Kauno apygardos teismo nutartis

2016-06-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-314-290/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2016-02-10Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-06-08Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-08
Bylos Nr.
1A-314-290/2016
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-02333-2013-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgis Kiškis (pirm.), Valdas Vitunskas, Danutė Giačaitė
Nuteistasis
E. L.
Nukentėjusysis
K. M.
Advokatai
Dainius Gudas
Kategorijos
  • 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr. 1A-314-290/2016

Teisėjas Raimundas Krušinys Teisminio proceso Nr. 1-41-1-02333-2013-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2. 14.5.1; 1.2.16.4.; 1.2.18.2.; 1.2.18.3.; 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Danutės Giačaitės ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Laurinavičiūtei, nuteistajam E. L., jo gynėjui advokatui Dainiui Gudui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal nuteistojo E. L. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bei 5 dalies, 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėta 2013 m. vasario 12 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir E. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nukentėjusiosios K. M. civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš E. L. jai priteista 3 090 EUR turtinės žalos atlyginimui.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad E. L., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas pagal BK 182 str. 1 d., 215 str. 1 d., 214 str. 1 d., 198¹ str. 1 d., už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, iš anksto ketindamas apgaule įgyti svetimą turtą, tuo tikslu bendrininkams atliekant atskirus sutartus veiksmus 2013-12-05 14 val. 06 min., jis mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino K. M. į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisistatęs FNTT darbuotoju A. M., dirbančiu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), melagingai nurodė apie jos sąskaitoje atliekamas neteisėtas pinigines operacijas ir tokiu būdu apgaule išgavo K. M. priklausančios AB „SEB“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės duomenis, o 2013-12-06 jis mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino K. M. į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tuo pačiu būdu jis apgaule išgavo K. M. priklausančios AB „SWEDABNK“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės duomenis, siekdamas apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimus pinigus. Tęsiant nusikalstamą veiką, turėdamas neteisėtai įgytus K. M. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, 2013-12-05 jis panaudodamas kompiuterinę sistemą, kurios IP (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apgaule – save identifikuodamas kaip teisėtą banko sąskaitos savininkę K. M. bei neteisėtai prisijungdamas prie banko informacinės sistemos, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos duomenis, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją – iš K. M. priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 289,62 Eur (1000 Lt) į D. K. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB“ banke, kuriuos 2013-12-05 16 val. 34 min. nenustatytas asmuo panaudodamas D. K. vardu išduotą banko mokėjimo kortelę iš AB „SEB“ banke esančios D. K. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini)., Utenos m., tęsdamas nusikalstamą veiką 2013-12-06 jis panaudodamas kompiuterinę sistemą, kurios IP (duomenys neskelbtini), apgaule – save identifikuodamas kaip teisėtą banko sąskaitos savininkę K. M. bei neteisėtai prisijungdamas prie banko informacinės sistemos, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos duomenis, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją – iš K. M. priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 289,62 Eur (1000 Lt) į D. K. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB“ banke, kuriuos 2013-12-06 00 val. 37 min. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo panaudodamas D. K. vardu išduotą banko mokėjimo kortelę iš AB „SEB“ banke esančios D. K. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), Utenos m. Tęsdamas nusikalstamą veiką E. L., tikslu apgaule įgyti svetimą turtą, 2013 m. gruodžio mėn. pradžioje, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, telefoninio pokalbio metu paprašė A. P. pasakyti jos banko sąskaitos numerį ir pervesti pinigus jo nurodytiems asmenims, jai sutikus padėti bei nežinant, kad vykdoma nusikalstama veika, 2013-12-06 E. L. apgaule – save identifikuodamas kaip teisėtą banko sąskaitos savininkę K. M. bei neteisėtai prisijungdamas prie banko informacinės sistemos, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos duomenis, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją – iš K. M. priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 564,76 Eur (1950 Lt) į A. P. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DNB“ banke, po to, A. P. besąlygiškai vykdydama E. L. nurodymus bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš savo sąskaitos išgrynino 477,87 Eur (1650 Lt), kuriuos pervedė E. L. nurodytiems asmenims, tęsdamas nusikalstamą veiką E. L. tikslu apgaule įgyti svetimą turtą, 2013-12-06 telefoninio pokalbio metu paprašė A. L. pasakyti jos banko sąskaitos numerį ir pervesti pinigus jo nurodytiems asmenims, ir jai sutikus padėti bei nežinant, kad vykdoma nusikalstama veika, E. L. apgaule – save identifikuodamas kaip teisėtą banko sąskaitos savininkę K. M., bei neteisėtai prisijungdamas prie banko informacinės sistemos, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos duomenis, neteisėtai inicijavo finansines operacijas: 2013-12-06 iš K. M. priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 579,24 Eur (2000 Lt) į A. L. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SWEDBANK“ banke, kuri vykdydama jo nurodymus pinigus išgrynino ir perdavė jo nurodytiems asmenims, 2013-12-07 panaudodamas kompiuterinę sistemą, kurios IP (duomenys neskelbtini) iš K. M. priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1144,00 Eur (3950 Lt) į A. L. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SWEDBANK“ banke, kuri pinigus išgrynino ir perdavė jo nurodytiems asmenims, 2013-12-08 panaudodamas kompiuterinę sistemą, kurios IP (duomenys neskelbtini) iš K. M. priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 564,76 Eur (1950 Lt) į A. L. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SWEDBANK“ banke, kuri pinigus išgrynino ir perdavė jo nurodytiems asmenims, 2013-12-08 panaudodamas kompiuterinę sistemą, kurios IP yra (duomenys neskelbtini) iš K. M. priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 802,25 Eur (2770 Lt) į A. L. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SWEDBANK“ banke, kuri vykdydama ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymus, pinigus išgrynino ir perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodytiems asmenims, tokiu būdu jis savo ir kitų naudai įgijo 4234,24 Eur (14620 Lt).

