Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. P. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir atsakovės D. P. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, kompensacijos už santuokinio turto pardavimą ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad nuo pat santuokos sudarymo šalys dažnai pykdavosi, pykčių iniciatorė visada būdavo atsakovė, nors tam nebuvo jokio objektyvaus pagrindo. Atsakovė nuo kelių savaičių iki mėnesio laiko vengdavo bet kokio bendravimo su ieškovu: nesikalbėdavo, atskirai leisdavo laiką, atskirai miegodavo. Nesant jokio objektyvaus pagrindo, atsakovė apkaltino ieškovą neva tai slepiant pinigus nuo šeimos ir pradėjo vesti atskirą ūkį. Ilgainiui šie nepagrįsti atsakovės inicijuoti konfliktai sutuoktinius atitolino ir jie nuo 2011 m. spalio mėnesio nebegyvena santuokinio gyvenimo. Nurodė, kad santuokoje įgyto nekilnojamojo ar kito registruotino turto bei kreditorių šalys neturi, išlaikymo iš atsakovės nereikalauja.

Posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas priešieškinį palaikė ir paaiškino, kad su ieškovu sugyveno gražiai, stengėsi vienas kitą palaikyti, gyveno iš bendrų lėšų, o santuokos iširimo priežastis yra ieškovo neištikimybė. Ieškovas kaltas dėl santuokos iširimo, nes nuo 2011 m. rugsėjo buvo neištikimas savo sutuoktinei su kita moterimi. Ieškovo neištikimybės faktą įrodo atsakovės turimi garso įrašai. Ieškovas su kita moterimi kalbėdavosi telefonu atsakovei girdint, o tai atsakovei sukeldavo nuolatines neigiamas emocijas, depresiją, dvasinius išgyvenimus. Dėl ieškovo neištikimybės atsakovė patyrė neturtinę žalą ir prašo priteisti iš ieškovo 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Atsakovė taip pat nurodė, kad 2012-02-21 ieškovas nepranešęs atsakovei ir be jos sutikimo už nepagrįstai mažą 1500 Lt kainą pardavė bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausiusį automobilį T. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 8000 Lt, todėl iš ieškovo priteistina 4000 Lt kompensacija.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Ieškovo S. P. ir atsakovės D. P. santuoka įregistruota 2007-12-28 Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 349 (4 b. l.).

Abiejų sutuoktinių reikalavimai santuoką nutraukti tenkinami, nes nagrinėdamas bylą teismas įsitikino, kad santuoka faktiškai iširo ir nėra jokios vilties, kad sutuoktiniai atnaujintų vedybinį gyvenimą. Nuo 2011 m. spalio mėnesio sutuoktiniai faktiškai gyvena skyrium, santuokinių ryšių nepalaiko, todėl santuoka nutrauktina (CK 3.49 str.1 d., 2 d.).

Po santuokos nutraukimo nė viena iš šalių išlaikymo sau iš kito sutuoktinio nereikalauja.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovas, tiek atsakovė pareiškė reikalavimus nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės.

Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vienam sutuoktiniui pareiškus ieškinį santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, pastarasis tiek priešieškinyje, tiek nepateikdamas priešieškinio gali prašyti nutraukti santuoką dėl pirmojo sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes turi vertinti, ar yra įstatyme įtvirtintos sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalių įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės: sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; sutuoktinio neištikimybė; sutuoktinio žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; sutuoktinio šeimos palikimas ir daugiau kaip vienerius metus visiškas nesirūpinimas ja. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau sutuoktiniui, kuris remiasi aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpcija dėl santuokos iširimo, tenka pareiga įrodyti tas faktines aplinkybes (pvz. santuokinę neištikimybę). Tuo tarpu sutuoktiniui, kuris neigia santuokos iširimo prezumpciją, tenka pareiga įrodyti faktines aplinkybes, kurios neigia pačios prezumpcijos buvimą, pavyzdžiui, tenka pareiga įrodyti, kad jis buvo ištikimas, ir (arba) įrodyti aplinkybes, kad santuoka faktiškai iširo dėl kitų priežasčių.

Ieškovas ieškinio reikalavimo dalį nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės grindė tuo, kad santuoka iširusi dėl konfliktiško ieškovės charakterio. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad šalys dirbo bendrą darbą, o tam reikalingas sutarimas, tačiau nesutapus nuomonėms, atsakovė be pagrindo įsižeisdavo ir kildavo pykčiai; sutuoktiniai nesikalbėdavo po 3-4 savaites, kompromiso nebuvo įmanoma rasti. Kartais atsakovės pyktis prasiverždavo ir draugų bei giminių rate. Nuolatiniai pykčiai neigiamai atsiliepė intymiam sutuoktinių bendravimui ir nuo 2011 metų šalys negyvena šeimyninio gyvenimo.

Ieškovo nurodytas aplinkybes dėl šalių nesutarimų patvirtino posėdžio metu apklausti liudytojai. Liudytoja apklausta šalių kaimynė R. P. paaiškino, kad būdama namuose 2011 metais dažnai girdėdavo, kaip atsakovė šaukia ant ieškovo, jam priekaištauja, nors, liudytojos nuomone, ieškovas buvo idealus sutuoktinis, besirūpinantis šeima, reguliariai parnešantis žmonai gėlių. Liudytojas E. L. nurodė, kad atvykęs tvarkyti kompiuterio, yra pastebėjęs, kad ieškovas su žmona tarp savęs nesikalba. Atvažiavęs pas giminaičius ieškovas dažnai pasilikdavo miegoti, pasakodavo, kad pykstasi su atsakove ir nenori važiuoti į namus. Bendraujant šeimos rate atsakovė rasdavo prie ko prisikabinti, bet kokią repliką, skirtą ne jai, prisitaikydavo sau ir kildavo nesutarimai, tačiau nurodyti, kada prasidėjo šalių nesutarimai, negali.

Atsakovė priešieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės ir posėdžio metu teigė, kad santuoka iširo dėl ieškovo neištikimybės, pastarajam susiradus kitą moterį. Ieškovo neištikimybės faktą atsakovė įrodinėjo citatomis iš telefono pokalbių (28 b. l.) ir savo paaiškinimu. Atsakovė posėdžio metu paaiškino, kad su ieškovu yra pažįstama labai seniai, dėl jo ji palikusi ankstesnę savo šeimą ir tikėjosi visą gyvenimą nugyventi su ieškovu. Jų santykiai buvo labai šilti, santuoka buvusi pavyzdinė, o nesutarimai prasidėjo tik ieškovui ėmus bendrauti su kita moterimi. Ieškovas kitai moteriai skambindavo ir kalbėjo su ja atsakovei girdint, pokalbių turinys ją šokiravo, todėl ji pokalbius įrašė. Ieškovas nereagavo į prašymus nekalbėti su kita moterimi atsakovei girdint, nereagavo į jos perspėjimą, kad pokalbiai įrašinėjami. Apie ieškovo neištikimybę teigė žinanti ir iš pokalbio su tos moters vyru. Sužinojusi apie ieškovo bendravimą su kita moterimi, atsakovė jautėsi labai pažeminta, tokios padėties ji negalėjo toleruoti, todėl gyvenimas santuokoje su ieškovu tapo neįmanomu.

Atsakovės draugės K. N. ir N. J., posėdžio metu apklaustos liudytojomis, patvirtino, kad ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykiai iki 2011 metų rudens buvę labai šilti, vienas kitą vadindavo mažybiniais žodžiais, visur kartu eidavo.

