Kauno apygardos teismo nutartis

2014-01-14 · Civilinė byla Nr. 2A-122-153/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-14
Bylos Nr.
2A-122-153/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-0070-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arvydas Žibas (pirm.), Gintautas Koriaginas, Galina Blaževič (pran.)
Atsakovas
VšĮ Kauno mažojo teatro, VšĮ Kauno
Ieškovas
V. B.
Kategorijos
  • 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-122-153/2014;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-0070-2013-5;Procesinio sprendimo kategorijos: 121.1., 121.11., 121.14., 121.22.11.9.10.7.11.9.13 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (pranešėja), Gintauto Koriagino, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo VšĮ Kauno mažojo teatro apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3594-894/2013 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui VšĮ Kauno mažajam teatrui dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, įpareigojimo grąžinti į ankstesnį darbą, vidutinio darbo užmokesčio ir neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Byloje kilo ginčas dėl paskirtų ieškovui drausminių nuobaudų pagrįstumo, ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumo ir priteistos ieškovui kompensacijos už priverstinės pravaikštos dydžio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu panaikino ieškovui V. B. atsakovo VšĮ Kauno mažojo teatro direktoriaus 2012 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 12/18/01 paskirtą drausminę nuobaudą (papeikimą) ir 2012 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 12/21/02 įsakymu paskirtą nuobaudą (atleidimą iš darbo). Pripažinęs, kad darbo sutartis tarp ieškovo V. B. ir atsakovo VŠĮ Kauno mažojo teatro 2012 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 12/21/02 nutraukta neteisėtai. Grąžino ieškovą V. B. į ankstesnį darbą – VšĮ Kauno mažojo teatro meno vadovo pareigas. Priteisė ieškovui V. B. iš atsakovo VšĮ Kauno mažojo teatro 15 504,52 Lt (priskaičiuota suma) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo paskelbimo dienos ir po 95,53 Lt (priskaičiuota suma) už kiekvieną darbo dieną, esant penkių darbo dienų savaitei, nuo kitos po teismo sprendimo paskelbimo dienos iki jo įvykdymo dienos, 1 000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 3 000,00 Lt bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovo VšĮ Kauno mažojo teatro 666,10 Lt žyminį mokestį ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei. Teismas nusprendė sprendimo dalį dėl ieškovo grąžinimo į ankstesnį darbą ir vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 1 560,38 Lt (priskaityta suma) priteisimo ieškovui iš atsakovo vykdyti skubiai.

Teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2009-02-28 sudaryta darbo sutartis, ieškovas dirbo teatre meno vadovu. Atsakovo VšĮ Kauno mažojo teatro direktoriaus 2012-12-18 įsakymu ieškovui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, o 2012-12-21 atsakovo direktoriaus įsakymu ieškovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas išnagrinėjęs bylą vadovavosi liudytojų parodymais kaip leistinu įrodymu ir nesutiko su atsakovo argumentais, jog ieškovo prašymu apklausti liudytojai turi suinteresuotumą bylos baigtimi.

Teismas nustatė, kad iki 2012 m. teatre buvo susiklosčiusi tokia veiklos programos pateikimo praktika, kad meno vadovas veiklos programą teikdavo tiesiogiai direktoriui iki lapkričio 1 dienos raštu, t. y. surašytą ranka arba atspausdintą. Todėl teismo vertinimu, labiau tikėtina, jog apie tai, kad ieškovas nėra pateikęs veiklos programos teatro direktoriui, atsakovo direktorius būtų pastebėjęs ne 2012-12-06, o netrukus po termino šiai programai pateikti pabaigos, t. y. per kelias darbo dienas po lapkričio 1 dienos. Teismas konstatavo, jog atsakovo direktorius apie tai, kad ieškovas nepateikė veiklos programos arba pateikė ją su trūkumais, turėjo sužinoti per kitą darbo savaitę po ieškovo pareiginėse instrukcijose numatytos veiklos programos pateikimo datos (lapkričio 1 d.), tačiau ne vėliau kaip 2012-11-09. Esant tokioms aplinkybėms, teismo paskaičiavimu, ieškovui turėjo būti paskirta drausminė nuobauda ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šios dienos, t. y. 2012-12-09. Teismas nustatė, kad atsakovas nuobaudą – papeikimą ieškovui paskyrė tik 2012-12-18, praleidęs terminą (DK 241 str.1d.) nuobaudai paskirti, dėl to ieškovui paskirtą drausminę nuobaudą– papeikimą panaikino.

Teismas sprendime vadovavosi atsakovo atstovo paaiškinimu, jog 2012-11-06 ieškovo siųstas spektaklio „Intimo“ aprašymas buvo veiklos programa. Teismas nelaikė drausmės pažeidimu ieškovo veiksmų dėl programos pateikimo po 2012-11-01, kadangi ieškovo veiksmai savaime nesukėlė atsakovui žalingų padarinių, nes 2012-10-19 ieškovas teatro administratorei nusiuntė spektaklio „Intimo“ temą ir tą pačią dieną paraiškos užpildymui pasiūlė pjesę „Ugnies kalavijas“.

Teismas konstatavo, kad korespondencija, kuri buvo siunčiama 2012-10-19 ir 2012-11-06 į teatro administratorės R. T. asmeninę elektroninio pašto dėžutę, buvo skirta būtent VšĮ Kauno mažajam teatrui, kadangi R. T. VšĮ Kauno kino studijoje įsidarbino tik po to, kai nutraukė darbo santykius su atsakovu.

Teismas konstatavo, jog atsakovas neįrodė, kad ieškovas pažeidė savo pareigą pateikti veiklos programą, t. y. neįrodė darbuotojo neteisėto veiksmo arba neveikimo, jo kaltės, jog patyrė žalą dėl tariamai neteisėtų ieškovo veiksmų (neveikimo), todėl teismo vertinimu, ieškovui nebuvo galima taikyti drausminės atsakomybės.

Teismas nustatė, kad pagal 2012-12-21 įsakyme išdėstytą formuluotę, ieškovui paskirta nuobauda už tai, kad ieškovas nesuderino su teatro direktoriumi kūrybinio darbo, nebuvo teatre 2012 m. lapkričio 23, 24, 27 ir 28 dienomis. Teismas nustatė, kad ieškovo darbas yra kūrybinio pobūdžio. Savo darbo funkcijas V. B. vykdė savarankiškai. Duomenų, kad savo vykdomą kūrybinę veiklą ieškovas sistemingai derino su teatro direktoriumi, teismo vertinimu, atsakovas nepateikė. Todėl teismas sprendė, kad ieškovas savo darbo pareigas, numatytas pareiginės instrukcijos 5 punkte, galėjo atlikti ne teatro patalpose, nes teatre ieškovui nebuvo skirta atskira darbo vieta, tinkama visapusiškai atlikti ieškovui priskirtas darbines funkcijas. Teismas sprendė, jog esant susiklosčiusiai praktikai, kai ginčo šalys nesilaikė darbo tvarkos taisyklių 24 punkto reikalavimo (informuoti vadovą apie nebuvimą darbe), ieškovui negalėjo būti skiriama griežčiausia nuobauda už nebuvimą darbe – atleidimas iš darbo.

Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovas turėjo per paskutiniuosius 12 mėnesių paskirtą drausminę nuobaudą, dėl to darbdavys negalėjo nutraukti darbo sutarties su ieškovu DK 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu. Teismas ieškovui paskirtą nuobaudą atleidimą iš darbo panaikino kaip neteisėtą ir grąžino ieškovą į ankstesnį darbą – VšĮ Kauno mažojo teatro meno vadovo pareigas. Sprendimo dalį dėl ieškovo grąžinimo į ankstesnį darbą ir vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo nusprendė vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 2 p., 6 p.).