Nuteistasis skundžia šį 2016 m. vasario 10 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį, prašo nuosekliai išnagrinėti jo apeliacinį skundą. Skunde nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas jį nuteisdamas pasielgė neteisingai. E. L. nemato savo kaltės, neprisipažįsta ir nebando išvengti atsakomybės, kadangi nusikalstamų veikų nedarė. Teigia, kad jo nekaltumą įrodo tai, kad pinigai buvo pervesti į jo mamos ir draugės sąskaitas jam net nežinant apie tai, kokiu būdu jie buvo gauti, taip pat, kad tie pinigai buvo pervedinėjami be jo žinios, kad, kaip buvo nustatyta, kiti nuteistieji skambino ir rašė žinutes. Taip pat nurodo, kad nėra įrodyta, kad būtent jis nurodydavo asmenų sąskaitas, į kurias būdavo pervedami pinigai. Teigia, kad nei jis liudytojų, nei liudytojai jo nepažįsta, kas parodo, kad viskas vyko be jo žinios ir jis tais pinigais nedisponavo. E. L. teigia, kad tame būryje buvo naujokas ir nieko nepažinojo, tad asmenų nurodyti negalėjo, kadangi jo apklausos pradėjo vykti po dviejų metų, ir prisiminti kas prašė sąskaitų, nurodant vardus ir pavardes, neįmanoma. Su kitais nuteistaisiais bendravimas nebuvo ilgas ir artimas, kad tikslai prisimintų, o kažkam paprašius sąskaitų – neatsisakė padėti, kad kaip naujokui būtų lengviau būry būti ir pritapti.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, kad Marijampolės teismo motyvavimas, kad jis ne kartą teistas negali būti laikomas įrodymu ir juo remiamasi teigiant, kad šias nusikalstamas veikas padarė jis. Teigia, kad pats Marijampolės rajono apylinkės teismas nustatė, kad nenustatytas asmuo skambino nukentėjusiajai bei melagingai prisistatė FNTT pareigūnu ir apgaule išgavo elektroninių bankininkysčių duomenis, prisijungus prie banko informacines sistemos identifikavo save kaip banko sąskaitos savininkę ir neteisėtai inicijavo finansines operacijas iš priklausančių nukentėjusiajai banko sąskaitų. Visa tai parodo, kad tu inkriminuotų veikų jis nedarė.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo prašymą apeliacinį skundą tenkinti, prokurorės prašymą apeliacinį skundą atmesti bei išanalizavusi visas bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad nuteistojo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis), ar tik jo dalis ir kokiais klausimais. Suformuluoti konkretūs prašymai paprastai nustato aiškesnes apeliacinio skundo ribas nei bendresnio pobūdžio prašymai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–561/2014).

Nuteistasis savo skunde tvirtina, kad nėra duomenų, pagrindžiančių jo kaltę, neįrodyta, kad būtent jis padarė inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl teismas, pripažindamas jį kaltu, priėmė netinkamą sprendimą.

