Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S-899-544/2016

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 2 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Ž. L. atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-957-233/2016 pagal ieškovo Ž. L. ieškinį atsakovei V. L., institucija, teikianti išvadą byloje – Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nuginčijimo, o taip pat nuostolių ir neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo, o taip pat nuostolių ir neturtinės žalos priteisimo. Prašė nustatyti, kad jis nėra I. L. tėvas, bei priteisti parirtus nuostolius ir neturtinę žalą, kurie susidarė faktiškai išlaikant nepilnametį asmenį, kuris nėra biologinis sūnus. Pateiktu ieškiniu kartu buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolės I. B. kontoroje vykdomos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą bei išreikalauti vykdomąją bylą iš antstolės kontoros. Nurodė, jog minėtoje byloje antstolei vykdomąjį raštą pateikusi išieškotoja V. L. neteisėtai siekia, kad iš ieškovo būtų išieškotas išlaikymo įsiskolinimas, nes tuo laikotarpiu šalių sūnus gyveno ne su atsakove o su ieškovo motina ir buvo ieškovo išlaikomas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovo Ž. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.Nurodė, kad iš duomenų Teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ matyti, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr.2-490-504/2011 yra įsiteisėjęs, jo pagrindu išduotas vykdomasis raštas, o įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 str., yra privalomas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tai, kad ieškovas teikia reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo, nėra teisinis pagrindas stabdyti vykdymą vykdomosios bylos, kurioje vykdomasis dokumentas išduotas pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą. Be to, pateiktas prašymas dėl nurodomos vykdomosios bylos ar jos kopijos išreikalavimo iš antstolės I. B. kontoros laikytinas pertekliniu, nes nagrinėjant šioje byloje keliamus reikalavimus, teismui nesuteikta teisė revizuoti ar iš naujo nustatinėti aplinkybes, kurios jau nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Kartu teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju nėra pateikta įrodymų, kad netaikant prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti negalimas (CPK 144 str. 1 d.) ir kad ieškovas ar jo atstovas advokatas negali gauti reikalingų rašytinių įrodymų ieškinyje nurodytoms aplinkybėms pagrįsti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas Ž. L. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei vykdomosios bylos išsireikalavimo iš antstolio tenkinti.Nurodo, kad skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės nenurodydamas jokių motyvų, o taip pat neįvertinęs to, jog teismui yra suteikta teisė, esant įstatymo numatytiems pagrindams, stabdyti vykdomosios bylos vykdymą. Apelianto vertinimu, priešingu atveju būtų išvis eliminuotas CPK 145 str. 1 d. 10 p. taikymas, dėl ko skundžiamoje nutartyje išdėstyti argumentai, susiję su įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumu, yra nepagrįsti.Kartu apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pateiktų įrodymų, kad galimo teismo sprendimo įvykdymas netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali pasidaryti neįmanomas, kadangi pagal formuojamą teismų praktiką pakanka vien fakto, jog tokia grėsmė yra galima. Šiuo atveju nustačius, kad ieškovas praktiškai visą laiką, kuomet buvo vykdoma vykdomoji byla, išlaikė nepilnametį asmenį, galimai kiltų naujas civilinis ginčas dėl nepagrįstai priverstinai išieškotų piniginių sumų iš ieškovo priteisimo. Be to, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių pasunkėtų šioje byloje priimamo teismo sprendimo vykdymas, nes susidariusios didelės ieškovui grąžintinos sumos būtų sunkiai vykdomos.Be to, prašymas išreikalauti ir prijungti vykdomąją bylą buvo išvestinis iš reikalavimo stabdyti vykdomąją bylą. Dėl to tenkinus prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo, turėtų būti tenkinamas ir reikalavimas dėl pastarosios vykdomosios bylos išreikalavimo ir prijungimo.Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 str. 2 d.).Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). CPK 315 str. 2 d. 3 p. numato, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu minėtos aplinkybės paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.). Teismų sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-957-233/2016 2016 m. spalio 10 d. buvo priimta nutartis, kuria patvirtina ginčo šalių – ieškovo Ž. L. ir atsakovės V. L. sudaryta taikos sutartis. Ši pirmosios instancijos teismo nutartis įsiteisėjo 2016 m. spalio 18 d. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad atskiruoju skundu skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartis netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių negali būti apskundimo objektas, kadangi civilinė byla Nr. e2-957-233/2016 yra užbaigta bylos šalims sudarius taikos sutartį.Ši aplinkybė paaiškėjo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, todėl apeliacinis procesas, pradėtas pagal ieškovo Ž. L. atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutarties netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nutraukiamas.Pagal byloje esančius duomenis ieškovas, pateikdama atskirąjį skundą, už jį sumokėjo 21 Eur žyminį mokestį, todėl nagrinėjamą civilinę bylą nutraukiant ši suma ieškovui grąžintina (CPK 87 str. 1 d., 302 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 315 str. 2 d. 3 p., 5 d., 338 str.,

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą civilinėje byloje Nr. e2S-899-544/2016, pradėtą pagal ieškovo Ž. L. atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutarties.

Valstybinę mokesčių inspekciją įpareigoti grąžinti ieškovui Ž. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 21 Eur (dvidešimt vieną eurą) žyminio mokesčio, sumokėto 2016 m. liepos 11 d. už atskirąjį skundą.