Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai, nukentėjusiosios E. A. atstovei pagal įstatymą ir civilinei ieškovei I. A.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. J., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini) 10 klasių išsilavinimo, besimokanti (duomenys neskelbtini) (nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. eis į 11-ąją klasę), netekėjusi, nedirbanti, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 180 str. 1 d., ir

I. S., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), 8 klasių išsilavinimo, besimokanti (duomenys neskelbtini) mokykloje (nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. eis į 9-ąją klasę), ištekėjusi, nedirbanti, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamosios G. J. ir I. S., būdamos nepilnametėmis, veikdamos kartu, 2012 m. lapkričio 8 d., apie 16 val. 30 min., Kaune, Gimnazijos g. 4-o namo brome, panaudodamos fizinį smurtą ir grasindamos tuoj pat jį panaudoti, tai yra G. J. tąsant nukentėjusiąją mažametę A. D. už plaukų, laikant pastarąją už rankos, bei I. S. laikant nukentėjusiąją mažametę E. A. už rankos, G. J. grasinant nukentėjusioms jas sumušti, iš E. A. pagrobė svetimą I. A. priklausantį turtą - mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6610“ 100 litų vertės, o iš A. D. pagrobė svetimą Ž. Č. priklausantį turtą - mobilaus ryšio telefoną „Nokia C3“ 400 litų vertės.

Kaltinamoji G. J. kalta prisipažino visiškai ir parodė, jog 2012 m. lapkričio 8 d., apie 16 val. 30 min., jai sėdint su I. S., Kaune, netoli, Gimnazijos g. 4-ojo namo bromo, pro jas praėjo dvi panelės. Pastarosios į ją pažiūrėjo, ji joms kažką pasakė ir jas pačiupusi nusitempė į bromą, liepė duoti telefonus ir viską, ką turi vertingo. Ar kuriai nors iš nukentėjusiųjų tampė už plaukų nebeprisimena, tačiau šio fakto neneigia, už plaukų buvo paėmusi mergaitę šviesiais plaukais, tai yra A. D., kuo mergaitėms grasino taip pat nebeprisimena. Prieš grobiant telefonus iš pradžių ji abi mergaites laikė už rankos, paskui tik šviesiaplaukę mergaitę, o I. S. laikė nukentėjusiąją E. A. už rankos. Iš nukentėjusiųjų pagrobė du telefonus „Nokia“ . Taip pasielgė, nes neturėjo pinigų. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamoji I. S. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio aplinkybių nebeprisimena, ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus ir nurodė, jog teismas gali jais vadovautis. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji I. S. parodė, jog 2012 m. lapkričio 8 d. ji kartu su G. J. vaikščiojo Kauno mieste. Apie 17 val. jos nuėjo prie Prezidentūros kiemelio, esančio Gimnazijos g. 4 namo kiemo, kur laukė ateinančio draugo Mykolo. Belaukdamos pamatė pro šalį praeinančias dvi mergaites, kurios ėjo link bromo. Netrukus pamatė, kad Gabrielė bėga link mergaičių ir suprato, kad Gabrielė nori jas apiplėšti. Jai nubėgus iš paskos, pamatė, kad Gabrielė laiko abi mergaites už rankų. Tuo metu Gabrielė laikė vieną iš mergaičių už plaukų. Vienu momentu Gabrielė liepė laikyti vieną mergaitę ir ji paklususi paėmė mergaitei už rankos. Tuomet Gabrielė klausė mergaičių, ar jos turi pinigų, ar turi mobilaus ryšio telefonus. Mergaitė, kurią ji laikė nenorėjo atiduoti savo mobilaus ryšio telefono, sakė, kad jos telefonas yra senas, tačiau ji vis tiek liepė atiduoti telefoną. Mergaitė padavė „Nokia“ telefoną, tiksliai modelio neatsimena. Ką mergaitei darė Gabrielė, ji nematė, nes buvo nusisukusi šonu. Kai mergaitė atidavė telefoną ją iš karto paleido ir nuėjo. Beeinant ji paimtą telefoną perdavė Gabrielei (3 t. 61 b.l.). Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus šiuos parodymus kaltinamoji I. S. teismui patvirtino, jog suprato, kad laiko mergaitę ir atima jos turtą. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų I. S. ir G. J. padaryta nusikalstama veika be jų prisipažinimo įrodyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. tvarka ištirtais byloje esančiais rašytiniais įrodymais:

- nukentėjusiosios E. A. apklausos protokolu, kuriame ji apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012 m. lapkričio 8 d., apie 16 val. 30 min., ji su Agne ėjo į darželį, esantį Mapų gatvėje pasiimti jos sesers. Einant Gimnazijos gatve, netoli Prezidentūros kiemelio sutiko dvi apie 16 metų amžiaus merginas. Eidamos pro minėtas merginas į jas pasižiūrėjo ir ėjo toliau. Merginos sušuko: „ko čia žiūrite į vyresnes“. Į tai nekreipė dėmesio ir ėjo tolyn. Einant pro prezidentūros kiemelį ir įėjus į Gimnazijos gatvės 4-o namo bromą, išgirdo atbėgant merginas. Joms einant iš bromo link pagrindinės Vilniaus gatvės pasivijo anksčiau minėtos merginos ir žemesnio ūgio mergina pagriebusi Agnę už rankos ėmė tempti į bromą. Įtempusi Agnę į bromą, žemesnė mergina, liepė aukštesnio ūgio merginai paimti ją už rankos. Šiai nesutikus, žemesnė ūgiu mergina laikydama Agnę už rankos priėjo ir paėmusi ją už dešinės rankos taip pat įtempė į bromą, bei liepė aukštesnio ūgio merginai laikyti. Tuomet, aukštesnio ūgio mergina paėmė ją už kairės rankos aukščiau alkūnės ir laikė. Žemesnio ūgio mergina pasisuko ir sugriebė jai už abiejų rankų aukščiau alkūnių, jas laikydama pradėjo šaukti, grasinti sumušti bei dešine ranka paėmusi už plaukų pradėjo juos tąsyti. Ji išsigandusi pradėjo atsiprašinėti merginų. Tuomet žemesnio ūgio mergina liepė atiduoti savo daiktus, sakydama „atiduok piniginę, pinigus, telefoną ir viską ką turite“. Ji išsigando, todėl atidavė su savimi turėtą mobilaus ryšio telefoną. Žemesnio ūgio mergina liepė aukštesnio ūgio merginai, paimti telefoną sakydama: „paimk iš jos ragelį“. Ji ištraukė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6610“ ir rodydama jį sakė, kad jis labai senas, negeras. Agnė bijodama, kad jos nenuskriaustų išsitraukė ir atidavė savo mobilaus ryšio telefoną „Nokia C3“ ją laikiusiai merginai. Prieš atiduodant telefonus jos paprašė, kad leistų išsiimti SIM korteles. Merginos sutiko. Išsiėmusios SIM korteles atidavė telefonus (l t. 19 - 20 b.l., 3 t. 18-19 b. l.);

