus puikiai pažįstamas kaip šios sodybos šeimininkas, jis pats tai viešai deklaruoja, kaip sodybos atstovas, dalyvaudamas įvairiuose viešuose renginiuose. Pažymėjo, kad straipsnio pavadinimas atitinka tikrovę, kadangi atsakomybę straipsnyje minima kaimo turizmo sodyba tikrai užtraukė – už neteisėtą muzikos kūrinių per vieną radijo stotį atgaminimą jai buvo iškelta administracinė byla. Tauragės rajono apylinkės teismas V. D. skyrė baudą. Klaipėdos apygardos teismas paliko galioti Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimą. Apie tai visuomenė buvo informuota kitame Laikraščio numeryje. P. D. nuotrauka buvo publikuota iš redakcijos archyvo. Ji buvo daryta viešo renginio metu, kai trečiasis suinteresuotas asmuo pristatė visuomenei savo sodybos sporto aikštyno atidarymą. Ši nuotrauka jau buvo publikuota „Tauragės kurjeryje“, tačiau tą kartą P. D. dėl jos publikavimo nesiskundė. Skunde trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad asociacijai LATGA sumokėjo kompensaciją, tačiau sumokėta ne kompensacija, o bauda. Nurodė, kad P. D. septyniolikmečio sūnaus privatumo redakcija nepažeidė, nes apie jį nebuvo rašoma, istorija su juo nesusijusi. Mano, kad V. ir P. D. yra atsakingi už savo kaimo turizmo sodybos įvaizdį ir savo viešą elgesį, kad jų sūnui nebūtų gėda. P. D., viešai apšaukdamas ir iškeikdamas žurnalistę, pats žemina savo orumą.

Žurnalistų etikos inspektorė, remdamasi Visuomenės informavimo įstatymo 49 straipsnio 1 dalimi, 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais bei 3 dalies 1 punktu, nusprendė pripažinti P. D. skundą dėl publikacijoje „Kaimo turizmo sodybos muzika užtraukė atsakomybę“ („Tauragės kurjeris“, 2014-11-21, Nr. 89) paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstu ir įspėti UAB „Tauragės kurjeris“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 1 bei 2 dalies pažeidimo. Padaryta išvada, kad skundžiamos publikacijos antraštės teiginys: „Kaimo turizmo sodybos muzika užtraukė atsakomybę“ atitinka tikrovę, tačiau skundžiamą publikaciją iliustruojančiai P. D. nuotraukai buvo būtinas šio asmens sutikimas, kurio viešosios informacijos rengėjas / skleidėjas neturėjo. Sprendime taip pat pažymėta, kad apie trečiojo suinteresuoto asmens nepilnametį sūnų nėra skelbiama jokios informacijos, nėra paviešinti jo asmens duomenys ar nuotraukos, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistos jo teisės ar teisėti interesai.

Iš prašomo panaikinti sprendimo turinio matyti, kad Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimai pasireiškė tuo, kad „Taurės kurjerio“ publikacijoje „Kaimo turizmo sodybos muzika užtraukė atsakomybę“ („Tauragės kurjeris“, 2014-11-21, Nr. 89) buvo išspausdinta trečiojo suinteresuoto asmens nuotrauka, neturint šio asmens sutikimo.

Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta viešosios informacijos rengėjų ir platintojų pareiga rengiant ir platinant viešąją informaciją užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą. Pagal šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalį informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, tik jei tas žmogus sutinka. Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta išimtis iš to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinto imperatyvo. Analizuojant šią teisės normą lingvistiškai, išskirtinos trys sąlygos, kurioms esant informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo: 1) informacija turi padėti atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas; 2) informacija turi būti pateikiama viešai nagrinėjant bylą; 3) informacija turi būti skelbiama apie viešojo asmens privatų gyvenimą ir turi atskleisti visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes.

Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 45 dalyje apibrėžta, kad privatus gyvenimas – tai asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro fizinio asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias fizinis asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, taip pat fizinio asmens psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, fizinio asmens fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, informacija apie fizinio asmens sveikatą, privatus susirašinėjimas ar kitoks ryšio palaikymas, fizinio asmens pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus. Iš minėtos normos turinio matyti, kad asmens fotonuotraukos sudaro dalį jo privataus gyvenimo. UAB „Tauragės kurjeris“ neneigia, kad negavo P. D. sutikimo dėl nuotraukos publikavimo. Taigi, sprendžiant dėl Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio pažeidimo, būtina nustatyti, ar tokį sutikimą UAB „Tauragės kurjeris“ privalėjo gauti, ar konkrečiu atveju susiklosčiusi situacija priskirtina minėto įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatytoms išimtims, kai asmens sutikimas nėra reikalingas.