Teismas priteisė ieškovui neturtinę žalą dėl atleidimo iš darbo, nes ieškovas patyrė pažeminimą, emocinį sukrėtimą, neigiamų išgyvenimų, buvo gydytas nuo depresijos. Teismas, įvertinęs, kad atleidimas iš darbo nenulėmė ieškovui itin neigiamų ir akivaizdžių materialinių ar sveikatos sutrikdymo pasekmių, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo bei šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principais, priteisė ieškovui 1 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Kitą dalį – ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo – atmetė.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu teismo sprendimą skundžia atsakovas VšĮ Kauno mažasis teatras, su priimtu teismo sprendimu apeliantas nesutinka, mano, kad teismo sprendimas yra nepagristas ir neteisėtas. Apeliantas prašo panaikinti 2013-08-12 Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3594-894/2013 ir priimti naują sprendimą – ieškovo V. B. ieškinį atmesti. Priteisti atsakovui VšĮ Kauno mažajam teatrui bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus rašytinius dokumentus. Atsakovas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, yra neteisingai nustatęs faktines aplinkybes, o toks pažeidimas gali būti pašalintas tik bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė įrodymus apie savo sunkią finansinę padėtį: tiek 2012, tiek 2013 m. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimus dėl finansavimo sąmatos patvirtinimo kartu su sąmatomis (Priedas Nr. 4), įrodymus apie VšĮ Kauno mažojo teatro darbo užmokesčio fondą tiek 2012, tiek 2013 m. (Priedas Nr. 5), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM viršininko sprendimus „Išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų)“ (Priedas Nr. 6, Priedas Nr. 7), Sodros išrašą iš duomenų bazės apie raginimus ir taikomas priverstinio poveikio priemones VšĮ Kauno mažajam teatrui (Priedas Nr. 8), skolų suderinimo aktą, pasirašytą VšĮ Kauno mažojo teatro ir Kauno miesto savivaldybės administracijos (Priedas Nr. 9), 2013-08-22 VšĮ Kauno mažojo teatro vyr. buhalterės pažymą (Priedas Nr. 10); ir prašo teismo šiuos dokumentus prijungti prie civilinės bylos ir į juos atsižvelgti nagrinėjant apeliacinį skundą. Naujų įrodymų pateikimo būtinybė dėl atsakovo turtinės padėties iškilo tik susipažinus su priimto teismo sprendimo motyvais, be to, dalį teikiamų dokumentų, kaip antai 2013-08-06 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM viršininko sprendimą, atsakovas gavo tada, kai bylos nagrinėjimas teisme jau buvo baigtas ir teismas jau buvo išėjęs priimti teismo sprendimo. Papildomai (3 t., b. l. 38–43, 54–58) atsakovas pateikė naujus įrodymus: 2012-01-27 VšĮ Kauno kino studijos direktoriaus įsakymo Nr. DI-2012/27-1 kopiją, teismo įteikimo šaukimo šaknelę Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-7470-920/2013, gaunamų dokumentų registro išrašą, rašytinius paaiškinimus, kuriais prašoma neprijungti prie bylos ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų – VšĮ Kauno kino studijos direktoriaus 2012-03-06 įsakymą ir rašytinių paaiškinimų apie tai, kad ieškovo pateiktas byloje VšĮ Kauno kino studijos direktoriaus įsakymas Nr. DI-2012/03/06-3 yra fiktyvus, todėl prašė ieškovo pateikto rašytinio įrodymo neprijungti ir ieškovo rašytiniu paaiškinimu nesivadovauti.

Dėl papeikimo pripažinimo neteisėtai paskirta drausmine nuobauda

Atsakovas pareiškia, jog kategoriškai nesutinka su teismo padaryta išvada dėl praleisto termino papeikimui paskirti.

Atsakovas, kaip darbdavys, turi pareigą prieš skirdamas drausminę nuobaudą išsiaiškinti visas faktines aplinkybes, susijusias su galimai padarytu darbo drausmės pažeidimu. Atsakovo direktorius pareikalavo iš teatro administratorės R. T. paaiškinimo, kuriame ji nurodė, jog konsultavosi su meno vadovu V. B. ir jai būtent 2012-12-06 paaiškėjo, jog 2012-11-06 laišku atsiųstą administratorei pjesės „Intimo“ aprašymą ieškovas V. B. ir laiko teatro veiklos programa.

Atsakovas pamatė, jog jis neturi kitų metų teatro veiklos programos 2012-12-06, kada sėdo pildyti paraiškos Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros įstaigų ūkio ir finansų skyriui dėl finansavimo gavimo (paraiška kartu su veiklos programa turėjo būti pateikta iki 2012-12-17). 7 dienų terminas susitvarkyti paraiškos dokumentus yra protingas, priešingai nei teismo aiškinimas, jog atsakovo direktorius veiklos programos turėjo pasigesti dar 2012 m. lapkričio antrą savaitę.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo išvada, jog atsakovo direktorius apie nepateiktą teatro veiklos programą sužinojo ne vėliau kaip 2012-11-09, yra absoliučiai nepagrįsta, nelogiška ir prieštaraujanti į bylą pateiktiems rašytiniams įrodymams (Informacijai iš Kauno miesto savivaldybės internetinio puslapio www.kaunas.lt apie paraiškų priėmimą Kauno miesto kultūros projektų daliniam finansavimui gauti (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 6); ieškovo pasiaiškinimui, išdėstytam 2012-12-06 VšĮ Kauno mažoji teatro direktoriaus reikalavime pateikti pasiaiškinimą (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 2); 2012-12-06 VšĮ Kauno mažojo teatro administratorės R. T. pasiaiškinimui (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 4)).

Teismas negalėjo remtis liudytojos R. T. parodymais, kadangi ji, bylą nagrinėjant pirmąja instancija, turėjo suinteresuotumą, jog bylos baigtis būtų teigiama ieškovui. Teismas atmetė atsakovo argumentą apie R. T. suinteresuotumą, motyvuodamas tuo, jog atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovo prašymu apklausti liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi. Liudydami teisme liudytojai R. T. ir R. Š., kurie yra sutuoktiniai, dirbo Kauno kino studijoje, kurios dalininkas yra ieškovas. Taigi dėl R. T. ir ieškovą siejusių santykių teismas jos parodymus turėjo vertinti kritiškai. Teismas nepagrįstai rėmėsi aiškų suinteresuotumą bylos baigtimi turinčios liudytojos parodymais, o tai nulėmė neteisingos išvados dėl sužinojimo momento apie padarytą darbo drausmės pažeidimą padarymą.

Teismas nepasiūlė atsakovui pateikti įrodymus (LR CPK 414 str. 1 d.) sprendžiant klausimą dėl drausminės nuobaudos – papeikimo teisėtumo.

Nepagrįsta teismo padaryta išvada, jog ieškovas pareigą pateikti veiklos programą yra įvykdęs tinkamai, kadangi veiklos programa skirta Kauno kino studijai, o ne Kauno mažajam teatrui.

Žemesnės instancijos teismas

Nepagrįsta teismo padaryta išvada, jog spektaklio „Intimo“ aprašymo, kaip veiklos programos, pateikimas 2012-11-06, o ne 2012-11-01, nelaikytinas darbo drausmės pažeidimu, sukeliančiu drausminę atsakomybę, nes nei Darbo kodeksas, nei teismų praktika nenumato, jog darbo drausmės pažeidimai yra dviejų rūšių – sukeliantys drausminę atsakomybę ir tokios atsakomybės nesukeliantys.

