Kauno apylinkės teismo sprendimas

2013-08-12 · Civilinė byla Nr. 2-3594-894/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-08-12
Bylos Nr.
2-3594-894/2013
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-00702-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Urbanavičiūtė
Ieškovas
V. B.
Atsakovas
VšĮ „Kauno mažasis teatras“
Civilinė byla Nr. 2-3594-894/2013Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00702-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 99.7, 116.1, 116.11; 125.7
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugpjūčio 12 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rasa Urbanavičiūtė, sekretoriaujant Danguolei Muravjovienei ir Gretai Jankauskaitei, dalyvaujant ieškovui V. B., ieškovo atstovei advokatei S. S., atsakovo VšĮ „Kauno mažasis teatras“ direktoriui A. B., atsakovo atstovei advokatei L. D., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui VšĮ „Kauno mažasis teatras“ dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, įpareigojimo grąžinti į ankstesnį darbą, vidutinio darbo užmokesčio ir neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ieškiniu (1 t., 3-11 b.l.) prašo panaikinti ieškovui V. B. atsakovo VšĮ „Kauno mažasis teatras“ direktoriaus 2012-12-18 įsakymu Nr. 12/18/01 paskirtą drausminę nuobaudą (papeikimą) ir 2012-12-21 įsakymu Nr. 12/21/02 paskirtą drausminę nuobaudą (atleidimą iš darbo); grąžinti ieškovą V. B. į ankstesnį darbą - meno vadovo pareigas VšĮ „Kauno mažasis teatras“ ir priteisti ieškovo naudai iš atsakovo VšĮ „Kauno mažasis teatras“ vidutinį darbo užmokestį už priverstinį pravaikštos laiką nuo ieškovo atleidimo iš darbo dienos (2012-12-21) iki teismo sprendimo įvykdymo; priteisti ieškovo V. B. naudai iš atsakovo VšĮ „Kauno mažasis teatras“ 10 000, 00 Lt neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ir jo atstovė nurodė, kad jis ir atsakovas VšĮ „Kauno mažasis teatras“ 2009-02-28 sudarė darbo sutartį, kurios pagrindu ieškovas laikotarpiui nuo 2009-03-03 iki 2009-06-03 buvo priimtas dirbti teatro meno vadovu. Suėjus darbo sutarties terminui, tačiau jos šalims darbo santykius ir toliau faktiškai tęsiant, su ieškovu sudaryta darbo sutartis buvo pratęsta neapibrėžtam laikui. V. B. dėl jo galimai netinkamai vykdomų darbinių funkcijų ar kokių nors darbo drausmės pažeidimų iki 2012 m. lapkričio pabaigos priekaištų nebuvo pareikšta. 2012 m. lapkričio pabaigoje - gruodžio pradžioje ieškovui buvo įteiktas atsakovo vadovo 2012-11-29 raštas, kuriame nurodyta, jog ieškovas 2012 m. lapkričio 23, 24, 27, 28, 29 dienomis neatvyko į darbą, reikalaujant, kad ieškovas dėl tokio nebuvimo darbe pateiktų paaiškinimą. 2012-12-03 paaiškinime ieškovas nurodė, kad 2012 m. lapkričio 23, 24, 27, 28 dienomis (VšĮ „Kauno mažasis teatras“ interesais) vykdė kūrybinį darbą, bei pažymėjo, kad, priešingai atsakovo teigimui, 2012 m. lapkričio 29 d. ieškovas buvo darbo vietoje teatre. Atsakovui dar nepriėmus jokio sprendimo dėl 2012-11-29 rašte nurodyto ieškovo įvykdyto darbo drausmės pažeidimo, 2012-12-18 atsakovo direktorius priėmė įsakymą, kuriuo ieškovui paskyrė drausminę nuobaudą (papeikimą) už kitą tarnybinį pažeidimą. 2012-12-18 įsakyme konstatuota, kad ieškovas iki 2012-11-01 nepateikė teatro direktoriui kitų metų veiklos programos, kuo pažeidė ieškovui taikytinų meno vadovo pareiginių instrukcijų 5.1.6 punktą. Prieš paskiriant minėtą drausminę nuobaudą (papeikimą), ieškovui nebuvo suteikta galimybė įstatymo numatyta tvarka pasiaiškinti dėl tariamai įvykdyto darbo drausmės pažeidimo, todėl savo nesutikimą dėl paskirtos nuobaudos (papeikimo) ieškovas išreiškė tik 2012-12-20 atsakovo vadovui pateiktame pareiškime, kuriame nurodė, jog teatro spektaklių planus (veiklos programą) atsakovui elektroniniu paštu teikė dar 2012 m. spalio mėnesį, kitų metų teatro repertuarą su teatro administracija derino žodžiu, tačiau iš teatro administracijos vadovo jokių pastabų dėl pateikto plano turinio ar formos nesulaukė. 2012-12-21 ieškovui paskirta antroji drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo. Įsakyme nurodyta, kad nei vienas ieškovo teiktame paaiškinime nurodytas kūrybinis darbas nebuvo derintas su teatro direktoriumi, tuo pažeidžiant meno vadovo pareiginių nuostatų 6 punktą. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovui 2012-12-18 jau buvo taikyta drausminė atsakomybė, darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta. Ieškovas nesutinka nei su viena iš minėtų atsakovo jam skirtų drausminių nuobaudų, mano, kad jos pritaikytos nepagrįstai, pažeidžiant drausminių nuobaudų skyrimo tvarką, todėl yra neteisėtos. Atsakovo vadovo 2012-12-18 įsakymu ieškovui paskirta drausminė nuobauda (papeikimas) už tai, kad ieškovas iki 2012-11-01 nepateikė teatro direktoriui kitų metų veiklos programos, kuo pažeidė ieškovui taikytinų meno vadovo pareiginių instrukcijų 5.1.6 punktą. Ieškovas kitų metų VšĮ Kauno mažojo teatro programai siūlomų spektaklių sąrašą ir aprašymą direktoriui, siųsdamas juos atsakovo administratorės R. T. elektorinio pašto adresu, pateikė dar 2012-10-19. 