Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. balandžio 12 d. nutarimo Nr. 59-65 (toliau – ir Nutarimas) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 64¹ straipsnį skirta bausmė sumažinta 1/3 iki 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi skirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2013-06-06 nuosprendžiu su Šiaulių apygardos teismo 2013-10-30 nuosprendžiu padarytais pakeitimais paskirta bausme, jas iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 metai laisvės atėmimo. Kelmės rajono apylinkės teismo 2016-09-29 nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2, 9 punktais, apėmimo būdu, subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-18 ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2015-11-30 nuosprendžiais skirtos bausmės ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytos 6 dienos. Bausmės vykdymo pradžia – 2016-03-21. Bausmės vykdymo pabaiga – 2018-03-15. 1/3 paskirtos bausmės dalį atliko – 2016-11-15. Neatliktos bausmės dalis 2017-04-06 buvo 11 mėnesių 9 dienos.

Komisija, remdamasi Komisijos posėdžio, įvykusio 2017-04-06 Vilniaus pataisos namuose, 2017-04-06 protokolu Nr. 58-14 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, 2017-04-12 nutarimu Nr. 59-65 nutarė taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Komisija siūlo teismui nuteistajam nustatyti intensyvią priežiūrą, kuri bus vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka. Pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui Komisija siūlo teismui nuteistajam nustatyti šias baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2018-03-15; esant nuteistojo sutikimui gydytis priklausomybės ligas; dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos.

Komisija Nutarime nurodė, kad nuteistasis A. K. svarstomas pakartotinai, sutinkant su intensyvia priežiūra, Komisijoje buvo svarstytas 2016-11-24, tačiau Komisija nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo, teismas taip pat patvirtino Komisijos nutarimą, todėl Komisija pateikė šias rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: atlikti gerbūvio darbus, konsultuotis su įstaigos psichologu, tęsti darbą pataisos namuose, dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis Komisijos rekomendacijas vykdė pagal galimybes, nes šiuo metu dirba be sargybos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Komisija Nutarime konstatavo, kad atsižvelgiant į nuteistojo A. K. pažangą mažinant vidutinį nusikalstamos rizikos laipsnį – 53 balus, pagal galimybes įvykdytas Komisijos rekomendacijas, vykdomas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, elgesį bausmės atlikimo metu, nuobaudų neturėjimą, turimą darbinę motyvaciją, suteikta teisė vykti be sargybos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, socialinius ryšius, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, savo problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, pripažinimą ir pastangas jas spręsti, turimus planus, motyvaciją keistis bei į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis A. K. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtintinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte, kuriuo vadovaudamasi Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą, nustatyta, kad nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija 6 metų, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta. Svarstydamas klausimą dėl Komisijos Nutarimo lygtinai paleisti A. K. iš pataisos įstaigos tvirtinimo, teismas atsižvelgia į tai, kad A. K. atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1 punkte: jau yra atlikęs daugiau nei 1/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikęs prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet, kaip minėta, pagal naująjį teisinį reguliavimą, būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, jog esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai lygtinis paleidimas galimas, jei yra matyti pažanga šią riziką mažinant. Iš teismui pateiktos 2017-04-03 socialinio tyrimo išvados Nr. 57-56 matyti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (53 balai), todėl tokiu atveju teismas turi įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nustatyti, ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