UAB „Tauragės kurjeris“ tvirtina, kad trečiojo suinteresuoto asmens nuotraukos publikavimas buvo susijęs su įstatymo pažeidimu bei viešu bylos nagrinėjimu. Nuotrauka buvo paskelbta todėl, kad dėl P. D. ir jo žmonos bendros veiklos, bendro verslo buvo nagrinėjama administracinių teisės pažeidimų byla, dėl teisės pažeidimo buvo kalbinta ne tik V. D., bet ir P. D., kuris faktiškai yra pagrindinis kaimo turizmo sodybos valdytojas, jis laikraščiui komentavo susidariusią situaciją, trečiojo suinteresuoto asmens nuomonė buvo pacituota publikacijoje.

Įvertinus straipsnyje pateikiamos informacijos turinį bei atsižvelgus Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-21 nutartį, matyti, kad V. D. buvo pripažinta kalta dėl 2014-05-13 padaryto administracinės teisės pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2014-10 straipsnio 1 dalyje, o būtent dėl to, kad nesudarė autorinių ir autorinių licencinių sutarčių ir tuo pažeidė Autorinių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnio 3 dalį, nes kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini) turizmo sodyboje viešai naudojo muzikos kūrinius.

Publikacijoje buvo informuojama apie teisme nagrinėjamą bylą, taigi negalima laikyti, kad buvo siekiama padėti atskleisti įstatymų pažeidimus, nes V. D. padaryti pažeidimai jau buvo atskleisti ir nagrinėjamo teisme apeliacine tvarka. Straipsnyje buvo pateikta informacija apie viešai vykusį teismo procesą, todėl pagrįstai Žurnalistų etikos inspektoriaus buvo pripažinta publikuota nepažeidžiant Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimų. Žurnalistų etikos inspektorius pažeidimą nustatė tik dėl P. D. fotonuotraukos publikavimo. Nėra ginčijama, kad P. D. nebuvo nagrinėjamos bylos dalyviu ir nebuvo fotografuojamas teismo posėdyje. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-21 nutarties matyti, kad byla buvo išnagrinėta nešaukiant teismo posėdžio – rašytinio proceso tvarka. Teismo nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, kad P. D. būtų atlikęs veiksmus, kurie būtų sietini su įstatymų pažeidimais ar nusikalstamomis veikomis. Byloje surinkti duomenys rodo, jog P. D. yra susijęs su (duomenys neskelbtini) turizmo sodybos veikla. P. D. ir V. D. turtas nėra padalintas, todėl santuokoje įgytas turtas, tame tarpe ir V. D. individuali įmonė, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Civilinio kodekso 3.87 straipsnis). Nors P. D. šioje įmonėje nedirba, tačiau jis aktyviai dalyvauja įmonės veikloje – duomenų bazėje „Visa Lietuva“ jis registruotas sodybos kontaktiniu asmeniu, „Verslo žinioms“ kaip sodybos bendraturtis pasakojo apie vykdomą verslą, teismo posėdžio metu taip pat neneigė, jog padeda žmonai kaimo turizmo veikloje.

Kadangi administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo kalbama apie P. D. veiklą, tai jo siejimas su nagrinėta byla vien tik dėl P. D. ryšių su kaimo turizmo sodyba, negali būti pateisinamas Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies išimtimi. R. V. informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta išimtimi, Bendrovė galėtų, jeigu nuotrauka būtų buvusi padaryta viešai nagrinėjant bylą, tačiau nagrinėjamu atveju buvo paviešinta pareiškėjo archyve turėta nuotrauka.

Pareiškėjas argumentuoja bei pateikia įrodymus, apie P. D. visuomeninį gyvenimą. Pareiškėjas nurodo, kad P. D. yra gerai žinomas verslininkas, aktyvus (duomenys neskelbtini) bendruomenės narys, Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (duomenys neskelbtini) rinktinės pirmasis vadas, jam įteikti apdovanojimai, jis kviečiamas į įvairius renginius vietinėse mokyklose, aktyviai dalyvavo diskusijose dėl vėjo jėgainių statymo (duomenys neskelbtini), jo sodyboje vyko rinkimai seniūnaičio pareigoms užimti. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 73 punktas apibrėžia, kad viešasis asmuo – tai valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Taigi viešuoju asmeniu gali būti pripažįstamas bet kuris fizinis asmuo, kurio nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Asmens veikla, tam, kad pastarasis būtų priskirtas viešųjų asmenų kategorijai, turi atitikti du kriterijus: pirma, būti nuolatinė, antra, turi turėti reikšmės viešiesiems reikalams. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie trečiojo suinteresuoto asmens veiklos pobūdį neduoda pagrindo išvadai, kad P. D. atitinka šiuos kriterijus. P. D. yra žinomas dėl savo ūkinės veiklos bei dalyvavimo Savanoriškoje krašto apsaugos tarnyboje, jo pasisakymai vėjo jėgainių parko klausimais, dalyvavimas susitikimuose su mokiniais, patalpų seniūnaičio rinkimams suteikimas yra epizodiniai, ne nuolatinio pobūdžio, ir nepadeda išspręsti viešųjų reikalų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad P. D. veikla nelaikytina veikla, turinčia reikšmės viešiesiems reikalams, ir sudarančia pagrindą pripažinti jį viešuoju asmeniu. Tokiu atveju trečiajam suinteresuotam asmeniui yra taikoma privataus gyvenimo apsauga, įtvirtinta Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnyje.