2012-11-06 bei 2012-12-12 ieškovas pateiktą programą tikslino, papildomai elektroniniu paštu teikdamas spektaklio „Intimo“ aprašymą bei siūlydamas programos pakeitimą, į repertuarą įtraukiant spektaklį „Už uždarų durų“. Ieškovo funkcijoms teatre taikytina atsakovo meno vadovo pareiginė instrukcija numato, kad teatro meno vadovas (ieškovas) yra atsakingas už teatro kūrybinės veiklos vykdymą, rūpinasi teatro įvaizdžiu visuomenėje, planuoja naujus pastatymus, aptaria ir suderina pjesių pasirinkimą, formuoja teatro aktorių trupę. Nors fiziškai ieškovas nebuvo savo darbo vietoje teatre 2012 m. lapkričio 23, 24, 27, 28 dienomis, ieškovas veikė teatro interesais bei vykdė pareiginėje instrukcijoje numatytas funkcijas. Atleisti iš darbo ieškovą pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą atsakovas turėjo teisinį pagrindą tik tuo atveju, jeigu ieškovas antrąjį darbo drausmės pažeidimą (neatvykdamas į darbą 2012 m. lapkričio 23, 24, 27, 28 dienomis) įvykdė po to, kai jam per pastaruosius dvylika mėnesių jau buvo skirta nors viena drausminė nuobauda bei pakartotinio pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė nuobauda buvo galiojanti. Atsakovo 2012-12-21 įsakyme, kuriuo ieškovas atleistas iš darbo, yra minima tik viena ieškovo atžvilgiu anksčiau taikyta drausminė nuobauda - 2012-12-18 papeikimas; jokių kitų drausminių nuobaudų ieškovui iki jį atleidžiant iš darbo 2012-12-21 nebuvo paskirta. Kadangi 2012-12-18 papeikimas ieškovui 2012 m. lapkričio 23, 24, 27, 28 d. (tariamai) įvykdant pakartotinį darbo drausmės pažeidimą, atsakovo dar nebuvo paskirtas, bei nurodytomis lapkričio mėnesio dienomis ieškovo atžvilgiu nebuvo galiojantis, seka, kad 2012-12-21 drausminė nuobauda (atleidimas iš darbo) ieškovui pritaikyta neteisėtai. Atsakovui 2012-12-21 neteisėtai ir nepagrįstai iš darbo atleidus ieškovą, pastarasis dėl darbo vietos ir nuolatinio pajamų šaltinio praradimo patyrė stresą bei dvasinius išgyvenimus dėl neaiškių ateities perspektyvų. Žiniasklaidoje ypač akcentuota, kad V. B. ignoravo savo pareigas ir iš teatro atleistas už pravaikštas, kas savaime suponuoja ieškovo neatsakingą bei aplaidų požiūrį į darbą, atliekamas pareigas. Dėl žiniasklaidos priemonėse plačiai pasklidusios informacijos apie ieškovo atleidimą dėl tariamų pravaikštų jaučiasi esąs viešai pažemintas ir mano, kad atsakovo veiksmai nepagrįstai nutraukiant su ieškovu darbo santykius pakenkė ieškovo reputacijai.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovai nurodė, kad ieškovas ieškinyje pripažįsta, jog administratorei pateikė ne kitų metų teatro veiklos programą, o spektaklių aprašymus. Taigi yra akivaizdu, jog pažeidimas buvo padarytas, nes veiklos programa atsakovo direktoriui iki įsakymo, kuriuo buvo paskirta drausminė nuobauda, priėmimo dienos taip ir nebuvo pateikta. Atsakovo direktoriui nesulaukus iš ieškovo teatro kitų metų veiklos programos pateikimo nustatytu terminu, jam tekdavo teatro veiklos programą pasiruošti pačiam joje panaudojant spektaklių sąrašus ir aprašymus, kuriuos ieškovas jam pateikdavo, nors tą privalėjo daryti ne atsakovo direktorius, o būtent ieškovas. Tai, kad veiklos programas rengė pats atsakovo direktorius, o ieškovas teikė tik spektaklių aprašymus, negali būti aiškinama, jog direktorius atleido ieškovą nuo pareigos pateikti jam kitų metų teatro veiklos programą. Atsakovo direktorius kitų metų teatro veiklos programas rengė vien tik dėl to, kad jų neparengė ieškovas, ir jis nenorėjo rizikuoti finansavimo praradimu. Kitų metų teatro veiklos programa kartu su sąmata yra teikiama Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos Kultūros ir turizmo plėtos skyriui dėl finansavimo gavimo. Paraiška 2013 metų finansavimui gauti kartu su veiklos programa turėjo būti pateikta minėtam skyriui iki 2012-12-17. Veiklos programa yra privalomas pateikti dokumentas norint gauti savivaldybės finansavimą, paraiškos pateiktos be visų dokumentų nesvarstomos. Drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo- 2012-12-21 VšĮ „Kauno mažasis teatras“ direktoriaus įsakymu ieškovui paskirta už tai, kad jis 2012 m. lapkričio mėnesio 23, 24, 27, 28 dienomis nebuvo darbe. Nebūti darbo vietoje pagal atsakovo lokalinius aktus buvo leidžiama tik atsakovo direktoriaus leidimu arba jo sutikimu. VšĮ „Kauno mažasis teatras“ darbo tvarkos taisyklės numato, jog darbuotojai, palikdami įstaigą tarnybos ar darbo tikslais, turi apie tai informuoti savo tiesioginį vadovą ir nurodyti išvykimo tikslą bei trukmę (darbo tvarkos taisyklių 24 punktas). Ieškovas apie tai, kad 2012 m. lapkričio mėnesio 23, 24, 27, 28 dienomis nebus darbo vietoje, o vykdys darbines funkcijas atsakovo naudai ir interesais kitur, kaip pats teigia, atsakovo direktoriaus, kuris yra jo tiesioginis vadovas, neinformavo. Todėl ieškovas neturėjo teisės palikti savo darbo vietos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2009-02-28 sudaryta darbo sutartis (1 t., 87 b.l.). Ieškovas priimtas į meno vadovo pareigas (Darbo sutarties 1.2 p.). 2012-12-18 VšĮ „Kauno mažasis teatras“ direktoriaus įsakymu ieškovui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas (1 t., 14 b.l.). 2012-12-21 „Kauno mažasis teatras“ direktoriaus įsakymu ieškovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo (1 t., 20 b.l.).

