Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovo O. M. atstovo Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos ir Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos pirmininkei Ritai Kairienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Meidovis“ ieškinį atsakovui O. M. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas UAB „Meidovis“ prašė priteisti iš atsakovo O. M. 7 730, 02 Eur žalos atlyginimą, atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą (iš ieškovo atsakovui mokėtino 7 306,68 Eur darbo užmokesčio išskaičiuoti atsakovo ieškovui padarytą 7 730,02 Eur žalą) iš viso priteisti iš atsakovo ieškovui naudai 423,34 Eur.

Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo kilo ginčas dėl atsakovo ieškovui padarytos žalos atlyginimo. Nurodė, kad atsakovas yra ieškovo darbuotojas – krovininio automobilio vairuotojas. Atsakovas 2020-07-30 Vokietijoje sukėlė eismo įvykį, kuomet buvo pažeistas rampos atitvaras. Ieškovas nuslėpė šį eismo įvykį nuo darbdavio ir nepranešė apie tai policijai (kuomet eismo įvykis įvyksta ne su kita transporto priemone, privaloma kviesti policiją, kad būtų sudaryta eismo įvykio deklaracija), nesudarė jokios eismo įvykio schemos, nepadarė pažeistų materialinių vertybių nuotraukų ir pan. Pats savavališkai, neinformuodamas darbdavio ir nuslėpdamas šį eismo įvykio faktą nuo darbdavio, vienasmeniškai pasirašė sutikimą dėl žalos. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovo klientas Vokietijoje – užsakovas (duomenys neskelbtini) pareiškė pretenziją ieškovui dėl 5 680 EUR atlyginimo ir išskaičiavo šią sumą iš ieškovui UAB „Meidovis“ mokėtinų sumų už suteiktas transporto paslaugas. Vokietijos įmonės T. T. pateikė 5 680 EUR sąskaita ieškovui dėl išlaidų už 2020-07-31 darbuotojo apgadintą turtą bei išskaitos aktą. Taip pat atsakovo komandiruotės metu ieškovas pastebėjo, kad gerokai virš nustatytų normų suvartojama kuro ir šio kuro trūksta. Dėl to ieškovo atstovas J. Č. ne kartą yra surašęs tarnybinį pranešimą apie per didelį sunaudojamą kuro kiekį, kurio trūksta, t. y. 2020-09-07 tarnybinis pranešimas, kad sunaudota virš normos 675,94 litrai dyzelinio kuro, kurio trūksta ir dėl to 2020-09-08 surašytas įsakymas dėl 608,34 Eur išskaitos iš darbo užmokesčio ir komandiruotpinigių. 2020-12-21 atsakovui grįžus iš komandiruotės nustatyta, kad trūksta dar 1 601,96 litrų dyzelinio kuro. Dėl to 2020-12-20 ieškovas priėmė įsakymą dėl išskaitos iš darbo užmokesčio, kuria įsakė išskaičiuoti iš atsakovo darbo užmokesčio bei komandiruotpinigių 1 441,68 Eur sumą, kompensuojant įmonei padarytą materialinę žalą. Nurodė, kad kuro vagystėmis atsakovas padarė ieškovui 1390,7 žalą. Nurodė, kad iš viso atsakovas savo veiksmais ieškovui padarė 7 730,02 Eur žalos, kurią prašo priteisti iš atsakovo. Darbo ginčų komisija (toliau – DGK) išnagrinėjusi ieškovo ir atsakovo ginčą nusprendė išieškoti atsakovui iš ieškovo 7 306,68 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir dienpinigių. Ieškovas neginčijo fakto, kad yra neišmokėjęs atsakovui darbo užmokesčio ir dienpinigių, tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad būtent atsakovas yra ieškovui padaręs žalos dėl sukelto eismo įvykio ir dyzelinio kuro vagystės, todėl prašė įskaičiuoti atsakovo padarytą žalą, t. y. 7 730,02 Eur į atsakovui neišmokėtą darbo užmokestį, t. y. 7 306,68 Eur ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 423,34 Eur.

Atsakovas, atstovaujamas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovą ir atsakovą darbiniai santykiai siejo nuo 2020-07-03 iki 2020 m. pabaigos. Nurodė, jog tik po to, kai atsakovas kreipėsi į DGK, atsakovas pareiškė reikalavimą dėl tariamos atsakovo žalos padarymo, iki tol atsakovas jokių pretenzijų iš ieškovo nėra gavęs. Be to, ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina atsakovo padarytos žalos. Ieškovo į bylą pateikta (duomenys neskelbtini)sąskaita ir pasiūlymas sumokėti joje nurodytą 5 680 Eur sumą yra vertinamas tik kaip prielaida, kad būtent atsakovo veiksmai ieškovui sukėlė šiuos nuostolius. Ieškovės pateiktuose dokumentuose nėra būtinųjų sąlygų atsakovo kaip ieškovo darbuotojo atsakomybei atsirasti: žalos, neteisėtų veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio tarp žalos ir netiesėtų veiksmų. Ieškovas nepateikė duomenų, kad savo klientui Vokietijoje yra apmokėjęs 5 680 Eur. Taip pat kritiškai turi būtu vertinamas ieškovo nurodomas žalos dydis, kadangi nepateikti jokie atsakovo sugadintos rampos sutaisymą patvirtinantys įrodymai. Ieškovo į bylą pateiktas atsakovo parašu patvirtintas prisipažinimas, kad jis apgadino rampą, neturi teisinės reikšmės, kadangi atsakovui minėtas dokumentas pateiktas jam nesuprantama kalba (anglų ir vokiečių), o ieškovo surašyta tekstas atsakovui buvo pateiktas su CMR važtaraščiais, todėl atsakovas būdamas pavaldus ieškovui pasirašė tokį dokumentą. Atsakovas nesutiko su ieškovo pateiktais reikalavimais dėl atsakovo kuro vagystės. Ieškovas šią aplinkybę įrodinėjo tik savo vidiniais lokaliniais aktais, kurie atsakovui jokių pasekmių nesukelia. Ieškovas nepateikė į bylą atsakovui perduotų kuro kortelių duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovas kuro nevogė. Prašė priteisti iš ieškovo jo nesumokėtą darbo užmokestį atsakovui, kuris sudaro 7 306,68 Eur.

Iš byloje esančių duomenų – 2020-07-03 darbo sutarties matyti, kad ieškovas nuo 2020-07-07 dirba įmonėje UAB „Meidovis“ tarptautinių krovinių pervežimo transporto priemonėmis vairuotoju.

Atsakovas O. M. 2021-01-28 kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinę darbo ginčų komisiją su prašymu priteisti jam iš darbdavio UAB „Meidovis“ 11 350,95 Eur (neto) neišmokėto darbo užmokesčio ir dienpinigių bei darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio netesybas. Atsakovas prašyme Darbo ginčų komisijai nurodė, kad nuo 2020 m. liepos 24 d. iki 2020 m. gruodžio 20 d. jis buvo komandiruotėje (dirbo tolimųjų reisų vairuotoju) ir už tą laiką darbdavys jam sumokėjo tik 800 Eur, nors, jo skaičiavimais, jam turėjo būti sumokėta 12 150,95 Eur: 3 090,95 Eur darbo užmokesčio ir 9 060 Eur dienpinigių. Atsakovas Darbo ginčų komisijos prašė priteisti 11 350,95 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių. Darbo ginčų komisija 2021-04-24 sprendimu darbo byloje atsakovo prašymą tenkino iš dalies ir nusprendė iš ieškovo atsakovui išieškoti 3 862 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir 3 444,68 Eur dienpinigių, už laikotarpiu nuo 2020-07-24 iki 2020-12-20, iš viso 7 306,68 Eur.

Dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų

Pagal šalių sudarytą darbo sutartį ieškovas įsipareigojo mokėti atsakovui darbo užmokestį pagal suminę darbo laiko apskaitą, pagal kurią taikomas 6,14 Eur valandinis tarifas. Įmonės direktoriaus 2020-07-23 įsakymu atsakovas buvo komandiruotas nuo 2020-07-24 iki 2020-12-20. Liepos mėn. atsakovas komandiruotas į Lenkiją 2 dienas, Prancūziją, Vokietiją, Belgiją, Nyderlandus, Liuksemburgą – 5 dienas, dienpinigių suma 213 Eur. Rugpjūčio mėn. atsakovas komandiruotas į Prancūziją, Vokietiją, Belgiją, Nyderlandus, Liuksemburgą – 31 dieną, dienpinigių suma 976,50 Eur. Rugsėjo mėn. atsakovas komandiruotas į Prancūziją, Vokietiją, Belgiją, Nyderlandus, Liuksemburgą 30 d., dienpinigių suma 945 Eur. Spalio mėn. atsakovas komandiruotas į Prancūziją, Vokietiją, Belgiją, Nyderlandus, Liuksemburgą 31 d., dienpinigių suma 976,50 Eur; lapkričio mėn. – į Prancūziją, Vokietiją, Belgiją, Nyderlandus, Liuksemburgą 30 d., dienpinigių suma 945 Eur; gruodžio mėn. – Lietuvoje 1 d., taip pat į Prancūziją, Vokietiją, Belgiją, Nyderlandus, Liuksemburgą 19 d., dienpinigių suma 606 Eur.

Byloje ieškovas neginčijo fakto, kad nėra iki galo atsiskaitęs su atsakovu pagal atsakovo išdirbtą laiką, šią aplinkybę motyvavo tuo, jog atsakovas padarė įmonei nuostolių, susijusių su dyzelinio kuro vagyste bei Vokietijoje padaryta žala įmonės kliento turtui, kuriuos įvertino 7 730,02 Eur, todėl prašė šią sumą išskaičiuoti iš ieškovo mokėtino atsakovui nesumokėto 7306,68 Eur darbo užmokesčio sumos. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad ginčo dėl nesumokėto darbo užmokesčio ir dienpinigių byloje nėra.

Kaip nustatyta 2021-03-24 DGK sprendimu, ieškovas yra nurodęs, kad vadovaujantis įmonėje patvirtina kolektyvinės darbo sutarties nuostatomis, atsakovo darbo laiko apskaitos žiniaraščių, įsakymų dėl komandiruočių, atsakovui nesumokėtos su darbo užmokesčiu susijusios išmokos sudaro 7 306,68 Eur. Iš ieškovo į bylą pateiktų atsakovo darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad atsakovo darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2020-07 mėn. iki 2020 12 mėn. (imtinai) sudaro 4 662 Eur. Ieškovas nurodė, kad atsakovui per minėtą laikotarpį sumokėjo tik 800 Eur. Taip pat, kaip matyti iš įsakymų dėl komandiruočių, atsakovui turėjo būti išmokėta 3 444,68 Eur dienpinigių. Atsižvelgiant į tai, ieškovo nesumokėtas darbo užmokestis ir dienpinigiai sudaro 7 306,68 Eur. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė neginčijo minėto neišmokėto darbo užmokesčio dydžio, ir jį prašė priteisti iš ieškovo atsakovo naudai.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovas nėra sumokėjęs atsakovui 7 306,68 Eur su darbo užmokesčiu susijusių išmokų, todėl šią sumą iš ieškovo UAB „Meidovis“ priteisia atsakovui O. M..

Dėl atsakovo materialinės atsakomybės ir pareigos atlyginti ieškovui nuostolius.

Darbo kodekse numatyta darbo teisinių santykių šalių pareiga atlyginti žalą, yra viena iš civilinės atsakomybės formų. Tam, kad atsirastų civilinė atsakomybė darbo santykiuose, turi būti nustatytos ir įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.246-6.249 str. Įrodinėjimo pareiga tenka žalos atlyginimo reikalaujančiai šaliai. Tik įrodžius asmens neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp jų, kaltė yra preziumuojama. Tačiau darbo santykiuose darbuotojui taikoma ribota materialinė atsakomybė (DK 153 str.). Darbo kodekso 154 straipsnis nustato atvejus, kai darbuotojas privalo atlyginti visą žalą: kai žala padaryta tyčia; žala padaryta veika, turinčia nusikaltimo požymių; kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje ir kitais šiame straipsnyje numatytais atvejais.

Bylos duomenimis – iš UAB „Meidovis“ 2017-06-25 kolektyvinės sutarties Nr. 1 matyti, kad įmonėje buvo sudaryta kolektyvinė sutartis, kurios pagrindu ieškovas prašo priteisti iš atsakovo jo veiksmais įmonei padarytą žalą, kuri viršija DK 153 straipsnio 1 dalyje nustatytas turtinės žalos ribas.

Ieškovas reiškia reikalavimą dėl atsakovo padarytos žalos savo tyčiniais veiksmais, kurie pasireiškė atsakovui pasisavinant ieškovui priklausantį dyzelinį kurą, t. y. pasinaudojus įmonės degalų kortelėmis ir už įsigytą kurą apmokėjus iš įmonės lėšų, tačiau faktiškai įsipylus mažiau dyzelinio kuro į transporto priemones. Tokiu būdu, anot ieškovo, degalų trūkumas atsakovo naudotose transporto priemonėse sudaro 1 447,48 litrus dyzelinio kuro (žr. ieškovo pateiktus rašytinius paaiškinimus taip pat rašytinių paaiškinimų priedas „Paskaičiavimas“).

Kaip matyti iš ieškovo rašytinių paaiškinimų – atsakovas vairavo 2 skirtingas transporto priemones: a) nuo 2020-07-30 iki 2020-09-06 vilkiką MAN, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); b) nuo 2020-09-07 iki 2020-12-18, vilkiką MAN, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Kaip nurodė ieškovas bei liudytojas J. Č., kuris yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojas, kiekvienam vilkikui yra priskirtos 2 skirtingų degalinių kuro kortelės (ESSO CARD ir AS24). Nurodė, kad pradėdamas vairuoti konkretų vilkiką, vairuotojas su atsakingu UAB „Meidovis“ asmeniu pasirašo materialinių vertybių priėmimo – perdavimo aktą, kuriame yra nurodoma ir perduodamų kuro kortelių numeriai. Nurodė, kad komandiruotės metu atsakovas naudojo šias kuro korteles: nuo 2020-07-30 iki 2020-09-06, vairuodamas vilkiką, valst. Nr. (duomenys neskelbtini): - AS24, kurios Nr. (duomenys neskelbtini); ir ESSO CARD, kurios Nr. (duomenys neskelbtini); o nuo 2020-09-07 iki 2020-12-18, vairuodamas vilkiką, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - AS24, kurios Nr. (duomenys neskelbtini); ir ESSO CARD, kurios Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš byloje pateikto UAB „Meidovis“ 2020-09-06 materialinių vertybių perdavimo-priėmimo akto matyti, kad atsakovui pasirašytinai nuo 2020-09-06 perduotos kuro kortelės AS24, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) ir ESSO CARD, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Iš kito materialinių vertybių perdavimo-priėmimo akto be datos matyti, kad kartu su vilkiku, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovas naudojosi nuo 2020-07-30 iki 2020-09-06, atsakovui buvo perduotos kuro kortelės „AS24“ Nr. (duomenys neskelbtini); ir „ESSO CARD“ Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, aplinkybė jog atsakovas naudojosi minėtomis kuro kortelėmis laikytina įrodyta (CPK 178, 185 straipsniai).

Reikalavimą dėl atsakovo kuro vagystės ieškovas motyvavo vilkikuose įrengtos kompiuterinės įrangos „Fleethand“ duomenimis, kuri, kaip paaiškino įmonės atstovas ir byloje liudytoju apklaustas J. Č., yra įrengta kiekviename įmonės vilkike ir įranga tiksliai nustato kiek dyzelinio kuro perėjo per vilkiko kuro sistemą. Tuo pagrindu įmonė tiksliai žino ar vairuotojas, nuvažiavęs tam tikrą atstumą, pagal tai kiek kuro įsipylė pagal kuro kortelių duomenis, neviršijo maksimalios vilkiko sunaudojamos kuro normos.

Kaip matyti iš ieškovo atliktų paskaičiavimų, remiantis ieškovo vilkikuose įrengtos kompiuterinės įrangos Fleethand duomenimis – laikotarpiu nuo 2020-09-05 iki 2020-12-18, vairuodamas vilkiką atsakovas nuvažiavo 35537,99 km. Ieškovas nurodė, kad apskaičiuojant padarytą žalą remiasi direktoriaus pavaduotojo J. Č. surašytais tarnybiniais pranešimais, ir juose nurodytais atsakovo užpiltais kuro kiekiais. Ieškovas nurodė, kad atsakovas vairuodamas vilkiką valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso įsipylė 12 387,28 litrus kuro. Rašytiniuose ieškovo paaiškinimuose nurodyta, jog atsakovui pasiėmus vilkiką buvo 575 litrai, iš viso atsakovas turėjo 12 962,28 litrus kuro. Kuro likutis komandiruotės pabaigoje (2021-12-18) buvo 700 litrų, tai reiškia, kad atsakovas komandiruotės metu sunaudojo (12 962,28 l – 700 l) 12 262,28 litrus kuro. Nurodė, kad kaip matyti iš „Fleethand“ sistemos, atsakovas nuvažiavęs 35 537,99 km., vilkikas, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sunaudojo 11 524,50 litrus kuro. Taigi skirtumas tarp atsakovo įsigyto kuro (įvertinus likutį komandiruotės pradžioje ir pabaigoje) yra 737,78 litrai.

Taip pat nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2020-07-29 iki 2020-09-06, vairuodamas vilkiką (duomenys neskelbtini), viso nuvažiavo 9 526,55 km. Vairuodamas šį vilkiką atsakovas įsipylė 3 407,66 litrus kuro. Komandiruotės pradžioje kuro likutis buvo 515 litrų, pabaigoje – 355 litrai. Atsakovas, vairuodamas šį vilkiką, nuvažiavo 9 526,55 km. ir sunaudojo 3 567,66 litrus kuro.

Ieškovas savo reikalavimą dėl kuro vagystės grindžia tuo, jog įmonės degalų trūkumas per visą atsakovo komandiruotės laiką nuo 2021-07-24 iki 2021-12-20 per abu vilkikus sudaro 1 447,48 litrus, kas atitinka 1 390,70 Eur nuostolių dydį. Kuro vertę ieškovas apskaičiavo taikydamas vidutinę 1 litro dyzelinio kuro kainą, remdamasis įmonės kuro kortelių, taip pat faktiškai įsipilto kuro kiekio duomenimis, kurių pagrindu nustatė, kad atsakovas dyzelinį kurą įmonės sąskaita pirko vidutiniškai už 0,9899 Eur/l ir 0,9305 Eur/l (žr. rašytinių paaiškinimų 5, 8 punktai).

Ieškovas kaip atskaitos tašką nustatant padarytos žalos dydį nurodo būtent atsakovo užpilto kuro kiekius ir juos sulygina su vilkiko suvartotu kuru, taip gaudamas skirtumą nuo faktiškai sunaudoto ir degalinėje užpilto kuro kiekio. Taigi, sprendžiant ieškovo žalos dydžio klausimą būtina nustatyti ar ieškovo nurodyti kuro trūkumo paskaičiavimai yra teisingi ir pagrįsti byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Kaip numatyta CPK 178 straipsnio 1 dalyje – šalys, šiuo atveju ieškovas, nurodydamas jam padarytos žalos dydį, turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą.