Tai, kad ši P. D. nuotrauka jau kartą buvo publikuota ir dėl tokio jos publikavimo asmuo nesiskundė, neįrodo, jog UAB „Tauragės kurjeris“ įgijo neribotą teisę vėliau šią nuotrauką bet kada ir bet kokiame kontekste spausdinti. Kaip teisingai nurodė atsakovas, vieną kartą viešoje vietoje padaryta ir išspausdinta privataus asmens nuotrauka nepraranda apsaugos ir negali būti toliau spausdinama be asmens sutikimo. Tikslas, kuriuo visuomenės informavimo priemonėje bus skelbiama nuotrauka, privačiam asmeniui turi būti žinomas. Bendrovė, jos leidžiamame laikraštyje iliustruodama publikaciją „Kaimo turizmo sodybos muzika užtraukė atsakomybę“ archyvine trečiojo suinteresuoto asmens nuotrauka, nesiekė supažindinti skaitytojų su renginiu, kuriame ji buvo padaryta, o paskelbė visiškai su šiuo renginiu nesusijusią informaciją apie V. D. pritaikytą administracinę atsakomybę dėl muzikos kūrinių autorių teisių pažeidimo. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nebuvo jokio objektyvaus poreikio minėtoje publikacijoje spausdinti P. D. nuotrauką. Prieš publikacijoje panaudodamas trečiojo suinteresuoto asmens nuotrauką, viešosios informacijos skleidėjas turėjo įsitikinti, kad tai nepažeis Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimų, ir gauti asmens sutikimą publikuoti jo nuotrauką. Šiuo atveju P. D. nuotraukos publikavimas nepateisinamas nei žiniasklaidos priemonės teisės laisvai skleisti informaciją įgyvendinimu, nei visuomenės interesu būti informuotai apie padarytą nusikaltimą. Nagrinėjant šią administracinę bylą, nebuvo nustatyta aplinkybių, galinčių pateisinti Bendrovės veiksmus trečiojo suinteresuoto asmens teisės į atvaizdą pažeidimo aspektu, todėl konstatuotina, kad UAB „Tauragės kurjeris“ pažeidė P. D. teisę į privataus gyvenimo apsaugą ir Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 1 ir dalių reikalavimus.

Visuomenės informavimo įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žurnalistų etikos inspektorius yra valstybės pareigūnas, kuris prižiūri, kaip įgyvendinamos šio įstatymo nuostatos. Pagal to paties įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktus, žurnalistų etikos inspektorius nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl jų teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse ir vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose visuomenės informavimą reglamentuojančiuose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų. Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad atlikdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, žurnalistų etikos inspektorius gali priimti sprendimą įspėti viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingus (fizinius) asmenis apie pastebėtus Visuomenės informavimo įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus bei reikalauti juos pašalinti. Atsižvelgiant į šias teisės akto nuostatas, darytina išvada, kad žurnalistų etikos inspektorius atliko jam teisės aktuose nustatytus veiksmus.

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visetą, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad žurnalistų etikos inspektorius padarė pagrįstą išvadą, jog publikaciją „Kaimo turizmo sodybos muzika užtraukė atsakomybę“ iliustruojančiai P. D. nuotraukai buvo būtinas šio asmens sutikimas, kurio viešosios informacijos rengėjas / skleidėjas neturėjo, taigi, jis pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 1 bei 2 dalis ir už tai buvo pagrįstai įspėtas. Žurnalistų etikos inspektorius tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, o prašoma panaikinti jo 2015-02-27 sprendimo Nr. SPR-18 dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra juridinio pagrindo jos panaikinti. UAB „Tauragės kurjeris“ skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi Bendrovės skundas netenkinamas, nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.