Dėl nuobaudos–papeikimo

Kasacinis teismas formuoja praktiką, jog dėl drausminės nuobaudos skyrimo termino turi būti pasisakyta pirmiau, negu dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindų, nes dėl šio termino praleidimo gali būti panaikinta drausminė nuobauda (DK 241 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2011; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2011).

Nagrinėjamoje byloje aktuali Darbo kodekso (toliau ir ­– DK) 241 straipsnio 1 dalies nuostata, kad drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo. DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas yra garantija darbuotojui, jog drausminė nuobauda jam gali būti taikoma tik per šį terminą nuo darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo momento. Pagal šią įstatymo nuostatą yra reikšminga ne pažeidimo padarymo diena, o jo paaiškėjimo momentas. Darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena laikoma ta diena, kurią apie darbuotojo padarytą pažeidimą tapo žinoma darbdaviui. Darbdaviui sužinojus apie darbuotojo padarytą pažeidimą prasideda DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eiga ir per šį vieno mėnesio terminą darbdavys turi apsispręsti ir skirti drausminę nuobaudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2011; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2012).

Atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovo prašymu apklausti liudytojai turi suinteresuotumą bylos baigtimi ieškovo naudai, todėl teismas šių liudytojų parodymais vadovaujasi kaip leistinu įrodymu byloje. Aplinkybę, jog jau lapkričio mėnesį A. B. sužinojo apie tai, kad veiklos programoje nurodytas spektaklis „Intimo“ nebus statomas patvirtino liudytoja R. T. (2 t., 73 b.l.). Minėti liudytojos parodymai leidžia daryti išvadą, jog A. B. ieškovo sudarytos veiklos programos turinį žinojo jau lapkričio mėnesį. Atsakovo direktorius A. B. teismo posėdyje paaiškino, kad iki 2012 m. teatre buvo susiklosčiusi tokia veiklos programos pateikimo praktika, kad meno vadovas veiklos programą teikdavo tiesiogiai jam (direktoriui A. B.) iki lapkričio 1 dienos raštu, t.y. surašytą ranka arba atspausdintą (2 t., 69-70 b.l.). Atsižvelgiant į šiuos A. B. paaiškinimus, teismas sutinka su ieškovo advokato pozicija, kad yra labiau tikėtina, jog aplinkybę, kad ieškovas nėra pateikęs veiklos programos teatro direktorius būtų pastebėjęs ne 2012-12-06, o netrukus po termino šiai programai pateikti pabaigos, t.y. per kelias darbo dienas po lapkričio 1 dienos. Atsižvelgiant į tai, kad vadovui (darbdavio atstovui) yra keliami padidinto atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, bei vadovaujantis tikėtinumo taisykle įrodinėjimo procese, teismas vertina, jog A. B. apie tai, kad ieškovas nepateikė veiklos programos arba pateikė ją su trūkumais, turėjo sužinoti per sekančią darbo savaitę po ieškovo pareiginėse instrukcijose numatytos veiklos programos pateikimo datos (lapkričio 1 d.), t.y. laikytina, kad apie tariamą ieškovo drausmės pažeidimą A. B. sužinojo ne vėliau kaip 2012-11-09. Vadinasi, drausminė nuobauda turėjo būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šios dienos, t.y. 2012-12-09. Kadangi nuobauda ieškovui paskirta 2012-12-18, spręstina, kad buvo praleistas terminas nuobaudai paskirti. Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, 2012-12-18 VšĮ „Kauno mažasis teatras“ direktoriaus įsakymu ieškovui paskirta drausminė nuobauda – papeikimas – panaikintina, kaip paskirta praleidus Darbo kodekso 241 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus.

Papildomai pažymėtina, jog darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis drausminę atsakomybę, yra tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretaus darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingi padariniai, priežastinis ryšys tarp to darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų padarinių, darbuotojo kaltė. Nesant bent vienos šių sąlygų, drausminės atsakomybės taikymas negalimas.

Pažymėtina, kad atsakovo advokatė teismo posėdyje nurodė, kad ieškovo pateiktą spektaklio „Intymumas“ aprašymą galima laikyti veiklos programa. Tačiau atsakovas laikosi pozicijos, kad ieškovas veiklos programos nepateikė, kadangi tas pats spektaklis buvo teikiamas ir VšĮ „Kauno kino studija“ (2 t., 70 b.l.). Teismas su tokia atsakovo pozicija nesutinka, kadangi, kaip paaiškino J. B., paraišką finansavimui galutinai pildydavo ir pasirašydavo jis kaip teatro vadovas (2 t., 69-70 b.l.), todėl, laikydamas, kad meno vadovo parengta veiklos programa yra su trūkumais, turėjo galimybę įpareigoti jį šiuos trūkumus pašalinti. Šiame kontekste taip pat paminėtina, jog teismo posėdyje teatro direktorius A. B. paaiškino, kad jis rengdavo paraišką savivaldybės administracijai finansavimui gauti, o meno vadovo pateikiama veiklos programa būdavo įtraukiama į šią paraišką kaip viena iš jos sudėtinių dalių (1 t., 135 b.l.; 2 t., 70 b.l.). Jis taip pat paaiškino, kad nebuvo patvirtinta, iš ko susideda kitų metų veiklos programa, kokia forma ir tvarka meno vadovas privalo pateikti minėtą veiklos programą. Nurodė, jog veiklos programą ieškovas turėjo pateikti „laisva forma“. Atsakovo atstovui pripažinus, jog 2012-11-06 ieškovo siųstas spektaklio „Intimo“ aprašymas buvo veiklos programa (1 t., 17 b.l.), teismas plačiau dėl minimo aprašymo priskyrimo veiklos programai nepasisako. Kartu teismas vertina, jog tai, kad spektaklio „Intimo“ aprašymas buvo pateiktas ne 2012-11-01, bet 2012-11-06, įvertinant, kad paraiška finansavimui gauti, į kurią įtraukiama teatro veiklos programa, buvo pildoma tik po 2012-12-06, taip pat įvertinus, jog lapkričio 5 ir 6 dienos pagal ieškovo darbo grafiką buvo nedarbo dienos, nelaikytina drausmės pažeidimu, sukeliančiu drausminę atsakomybę, kadangi savaime žalingų padarinių nesukėlė. Ši išvada daroma taip pat atsižvelgiant į tai, jog jau 2012-10-19 ieškovas teatro administratorei nusiuntė spektaklio „Intimo“ temą, be to, tą pačią dieną paraiškos užpildymui pasiūlė pjesę „Ugnies kalavijas“ (1 t., 16 b.l.).

Vadovaujantis nurodytais motyvais teismas vertina, jog atsakovas (darbdavys) neįrodė, kad ieškovas pažeidė savo pareigą pateikti veiklos programą, t.y. neįrodė darbuotojo neteisėto veiksmo arba neveikimo, jo kaltės, taip pat neįrodė, jog patyrė žalą dėl tariamai neteisėtų ieškovo veiksmų (neveikimo). Darbdaviui neįrodžius buvus visas ieškovo (darbuotojo) drausminės atsakomybės sąlygas, ieškovo drausminė atsakomybė negalima.

Atsakovo advokatė pripažino, kad 2012-12-12 ieškovas pateikė atsakovui pasiūlymą į paraišką įtraukti Ž. P. S. pjesę „Už uždarų durų“, kuri ir buvo įtraukta į veiklos programą. Šis pasiūlymas buvo pateiktas ieškovui nusiuntus elektroninį laišką į tuometinės teatro administratorės R. T. asmeninę elektroninio pašto dėžutę (1 t., 17 b.l.). Dėl to, atsakovo advokatės argumentai, jog ieškovo pateikti įrodymai, kad jis 2012-10-19 ir 2012-11-06 siuntė elektroninius laiškus į tuometinės teatro administratorės R. T. asmeninę elektroninio pašto dėžutę, nepatvirtina, jog elektroniniai laiškai buvo skirti būtent VšĮ „Kauno mažasis teatras“ (2 t., 86-87 b.l.) laikytini nenuosekliais. Atsakovo advokatės teiginys, jog ieškovo R. T. siųsti laiškai su spektaklių sąrašu ir jų aprašymais buvo skirti ne atsakovo, bet VšĮ „Kauno kino studija“ naudai (2 t., 85-86 b.l.) laikytinas nepagrįsta prielaida, kadangi R. T. VšĮ „Kauno kino studija“ įsidarbino tik po to, kai nutraukė darbo santykius su atsakovu (2 t., 12 b.l.). Teismo vertinimu, aplinkybę, jog atsakovo direktoriui buvo žinoma, kad ieškovas veiklos programą siuntė teatro administratorei R. T., įrodo A. B. raštas, kuriame R. T. prašoma paaiškinti: „kodėl nevykdėte teisėto mano nurodymo pateikti man Jums perduotos meno vadovo V. B. paruoštos teatro veiklos programos (1 t., 118 b.l.). Kartu pažymėtina, jog liudytoja teismo posėdyje apklausta R. T. nurodė, jog darbe naudojo tiek darbo elektroninio pašto dėžutę, tiek ir elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) (2 t., 73 b.l.).

Dėl nuobaudos – atleidimo iš darbo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu leidžiama nutraukti darbo sutartį, kai yra šių juridinių faktų sudėtis: 1) darbuotojas padarė darbo drausmės pažeidimą, 2) darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius 12 mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda, 3) darbuotojui buvo pranešta apie ankstesnę paskirtą nuobaudą, 4) pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė nuobauda yra galiojanti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2010). Vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika, konstatuotina, jog DK 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu leidžiama nutraukti darbo sutartį tik tuo atveju, jei, be kita ko, pažeidimo padarymo metu darbuotojas turi kitą galiojančią drausminę nuobaudą. Pagal 2012-12-21 įsakyme išdėstytą formuluotę spręstina, jog nuobauda paskirta už darbuotojo pažeidimus, padarytus 2012 m. lapkričio 23, 24, 27 ir 28 dienomis. Duomenų, kad šiomis dienomis ieškovas turėjo per paskutiniuosius 12 mėnesių paskirtą drausminę nuobaudą, atsakovas nepateikė. Darytina išvada, jog nesant juridinių faktų sudėties, darbdavys negalėjo nutraukti darbo sutarties su ieškovu DK 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu. Dėl šios priežasties 2012-12-21 „Kauno mažasis teatras“ direktoriaus įsakymu ieškovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – panaikintina, kaip neteisėta.

Ginčo tarp šalių dėl to, kad ieškovas V. B. 2012 m. lapkričio 23, 24, 27 ir 28 dienomis į teatro patalpas nebuvo atvykęs, nėra (2 t., 3 b.l.). Iš 2012-12-21 įsakymo (1 t., 84 b.l.) 1-4 punktų formuluotės matyti, jog darbdavys sprendė, kad ieškovas 2012 m. lapkričio 23, 24, 27 ir 28 dienomis darbe nebuvo be svarbių priežasčių dėl to, kad nei vienas V. B. paaiškinime (1 t., 19 b.l.) nurodytas kūrybinis darbas, vykdytas 2012 m. lapkričio 23, 24, 27 ir 28 dienomis, nebuvo suderintas su teatro direktoriumi. Iš minėto įsakymo turinio spręstina, jog atsakovas neginčijo ieškovo 2012-12-03 paaiškinime nurodytų aplinkybių apie 2012 m. lapkričio 23, 24, 27 ir 28 dienomis V. B. vykdytus kūrybinius darbus. Iš įsakymo formuluotės spręstina, kad nuobauda skirta ne dėl to, kad ieškovas nebuvo darbo vietoje ir nevykdė darbinių funkcijų, tačiau dėl to, kad kūrybinis darbas, kurį ieškovas dirbo 2012 m. lapkričio 23, 24, 27 ir 28 dienomis už teatro pastato ribų, nebuvo suderintas su teatro direktoriumi. VšĮ „Kauno mažasis teatras“ Meno vadovo pareiginių instrukcijų (1 t., 21-22 b.l.), su kuriomis ieškovas supažindintas pasirašytinai 2009-03-03, 6 punkte nustatyta, kad klausimus, susijusius su teatro kūrybine veikla, meno vadovas derina su teatro direktoriumi ir meno taryba. Pažymėtina, jog detaliau nėra įvardinta, kokie klausimai yra priskiriami prie klausimų, susijusių su teatro kūrybine veikla. Taip pat nėra detalizuota kokia forma ir kokia tvarka minėtus klausimus meno vadovas derina su teatro direktoriumi ir meno taryba. Nesant nustatytos konkrečios tvarkos, kokie klausimai yra priskiriami prie klausimų, susijusių su teatro kūrybine veikla ir kokiu būdu šiuos klausimus meno vadovas privalo derinti su teatro direktoriumi, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas, kaip darbuotojas, 2012 m. lapkričio 23, 24, 27 ir 28 dienomis nerūpestingai atliko darbo pareigas ar kitaip pažeidė darbo drausmę, t.y. nėra pagrindo taikyti griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, nutraukiant darbo sutartį Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs 2012-12-21 įsakymo turinį sprendžia, jog nuobauda ieškovui iš esmės paskirta už tai, kad jis nesuderino su teatro direktoriumi kūrybinio darbo, vykdyto 2012 m. lapkričio 23, 24, 27 ir 28 dienomis. Vadovaujantis ieškovo pareiginių instrukcijų 5 punktu, spręstina, jog jis yra atsakingas už teatro kūrybinės veiklos vykdymą. Jam, be kita ko, buvo priskirtos funkcijos rūpintis teatro įvaizdžiu visuomenėje, formuoti teatro repertuaro politiką, planuoti naujus pastatymus, aptarti ir suderinti pjesių (ar kitos literatūrinės medžiagos) pasirinkimą su kviečiamais į teatrą dirbti režisieriais, bendradarbiauti su dramaturgais, siekiant į teatro repertuarą įtraukti lietuviškus veikalus, rūpintis teatro aktorių trupės kvalifikaciniu lygiu, formuoti teatro aktorių trupę, stebėti teatro repertuaro spektaklius ir spręsti dėl jų kokybės klausimus, rūpintis teatro repertuaro spektaklių atnaujinimu, mažiausiai kartą per metus pastatyti teatre spektaklį. Konstatuotina, jog ieškovo darbo funkcijos specifinės – iš esmės kūrybinio pobūdžio. Savo darbo funkcijas V. B. vykdė savarankiškai. Duomenų, kad savo vykdomą kūrybinę veiklą ieškovas sistemingai derino su teatro direktoriumi atsakovas nepateikė. Teismo vertinimu, dalis iš aukščiau nurodytų funkcijų objektyviai galėjo būti atliekamos ir ne teatro patalpose. Ši išvada darytina įvertinus ir tą aplinkybę, jog atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovui teatre buvo skirta atskira darbo vieta, tinkama visapusiškai atlikti ieškovui priskirtas darbines funkcijas (2 t., 71 b.l.).

Vertindamas drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – teisėtumą, teismas turi atsižvelgti į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (DK 238 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2007). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jam kilo neigiamos pasekmės dėl to, jog ieškovas nurodytomis dienomis kūrybinį darbą dirbo ne savo darbo vietoje. Teismo posėdyje apklausti liudytoja R. T. paaiškino, kad teatre buvo susiklosčiusi praktika, kad kūrybiniai teatro darbuotojai, t.y. meno vadovas ir aktorius darbe visuomet būdavo repeticijų ir spektaklių metu, o nuo trečiadienio iki šeštadienio neateidavo į darbą visą dieną. Direktorius apie tai žinojo. Nebuvo susiklosčiusi praktika, kad ieškovui neatvykstant į darbą, jis apie tai informuotų direktorių. L. R. T. parodė, kad ieškovas teatro patalpose konkrečios darbo vietos neturėjo. Rašto darbus darė namie ir siuntė į administratorės elektroninio pašto dėžutę. Ši liudytoja taip pat parodė, kad visų darbuotojų darbo grafikai kabėdavo kabinete, kuris buvo rakinamas, o raktą nuo jo turėjo ji, direktorius ir kasininkė. Aplinkybę, kad V. B. darbo vietos teatre neturėjo paliudijo ir liudytojas R. Š.. Jis taip pat nurodė, jog direktoriui apie tai, kad visą dieną neatvyksta į darbą, nei jis, nei ieškovas niekaip nepranešdavo. Nurodė, kad dažnai neateidavo į darbą ir nuobaudos dėl to jam nebuvo skiriamos. Parodė, kad ieškovas dažnai dirbdavo namuose, ieškovo namuose repetuodavo ir aktoriai (2 t., 72-75 b.l.). Aptarti liudytojų parodymai teismui leidžia daryti išvadą, jog ieškovo vykdomos kūrybinės veiklos ir jo darbo laiko atsakovas faktiškai nekontroliavo. Priešingų įrodymų už laikotarpį iki pravaikštų ieškovui žymėjimo atsakovas nepateikė. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių A. B. teismo posėdyje duotus paaiškinimus, jog ieškovas, norėdamas išvykti darbo reikalais, rašydavo prašymus direktoriui (2 t., 71 b.l.). Darytina išvada, jog darbo tvarkos taisyklėse nustatyto darbo laiko šalys praktiškai nesilaikė, Darbo tvarkos taisyklių 24 punkto nuostatos, jog nebūnant darbe apie tai informuojamas vadovas, šalys praktiškai netaikė, taip pat praktikoje nebuvo laikomasi ir ieškovo pareiginių instrukcijų nuostatos, numatančios ieškovui pareigą klausimus, susijusius su teatro kūrybine veikla, derinti su teatro vadovu. Vadinasi šios lokalinių teisės aktų nuostatos buvo formalios ir praktiškai neveikė. Nustačius, jog teatre buvo susiklosčiusi praktika, kad kūrybiniai darbuotojai darbo vietoje iš esmės būna repeticijų ir spektaklių metu, o apie tai, kad kūrybinis darbas bus dirbamas ne darbo vietoje, vadovo atskirai neinformuoja, laikytina, jog nėra ieškovo kaltės dėl to, jog ir šį kartą apie tai, jog kūrybinį darbą dirbs ne darbo vietoje, neinformavo vadovo. Duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas ir anksčiau netinkamai vykdė savo darbo funkcijas, atsakovas į bylą nepateikė.

Teismas vertina, jog atsakovas, siekdamas įrodyti buvus pagrindą ieškovui skirti griežčiausią drausminę nuobaudą, turėjo pateikti įrodymus ne tik, kad ieškovas nurodytomis dienomis nebuvo darbe, bet taip pat įrodymus, patvirtinančius, kad minėtomis dienomis ieškovas nevykdė tų funkcijų, kurioms vykdyti realiai jis buvo priimtas. Tokių įrodymų atsakovas teismui nepateikė.

Net laikant, jog ieškovas pažeidė pareigą suderinti lapkričio 23, 24, 27 ir 28 dienomis vykdytą kūrybinį darbą su teatro vadovu, spręstina, jog griežčiausia nuobauda už tokį pažeidimą negalėjo būti skiriama.

Teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kaltės buvimą tenka darbdaviui. Darbuotojo kaltė negali būti preziumuojama ir jo atsakomybė yra tik individuali. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šiurkščiu pažeidimu laikytinas nusižengimas, kuris pagal savo pobūdį, padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2010). Atsakovui neįrodžius, kad ieškovas 2012 m. lapkričio 23, 24, 27 ir 28 dienomis nevykdė savo pareiginių funkcijų, neįrodžius darbdavio patirtų neigiamų padarinių (nuostolių), bei įvertinus ieškovo specifinį darbo pobūdį ir specifines jo darbines pareigas, kurie iš esmės yra kūrybinio pobūdžio, o taip pat nustačius, jog praktiškai susiklosčiusi vidaus darbo tvarka neatitiko tvarkos, įtvirtintos lokaliniuose teisės aktuose, konstatuotina, jog, nagrinėjamu atveju, nebuvo pagrindo atleisti ieškovo Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, t.y. už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

Vadovaujantis nurodytais motyvais, ieškovas V. B. grąžintinas į ankstesnį darbą – VšĮ „Kauno mažasis teatras“ meno vadovo pareigas. Sprendimo dalis dėl ieškovo grąžinimo į ankstesnį darbą ir vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 2 p., 6 p.).

Dėl grąžinimo į darbą ir VDU už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo

Darbo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Iš atsakovo pateiktų duomenų apie ieškovo darbo užmokestį (1 t., 86 b.l.; 2 t., 30 b.l.), kurių ieškovas neginčijo, matyti, kad vidutinis ieškovo dienos darbo užmokestis – 95,53 Lt (priskaičiuota suma), o vidutinis mėnesinis darbo užmokestis –1 560,38 Lt (priskaičiuota suma).

Per laikotarpį nuo ieškovo atleidimo dienos (nuo 2012-12-21) iki šio sprendimo priėmimo dienos (2013-08-12) buvo 162,3 darbo dienos (7 mėn. x 20,9 d.d.)+16 d.d. ( 8 d.d. už 2013 m. liepos mėn. ir 8 d.d. už 2013 m. rugpjūčio mėn.). Todėl ieškovui už priverstinę pravaikštą turėtų būti priteista 15 504,52 Lt (95,53 Lt X 162,3 d.d. ) (priskaičiuota suma) iki teismo sprendimo paskelbimo dienos ir po 95,53 Lt (priskaičiuota suma) už kiekvieną darbo dieną, esant penkių darbo dienų savaitei, nuo sekančios po teismo sprendimo paskelbimo dienos iki jo įvykdymo dienos.

Byloje sprendžiant dėl priteistino ieškovui vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį dydžio, svarbu įvertinti, ar abiems iš šalių toks dydis yra adekvatus ir ar nesukelia pernelyg sunkių turtinių padarinių. Atsiliepime atsakovas nurodo, jog Savivaldybė 2012 m. teatrui skyrė 79 000,00 Lt, o atsakovo darbuotojų metinis darbo užmokesčio fondas sudaro 160 000,00 Lt. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes apie atsakovo darbuotojų metinio darbo užmokesčio fondo dydį. Nors iš pateiktų VšĮ „Kauno mažasis teatras“ įstatų matyti, kad jis yra pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo (1 t., 93 b.l.), tačiau atsakovui nepateikus tinkamų įrodymų, pagrindžiančių sunkią atsakovo turtinę padėtį, teismui nėra pagrindo daryti išvadą, jog iš atsakovo ieškovui 15 504,52 Lt pritesimas būtų neproporcingai griežta sankcija atsakovui, galinti turėti viešajai įstaigai neigiamų padarinių. Todėl ši suma priteistina jos nemažinant.

Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Asmens teisė į darbą, asmens darbo veikla yra tos gyvenimo sritys, nuo kurių priklauso tiek socialinė, tiek materialinė, tiek psichologinė asmens gerovė, asmens socialinis vertinimas, užtikrinantis jo dvasinę ir psichologinę pusiausvyrą bei leidžiantis tinkamai save realizuoti bei užtikrinti socialinį asmens bei jo šeimos stabilumą. Asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas (DK 250 str.), taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė. Nustatant neturtinės žalos dėl neteisėto atleidimo iš darbo dydį, kaip į vieną šios žalos dydžio nustatymo kriterijų atsižvelgiama ir į tai, kaip darbuotojo teisės apgintos taikant neteisėto darbo sutarties nutraukimo teisines pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009).

Ieškovas nurodo, jog dėl atleidimo iš darbo patyrė pažeminimą, nes A. B. viešai skelbė, kad ieškovas yra pravaikštininkas, turėjo registruotis darbo biržoje. Patiria neigiamus išgyvenimus dėl to, kad šis atleidimas gali turėti neigiamos įtakos bei apsunkinti vėlesnę ieškovo karjerą, galimybes įsidarbinti. Nurodo, kad susirgo depresija, nemiga, buvo gydomas vaistais (2 t., 67 b.l.). Nurodė, kad patyrė emocinį sukrėtimą, neigiamų išgyvenimų (1 t., 10 b.l.). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apie ieškovo atleidimą visuomenė plačiai buvo informuota per visuomenės informavimo priemones (1 t., 24-31 b.l.). Teismas sutinka, jog toks informacijos apie ieškovo atleidimą paviešinimas, kuomet akcentuojama, jog V. B. atleidimo pagrindas yra pravaikštos (pažymėtina, kad tai neatitinka objektyvių aplinkybių, nes atleidimo pagrindas 2012-12-21 įsakyme yra nurodytas kitas, o būtent, Darbo kodekso 136 str. 3 d. 1 p.) galėjo ieškovui sukelti didesnius neigiamus išgyvenimus. Ieškovo nurodytas aplinkybes apie tai, kad po atleidimo jis buvo gydytas nuo depresijos patvirtina pateiktas 2013-03-25 gydytojo psichiatro pasirašytas raštas, kuriame nurodyta, jog V. B. lankosi pas psichiatrą Senamiesčio klinikoje. Jam nustatyta pasikartojančio depresinio sutrikimo, sunkios depresijos epizodo be psichozės simptomų diagnozė. Laikotarpiu nuo 2012-12-21 kreipėsi du kartus: 2013-01-07, 2013-02-04. Taikomas medikamentinis gydymas (1 t., 120 b.l.).

Vadovaujantis kasacinio teismo suformuota praktika, jog darbo teisiniuose santykiuose neturtinė žala gali reikštis ne tik fiziniais, bet ir dvasiniais skausmais ir kentėjimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006), spręstina, kad nagrinėjamos bylos atveju neteisėti darbdavio veiksmai sukėlė ieškovui neigiamų dvasinių išgyvenimų, emocinių sukrėtimų bei nepatogumų, nestabilumo darbo santykiuose jausmą, neužtikrintumą savo ateitimi taigi tarp ieškovo patirtos žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys; įrodžius, kad žala atsirado dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, jo kaltė preziumuojama; atsakovas neįrodė, kad ieškovas neturtinę žalą patyrė ne dėl jo neteisėtų veiksmų. Konstatuotina, kad yra įrodytos visos būtinos atsakovo atsakomybės už ieškovo patirtą neturtinę žalą sąlygos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, jog nustatant neturtinės žalos darbo santykiuose dydį, reikšmingos šiuos santykius apibūdinančios aplinkybės, t. y. darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, taip pat jo teisių pažeidimo aplinkybės ir pasekmės, pažeistų teisių apgynimas teismo sprendimu ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2006). Ieškovas prašo priteisti 10 000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškovui dėl neteisėto atleidimo iš darbo buvo priteistas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką. Atleidimas iš darbo nenulėmė ieškovui itin neigiamų ir akivaizdžių materialinių ar sveikatos sutrikdymo pasekmių. Įvertinęs aptartas aplinkybes, bei vadovaudamasis suformuota teismų praktika dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, esant neteisėtam atleidimui iš darbo, kartu vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo bei šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog ieškovui priteistina 1 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas, kadangi teismas laiko, kad tokio dydžio kompensacija pakankama, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį bei pasekmes, o taip pat pažeistų teisių apgynimą priteisiant ieškovui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką.

Dėl kitų šalių nurodytų aplinkybių teismas plačiau nepasisako, kaip dėl teisiškai nereikšmingų ginčo išsprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš esmės patenkinus ieškovo ieškinį (reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra tenkintas, o priteistinos žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva), iš atsakovo priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pateikta ieškovo advokato K. J. atstovavimo sutartis bei ieškovo ir advokatės S. S. atstovavimo sutartis (1 t., 32, 116 b.l.). Pateikta ieškovo išlaidų advokato pagalbai apmokėti detalizacija, sąskaitos bei jų apmokėjimą patvirtinantys pinigų priėmimo kvitai bendrai 3 000,00 Lt sumai (2 t., 57-60a b.l.). Ši suma priteistina iš atsakovo ieškovui. Iš atsakovo valstybei priteistina 639,00 Lt žyminio mokesčio (144,00 Lt dėl neturtinio reikalavimo ir 495,00 Lt patenkintų turtinių reikalavimų dalyje) ir 27,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis). Visa iš atsakovo valstybės naudai priteistina suma – 666,10 Lt (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str. 1 d).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str., teismas,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Panaikinti ieškovui V. B. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovo VŠĮ „Kauno mažasis teatras“ (kodas 133477049), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktoriaus 2012 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 12/18/01 paskirtą drausminę nuobaudą (papeikimą) ir 2012 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 12/21/02 direktoriaus įsakymu paskirtą nuobaudą (atleidimą iš darbo).

Pripažinti, kad darbo sutartis tarp ieškovo V. B. (a/k (duomenys neskelbtini) ir atsakovo VŠĮ „Kauno mažasis teatras“ (kodas 133477049), 2012 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 12/21/02, nutraukta neteisėtai.

Grąžinti ieškovą V. B. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), į ankstesnį darbą – VŠĮ „Kauno mažasis teatras“ meno vadovo pareigas.

Priteisti ieškovui V. B. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo VŠĮ „Kauno mažasis teatras“ (kodas 133477049), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 15 504,52 Lt (penkiolika tūkstančių penki šimtai keturi litai 52 centai) (priskaičiuota suma) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo paskelbimo dienos ir po 95,53 Lt (devyniasdešimt penki litai 53 ct) (priskaičiuota suma) už kiekvieną darbo dieną, esant penkių darbo dienų savaitei, nuo sekančios po teismo sprendimo paskelbimo dienos iki jo įvykdymo dienos.

Priteisti ieškovui V. B. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo VŠĮ „Kauno mažasis teatras“ (kodas 133477049), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 1 000,00 Lt (vienas tūkstantis litų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti ieškovui V. B. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo VŠĮ „Kauno mažasis teatras“ (kodas 133477049), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 3 000,00 Lt (trys tūkstančiai litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo VŠĮ „Kauno mažasis teatras“ (kodas 133477049), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 666,10 Lt (šeši šimtai šešiasdešimt šeši litai 10 ct) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Sprendimą dalyje dėl ieškovo grąžinimo į ankstesnį darbą vykdyti skubiai.

Sprendimą dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 1 560,38 Lt (vienas tūkstantis penki šimtai šešiasdešimt litų 38 ct) (priskaityta suma) priteisimo ieškovui iš atsakovo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Urbanavičiūtė