Susipažinus su byloje esančia medžiaga nustatyta, kad A. K. Komisijai teikiamas antrą kartą. A. K. anksčiau teistas 8 kartus, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei. Nusikaltimams būdingas nusikaltimų modelis, nusikaltimai nesunkėja. Ankstesnių teistumų metu A. K. ne kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau sąlygas pažeidė, paskutinius nusikaltimus įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo metu, laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje atlieka antrą kartą, be to, vieną iš paskutinių nusikaltimų įvykdė su bendrininkais, anksčiau irgi nusikalsdavo su bendrininkais, ir, kaip teigia pats, nusikalstamumą lėmė alkoholio vartojimas ir draugų įtaka. Šios aplinkybės rodo, kad A. K. anksčiau buvo linkęs nusikalsti, pasiduoti draugų įtakai, negerbti galiojančių teisės ir moralės normų, savo elgesiu demonstravo polinkį daryti priešingus teisei veiksmus ir nenorą laikytis įstatymų, piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais. Be to, pateiktoje Socialinio tyrimo išvadoje ankstesni nusikalstami veiksmai, amžius pirmo teistumo metu, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu nurodomi kaip vieni iš nuteistajam A. K. būdingų kriminogeninių veiksnių, kurie didina pakartotinio nusikalstamumo riziką. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys dar nėra visiškai pasikeitę. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad A. K. yra įtaigus, lengvai įkalbamas aplinkinių, stokoja asertyvumo (negeba apginti savo interesų ir nuomonės), dažnai pasielgia impulsyviai, neapgalvojęs savo elgesio padarinių, dėl ko vėliau gailisi, ne visada pavyksta konkrečioje situacijoje įsisavintą informaciją pritaikyti bendresnėms situacijoms, todėl pakartoja tas pačias klaidas. Tačiau, kita vertus pažymėtina, kad A. K. dėl savo nusikaltimų atsakomybę prisiima, savo kaltę pripažįsta, sugeba atpažinti problemines sritis, susijusias su nusikalstamumu. Be to, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, A. K. pastaruoju metu stengiasi ugdyti situacijos įvertinimo bei savikontrolės įgūdžius, supranta, kad turi problemų, gali jas išskirti, supranta, kad visi jo veiksmai turi tam tikras pasekmes jam pačiam ir aplinkiniams, rūpinasi ir išgyvena dėl savo šeimos gerovės, tolimesnės ateities tikslus sieja su elgesio ir įpročių keitimu, rūpinimusi šeima bei darbine veikla, kriminalinį elgesį palaikančių ar diskriminacinių nuostatų neišreiškia, savo nusikalstamą elgesį vertina neigiamai, išreiškia motyvaciją keisti savo elgesį, nori būti pilnaverčiu visuomenės nariu. Taip pat pažymėtina, kad iš teismui pateiktos medžiagos matyti, tą pripažįsta ir pats nuteistasis, kad jis iki šio laisvės atėmimo piktnaudžiavo alkoholiu, kad jo nusikalstamas elgesys buvo susijęs su alkoholio vartojimu, taip pat, kad, kaip teigia pats, yra gydęsis dėl alkoholio vartojimo problemų. Tačiau taip pat atkreiptinas dėmesys, kad A. K. šiuo metu stengiasi spręsti priklausomybės nuo alkoholio problemą, kadangi, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, alkoholio vartojimo pataisos įstaigoje užfiksuota nebuvo, be to, A. K. bausmės atlikimo metu dalyvavo „Įžanginėje grupėje“, lankėsi pataisos namuose vykstančiuose AA grupės susirinkimuose, po bausmės atlikimo planuoja toliau dalyvauti AA grupės susirinkimuose, 2017-04-10 yra parašęs sutikimą lygtinio paleidimo atveju gydytis savo priklausomybės ligas. Visa tai rodo, kad nagrinėjamu atveju visgi yra matyti A. K. motyvacija keistis.