- nukentėjusiosios A. D. apklausos protokolu, kuriame ji apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012 m. lapkričio 8 d., apie 16 val. 30 min., ji kartu su Ema ėjo į darželį, esantį Mapų gatvėje pasiimti sesers. Joms einant Gimnazijos gatve, netoli Prezidentūros kiemelio stovėjo dvi apie 16 metų amžiaus merginos. Viena buvo juodais plaukais surištais į kasą su kirpčiukais ant šono, su raudona striuke, kitos neįsidėmėjo, matė, kad ji buvo aukštesnio ūgio nei kita jos apibūdinta mergina. Eidamos pro minėtas merginas į jas pasižiūrėjo ir ėjo toliau. Tai pamatę merginos sušuko, liepdamos nežiūrėti į vyresnes. Į tai nekreipė dėmesio ir ėjo tolyn. Pro prezidentūros kiemelį įėjus į Gimnazijos gatvės 4-o namo bromą išgirdo atbėgant merginas. Einant iš bromo link pagrindinės Vilniaus gatvės jas pasivijo anksčiau minėtos merginos. Žemesnio ūgio mergina, raudona striuke pagriebė jai už rankos ir įtempė į bromą. Ema liko stovėti prie pat bromo, šalia jos stovėjo aukštesnė mergina. Mergina, įtempusi ją į bromą, liepė aukštesnei merginai paimti Emą už rankos, kad ji nepabėgtų. Šiai nesutikus, žemesnė mergina, laikydama ją už rankos priėjo prie Emos, paėmė jai už dešinės rankos ir įtempė į bromą, bei liepė aukštesnio ūgio merginai laikyti Emą. Aukštesnė mergina pakluso ir paėmė Emą už kairės rankos aukščiau alkūnės ir laikė. Tada žemesnė mergina pasisuko ir sugriebusi jai už abiejų rankų pradėjo šaukti, grasinti sumušti bei tąsė už plaukų. Emai pradėjus atsiprašinėti, žemesnė mergina liepė atiduoti savo daiktus, sakydama „atiduok piniginę, pinigus, telefoną ir viską ką turite“. Ji išsigandusi, kad gali atimti iš jos visą rankinę bei sumušti, atidavė mobilaus ryšio telefoną. Žemesnė mergina taip pat liepė aukštesnei merginai iš Emos paimti telefoną. Ema ištraukė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6610“ ir rodydama jį sakė, kad jis labai senas, negeras. Ji pati bijodama, kad jos nenuskriaustų iš rankinės ištraukė mobilaus ryšio telefoną „Nokia C3“ ir jį atidavė ją laikiusiai merginai (l t. 22-24 b.l., 3 t. 21-23);

- nukentėjusiosios I. A. apklausos protokolu, kuriame ji apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012 m. lapkričio 8d. apie 17 val. jai paskambino jos nepilnametė dukra E. A. ir pasakė, kad apie 16 val. 30 min., Gimnazijos g. 4, Kaune, esančiame brome, jai einant kartu su klasioke A. D. jas apiplėšė dvi nepažįstamos merginos, tai yra panaudodamos psichologinį bei fizinį smurtą atėmė iš jos mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6610“. Telefono vertė 100 litų ( l t. 11- 12 b.l., 3 t. 10-11 b.l.);

- nukentėjusiosios Ž. Č. apklausos protokolu, kuriame ji apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012 m. lapkričio 8 d. apie 17 val. jai paskambino jos nepilnametė dukra A. D. ir pasakė, kad prieš pusvalandį Gimnazijos g. 4, Kaune, esančiame brome, jai einant kartu su klasioke E. A., jas apiplėšė dvi nepažįstamos merginos, kurios panaudodamos psichologinį bei fizinį smurtą atėmė iš jos mobilaus ryšio telefoną „Nokia C3“. Telefono vertė 400 litų ( l t. 26- 27 b.l., 3 t. 25-26 b.l.);

- liudytojo R. B. apklausos protokolu, kuriame jis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012 m. lapkričio 8 d., tikslaus laiko neprisimena, tamsiu paros metu, jis nešė išmesti šiukšles iš Lietuvos Samariečių bendrijos, esančios šv. Gertrūdos gatvėje. Metant šiukšles išgirdo riktelėjimą sklindantį iš bromo, esančio priešais Prezidentūros kiemelį vedantį į Birštono gatvę. Pasižiūrėjęs pamatė keturias merginas iš kurių dvi pažino, tai buvo G. J. ir Inesa, 15 metų amžiaus, kurios pavardės nežino. Jos buvo apkabinusios dvi žemesnio ūgio mergaitės. Netrukus merginos pasileido rankomis ir Inesa su Gabriele atėjo link jo. