- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-28
- Bylos Nr.
- e2-6463-896/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02268-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Tomeika
- Ieškovas
- U. N.
- Atsakovas
- V. L.
- Advokatai
- Gintas Gustaitis
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Tomas Romeika, sekretoriaujant Rasai Rutienei, dalyvaujant ieškovei U. N., ieškovės atstovui advokatui Gintui Gustaičiui, išvadą byloje teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Galinai Paciūnienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės U. N. ieškinį atsakovui V. L. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė U. N. ieškiniu prašė: nustatyti šalių nepilnametės dukters A. L. gyvenamąją vietą su mama U. N.; nustatyti tokią V. L. bendravimo tvarka su dukra A. L. – V. L. bendrauja su dukra A. L. kiekvienos savaitės pirmadienį ir trečiadienį, ją pasiimdamas iš U. N. gyvenamosios vietos 17 valandą ir grąžindamas tos pačios dienos 19 valandą į U. N. gyvenamąją vietą; priteisti iš V. L. išlaikymą dukrai A. L. periodinėmis mėnesinėmis 150 Eur išmokomis iki A. L. pilnametystės, A. L. lėšų tvarkytoja iki jos pilnametystės uzufrukto teise paskirti U. N.; U. N. naudai priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, jog jai ir atsakovui gyvenant kartu nesusituokus, šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. L.. Dėl prieš ieškovę panaudoto V. L. smurto 2014 m. birželio mėnesį su atsakovo išsiskyrė, viena augina dukrą ir ja pati rūpinasi, atsakovas dukrą lanko nereguliariai, susitikimai būna trumpi, prie dukters išlaikymo atsakovas prisideda, tačiau nepakankamai. Šiuo metu niekur nedirba, jos pajamas sudaro socialinė išmoka ir socialinė pašalpa, iš viso 115,49 Eur per mėnesį, registruotino ar kito brangaus turto neturi, todėl prašo priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą dukrai po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodė, jog atsižvelgiant į aplinkybę, kad šalių vaikas nuo pat ieškovės gyvenimo su atsakovu skyrium pradžios gyvena su ieškove, atsakovas dėl to jokių pretenzijų nereiškia, dukters gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Nors tarp šalių nėra ginčo ir dėl bendravimo su dukra, tačiau, ieškovės manymu, nesant aiškiai apibrėžtos bendravimo tvarkos, kyla potenciali grėsmė tarp šalių dėl bendravimo su vaiku, todėl nustatytina ieškinyje nurodyta atsakovo ir šalių nepilnametės dukters bendravimo tvarka.
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovė nurodė, jog, jos žiniomis, atsakovas ieškinio reikalavimams neprieštarauja, ginčo tarp šalių kaip ir nėra, tačiau ieškinys tenkintinas dėl teisinio aiškumo. Ieškovė nesutiko, jog būtų nustatyta tokia atsakovo ir šalių nepilnametės dukters bendravimo tvarka, kad atsakovas turėtų galimybę pasiimti dukrą su nakvyne.
Atsakovas atsiliepimo į jam pareikštą ieškinį nepateikė, teismo posėdyje, apie kurį pranešta tinkamai, CPK 123 str. 3 d. nustatyta tvarka (procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas įteikti tėvui G. L.), prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimų nereiškė, prašymų, papildymų nepateikė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, dalyvaujantiems byloje asmenims neprieštaraujant, byla teismo posėdyje išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.
Išvadą byloje teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu pateikė išvadą nurodydama, kad su nepilnamečio vaiko išlaikymu susijusi prievolė atsiranda pagal įstatymą, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdymo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti šalių nepilnametei dukrai 150 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis yra protingo dydžio, pagrįstas ir tenkintinas. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį nepareiškė jokių prieštaravimų dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, atsižvelgiant į aplinkybę, jog šalių mažametė dukra gyvena su ieškove, Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė netinkamai atliktų savo, kaip motinos, pareigas, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove nustatant atsakovo ir mažametės dukters bendravimo tvarką, nurodytą ieškinyje.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Elektroninėje byloje esantys dokumentai patvirtina, kad A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) motina U. N., a. k. (duomenys neskelbtini) V. L. buvo pareikštas kaltinimas dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) byla nutraukta kaltininkui V. L. ir nukentėjusiajai U. N. susitaikius. U. N. ir šalių nepilnametė dukra A. L. gyvenamąją vietą deklaravusios adresu (duomenys neskelbtini). A. L. poreikių tenkinimo lentelėje nurodyta, jog vaiko poreikiams per mėnesį tenkinti reikalinga 294 Eur suma, minėta sumą sudaro išlaidos aprangai, avalynei, maistui, vitaminams, vaistams, maisto papildams, higienos prekėms. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto duomenimis V. L. ir U. N. nuosavybės teise registruotų nekilnojamųjų daiktų neturi. U. N. pajamas sudaro socialinė pašalpa ir išmoka vaikui – iš viso 115,49 Eur per mėnesį.
Tarp šalių civilinė santuoka įregistruota nebuvo, tačiau ieškovės paaiškinimais byloje nustatyta, jog šalys gyveno kartu nesusituokusios iki 2014 m. birželio mėnesio. Šalims negyvenant kartu, ieškovė kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo šalių nepilnametei dukrai A. L. priteisimo, bei bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Ieškovė nurodė, kad, jos žiniomis, tarp šalių nėra ginčo dėl dukters gyvenamosios vietos ir atsakovo bendravimo su dukra tvarkos nustatymo, atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu buvo neaktyvus – atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimų nereiškė.
Dėl išlaikymo priteisimo
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, jog dukters poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos sudaro 294 Eur. Nors ieškovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių dukters poreikiams tenkinti reikalingas sumas, tačiau atsakovas ieškovės nurodytų vaiko poreikių dydžio taip pat neginčijo, savo pozicijos dėl ieškovės reikalavimų atsakovas nepateikė. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių bylos nagrinėjimo teisme metu (2 metai ir 3 mėnesiai), į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie specialiuosius vaiko poreikius, tačiau mažamečiam vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės, teismas sprendžia, kad per mėnesį 294 Eur suma šiuo metu yra pakankama šalių nepilnametės dukras poreikiams patenkinti, todėl teismas laiko, jog ši suma yra reali, būtina ir neviršija vaiko poreikių (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovės gaunamas pajamas sudaro socialinė pašalpa ir išmoka vaikui – iš viso 115,49 Eur per mėnesį. Ieškovė ir atsakovas nekilnojamojo turto nuosavybės teise įgiję neturi Nustačius, kad abu nepilnamečio vaiko tėvai yra jauni, darbingi, neturintys specialiųjų poreikių (kitokių duomenų byloje nėra) ir yra pajėgūs patenkinti teismo nustatyto dydžio dukters poreikius, be to, įvertinus abiejų šalių turtinę padėtį, nustatyta, kad šalių turtinė padėtis yra panaši (neturi nekilnojamojo turto), spręstina, kad abu tėvai prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti po lygiai. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo ir teisingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo nepilnametei dukrai A. L. priteistinas išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-02-09) iki jos pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė U. N..
Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).
Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).
Byloje ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams, be to, teismo posėdyje dalyvavusi Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė neprieštaravo A. L. gyvenamosios vietos nustatymui su motina. Teismas taip pat vertina tą aplinkybę, jog ikimokyklinio amžiaus vaikui daugiau reikia motinos globos, todėl, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nepilnametės A. L. gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko motina U. N. (ieškove).
Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo
Nustačius šalių nepilnametės dukters A. L. gyvenamąją vietą su ieškove, spręstinas atsakovo bendravimo ir dalyvavimo dukters auklėjime klausimas.
Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir Civilinio kodekso 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal Civilinio kodekso 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (Civilinio kodekso 3.156 straipsnis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 4 dalis).
Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis). Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.
Ieškovė prašo nustatyti, kad V. L. bendrauja su dukra A. L. kiekvienos savaitės pirmadienį ir trečiadienį, ją pasiimdamas iš U. N. gyvenamosios vietos 17 valandą ir grąžindamas tos pačios dienos 19 valandą į U. N. gyvenamąją vietą. Tačiau, vertindamas ieškovės prašomos nustatyti atsakovo ir mažametės dukters bendravimo tvarkos intensyvumą, atsižvelgdamas į mažametės A. L. amžių bylos nagrinėjimo teisme metu (2 metai 3 mėnesiai), taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog nuolatinis maksimalus bendravimas su tėvu kenktų nepilnametės A. L. interesams, teismas sprendžia, kad turėtų būti užtikrintas maksimalus, kiek tai įmanoma, dukters ir tėvo bendravimas, siekiant, kad nenutrūktų ir būtų stiprinamas tėvo ir vaiko emocinis ryšys, todėl ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka keistina. Nustatant atsakovo bendravimo su mažamečiu vaiku tvarką taip pat atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, jog vaikas nelanko ugdymo įstaigos (kitokių duomenų byloje nėra), be to, turėdamas omeny šalių mažametės dukters amžių, teismas sprendžia, esant tikslinga nustatyti intensyvesnę atsakovo ir šalių mažametės dukters bendravimo tvarką. Nustatytina tokia atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka:
- V. L. bendrauja su dukra A. L. kiekvienos savaitės pirmadienį ir trečiadienį pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val.
- V. L. bendrauja su dukra A. L. kiekvieno mėnesio neporinės savaitės (1 ir 3 savaičių) šeštadienį pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 19 val.
- V. L. bendrauja su dukra A. L. kiekvieno mėnesio porinės savaitės (2 ir 4 savaičių) sekmadienį pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą 19 val.
- tikslų V. L. ir A. L. bendravimo (pasiėmimo iš gyvenamosios vietos ir grąžinimo į gyvenamąją vietą) laiką V. L. suderina su U. N..
Šalims išaiškintina, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 str. 3 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė šioje byloje yra sumokėjusi 62 Eur žyminį mokestį. Tenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 83 % ieškinio), proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 51,46 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstant jas tarp šalių, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur), todėl jos iš šalių nepriteistinos (CPK 92, 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr.1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., 293 str. 5 p., 392 str. teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnametės A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su mama U. N., a. k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti tokią V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarka su dukra A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini):
- V. L. bendrauja su dukra A. L. kiekvienos savaitės pirmadienį ir trečiadienį pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val.
- V. L. bendrauja su dukra A. L. kiekvieno mėnesio neporinės savaitės (1 ir 3 savaičių) šeštadienį pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą 19 val.
- V. L. bendrauja su dukra A. L. kiekvieno mėnesio porinės savaitės (2 ir 4 savaičių) sekmadienį pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą 19 val.
- tikslų V. L. ir A. L. bendravimo (pasiėmimo iš gyvenamosios vietos ir grąžinimo į gyvenamąją vietą) laiką V. L. suderina su U. N..
Priteisti iš V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 2013-01-24, po 150 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki A. L. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, A. L. išlaikymo lėšų tvarkytoja iki jos pilnametystės uzufrukto teise paskirti U. N., a. k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) U. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 51,46 Eur (penkiasdešimt vienas euras 46 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.