Nors nuteistasis E. L. savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų nepripažįsta, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad jo kaltė neginčijamai įrodyta byloje surinktais įrodymais, o būtent: nukentėjusiosios, liudytojų apklausų protokolais, mobilaus ryšio telefonų numerių išklotinėmis, kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais ir kurių visuma objektyviai pagrindžia nuteistojo kaltę bei atskleidžia pakankamai išsamų padaryto nusikaltimo vaizdą. Kaip jau buvo minėta, nuteistasis E. L. neigia savo kaltę, nurodo, kad jis kito nuteistojo, kurio nepažįsta, prašymu pasakė savo motinos ir draugės banko sąskaitų numerius, apie nusikalstamas veikas ir vykdomus pervedimus nieko nežinojo, tačiau tokius nuteistojo parodymus apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai, kaip pasirinktą gynybos būdą bei mėginimą išvengti baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimus, kadangi tai prieštarauja byloje surinktiems ir, priešingai nei teigia nuteistasis E. L., jo kaltę patvirtinantiems įrodymams.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, tiek jo motina A. L., tiek draugė A. P. patvirtino, kad E. L. iš įkalinimo įstaigos su jomis susisiekdavo (t. 1, b. l. 48-49, 52, 122, t. 4., b. l. 164-166). Nuteistojo motina parodė, kad 2013 m. gruodžio 6 d. su ja susisiekė sūnus, kuris skambino iš telefono numerių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 122). Liudytoja A. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio tyrimo metu nurodė, kad E. L. jai skambindavo iš kelių numerių (t. 1, b. l. 48, t. 4, b. l. 165). Paskambinęs jai 2013 m. lapkričio pabaigoje ar gruodžio pradžioje iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) pasakė, kad tai ne jo numeris, o draugo, kas paneigia skunde nurodytą nuteistojo poziciją, kad jis tame būryje nieko nepažinojo bei įrodo, kad veikė ne vienas, o su kitais nuteistaisiais. Pažymėtina, kad E. L., susisiekęs tiek su motina, tiek su drauge, paprašė jų banko sąskaitų numerių nurodydamas skirtingas priežastis dėl ko jų reikia – motinai teigė, kad jo draugei teta perves pinigus ir reikės pinigus išgryninti ir perduoti „Daivai“, o A. P. teigė, kad jo sesė perves pinigus, o ji turės juos išsiųsti kelioms moterims, kurioms E. L. yra skolingas.

Pinigai 2013 m. gruodžio 6 d. į A. L. ir A. P. sąskaitas buvo pervesti iš nukentėjusiosios K. M. banko sąskaitos. A. L. paskambinęs E. L. iš karto liepė pinigus išsigryninti, perduoti kaip sutarta „Daivai“, perdavus, paskambino ir pasakė, kad kitus pinigus perduotų Ž. G., o likusius – pasiimtų sau. A. P. taip pat nurodė, kad E. L. paskambinęs pasakė, kad gavus pinigus ji turės juos išsigryninti, pasakys moterų sąskaitas, į kurias reikės pervesti sumas, tačiau teigė, kad pervesti turi būtent vyras. E. L. pasakė sąskaitas ir sumas kiek ir kam reikia pinigus pervesti, dalį liepė pasilikti sau už pagalbą. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos manymu, paneigia skundo argumentus, kad E. L. tik perdavė kitam nuteistajam motinos ir draugės sąskaitas ir apie atliekamus pavedimus nieko nežinojo bei, kad ne jis pats nurodydavo, į kokias sąskaitas kam reikia pervesti pinigus. Aplinkybę, kad E. L. žinojo, kad pinigai yra gauti nusikalstamu būdu ir turėjo galimybę jais disponuoti, patvirtina ir tai, kad iš nukentėjusiosios sąskaitos pervedus pinigus į nuteistojo motinos ir draugės banko sąskaitas, nuteistasis E. L. dalį pinigų liepė moterims pasilikti sau.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad telefono numeris, kuriuo E. L. susisiekė su motina – (duomenys neskelbtini), nusikalstamų veikų darymo laikotarpiu buvo naudojamas telefonų aparatuose, kurių IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad telefono aparatais, kurių IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo skambinta nukentėjusiajai K. M., iš kurios apgaule išvilioti visi prisijungimo prie el. bankininkysčių, duomenys. Pagal gautas iš SEB banko IP adresų, kurie jungėsi prie nukentėjusiosios el. bankininkystės, išklotinės rastas IP adresas (duomenys neskelbtini), kurio priklausomybė nustatyta būtent numeriui, iš kurio skambino E. L., t.y. (duomenys neskelbtini). Pagal prisijungimus prie nukentėjusiosios sąskaitos, buvusios AB „Swedbank“, nustatyta, kad keli prisijungimai vyko iš IP adresų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriais, pagal 2014-01-17 tarnybinį pranešimą Nr. 40-PR5-1094 (t. 3, b. l. 89-91), naudojosi Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ištyrė ir įvertino visus byloje esančius duomenis ir vertindamas įrodymus nepadarė jokių baudžiamojo proceso pažeidimų. Pritartina nuosprendžio motyvams dėl E. L. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d., 215 str. 1 d., 214 str. 1 d., 198¹ str. 1 d., todėl šioje dalyje keisti ar naikinti nuosprendį nėra jokio teisinio pagrindo.

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. gegužės 10 d. pažyma Nr. NTP-7-5227 „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų”, kurioje nurodyta, jog advokatas Dainius Gudas teikia antrinę teisinę pagalbą E. L.. Pažymoje nurodyta, kad advokato užmokestis sudaro 69,48 Eur ir šią sumą, kaip susidariusią dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, prašo priteisti valstybės naudai.

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, tai reiškia, kad nuteistojo galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Paduodamas apeliacinį skundą, E. L. įgyvendino savo teisę į gynybą, kuri negali būti ribojama. Taigi, šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo jo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Nuteistojo E. L. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo dėl išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme - netenkinti.

Kolegijos pirmininkas Jurgis KiškisTeisėjai: Danutė GiačaitėValdas Vitunskas