Teismas, konstatuodamas, jog veiklos programos nepateikimas laiku nelaikytinas darbo drausmės pažeidimu, sukeliančiu drausminę atsakomybę, sumodeliavo situaciją, pagal kurią yra toleruojamas darbuotojo pareigų nevykdymas, nors tai pagal LR DK 228 str. reguliavimą neleistina – LR DK 228 str. be išimčių numato, jog darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisės darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas ir t. t. Šalinant minėtą pažeidimą, sprendimo dalis dėl papeikimo pripažinimo negaliojančiu privalo būti naikinama.

Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtai paskirta drausmine nuobauda

Teismas neteisingai tarp šalių paskirstė įrodinėjimo pareigas, o tai sąlygojo, jog buvo padarytos neteisingos išvados ir atitinkamai priimtas nepagrįstas sprendimas dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo panaikinimo.

Atsakovas ieškovą iš darbo atleido dėl to, kad jis 2012 m. lapkričio mėnesio 23, 24, 27, 28 d. nebuvo darbe. Taigi ieškovas nevykdė savo pareigos 2012 m. lapkričio mėnesio 23, 24, 27, 28 d. atvykti į darbą ir būti darbo vietoje ir, žinoma, dirbti savo darbdavio naudai. Todėl teismas skundžiamame teismo sprendime negalėjo pripažinti, kad aplinkybė, jog ieškovas, nebūdamas darbe, vykdė darbines funkcijas, yra įrodyta, tačiau tą padarė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas negalėjo padaryti išvados, jog ieškovas ne būdamas darbo vietoje – Kauno mažajame teatre, o lankydamasis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, vykdė pareigines funkcijas, kadangi atsakovas nėra gavęs jokio kvietimo, adresuoto įstaigai ar konkrečiam darbuotojui atvykti į akademiją.

Teismas negalėjo padaryti išvados, jog ieškovas, nebūdamas darbo vietoje – Kauno mažajame teatre, o tuo metu bendraudamas su prof. Lapinskaite, vykdė pareigines funkcijas. Tikėtina, jog ieškovas bendravo (jei iš viso tai buvo daryta) kito savo darbdavio Kauno kino studijos naudai. Visi minėtas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai buvo pateikti į bylą, tačiau teismas jais nepagrįstai nesivadovavo, juos atmetė nenurodydamas jokių atmetimo priežasčių.

Ieškovo tvirtinimas, jog jis nebuvo visą darbo dieną, nes derino vertimą, yra prasilenkiantis su logika. Ieškovas neįrodinėjo, jog jam buvo būtina nebūti darbe visą darbo dieną, be to, taipogi neįrodinėjo ir aplinkybės, jog su vertėja komunikavo teatro naudai. Taigi tokie ieškovo aiškinimai buvo tik jo vienašališki teiginiai. Nepaisant to, teismas laikė, jog ieškovo nurodyti teiginiai egzistuoja, nors jų nepatvirtino jokie įrodymai.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai laikė, jog ieškovas vykdė savo darbines funkcijas atsakovui, nes dalyvavo susitikime su aktore M. V. ir tarėsi dėl aktorės būsimo darbo grafiko ir galimybės dirbti VšĮ Kauno mažajame teatre.

Žemesnės instancijos teismas

Nesant įrodymų, teismas negalėjo padaryti išvados, jog ieškovo nurodyta aplinkybė, kad VšĮ Kauno mažojo teatro meno vadovas ir režisierius buvo pakviestas ir dalyvavo susitikime su Kauno Nemuno vidurinės mokyklos moksleiviais, kur garsino teatro vardą ir kūrybinę veiklą, patvirtina, kad ieškovas veikė teatro interesais.

Teismas neteisingai skundžiamame sprendime yra nurodęs, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovui teatre buvo skirta atskira darbo vieta. Teismo išvada, padaryta remiantis liudytojų R. T. ir R. Š. parodymais, jog ieškovas galėjo dirbti ir nebūdamas savo darbo vietoje, t. y. teatre, yra nepagrįsta, prieštaraujanti byloje esantiems įrodymams.

Teismas negalėjo remtis liudytojų parodymais, turėjo juos vertinti kritiškai dėl šių liudytojų suinteresuotumo, jog teismo sprendimas būtų palankus ieškovui. Ieškovas ir liudytojai yra draugai, taip pat liudytojas R. Š. internetiniame puslapyje www.peticijos.lt yra pasirašęs peticiją, kurioje yra neigiamai aprašomas atsakovo direktorius. Iš peticijos teksto ir fakto, kad peticiją yra pasirašęs R. Š., yra akivaizdu, jog R. Š. nebuvo nešališkas liudytojas. Liudytojas R. Š. turi neigiamų nuostatų atsakovo direktoriaus atžvilgiu, nes skatino darbuotojus atleisti B.. Tai vėlgi suponuoja išvadą, jog jo kaip liudytojo parodymai turėjo būti vertinti kritiškai.

Teismas nepagrįstai pripažino, jog ieškovas, nebūdamas darbo vietoje 2012 m. lapkričio mėnesio 23, 24, 27, 28 dienomis, šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo nepadarė.

Dėl teismo sprendimo grąžinti ieškovą į darbą

Teismui skundžiamame sprendime padarius nepagrįstą išvadą, jog ieškovui drausminė atsakomybė netaikytina, buvo nuspręsta tenkinti ir išvestinį ieškovo ieškinio reikalavimą dėl grąžinimo į darbą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo motyvą, kad ieškovui turėtų būti priteisiama kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką tokio dydžio, kokia jam pagal darbo stažą priklausytų išeitinė išmoka, nutraukus darbo sutartį LR DK 129 str. ir 136 str. 1 d. 6 p. pagrindais, t. y. 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

Atsakovas neturėjo pareigos įrodinėti savo sunkios turtinės padėties. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aiškindamas priešingai, ignoravo LR CPK 182 str. 5 p. reguliavimą, o tai sąlygojo, jog klausimas dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką buvo išspręstas neteisingai.

Be to, net ir laikant, jog atsakovo sunki turtinė padėtis turėjo būti įrodinėjama, teismas, matydamas, jog jam įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį trūksta, turėjo pats surinkti tokius įrodymus ar bent jau pasiūlyti atsakovui tokius įrodymus pateikti, nes teismą veikti aktyviai įpareigoja LR CPK 414 str. 1 d, tačiau jis to nepadarė, o tai taip pat sąlygojo, jog buvo priimtas neteisėtas sprendimas ieškovui nemažinti priteistino vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką.

Dėl naujų įrodymų

Naujų įrodymų pateikimo būtinybė dėl atsakovo turtinės padėties iškilo tik susipažinus su priimto teismo sprendimo motyvais, be to, dalį teikiamų dokumentų, kaip antai 2013-08-06 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM viršininko sprendimą, atsakovas gavo tada, kai bylos nagrinėjimas teisme jau buvo baigtas ir teismas jau buvo išėjęs priimti teismo sprendimo.

