Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. D. ieškinį atsakovei D. M. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu (žemės sklypu) tvarkos nustatymo ir pažeistų teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas G. D. ir atsakovė D. M. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 3423 pagrindu nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. yra 0,2659 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, kuriems priklauso po ½ dalį žemės sklypo.

Žemės sklype yra statinių: gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai (šiltnamis, tualetas, šulinys), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovui G. D. ir atsakovei D. M. priklauso po ½ dalį visų statinių.

Atsakovės D. M. ir ieškovo G. D. 2015 m. rugsėjo 13 d. susitarimu, 2015 m. rugsėjo 21 d. įregistruotu valstybės įmonėje Registrų centre, šalys susitarė dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad tai reiškia, jog daikto turėtojas (CK 4.20 straipsnis), turėdamas absoliučią teisę į daiktą ir įgyvendindamas ją, yra ribojamas kaip nuosavybės teisių turėtojas CK 4.37 straipsnio 1 dalies prasme. Taigi, savininkui įstatymu gali būti nustatytos tam tikros nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos, kurios taip pat sąlygojamos kitų asmenų teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624-690/2015).

CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši nuostata reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Tiek ieškovas, tiek atsakovė patvirtino, kad dėl naudojimosi turimu bendru turtu (žemės sklypu ir gyvenamuoju namu) kyla nesutarimų, konfliktinių situacijų tarp ieškovo ir atsakovės, taip pat turtu nėra pakankamai rūpinamasi vieno iš bendraturčių. Dėl to šalys iš esmės turi priekaištų bei kaltina viena kitą ir bendru sutarimu bendraturčiams nepavyksta išspręsti su turtu susijusių klausimų. Teismas ir parengiamųjų posėdžių, ir teismo posėdžių metu siūlė šalims ir taikiai išspręsti ginčą, ir kreiptis į mediatorių, pasiūlė ir suteikė atsakovei galimybę pasinaudoti advokato paslaugomis, tačiau šalys ginčo klausimu buvo kategoriškos – nurodė nematančios jokios galimybės rasti abiem pusėms tinkamą kompromisą. Tarp šalių ginčas dėl naudojimosi bendru turtu tęsiasi jau keletą metų, tai yra šalys turėjo pakankamai laiko taikiai išspręsti kilusią problemą. Minėtos aplinkybės rodo, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė negali pilna apimtimi ir nevaržomai naudotis, valdyti ir disponuoti turtu.

Byloje reiškiami du savarankiški reikalavimai: dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir ieškovo pažeistų teisių gynimo, susijusio su susitarimo dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos pažeidimu.

Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo

Nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009). Nors, nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009).

Pagal kasacinio teismo praktiką, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais. Teismui teikiamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi būti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).

Ieškovas naudojimosi žemės sklypu, kurio plotas 2659 m², tvarką prašo nustatyti pagal 2023 m. birželio 14 d. A. P. įmonės matininko parengtą žemės sklypo naudojimo schemą. Pagal ieškovo siūlomą naudojimosi tvarką jam ir atsakovei būtų paskirta kiekvienam po 1010 m² ploto žemės sklypo ir 639 m² ploto abiem bendram naudojimui.

Atsakovė naudojimosi žemės sklypu tvarką prašo nustatyti pagal 2023 m. lapkričio 20 d. uždarosios akcinės bendrovės „Linerus“ matininko parengtą 2659 m² ploto žemės sklypo naudojimo schemą. Pagal atsakovės siūlomą naudojimosi tvarką jai ir ieškovui būtų paskirta po 1076 m² ploto žemės sklypo kiekvienam ir 507 m² ploto abiem bendram naudojimui.

Pagal atsakovės pateiktą žemės sklypo naudojimo schemą šalių bendram naudojimui skiriamo sklypo dalis yra 132 m² mažesnė, nei pagal ieškovo schemą ir tai laikytina atsakovės pateikto siūlymo pranašumu, laikantis bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo suformuotos praktikos, kad bendram naudojimuisi turi būti paliekama minimali žemės sklypo dalis, tai yra tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams.

Šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovo pateikta naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka nusistovėjusią faktinę naudojimosi žemės sklypu tvarką, atsakovės siūloma žemės naudojimosi tvarka iš esmės keičia nusistovėjusią ilgalaikę faktinę naudojimosi tvarką taip, kad ieškovui yra suvaržomas priėjimas (privažiavimas) prie dalinės nuosavybės teise valdomų statinių (rūsio, tvarto, pirties, malkinės). Atsakovė siūlo ieškovui patekti prie statinių naudojantis ieškovui tenkančia sklypo dalimi, kurioje yra sodas, ir tai vertintina kaip faktinės naudojimosi žemės sklypu tvarkos, susiklosčiusios nuo 1968 metų, o šalims tapusios aktualia nuo 2015 metų, pakeitimas iš esmės pagrįstas tik atsakovės interesais. Ieškovo pateiktoje žemės sklypo naudojimo schemoje numatytu žemės juostos koridoriumi, paskirtu bendram naudojimui, pažymėtu indeksu 3, yra užtikrinimas kiekvieno bendraturčio priėjimas (privažiavimas) prie statinių. Teismo nuomone, bendraturčių ginčą sprendžiant remiantis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių pusiausvyros principais, tenkinus ieškovo reikalavimą, bus tenkinami abiejų bendraturčių interesai ir nenukrypta nuo siekio užtikrinti abiejų ginčo žemės sklypo bei statinių savininkų interesų pusiausvyrą.

Dėl pažeistų teisių gynimo

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo formuojamą praktiką, darytina išvada, jog šioje byloje negatorinį ieškinį pareiškęs ieškovas turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Savo ruožtu atsakovė turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad jos veiksmai visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teisėtai, tai yra įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-200-248/2020).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovas G. D. yra gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas (bendrasavininkas). Atsakovės D. M. ir ieškovo G. D. 2015 m. rugsėjo 13 d. susitarimu, 2015 m. rugsėjo 21 d. įregistruotu valstybės įmonėje Registrų centre, šalys susitarė dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos, kurioje, be kita ko, 16 m² ploto mansarda, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėta indeksu 1-11, paskirta naudotis atsakovei D. M., o 4,54 m² ploto koridorius, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėtas indeksu 1-9, paskirtas atsakovės ir ieškovo bendram naudojimui.

Ieškovo G. D. teigimu, atsakovė 2019 metais savavališkai, neturėdama ieškovo sutikimo, padidino pagal 2015 m. rugsėjo 13 d. susitarimu jai naudotis paskirtą 16 m² ploto mansardą, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėtą indeksu 1-11, bendram ieškovo ir atsakovės naudojimui skirto 4,54 m² ploto koridoriaus, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėto indeksu 1-9, sąskaita. Į bylą ieškovo pateiktame antstolio R. V. 2023 m. lapkričio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 128-23-2951 konstatuota, kad mansardos bendro naudojimo patalpos, plane pažymėtos indeksu 1-9, plotis nuo 193 cm sumažėjo iki 124 cm, t. y. 69 cm (nuo ieškovo G. D. patalpos sienos iki naujos atsakovės D. M. kaminą uždengiančios sienos) ir nuo 193 cm sumažėjo iki 170 cm, t. y. 23 cm (nuo ieškovo G. D. patalpos sienos iki atsakovės D. M. patalpos durų ir laikinos sienelės).

Fakto, kad 16 m² ploto mansarda, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėta indeksu 1-11, 2015 m. rugsėjo 13 d. susitarimu paskirta naudotis atsakovei D. M., buvo padidinta 4,54 m² ploto koridoriaus, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėto indeksu 1-9, paskirto G. D. ir D. M. bendram naudojimui, sąskaita neneigė ir pati atsakovė. Taigi, byloje iš esmės neginčijamai nustatyta, kad tokiais atsakovės D. M. veiksmais ieškovo G. D. teisės buvo pažeistos, nes sumažėjo jo naudojamos nuosavybės dalis.

CK 1.137 straipsnio 2 dalis numato, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Tai suponuoja išvadą, kad savininko teisių neturi pažeisti joks kitų asmenų naudojimasis teisėmis.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai). Taigi įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Šalys, nepateikdamos savo teiginius patvirtinančių įrodymų, patiria neigiamas procesines pasekmes, tokios aplinkybės gali būti pripažįstamos neįrodytomis (CPK 176, 185 straipsnis).

Įrodymų, kad 16 m² ploto mansarda, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėta indeksu 1-11, buvo padidinta atsakovei D. M. gavus ieškovo G. D. sutikimą, atsakovė D. M. nepateikė, ieškovas G. D. neigė davęs tokį sutikimą, todėl tenkinamas reikalavimas dėl pažeistų teisių gynimo, įpareigojant atsakovę D. M. atstatyti 16 m² ploto mansardą, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėtą indeksu 1-11, ir 4,54 m² ploto koridorių, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėtą indeksu 1-9, pagal kadastrinių matavimų bylą ir tam nustatant ilgesnį terminą, nei buvo prašoma ieškinyje, o baigiamųjų kalbų metu išreiškus prašymą terminą nustatyti teismo nuožiūra. Ilgesnis terminas nustatomas, atsižvelgiant į atsakovės D. M. išsakytą ketinimą į Lietuvą atvykti šią vasarą.