Kaip matyti iš ieškovo pateiktų kuro kortelių išrašo atsakovui naudojantis jam priskirtomis kuro kortelėmis „ESSO Card“, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) (atsakovo naudota 2020-07-30 iki 2020-09-06), ir Nr. (duomenys neskelbtini) (atsakovo naudota nuo 2020-09-06 iki 2020-12-20), iš šių kortelių buvo įsipilta tokie dyzelinio kuro kiekiai: 300 ir 80 litrų 2020-08-14 ir 350,00 ir 150,00 litrų 2020-08-19, 600 ir 200 litrų 2020-08-31, taip pat 500 litrų 2020-07-30; 800 litrų 2020-09-16, 0,71; 0,06 ir 400 litrai 2020-09-24, 300 ir 200 litrų 2020-10-14, taip pat 300 ir 100 litrų 2020-10-16, o taip pat 150 ir 100 litrų 2021-10-21, taip pat 200 ir 100 litrų 2020-10-23, taip pat 400 ir 150 litrų 2020-11-02, o taip pat 450, 400, 150 ir 250 litrų 2020-11-20, 300,01 ir 200,07 litrai 2020-11-25, taip pat 300 ir 150,01 litrų 2020-12-04, o taip pat 700,05 ir 300 litrų 2020-12-16.

Kaip matyti iš UAB „Meidovis“ direktoriaus pavaduotojo 2021-09-07 ir 2021-12-21 tarnybinių pranešimų juose nurodyti atsakovo kuro kiekio suvartojimo skirtumai iš esmės atitinka aukščiau nurodytų atsakovui suteiktų kuro kortelių dyzelinio kuro užpylimo kiekius.

Iš minėtų dokumentų aiškiai matyti, kad atsakovas pastoviai, faktiškai per visą savo darbo pas ieškovą laikotarpį, viršijo dyzelinio kuro sunaudojimo normą, nustatytą 2020-07-03 įsakymu, su kuriuo atsakovas buvo supažindintas pasirašytinai.

Ieškovas nurodė, kad kuro suvartojimo norma atsakovo atžvilgiu buvo skaičiuojama darbuotojui palankiu būdu, t. y. Skaičiuojant, kad vilkikas visada važiavo pilni pakrautas, kuomet kuro suvartojimo norma pagal gamintojo parametrus yra 30l / 100 km, pagal „Fleethand“ programą 32l / 100 km. Tuo tarpu atsakovo įsipilto kiekio ir sunaudoto kuro santykis pagal nuvažiuotą atstumą sudaro 35 litrų / 100 km ir 37 litrų / 100 km, kas akivaizdžiai viršija įmonėje nustatytas maksimalias kuro suvartojimo normas. Ieškovo pateikta dyzelinio kuro trūkumo apskaičiavimo formulė teismo laikytina kaip pagrįsta nustatyti ieškovo patirtų nuostolių dydį, kuris patvirtintas tiek byloje esančių kuro kortelių duomenimis, ieškovo kuro normų paskaičiavimo aktu, ieškovo vilkikuose naudojama programinės įrangos „Fleethand“ duomenimis, iš kurių matyti, kad atsakovo vairuoti vilkikai maksimalią kuro sunaudojimo normą viršijo nuo 5 iki 7 litrų / 100 km. Minėtas kuro normos viršijimas, teismo vertinimu, yra reikšmingas ir akivaizdus dydis daryti išvadai, kad tai nėra normali kuro sunaudojimo paklaida.

Atsakovas pradėdamas dirbti buvo pasirašytinai supažindintas su direktoriaus įsakymu dėl kuro normų, žinojo kokių kuro normų privalo neviršyti, tačiau sąmoningai gana ilgą laikotarpį, žinodamas ir būdamas ieškovo įspėtas apie kuro normų viršijimą, ir toliau tęsė savo veiksmus – pažeisdamas savo darbines pareigas ir lokalinį teisės aktą dėl kuro normų, viršijo kuro normas, todėl atsakovo veiksmai nepripildant vilkikų kuro bakų pagal faktiškai įmonės nupirktą kuro kiekį, laikytini neteisėtais ir tai yra pagrindas jo visiškai materialinei atsakomybei atsirasti pagal DK 154 straipsnį.

Atsižvelgiant į byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumą darytina išvada, kad atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos įrodytos, įmonei padarytos turtinės žalos dydis yra aiškus todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 390,70 Eur žalos atlyginimą dėl kuro vagystės vertinamas kaip pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovas taip pat prašo priteisti 5 680 Eur nuostolius dėl atsakovo eismo įvykio Vokietijoje atsakovui apgadinus ieškovo kliento turtą – pasikrovimo rampos metalinį atitvarą.

