Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Č. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo M. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. Č. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2015 m. sausio 20 d. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į M. Č. paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014 m. rugpjūčio 21 d. iki 2015 m. sausio 20 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Č. nuteistas už tai, kad 2014 m. rugpjūčio 21 d., apie 17.45 val., (duomenys neskelbtini) bažnyčios teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie išėjimo vartelių, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pargriovė ant žemės iš bažnyčios ėjusią N. M. Ž. ir gulinčią spardė tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajai N. M. Ž. žaizdą smilkininėje dalyje, poodines kraujosruvas akių srityse, kairiajame skruoste ir kairės ausies srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir reikalavo atiduoti rankinę, tokiu būdu atimdamas nukentėjusiajai galimybę priešintis, po to pagrobė nukentėjusiajai N. M. Ž. priklausančią odinę, geltonos spalvos rankinę, kurios vertė 120 Lt, su joje buvusiais, į voką sudėtais 750 Lt, kosmetinę, kurios vertė 15 Lt, bevertes nuolaidų korteles, 2 vnt. troleibusų bilietų, kurių bendra vertė 10 Lt, keleivinius bilietus, kurių bendra vertė 27 Lt, mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, kurio vertė 50 Lt, akinius, kurių vertė 40 Lt, taip padarydamas nukentėjusiajai N. M. Ž. bendrą 1012 Lt turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje (2003 m. birželio 10 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai) yra pažymėjęs, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos; bausmės ir jų dydžiai baudžiamajame įstatyme turi būti diferencijuojami atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą. Nusikalstamų veikų pavojingumą lemia inter alia vertybės, į kurias šiomis veikomis yra kėsinamasi. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-58/2009, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-118/2011). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju prielaidų daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. Č. bausmę, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę nuteistajam M. Č., teismas atsižvelgė į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų) ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui), taip pat atsižvelgė į veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kad padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas, į kaltinamojo asmenybę – teistas, nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, neregistruotas darbo biržoje, nedirbantis.

Ir nors nuteistasis M. Č. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad M. Č. būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė tyčinį apysunkį smurtinį nusikaltimą, kad nedirba, neregistruotas darbo biržoje, nesimoko, yra nevedęs, daug kartų baustas administracine tvarka, kad jam už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirta laisvės atėmimo bausmė 3 metams yra mažesnė už sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį (3 metai 1 mėnuo 15 dienų) konstatuoja, jog nuteistajam skirta bausmė nėra per griežta ir jos švelninti nėra pagrindo, ji savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, kurią galima taikyti tik byloje esant įstatymo nurodytoms trims laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygoms ir teismui padarius motyvuotą išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai konkrečiam nuteistam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, teisinį vertinimą.

Baudžiamasis įstatymas neįtvirtina reikalavimo, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe. Priimdamas tokį pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–56/2014, 2K-577/2014).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis M. Č. nusikalstamą veiką padarė praėjus neilgam laiko tarpui po to kai buvo priimtas nuosprendis, kuriuo buvo skirtas laisvės atėmimo bausmė ir atidėtas jos vykdymas, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas daug kartų baustas administracine tvarka ir turėdamas galiojančių nuobaudų, daro išvadą, kad nuteistasis M. Č. iš jam skiriamų bausmių ir administracinių nuobaudų išvadų nedaro, savo nusikalstamų polinkių nekeičia ir toliau daro nusikalstamas veikas, taip pat įvertinusi, kad nuteistasis nedirba, nesimoko, nėra registruotas darbo biržoje, sprendžia, kad šių aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes konstatuoja, jog apylinkės teismas nagrinėdamas M. Č. baudžiamąją bylą ištyrė visas bylai svarbias aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus nepažeisdamas baudžiamojo proceso teisės normų, skirdamas bausmę atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį, jo aplinkybes ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, dėl to švelninti jos ar atidėti paskirtos bausmės vykdymo ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinio skundo argumentais ir motyvais nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo M. Č. apeliacinį skundą atmesti.