Ieškovo V. B. atstovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodė, kad su skundo argumentais ir reikalavimais nesutinka, juos laiko nepagrįstais. Ieškovo manymu, Kauno apylinkės teismas 2013-08-12 sprendimą priėmė tinkamai nustatęs bylos aplinkybes ir teisingai išsprendęs bylą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovas prašė atmesti atsakovo VšĮ Kauno mažojo teatro prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos, atmesti atsakovo VšĮ Kauno mažojo teatro apeliacinį skundą, o Kauno apylinkės teismo 2012-08-12 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3594-894/2013 palikti nepakeistą. Priimti byloje naują įrodymą – VšĮ Kauno kino studijos direktoriaus įsakymą Nr. DI-2012/03/06-3 dėl darbuotojų darbo grafiko patvirtinimo ir ieškovo atstovės rašytinį 2013-12-03 paaiškinimą dėl atsakovo pateikto naujo rašytinio įrodymo – VšĮ Kauno kino studijos direktoriaus įsakymo Nr. DI-2012/27-1.

Priteisti ieškovo V. B. naudai iš atsakovo VšĮ Kauno mažojo teatro bylinėjimosi išlaidas.

Dėl drausminės nuobaudos nepagrįstumo

Teismas pagrįstai ir teisingai nusprendė, kad ieškovas darbo drausmės pažeidimo, už kurį jam paskirtas 2012-12-18 papeikimas, neįvykdė, todėl drausminė nuobauda ieškovui paskirta be pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad darbdaviui nenustačius konkrečių reikalavimų dėl teatro veiklos programos formos ir turinio bei atsakovo atstovei pripažįstant, jog ieškovo atsiųstas spektaklio „Intymumas“ aprašymas buvo programa, laikytina, jog ieškovo atsakovo administratorei atsiųstas minėto spektaklio aprašymas yra laikytinas kitų metų teatro veiklos programa, kurią ieškovas pateikė.

Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovo prielaidos, neva R. T. ieškovo siųsti laiškai su spektaklių aprašymais buvo skirti ne VšĮ Kauno mažajam teatrui, o VšĮ Kauno kino studijai, yra nepagrįstos, kadangi R. T. VšĮ Kauno kino studijoje pradėjo dirbti tik nutraukusi darbo santykius su atsakovu, tai patvirtina byloje esantys įrodymai.

Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovui veiklos programą pateikus ne 2012-11-01, o 2012-11-06, tai nesukėlė neigiamų padarinių ir nepadarė teatrui žalos. Teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad minėti ieškovo veiksmai nelaikyti darbo drausmės pažeidimu, sukeliančiu drausminę atsakomybę, todėl atsakovo ieškovui 2012-12-18 paskirtą papeikimą pagrįstai panaikino.

Dėl drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimo

Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas drausminę nuobaudą papeikimą ieškovui paskyrė praleidęs DK 241 str. 1 dalyje numatytą vieno mėnesio nuo tariamo drausmės pažeidimo paaiškėjimo terminą.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą (įskaitant liudytojos parodymus ir paties atsakovo direktoriaus teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus), pagrįstai nusprendė esant labiau tikėtiną aplinkybę, kad atsakovas apie tariamą ieškovo pažeidimą sužinojo ne vėliau kaip iki 2012-11-09, todėl drausminę nuobaudą (papeikimą) ieškovui 2012-12-18 paskyrė praleidęs naikinamąjį terminą.

Teismas pagrįstai sprendė, kad 2012-12-18 įsakymu papeikimą ieškovui atsakovas paskyrė praleidęs DK 241 str. 1 dalyje numatytą vieno mėnesio terminą.

Dėl tariamo liudytojų R. T. ir R. Š. šališkumo bei suinteresuotumo

Spręsdamas, kad atsakovas objektyvių įrodymų dėl liudytojų šališkumo nepateikė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo nurodytos aplinkybės nelaikė kaip sudarančios pagrindą abejoti liudytojų parodymais, kadangi savaime aplinkybė, jog liudytojai tarpusavyje artimai bendrauja, nėra pakankama nuspręsti, jog jie yra šališki.

Apeliaciniame skunde papildomai (naujai) nurodyta aplinkybė, jog R. Š. neva pasirašė peticijoje prieš V. B. atleidimą iš darbo, neatskleidžia jokių naujų ir anksčiau pirmosios instancijos teismui nenurodytų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nelaikė R. Š. kritiško požiūrio į atsakovo direktorių pakankamu pagrindu jo duotus parodymus vertinti kaip šališkus.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi liudytojų parodymais kaip vienu iš byloje pateiktų įrodymų ir nelaikė atsakovą pateikus objektyvių duomenų minėtų liudytojų parodymus vertinti kaip nepatikimus ar šališkus.

Dėl tariamo teismo neaktyvumo

Teismas liudytojų parodymus pagrįstai laikė tinkamu ir pakankamu įrodymu, o pats įrodymų nerinkdamas CPK įtvirtintos pareigos darbo bylose veikti aktyviai nepažeidė. Atsakovui teisme atstovavo advokatas, todėl šis turėjo užtikrinti, kad būtų byloje surinkta tiek įrodymų, kad jų pagrindu teismas suformuotų atitinkamą įsitikinimą.

Dėl 2012-12-21 atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtai paskirta drausmine nuobauda

Atsakovo nuomone, neva ieškovas apskritai galimai neatliko veiksmų, kuriuos nurodė vykdęs nebuvimo darbe dienomis, yra nenuosekli ir prieštarauja atsakovo pozicijai, kurią atsakovas dėstė procesiniuose dokumentuose ir kurios laikėsi bylos nagrinėjimo metu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad minėtomis dienomis ieškovo vykdyti veiksmai (kūrybinis darbas) laikytini atliktais teatro interesais, kadangi darbdavys lokaliniuose teisės aktuose nebuvo detalizavęs, kas yra su teatru susijusi kūrybinė veikla, dėl ko laikyti ieškovo atliktus veiksmus nesusijusius su teatro interesais nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad ir ginčo dienomis ieškovo nurodyti ne teatro patalpose atlikti veiksmai – kūrybinis darbas (lankymasis Vilniuje Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kur dalyvavo spektaklio peržiūroje ir tarp studentų ieškojo aktorių teatro spektakliams; lankymasis Vilniaus mažajame teatre, kur tarėsi dėl Kauno mažojo teatro gastrolių; bendravimas su vertėja L. dėl Roberts pjesės „Intymumas“ vertimo į lietuvių kalbą; kaip teatro meno vadovo ir režisieriaus dalyvavimas Kauno Nemuno vidurinėje mokykloje susitikime su moksleiviais; susitikimas Vilniuje su aktore M. V. dėl vaidmens teatre ketinamame statyti „Intymumas“) buvo susiję su Kauno mažojo teatro veikla.

Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo vykdomos kūrybinės veiklos ir darbo laiko atsakovas praktiškai nekontroliavo, darbo tvarkos taisyklėse nustatyto darbo laiko šalys praktiškai nesilaikė, o teatro lokalinių teisės aktų (darbo tvarkos taisyklių; ieškovo pareigybinių nuostatų) nuostatos buvo formalios ir praktiškai neveikė.

Teismas pagrįstai sprendė atsakovą neįrodžius ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – teisėtumo, t. y. neįrodžius, kad ieškovas ginčo dienomis nebūdamas darbe nevykdė tarnybinių funkcijų ir atliko neteisėtus veiksmus.

Dėl tariamai netinkamai nustatytų faktinių aplinkybių

Teismas tinkamai įvertino liudytojų R. T. ir R. Š. parodymus drauge su kitais į bylą pateiktais įrodymais ir vadovaudamasis įrodymų visetu byloje teisingai konstatavo reikšmingas faktines aplinkybes.