Tokį reikalavimą ieškovas grindžia tuo, jog Vokietijos įmonė (duomenys neskelbtini) atsiuntė sąskaitą su 5 680 Eur suma, kuri anot ieškovo buvo panaudota atsakovo sugadintai pasikrovimo rampai sutaisyti (žr. ieškinio priedas Nr. 8).

Šie ieškovo ieškinio motyvai, kuriais grindžiamas reikalavimas dėl įmonei padarytos žalos dydžio teismo vertinami kritiškai.

Pažymėtina, kad viena iš civilinės atsakomybės sąlygų yra žalos dydis (CK 6.249 straipsnis), o taip pat tyčia, priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos bei kaltė (CK 6.246 – 6.248 straipsniai). Iš byloje esančios 2020-10-15 sąskaitos Nr. 1245980 matyti, kad ieškovo klientas – Vokietijos įmonė (duomenys neskelbtini) pateikė ieškovui sąskaitą su prašymu apmokėti 5 680 Eur. Sąskaitoje nurodyta, jog šią sumą sudaro išlaidos už apgadintą turtą 2020-07-31 pakrovimo vietoje (duomenys neskelbtini), sunkvežimiu (duomenys neskelbtini), vairuotojas O. M.. Iš sąskaitos detalizacijos matyti, kad buvo pakeista 16,5 linijinių metrų turėklų prie atraminės sienos šalia pakrovimo platformos.

Ieškovas nurodė, kad 2020-07-30 atsakovas Vokietijoje sukėlė eismo įvykį, kuomet buvo pažeistas rampos atitvaras – ieškovas ne tik nuslėpė šį eismo įvykį nuo darbdavio, bet ir nepranešė apie tai policijai (kuomet eismo įvykis įvyksta ne su kita transporto priemone, privaloma kviesti policiją, kad būtų sudaryta eismo įvykio deklaracija), nesudarė jokios eismo įvykio schemos, nepadarė pažeistų materialinių vertybių nuotraukų ir pan. Pats savavališkai, neinformuodamas darbdavio ir nuslėpdamas šį eismo įvykio faktą nuo darbdavio, vienasmeniškai pasirašė sutikimą dėl žalos. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovo klientas Vokietijoje – užsakovas (duomenys neskelbtini) pareiškė pretenziją ieškovui dėl 5 680 Eur atlyginimo ir išskaičiavo šią sumą iš ieškovui UAB „Meidovis“ mokėtinų sumų už suteiktas transporto paslaugas.

Tokį savo reikalavimą ieškovas motyvuoja, tuo, jog atsakovas nepranešė apie įvykį policijai, neinformavo ieškovo, todėl laikomas pažeidusiu kolektyvinės sutarties nuostatas, kuriose numatytos atsakovo padarytos žalos atlyginimo sąlygos (žr. kolektyvinės sutarties 3.1 p.).

Kolektyvinės sutarties 3.1.7 p. numatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti darbdaviui žalą, kai darbuotojas vykdymas savo darbo funkcijas tyčia ar dideliu neatsargumu prilyginamai tyčiai sukėlė žalą tretiesiems asmenims ar Darbdaviui. Tame tarpe eismo įvykį ir dėl to kyla turtinė atsakomybė Darbdaviui, nepraneša apie padarytą įvykį Darbdaviui ir kompetentingai institucijai, nepasitaręs su Darbdaviu paaiškinimus, pareiškimus ar patvirtinimus apie įvykį.

Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, šių duomenų ieškovas taip pat nepateikė, jog atsakovo veiksmai apgadinant rampos atitvarą buvo tyčiniai ar sąlygoti atsakovo didelio neatsargumo. Kaip matyti iš byloje pateiktų fotonuotraukų, kuriose užfiksuotas atsakovo vairuotas sunkvežimis apgadinęs pakrovimo rampos metalinę tvorelę, jose matomas vienas sulankstytas metalinis tvoros segmentas. Iš byloje esančio atsakovo rašytinio patvirtinimo, jog jis vairavo vilkiką ir padarė žalą negalima spręsti, jog būtent atsakovo veiksmai sukėlė 5 680 Eur nuostolius ieškovui. Vien tai, kad ieškovas sutiko besąlygiškai atlygti savo verslo kliento patirtas išlaidas, kurios sudaro visą iš atsakovo reikalaujamą sumą, nereiškia, kad visa ši suma yra dėl atsakovo veiksmų atsiradę nuostoliai ir šių nuostolių našta gali būti perkeliama atsakovui kaip ieškovo darbuotojui, vykdančiam darbines funkcijas.

Kaip numatyta DK 152 straipsnio 2 dalyje, nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į: 1) netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius); 2) žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 3) žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 4) faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis, ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika.

Sprendžiant dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų pažymėtina, kad ieškovas betarpiškai reikalauja tos pinigų sumos, kuri buvo nuskaityta iš ieškovo verslo partnerio Vokietijos bendrovės (duomenys neskelbtini) mokėtinų sumų už ieškovo suteiktas paslaugas, tačiau visiškai neatsižvelgia į tai, kad kaip matyti iš fotonuotraukų, atsakovo padaryta žala buvo daug mažesnė nei apie tai nurodė minėta Vokietijos bendrovė.

Ieškovė reikalaudama žalos atlyginimo neatsižvelgia į DK 152 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. jog atsakovas žalą padarė netyčiniais veiksmais, vykdydamas rutinines darbo funkcijas, neatsižvelgta į tai, kad dėl atsakovo padarytos žalos apgadinus vieną atitvaro segmentą buvo perstatyta naujai visas 16,5 metrų atitvaras, kas savo esme yra ne tik padarytos žalos pašalinimas, bet ir turto pagerinimas, už kurį žalą padaręs asmuo nėra atsakingas. Ieškovas, besąlygiškai sumokėjęs žalą patyrusiam asmeniui jo reikalaujamą sumą, negali reikalauti iš atsakovo atlyginti ir išlaidas, viršijančias realią žalą. Taip pat reikšminga tai, kad ieškovas yra tarptautinė krovinių pervežimo įmonė, o DK 152 str. 2 d. 4 p, nurodyta, kad nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis, ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika.

Kaip matyti iš įmonės kolektyvinės sutarties 3.1.1 – 3.1.20.3 punktų, pareiga atlyginti ieškovo nuostolius, visais atvejais perkeliama darbuotojui, todėl teismas turi pagrindą tokias sutarties sąlygas vertinti sąžiningumo aspektu ir daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovė negali reikalauti tokių nuostolių, kurie atsirado atsakovui atliekant darbines funkcijas, nesant tyčios ar didelio neatsargumo požymių, o taip pat yra didesni nei reali atsakovo padaryta faktinė žala. Teismas sprendžia, jog taikyti DK 154 straipsnio 1 dalies 6 punkto nėra pagrindo, o kadangi pagal byloje pateiktus įrodymus negalima nustatyti realios žalos sumos, ieškinys šioje dalyje atmetamas kaip neįrodytas.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas skolingas atsakovui 7 306,68 Eur darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų, priteisus ieškovui iš atsakovo 1 390,70 Eur žalos atlyginimą už kuro pasisavinimą ir atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą atsakovui iš ieškovo priteistina 5 915,98 Eur su darbo užmokesčiu susijusių išmokų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus ieškinį iš dalies, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams (CPK 93 str.)

Bylos duomenimis ieškovas patyrė 2 144,70 Eur išlaidų už teisinę pagalbą ir 174 Eur žyminio mokesčio.

Ieškinys patenkintų reikalavimų dalyje atsakovui sudaro 18 proc. Todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 417,37 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 264-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

priteisti iš UAB „Meidovis“ O. M. 5 915,98 Eur su darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti UAB „Meidovis“ iš O. M. 417,37 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.