Prie reikalavimo apginti pažeistas teises ieškovas G. D. taip pat prašo teismo nuožiūra nustatyti G. D. naudai išieškomos baudos, skiriamos D. M., dydį, jeigu teismo sprendimas nebus įvykdytas per nustatytą terminą, už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną.

CPK 273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškinyje nėra prašoma atsakovei neįvykdžius reikalavimo atstatyti mansardą ir koridorių leisti šiuos veiksmus atlikti ieškovui atsakovės lėšomis.

CPK 273 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas (teismo pastaba – pavyzdžiui, veiksmus, susijusius su tėvų pareigų vykdymu ir pan.) arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad ieškovo prašomus atlikti veiksmus, tai yra atstatyti mansardą ir koridorių, bendrosios dalinės teise priklausančius ieškovui ir atsakovei, gali atlikti tik atsakovė (įpareigojimo pobūdis nėra neatsiejamai ar glaudžiai susijęs su atsakovės asmeniu ir kurio negalėtų atlikti tretieji asmenys), taip pat šiuo sprendimu atsakovė nėra įpareigojama pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius. Todėl, vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu, ieškovo prašymas dėl baudos atsakovei skyrimo negali būti tenkinamas.

Atkreiptinas dėmesys, jog CPK 771 straipsnio nuostatos numato sprendimo neįvykdymo teisinių pasekmių klausimų sprendimą. Tai reiškia, jog tuo atveju, jeigu atsakovė neįvykdys teismo sprendimo, ieškovas turės teisę pasinaudoti CPK 771 straipsnyje numatyta sprendimo nevykdymo teisinių pasekmių procedūra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Esminis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principas, kuriuo paremtos šios taisyklės, yra „pralaimėjęs moka“ principas, taip užtikrinant šalies, laimėjusios bylą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, spręstinas vadovaujantis ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas pateikė įrodymus apie turėtas bylinėjimosi išlaidas: 1 850 Eur už advokatės paslaugas, 998,25 Eur už įrodymų rinkimą (antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą ir protokolo surašymą), 120 Eur kitų išlaidų (matininkui už žemės sklypo naudojimo schemos sudarymą) ir 292 Eur sumokėtą žyminį mokestį (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 9, 10 punktai). Iš viso ieškovas turėjo 3 260,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)ATP-C-2023-11736 buvo teikiama 100 procentų apmokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba.

Ieškovo patirtos 1 850 Eur išlaidos advokatui neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą numatytų maksimalių dydžių. Advokatė atstovavo ieškovą viso proceso metu, mažinti iš atsakovės ieškovui priteistinas 1 850 Eur atstovavimo išlaidas nėra pagrindo. Tenkinant ieškinį, iš atsakovės ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos: 292 Eur žyminio mokesčio, 1 850 Eur advokato pagalbai ir 998,25 Eur antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą, iš viso 3 140,25 Eur.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės jo patirtas 120 Eur išlaidas, išleistas matininkui už naudojimosi žemės sklypu schemos sudarymą. Šios išlaidos patirtos dėl abiem šalims priklausančio žemės sklypo naudojimo schemos parengimą, be to, akivaizdu, kad ir atsakovė turėjo išlaidų su jos pateikto žemės sklypo naudojimo schemos parengimu, galimai artimų ieškovo turėtoms tokioms išlaidoms, todėl abi šalys turėtų dengti išlaidas lygiomis dalimis ir dėl to šios išlaidos iš atsakovės ieškovui nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265 straipsniais, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti valdymo ir naudojimosi 0,2659 ha ploto žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal 2023 m. birželio 14 d. A. P. įmonės matininko parengtą žemės sklypo, kurio plotas 2659 m², naudojimo schemą: ieškovui G. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), paskirti valdyti ir naudotis 1010 m² ploto žemės sklypo dalimi, schemoje pažymėta indeksu 1, atsakovei D. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), paskirti valdyti ir naudotis 1010 m² ploto žemės sklypo dalimi, schemoje pažymėta indeksu 2, ieškovui G. D. ir atsakovei D. M. bendram valdymui ir naudojimuisi paskirti 639 m² ploto žemės sklypo dalį, schemoje pažymėtą indeksu 3.

Įpareigoti atsakovę D. M. per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 16 m² ploto mansardą, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėtą indeksu 1-11, ir 4,54 m² ploto koridorių, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėtą indeksu 1-9, pagal kadastrinių matavimų bylą.

Priteisti ieškovui G. D. iš atsakovės D. M. 3 140,25 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt eurų 25 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.