Teismas nepaneigė, jog atsakovas kaip ieškovo darbo vietą buvo nustatęs repeticijų kambarį ar teatro salę, tačiau iš byloje ištirtų įrodymų konstatavo, jog atsakovas (darbdavys) nebuvo sudaręs tinkamų sąlygų ieškovo darbui teatre. Teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovui darbo vieta teatre (t. y. tinkamos darbo sąlygos) nebuvo suteikta, o tai drauge su kitomis nustatytomis aplinkybėmis įgalino prieiti išvadą, jog formali lokaliniuose teisės aktuose nustatyta darbo tvarka teatre iš tikrųjų neveikė.

Dėl teismo sprendimo grąžinti ieškovą į darbą

Atsakovo teiginys apie pirmosios instancijos teismo pareigą savo iniciatyva rinkti įrodymus atsakovo finansinei padėčiai nustatyti neatitinka teismų praktikoje taikomos teisės taisyklės.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

Ieškovas nemano, kad yra iškilusi būtinybė pateikti apeliaciniam teismui naujus įrodymus. Aukščiau atsiliepime į apeliacinį skundą pasisakydamas, kodėl nepagrįsta laiko ieškovo poziciją dėl liudytojų šališkumo, ieškovas nurodė, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pagarsinta aplinkybė, jog R. T. ir R. Š. palaiko artimus santykius ir gyvena kartu. Taigi, papildomai teismui teikiamas įrodymas apie jų dviejų vestuves, įvykusias po bylos išnagrinėjimo, yra perteklinis. Sprendimas vadovautis liudytojų parodymais teismo buvo priimtas esant informuotam apie liudytojų tarpusavio santykius, tačiau nelaikant to objektyvia aplinkybe liudytojų parodymų kaip įrodymo patikimumui paneigti. Kadangi naujai teikiamais įrodymais atsakovas negrindžia jokių aplinkybių, kurių būtinybė atsirado vėliau, po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, priimti naujų įrodymų apeliacinėje instancijoje nėra CPK 314 straipsnyje įtvirtinto pagrindo. Atsakovas naujais įrodymais grindžiamas aplinkybes jau buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui ir įrodymus galėjo bei privalėjo pateikti nagrinėjant bylą Kauno apylinkės teisme, atsakovo naujai teikiami įrodymai apeliacinės instancijos teismo neturėtų būti priimti.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

CPK 321 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus išimtis, nurodytas CPK 322 straipsnyje: jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis teismui neprivalomas (CPK 322 straipsnis). Taigi bylos šalies ar šalių prašymas nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja. Apeliaciniame skunde kaip pagrindas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nurodytos sudėtingos ir painios bylos aplinkybės. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylai reikšmingos aplinkybės išdėstytos byloje esančiuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teismui buvo pateikti įrodymai, kuriais šalys grindė savo reikalavimus ir atsikirtimus, šalių, jų atstovų ir liudytojo paaiškinimai užfiksuoti teismo posėdžių protokoluose, taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti žodinio bylos nagrinėjimą būtinu, todėl apelianto atstovės prašymas netenkintinas.

Dėl papeikimo pripažinimo neteisėtai paskirta drausmine nuobauda

Ieškovui V. B. atsakovo direktoriaus 2012-12-18 įsakymu buvo paskirta drausminė nuobauda už tai, kad ieškovas iki 2012-11-01 nepateikė teatro direktoriui kitų metų veiklos programos, nors tą turėjo padaryti pagal savo pareiginių instrukcijų 5.1.6.p.

Pagal DK 241 straipsnio 1 dalį, drausminė nuobauda skiriama tuoj pat paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo, o pagal minėto straipsnio 2 dalį, negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas. Byloje šalys išdėstė skirtingus argumentus dėl to, ar buvo praleistas vieno mėnesio terminas 2012 m. gruodžio 18 d. (Įsakymas Nr. 12/18/01) drausminei nuobaudai paskirti. Teismas nustatė, kad dėl aptariamos drausminės nuobaudos prieš ją skirdamas atsakovo direktorius atliko patikrinimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas uždelsė atlikti patikrinimą dėl (1 t., b. l. 47–51) meno vadovo pareiginės instrukcijos nuostatų nevykdymo (2012-12-06), kurioje numatyta, kad ieškovas privalo pateikti teatro direktoriui kitų metų veiklos programą iki lapkričio 1 d. raštu. Apeliantas su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutiko ir nurodė, kad darbo drausmės pažeidimo aplinkybių išaiškinimas užtruko dėl objektyvių priežasčių, tačiau su tuo sutikti negalima.

Apelianto paminėtas apeliaciniame skunde Kauno miesto savivaldybės internetinio puslapio www.kaunas.lt apie paraiškų priėmimą Kauno miesto kultūros projektų daliniam finansavimui gauti (atsiliepimo i ieškinį priedas Nr.6) rašytinis įrodymas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra bendro pobūdžio informacija apie įmonės teisę pasinaudoti kultūros projektams skirtu finansavimu(1 t., b. l. 55–56) ir neturi įrodomos reikšmės aiškinant faktą dėl ginčo darbo drausmės pažeidimo, už kurį nubaustas ieškovas, kadangi terminas pateikti paraišką savivaldybei nustatytas atsakovui, o ne ieškovui.

Kartu su atsiliepimu į ieškinį (priedas Nr. 4) atsakovas pateikė VšĮ Kauno mažojo teatro administratorės R. T. 2012-12-06 paaiškinimą apie tai, kad ieškovas pasikonsultavęs su liudytoja paaiškino jai, kad 2012 m. lapkričio 6 d. ieškovas atsiuntė liudytojai pjesės ,,Intymumas “ aprašymą (1 t., b. l. 50), kuris buvo veiklos programa (1 t., b. l. 49). Apklausta byloje liudytoja R. T. patvirtino, kad iki lapkričio 1 d. atsakovo direktorius sužinojo (2 t., b. l. 73), kad nebus statomas spektaklis ,,Intymumas“, nes išvyko aktorė M. V.. Liudytojas R. Š., apklaustas (2 t., b. l. 74) teismo posėdyje, paaiškino, kad kalbėjo su atsakovo direktoriumi, kurį spektaklį teikti finansavimui, ar ,,Intymumą“ ar ,,Už uždarų durų“, nes nebuvo žinoma, ar aktorė galės dalyvauti spektaklyje. Apklaustas teismo posėdyje atsakovo direktorius A. B. (2 t., b. l. 69–70) paaiškino, kad iki lapkričio 1 d. ieškovas pateikdavo atsakovo direktoriui kitų metų veiklos programą raštu, o direktorius vėliau ją įtraukdavo į paraišką finansavimui. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovo direktorius žinojo, jog jis kitų metų veiklos programos neturi, nes teatras neapsisprendė, kokį spektaklį gali rengti rodyti scenoje.

Negalima sutikti su apelianto motyvais, kad terminas drausmės pažeidimui išaiškinti skaičiuojamas nuo to momento, kai atsakovo direktorius sėdo pildyti paraišką, kurią turėjo pateikti savivaldybės institucijai, nes tik tada direktoriui paaiškėjo, jog ieškovas nepateikė kitų metų veiklos programos atsakovo direktoriui. Atsakovo direktorius, būdamas įstaigos vadovu, privalo rūpestingai atlikti savo pareigas, organizuodamas ir vykdydamas įstaigos veiklą, nustatytu laiku įgyvendinti parengtus Įstaigos projektus, veiklos planus, kontroliuoti Įstaigos metinės veiklos programų vykdymą taip kaip tai numato direktoriaus pareiginių nuostatų 6.1 p.,6.3, 6.9 punktai. Tačiau šiuo konkrečiu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo direktorius neveikė taip, kaip nurodyta įstaigos ir direktoriaus veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose, todėl apeliantas neturi pagrindo teigti, jog terminas paskirti ieškovui drausminę nuobaudą turėjo būti pratęstas dėl atsakovo direktoriaus neapsižiūrėjimo. Todėl ir šis apelianto motyvas atmestinas kaip nepagrįstas.

Taip pat negalima sutikti su atsakovo direktoriaus argumentais, kad atsakovas uždelsė paskirti ieškovui drausminę nuobaudą dėl tariamo atsakovo direktoriaus suklaidinimo, nes ieškovas paaiškinęs direktoriui, jog kitų metų veiklos programą ieškovas yra jam pateikęs. Kaip nustatyta byloje, atsakovo direktorius iki nustatyto termino (iki lapkričio 1 d.) kitų metų veiklos programos iš ieškovo negavo, tai konstatuota atsakovo direktoriaus susirašinėjime su ieškovu (b. l. 47, 1 t.), su liudytoja E. T. (1 t., b. l. 48), ir teismo posėdyje atsakovo direktoriaus paaiškinimu (2 t., b. l. 70).Todėl ginčo dokumento nepateikimas direktoriui iki 2012-11-01 buvo atsakovo direktoriui žinomas. Esant tokioms aplinkybėms atsakovo direktorius tariamą darbo drausmės pažeidimą galėjo ištirti ir priimti sprendimą dėl nuobaudos paskyrimo kaltam asmeniui per protingą vieno mėnesio terminą. Tačiau atsakovo direktorius pažeidė vieno mėnesio terminą paskirti ieškovui drausminę nuobaudą ne dėl ieškovo tariamai klaidingo paaiškinimo faktinių aplinkybių direktoriui, o dėl paties atsakovo direktoriaus neoperatyviai atliktų veiksmų, susijusių su drausminės nuobaudos paskyrimu (CPK 185 str.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė byloje, kad terminas drausminei nuobaudai paskirti už ieškovo padarytą darbo drausmės pažeidimą gali būti skaičiuojamas ne vėliau kaip nuo 2012 m. lapkričio 9 d., o ne, kaip nurodo atsakovas, nuo 2012-12-06. Teisėjų kolegija nekartoja pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvų, kadangi jiems pritaria ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2012 m. gruodžio 18 d. drausminė nuobauda paskirta ieškovui praleidus vieno mėnesio terminą, nesilaikant DK nustatyto nuobaudos skyrimo termino, yra teisinga. Todėl atmestinas apelianto atstovės motyvas, kad atsakovo direktorius nepraleido termino ieškovui paskirti drausminę nuobaudą, nes tai prieštarauja surinktiems byloje įrodymams (CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija nekartoja pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvų dėl 2012 m. spalio–gruodžio mėnesiais buvusio tarp ieškovo ir liudytojos R. T. susirašinėjimo elektroniniu paštu Mažojo teatro interesais ir jiems pritaria. Pirmosios instancijos teismo išvados apie tai, kad ieškovas siuntė liudytojai R. T. elektroninius laiškus, susijusius su darbu Mažajame teatre, pagrįstos ieškovo, liudytojos R. T. paaiškinimais, duotais teismo posėdyje, ir sutampa su elektroninių laiškų kopijomis (1 t., b. l. 16–

17). Atsakovas jokiais patikimais įrodymais paminėtų įrodymų nenuginčijo (CPK 12 str., 177 str. 1 d. 2 d.), todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą vadovautis šiais įrodymais skundžiamame sprendime ir nustatyti, kad. R. T. elektroniniu adresu žinutės buvo siunčiamos ne Kauno kino studijai, kaip teigia apeliantas, o Mažojo teatro darbo klausimais (2 t., b. l. 112).

Apelianto motyvai dėl liudytojų R. T. ir R. Š. suinteresuotumo ieškovo interesais ir bylos baigtimi yra atmestini, nes laikomi atsakovo prielaida. Atsakovas nurodo, kad ieškovas bendrauja su liudytojais R. T. ir R. Š., ieškovas ir liudytojai dirbo teatre, Kauno kino studijoje, liudytojai R. T. ir R. Š. draugavo, vėliau susituokė, o ieškovas nufotografuotas liudytojų vestuvėse. Visos atsakovo nurodytos aplinkybės savaime nepatvirtina, kad liudytojai R. T. ir R. Š. negali teisingai ir sąžiningai paaiškinti ginčo faktinių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas liudytojų R. T. ir R. Š. parodymus vertino kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir padarė išvadas dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo pagal įrodymų visetą, o ne tik pagal liudytojų R. T. ir R. Š. parodymus. Pažymėtina, kad liudytojai R. T. ir R. Š. teismo posėdyje pasirašė priesaiką (2 t., b. l. 64), pasižadėjo garbingai ir sąžiningai paliudyti byloje, todėl netikėti liudytojų parodymais nėra pagrindo. Apeliantas nepateikė byloje jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtina, kad duotą teisme priesaiką liudytojai sulaužė (CPK 12, 178 str.). Todėl apelianto motyvas dėl liudytojų neobjektyvumo ir neteisingo paliudijimo atmestinas kaip neįrodytas (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegija atmeta apelianto motyvus, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nusprendė, jog ieškovo surašytos 2012 m. spalio–lapkričio mėnesiais elektroninio pašto žinutes su spektaklio pavadinimais ir spektaklio ,,Intymumas“ aprašymu (1 t., b. l. 16–17, 51) gali būti kitų metų veiklos programa. Vertinant šį atsakovo argumentą atsižvelgiama į tai, kad atsakovas neturėjo patvirtintos tipinės dokumento (kitų metų veiklos programos) formos, kurią galima būtų palyginti su ieškovo surašytais dokumentais dokumento formos tinkamumo prasme. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, remiantis surinktais byloje įrodymais, šalių ir jų atsakovų paaiškinimais, pagrįstai nustatė, kad ieškovo laisva forma parašytos elektroninės žinutės su spektaklių pavadinimas ir spektaklio aprašymas galėtų būti laikoma kitų metų veiklos programa (CPK 177 str. 1, 2 d., 178 str.). Teisėjų kolegija šią pirmosios instancijos teismo išvadą pripažįsta teisinga ir pagrįsta.

Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kuriame nurodyta, kad byloje dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 414 str. 1 d. ir 178 str.), todėl atsakovo advokatas turėjo užtikrinti, kad byloje būtų surinkta tiek įrodymų, kad jų pagrindu teismas suformuotų atitinkamą įsitikinimą. Todėl atmestinas apelianto motyvas, kad pirmosios instancijos teismas byloje nebuvo aktyvus, nesiūlė apeliantui pateikti įrodymus, pažeidė CPK 414 straipsnio 1 dalies nuostatas, įpareigojančias teismą darbo bylose veikti aktyviai, nes šioms aplinkybėms pagrįsti apeliantas nepateikė įrodymų.

Negalima sutikti su apelianto motyvais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pripažino, jog ieškovas, atsiuntęs 2012-11-06 spektaklio ,,Intymumas“ aprašymą atsakovui, nepažeidė nustatyto meno vadovo pareiginėje instrukcijoje termino šiam dokumentui pateikti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kitų metų veiklos programa nebuvo pateikta atsakovo direktoriui iki 2012-11-01 ir kad ieškovas pavėluotai pateikė kitų metų veiklos programą (2012-11-06 spektaklio „Intymumas“ aprašymą) direktoriui, pripažinęs pavėlavimo faktą pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo veiksmai nesukėlė atsakovui žalos, kad ieškovo veiksmai nelaikytini darbo drausmės pažeidimu, sukeliančiu drausminę atsakomybę, teisėjų kolegija šiai išvadai pritaria.

Apelianto motyvas, kad ieškovui už darbo drausmės pažeidimą paskirta nuobauda nėra sunki, yra teisiškai nereikšmingas, kadangi byloje nenustatytas pagrindas taikyti ieškovui drausminę nuobaudą, taip pat nustatyta, kad atsakovas praleido terminą drausminei nuobaudai skirti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo 2012-12-18 įsakymą, kuriuo ieškovui paskirta papeikimas už darbo drausmės pažeidimą, panaikino (CPK 185 str.).

Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtai paskirta drausmine nuobauda

VšĮ Kauno mažojo teatro direktoriaus 2012-12-21 įsakymu ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda atleidimas iš darbo už tai, kad jis 2012 m. lapkričio mėnesio 23, 24, 27, 28 dienomis nebuvo darbe (1 t., b. l. 84).

Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas pateikė tarnybinį 2012-12-03 pasiaiškinimą atsakovo vadovui, kuriame nurodė, kodėl nebuvo darbe 2012 m. lapkričio 23, 24, 27, 28 dienomis (1 t., b. l. 19), todėl pirmosios instancijos teismas įvertino, ar ieškovo išvardinti veiksmai pateisina jo nebuvimą darbe ir ar jie gali būti laikomi ieškovo darbinėmis funkcijomis. Ginčo šalys procesiniuose dokumentuose kalbėjo apie tai, ar ieškovas 2012 m. lapkričio 23, 24, 27, 28 dienomis nebuvo darbe be svarbių priežasčių, ir nurodė teisinius argumentus dėl ieškovo ginčijamo byloje atsakovo įsakymo, kuriame nurodyta, kad ieškovui paskirta antroji drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – už tai, kad nei vienas 2012-12-03 meno vadovo V. B. pasiaiškinime nurodytas kūrybinis darbas nebuvo suderintas su teatro direktoriumi, todėl laikytina, jog darbe nebuvo be svarbių priežasčių. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad atsakovo direktorius ginčo įsakyme minėjo, kad ieškovas pripažintas padaręs darbo drausmės pažeidimą ne dėl to, kad nebuvimo darbe metu nebūtų įvykdęs savo pasiaiškinime išvardintų kūrybinių darbų, o todėl, kad jų nebuvo suderinęs su teatro direktoriumi, iš ko galima pagrįstai spręsti, kad atsakovas ieškovo pasiaiškinime nurodytų veiksmų nevykdytais nelaikė. Todėl apelianto motyvai, kad ieškovas galimai neatliko veiksmų, kuriuos nurodė vykdęs nebuvimo darbe dienomis, yra nenuosekli ir prieštarauja atsakovo pozicijai, kurią jis dėstė procesiniuose dokumentuose ir kurios laikėsi bylos nagrinėjimo metu.

Teisėjų kolegija atmeta apelianto motyvus dėl tariamai netinkamai įvertintų byloje įrodymų. Meno vadovo pareiginė instrukcija numato (1 t., b. l. 21–22), kad meno vadovas yra atsakingas už teatro kūrybinės veiklos vykdymą, rūpinasi teatro įvaizdžiu visuomenėje, todėl labiau tikėtina, kad meno vadovas vykdo savo veiklą ne tik teatro patalpose, o bendradarbiaudamas su kitais meno, kūrybinės veiklos specialistais ir kt. asmenimis. Pažymėtina, kad meno vadovo pareiginėje instrukcijoje nenurodyta, jog meno vadovas privalo derinti su atsakovo direktoriumi, kokiu būdu ieškovas organizuoja jam pavestų užduočių įvykdymą ir kad nurodytas meno vadovo instrukcijoje pareigas ieškovas gali įvykdyti tik repeticijų kambaryje ar teatro salėje. Todėl pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad ginčo dienomis ieškovo vykdyti veiksmai (kūrybinis darbas) lankymasis Vilniuje Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kur dalyvavo spektaklio peržiūroje ir tarp studentų ieškojo aktorių teatro spektakliams; lankymasis Vilniaus mažajame teatre, kur tarėsi dėl Kauno mažojo teatro gastrolių; bendravimas su vertėja L. dėl Roberts pjesės „Intymumas“ vertimo į lietuvių kalbą; kaip teatro meno vadovo ir režisieriaus dalyvavimas Kauno Nemuno vidurinėje mokykloje susitikime su moksleiviais; susitikimas Vilniuje su aktore M. V. dėl vaidmens teatre ketinamame statyti „Intymumas“) buvo susiję su Kauno mažojo teatro veikla. Šios aplinkybės nepaneigia tas faktas, kad atsakovo teatras negavo oficialaus kvietimo dalyvavimui, nes tikėtina, kad meno vadovas gali atvykti į įvairius renginius savo iniciatyva. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovo atlikti veiksmai laikytini atliktais teatro interesais, kadangi darbdavys lokaliniuose teisės aktuose nebuvo detalizavęs, kas yra su teatru susijusi kūrybinė veikla, dėl to konstatuoti, kad ieškovas atliko ginčo dienomis veiksmus, nesusijusius su teatro interesais, nėra pagrindo. Apelianto motyvai, kad ieškovas lankėsi įvairiose įstaigose Kauno kino studijos interesais, yra tik atsakovo prielaida, nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesutiko su atsakovo motyvais. Teisėjų kolegija nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų, kadangi jiems pritaria ir laiko juos teisingais.

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovo vykdomos kūrybinės veiklos ir darbo laiko atsakovas praktiškai nekontroliavo, darbo tvarkos taisyklėse nustatyto darbo laiko šalys praktiškai nesilaikė, o teatro lokalinių teisės aktų (darbo tvarkos taisyklių; ieškovo pareigybinių nuostatų) nuostatos buvo formalios ir praktiškai neveikė. Bylos duomenimis, teatre faktiškai buvo susiklosčiusi kitokia darbo tvarka, nei reglamentuota darbovietės lokaliniuose aktuose: kūrybiniai darbuotojai (meno vadovas ir aktorius) teatre būdavo repeticijų ir spektaklių metu, o nuo trečiadienio iki šeštadienio neateidavo į darbą visą dieną, apie ką direktorius žinojo; praktikos informuoti direktorių apie kūrybinių darbuotojų (ieškovo – meno vadovo ir aktoriaus) neatvykimą į darbą nebuvo; nuobaudos už tokį neatvykimą į darbą nebuvo skiriamos; teatre ieškovas konkrečios darbo vietos neturėjo, rašto darbus darė namie ir siuntė elektroniniu paštu teatro administratorei; ieškovas dažnai dirbdavo namuose, pas jį repetuodavo ir aktoriai. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojų R. T. (2 t., b. l. 73) ir R. Š. (2 t., b. l. 74) parodymais nustatė, kad ieškovui teatre nebuvo skirta atskira darbo vieta ir kad ieškovas galėjo dirbti ir nebūdamas savo darbo vietoje. Šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės nepaneigia tas faktas, kad ieškovo darbo sutartyje buvo nurodyta, kad ieškovo darbo vieta –Padalinys 2 (1 t., b. l. 12–13), kadangi atsakovo atstovas pripažino, kad padalinys 2 – tai teatro salė, repeticijų kambarys, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog formali lokaliniuose teisės aktuose nustatyta darbo tvarka teatre iš tikrųjų neveikė ir kad atsakovas nebuvo sudaręs tinkamų sąlygų ieškovo darbui teatre.