Svarstydamas klausimą dėl Komisijos Nutarimo lygtinai paleisti A. K. iš pataisos įstaigos tvirtinimo, teismas atsižvelgia ir į tai, kad A. K. nuo pat bausmės atlikimo pradžios pavyzdingai laikosi režimo reikalavimų, kadangi jų nepažeidė, baustas nei karto nebuvo, sutinka su priežiūra ir apribojimais. Taip pat bausmės atlikimo metu A. K. adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę, asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programose, „Bendravimo įgūdžių ugdymo ir emocijų valdymo“ programos užsiėmimuose, Vilniaus pataisos namuose atlikinėjo gerbūvio darbus. Be to, nuteistasis po pirmojo jo svarstymo Komisijoje vykdė Komisijos pateiktas rekomendacijas pagal galimybes, nes šiuo metu dirba be sargybos už pataisos įstaigos ribų. Taigi nagrinėjamu atveju yra stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai bausmės atlikimo metu, mažinantys jo pakartotinio nusikalstamumo riziką. Pažymėtina ir tai, kad A. K. šiuo metu mokosi 9 klasėje, anksčiau oficialiai dirbo statybos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, turi apie 5 metų darbo stažą, turi ateities tikslus, susijusius su darbine veikla, pataisos namuose dirba be sargybos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku atliekų rūšiavime, gauna atlyginimą, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, lygtinio paleidimo atveju ketina dirbti anksčiau minėtoje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, jo teigimu, yra susitaręs dėl priėmimo į darbą. Visa tai rodo, kad A. K. suvokia darbą kaip privalumą ir žino teigiamą darbo naudą, darbui bei prasmingam užimtumui yra motyvuotas, todėl išėjęs iš pataisos įstaigos sugebės spręsti finansines problemas (mokėti skolas) ir sėkmingai integruotis į visuomenę bei tuo pačiu mažina nuteistojo nusikalstamumo riziką. Taip pat pažymėtina, kad nuteistasis palaiko glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais, yra vedęs, turi du mažamečius vaikus, kuriems nustatytas neįgalumas, turi pastovią gyvenamąją vietą, po paleidimo turės, kur gyventi. Šeimos ir artimųjų parama ir palaikymas, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas veikia kaip tolimesnio nusikalstamumo apsauginis veiksnys.

Kaip jau buvo minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. K. priskirtinas ne prie žemos, o prie vidutinės nusikalstamo elgesio rizikos grupės, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra 53 balai (pagal OASys metodiką). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad per pirmąjį svarstymą Komisijoje A. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo 58 balai, taigi ji per kelis mėnesius sumažėjo net 5 balais. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad rizikos balai sumažėjo, nes nuteistasis yra atsiribojęs nuo ankstesnių bendrininkų, ryšių su jais atnaujinti neketina. Be to, kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, A. K. pavyzdingai laikosi režimo reikalavimų, po paskutinio jo svarstymo Komisijoje pagal galimybes vykdė Komisijos pateiktas rekomendacijas, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pripažįsta savo problemas, susijusias su alkoholio vartojimu, ir stengiasi jas spręsti, savo elgesiu rodo motyvaciją keisti gyvenimo būdą ir stilių. Šios ir kitos aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad A. K. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra matoma, sudaranti pakankamą pagrindą manyti, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad nuteistasis atliko didžiąją jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, be to, sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra.

Įvertinęs pateiktus duomenis teismas konstatuoja, kad Komisijos Nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir BVK 157 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkte nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, A. K. atitinka BVK nustatytą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygą, kadangi yra nustatyta matoma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismo nuomone, įvertinus visas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra tikslinga patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. balandžio 12 d. nutarimą Nr. 59-65 ir nuteistajam A. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant jam intensyvią priežiūrą, kuri bus vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka. Pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui, vadovaujantis BPK 360 straipsnio 6 dalimi, nuteistajam nustatytinos Komisijos pasiūlytos, BK 75 straipsnio 2 dalies 3, 6 ir 7 punktuose numatytos, pareigos – esant nuteistojo sutikimui gydytis priklausomybės ligas; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišeiti iš namų nuo 22:00 val. iki 06:00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2018-03-15. Teismo nuomone, šie įpareigojimai turės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui, skatins ateityje daugiau nenusikalsti, spręsti su alkoholio vartojimu susijusias problemas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 4, 5 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, 364 straipsniu, teismas,

nutaria:

patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. balandžio 12 d. nutarimą Nr. 59-65 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. K..

Nustatyti nuteistajam A. K. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalyje numatytą intensyvią priežiūrą, kuri bus vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka.

Pasibaigus intensyvios priežiūros terminui nustatyti nuteistajam A. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 3, 6 ir 7 punktuose numatytas pareigas:

probacijos laikotarpiu esant nuteistojo sutikimui gydytis priklausomybės ligas;probacijos laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišeiti iš namų nuo 22:00 val. iki 06:00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2018-03-15.

Lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.