Teismas atsižvelgia į atsakovės paaiškinimus, kad ieškovas jai girdint telefonu bendraudavo su kita moterimi ir jų pokalbiai buvo asmeniški ir intymaus pobūdžio, tačiau atkreipia dėmesį, kad atsakovė nepateikė jokių kitų įrodymų, kuriuos būtų galima vertinti kaip akivaizdžią ieškovo fizinę neištikimybę su kita moterimi. Todėl sprendžiant sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju reikšminga yra tai, kad ieškovas neigia buvęs neištikimas atsakovei, tačiau neneigia, kad telefonu palaikė ryšį su kita moterimi. Nors ieškovas nurodo, kad tai yra jo bendradarbė ir su ja buvo bendraujama darbiniais klausimais, byloje nesant jokių duomenų apie kokius nors santykius, siejančius aptariamą moterį su ieškovu, galima pagrįstai teigti, jog bendravimas su kita moterimi buvo asmeninio pobūdžio ir vyko ieškovo iniciatyva. Tokie santykiai su priešinga lytimi atsakovės buvo suprantami kaip neištikimybė ir neabejotinai darė neigiamą įtaką poros šeimyniniam gyvenimui.

Visas aukščiau aptartas aplinkybes įvertintus kaip vieną visumą, teismas sprendžia, kad nors nagrinėjamu atveju negalima vienareikšmiškai teigti, kad santuoka iširo dėl to, jog ieškovas buvo neištikimas, nes šioms aplinkybėms įrodyti nepateikta pakankamai įrodymų, tačiau yra pagrindo teigti, kad ieškovas pažeidė kitas sutuoktinio pareigas.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010).

Teismo nuomone, byloje surinkta medžiaga leidžia pagrįstai teigti, kad ieškovas nebuvo lojalus atsakovės atžvilgiu, nerodė jai pagarbos. Toks ieškovo elgesys yra pakankama priežastis pripažinti, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, tokiu savo elgesiu jis prisidėjo prie santuokos iširimo ir tolesnio bendro gyvenimo negalimumo, todėl teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CK 3.60 str. 2 d.).

Teismas atmeta ieškovo argumentus, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes ieškovas nepateikė jokių šį teiginį patvirtinančių įrodymų. Nagrinėjamu atveju reikšminga ta aplinkybė, kad sutuoktinių konfliktai kilo paskutiniaisiais bendro gyvenimo metais, kai pašlijo sutuoktinių santykiai. Iš paties ieškovo paaiškinimo apie tai, kad atsakovė pati išprovokuoja konfliktus, darytina išvada, kad atsakovė netoleruoja nepagarbaus ieškovo elgesio, tačiau negali būti pripažinta, jog atsakovė pažeidžia lojalumo pareigą, abipusės pagarbos pareigą. Emocijų išreiškimas dėl kito sutuoktinio šeiminių pareigų nevykdymo negali būti laikomas lojalumo stoka kitam sutuoktiniui (LAT CBS 2004-10-27 nutartis byloje Nr. 3K-3-580/2004). Ieškovas nenurodė jokių esminių atsakovės, kaip sutuoktinės, pareigų pažeidimų, todėl darytina išvada, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo kalta dėl santuokos nutraukimo pripažinti atsakovę, kaip pažeidusią sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.27 str. 1 d. (CK 3.60 str. 2 d.).

Teismui nutraukus šalių santuoką dėl ieškovo kaltės, po santuokos nutraukimo atsakovės prašymu jai paliekama santuokoje turėta P. pavardė, ieškovui – P. pavardė (CK 3.69 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti jai iš ieškovo neturtinės žalos atlyginimą, patirtą neturtinę žalą įvertindama 5000 Lt.

Proceso metu šalys neginčijo, kad nuo 2011 m. spalio mėnesio sutuoktiniai smarkiai nesutaria, vienas kito atžvilgiu sutuoktiniai yra nusiteikę priešiškai, konfliktiškai. Akivaizdu, kad bet kokie aštresni nesutarimai sukelia sutuoktiniams didesnius ar mažesnius išgyvenimus, o besitęsiantys tokie išgyvenimai sukelia dvasinius sukrėtimus, vieno iš sutuoktinių pažeminimą ir panašiai. Tai, jog atsakovė patyrė neigiamas emocijas, patvirtina tiek pačios atsakovės, tiek ir nagrinėjant bylą apklaustų liudytojų parodymai. Atsakovė teigė, kad dėl ieškovo elgesio jautėsi labai įskaudinta, pažeminta. Tokią atsakovės būsena patvirtina ir liudytojų K. N. ir N. J. parodymai, kurios teigė, kad atsakovė dėl sutuoktinio elgesio labai pergyveno, tapo liūdna.

Teismui nustačius, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, teismas sprendžia, jog atsakovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą tenkintinas, bet tik iš dalies. Įvertinus santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę (5 metai), šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, atsakovei priteistina 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Toks atlygintinos neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (LAT CBS 2007-05-03 nutartis byloje Nr. 3K-3-177/2007.).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Šalys nurodo, kad santuokoje įgyto ir dalintino turto neturi, tačiau priešieškiniu atsakovė prašo priteiti 4000 Lt kompensaciją už ieškovo be jos žinios parduotą automobilį T. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Atsakovė nurodė, o ieškovas neginčijo, kad sutuoktiniai santuokoje įgijo automobilį T. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtas automobilis 2012-02-21 parduotas už 1500 Lt (33 b. l.). Ginčas šioje dalyje kilo dėl to, kokia automobilio rinkos vertė. Atsakovės nuomone, automobilio rinkos vertė yra 8 000 Lt, todėl atsakovei už šį automobilį turi būti priteista 4000 Lt piniginė kompensacija. Atsakovė remiasi internetiniais skelbimais apie analogiškų automobilių pardavimo kainas (32 b. l.). Ieškovas paaiškino, kad automobilis pradėjo gesti, reikėjo jį remontuoti, „užkalė“ variklis, todėl automobilį pardavė už su pirkėju suderėtą kainą. Byloje nėra objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie minėto automobilio būklę jo pardavimo metu. Todėl atsakovės argumentai, kad automobilio vertė santuokinio gyvenimo pabaigoje buvo didesnė, o ieškovas tyčią tą vertę pardavimo metu sumažino, objektyviais ir patikimais įrodymais nepagrįsti. Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus tai, kad atsakovė automobilio pardavimo sandorio neginčijo (CK 3.96 str.), labiau tikėtina, jog minėto automobilio rinkos vertė šalių santuokinio gyvenimo pabaigoje buvo 1500 Lt, kaip ir nurodyta automobilio pardavimo sutartyje. Ieškovas paaiškino, kad gautus pinigus išleido sutuoktinių nuomoto buto komunalinių paslaugų apmokėjimui. Savo teiginiams pagrįsti pateikė nuomojamo buto komunalinių paslaugų ir ryšio paslaugų apmokėjimo kvitus ir nurodė, kad komunalinių paslaugų ir ryšio paslaugoms 2012 metų sausio – balandžio mėnesiais išleido 1419, 29 Lt (47–87 b. l.). Atsakovė šių aplinkybių neginčijo, posėdžio metu pripažino, kad iš buto ji išsikraustė balandžio mėnesį, todėl, teismo nuomone, atsakovės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo atmestinas (CK 3.98 str. 3d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. LR CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos šalims priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė sumokėjo 412 Lt žyminio mokesčio ir už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 2700 Lt (31, 110–113 b. l). Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pagrįstas rašytiniais įrodymais, advokato atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-8 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbą dydžius. Teismas tenkino atsakovės reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir atmetė reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo. Tai reiškia, kad atsakovės reikalavimai tenkinti 66 procentais, todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 2054 Lt bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovo taip pat priteistina į valstybės biudžetą 15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 92, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.59, 3.60 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263- 270, 385 str. str.,

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti S. P., (duomenys neskelbtini) ir D. P., (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2007-12-28 Šiaulių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 349, dėl S. P. kaltės.

Po santuokos nutraukimo D. P. palikti santuokinę pavardę „P.“, S. P. palikti pavardę „P.”.

Priteisti iš ieškovo S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 3000 Lt (tris tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Priteisti iš ieškovo S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 2054 Lt (du tūkstančius penkiasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 15 Lt (penkiolika litų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.

Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui - santuokos nutraukimui užregistruoti.