Visos paminėtos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino ieškovui 2012-12-21 įsakymu paskirtą nuobaudą ir grąžino ieškovą į darbą (CPK 12, 178, 185 str.).

Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui piniginę kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką, įvertino atsakovo statusą – tai, kad atsakovas, būdamas viešoji įstaiga, gavo iš savivaldybės 79 tūkst. Lt, nors įmonės darbo užmokesčio fondas yra 160 tūkst. Lt, ir konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovo turtinė padėtis yra sunki. Esant tokioms aplinkybėms, tikrinant skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, yra pagrindas atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius atsakovo turtinę būklę, priimti (2 t., b. l. 137–149) į bylą ir įvertinti atsižvelgiant į apelianto skunde pateiktus argumentus (CPK 314 str. 1 d., 178, 185 str.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 15 504,52 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, netinkamai įvertino šios kompensacijos dydžio atitiktį jos tikslams, esmei bei bendriesiems teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo principams; ar priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus įstatyme nustatytos kompensacijos tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis (DK 36 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. 73-ioji DNSB „Viršuliškės“, bylos Nr. 3K-3-363/2011). Nagrinėjamu atveju yra svarbu, kad kompensacija yra priteisiama iš viešosios kultūros įstaigos, kuri nėra siekianti pelno ir kurios veikla yra svarbi asmenų, besinaudojančių kultūros paslaugomis, skaičiui, o finansinė būklė yra sunki. Pateikti byloje įrodymai patvirtina, kad 2013 m. pirmąjį pusmetį iš Kauno savivaldybės atsakovui skirtas 80 tūkst. dalinis finansavimas, taip pat 2012 metų veiklos programų dalinio finansavimo sąmatoje atsakovui patvirtinta 79 tūkst. Lt suma. Iš pateiktų byloje pažymų matyti, kad 2012 metais darbuotojų darbo užmokesčio fondas atsakovo įmonėje sudarė 155 909,43 Lt, o 2013 metais darbuotojų darbo užmokesčio fondas sudarė 130 000 Lt, taigi žymiai mažesnis, negu atsakovas privalo skirti darbo užmokesčio išmokėjimui. Taip pat byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas turi 374,40 Lt įsipareigojimus valstybės biudžetui (2013-08-16 sprendimas Nr. (23.17-08)-320-55521,ir 3444,13 Lt(2013-04-16 sprendimas Nr. (23.17-08)-320-27166, skolų Sodrai už 2013 metus ir Kauno miesto savivaldybei (14 961,68 Lt). Atsižvelgdama į šios bylos aplinkybių visumą, taip pat sąžiningumo, protingumo, teisingumo principus bei kitus kriterijus, reikšmingus nustatant priteistinos kompensacijos dydį, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką dydžio keistina (CPK326 str. 1 d. 3 p., 330 str.), nustatant, kad ieškovui priteistina 7 752,26 Lt dydžio piniginė kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką.

Kiti apelianto ir ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai, paaiškinimai, teisėjo kolegijos vertinimu, galėjo būti pateikti anksčiau, todėl remiantis CPK 314 str., apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti šiuos įrodymus byloje (internetinio puslapio straipsnius apie liudytojų R. Š. ir R. T. santuoką, peticija, Kauno kino studijos darbuotojų darbo grafikus, šalių rašytinius paaiškinimus dėl šių darbo grafikų, Kauno savivaldybės administracijos teisės skyriaus 2013-07-10 raštą Nr. 56-5-965).

Esant tokioms aplinkybėms teismo sprendimo dalis (CPK 326 str. 3 p.) priteistos ieškovui piniginės kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką keistina sumažinant priteistą ieškovui piniginę kompensaciją iki 7 752,26 Lt, taip pat perskaičiuojamos priteistos iš atsakovo žyminio mokesčio išlaidos už patenkintus turtinius reikalavimus iki 263 Lt, sumažinant priteistą iš atsakovo žyminio mokesčio sumą valstybei (144 ir 263) iki 407,00 Lt.

Ieškovas ir atsakovas apeliacinės instancijos teisme turėjo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovui V. B. apeliacinės instancijos teisme, remiantis atstovavimo 2013-02-20 sutartimi, atstovavo advokatė S. S. (3 t., b. l. 19). Remiantis detalizuota užmokesčio už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme pažyma, ieškovo atstovė surašė atsiliepimą į apeliacinį skundą (3 t., b. l. 34), ieškovas už advokatės teisines paslaugas, remiantis banko 2013-09-02 pavedimu Nr. 63, sumokėjo 1500 Lt (b. l. 36, 3 t.). Ši suma yra protingo dydžio ir atitinka teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, nurodyto 8.11 punkte. Teisėjų kolegija iš dalies sutiko su ieškovo atstovės atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais ir vadovavosi atsiliepimo motyvais procesiniame dokumente, pripažino ieškovo argumentus teisingais, todėl yra pagrindas ieškovo turėtas 1500 Lt bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo.

Apeliantas apeliacinės instancijos teisme turėjo bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas 2013-08-21 sumokėjo už apeliacinį skundą 465 Lt žyminį mokestį (2 t., b. l. 150, 61). Patenkinus dalį atsakovo reikalavimų, dalis žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, – 232 Lt – priteistina iš ieškovo. Taip pat atsakovas, remiantis 2013-08-27 PVM sąskaita faktūra Nr. 247 (3 t., b. l. 60), turėjo 3 297,25 Lt išlaidas už teisines paslaugas, kurias atsakovui, remiantis teisinių paslaugų sutartimi ir įgaliojimu, suteikė advokatė L. D. (1 t., b. l. 117–118). Remiantis pateikta byloje surašyta 2013-08-22 ataskaita apie atliktus darbus, suteiktas konsultacijas, parengtus procesinius dokumentus, advokatas konsultavo klientą, susipažino su teismo sprendimu ir parengė apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovui iš ieškovo priteistina dalis bylinėjimosi išlaidų, advokato pagalbai už darbą apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimas mažintinas, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą, bei tai, kad teisėjų kolegija iš dalies patenkino apelianto skundą, ir į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, nurodyto 8.10 p., priteisiant 1 500 Lt advokato išlaidų atlyginimą iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326–333 straipsniais,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo dalį dėl ieškovui V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto 15 504,52 Lt (priskaičiuotos sumos) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo paskelbimo dienos iš atsakovo VšĮ Kauno mažojo teatro (k. 133477049) pakeisti – sumažinti išmoką už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo paskelbimo dienos iki 7 752,26 Lt (septyni tūkstančiai septyni šimtai penkiasdešimt du) priskaičiuotos sumos;

Sumažinti iš atsakovo VšĮ Kauno mažojo teatro (k. 133477049) priteistą 666,10 Lt žyminį mokestį valstybei (į. k. 5660) iki 407,00 (keturių šimtų septynių) Lt.

Kitos sprendimo dalies nekeisti.

Priteisti iš ieškovo V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) Lt teisinių paslaugų atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme ir 232 (du šimtai trisdešimt du) Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą atsakovui VšĮ Kauno mažajam teatrui (k. 133477049);

Priteisti iš atsakovo VšĮ Kauno mažojo teatro (k. 133477049) 1 500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) Lt teisinių paslaugų atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme ieškovui V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Teisėjai Galina BlaževičGintautas KoriaginasArvydas Žibas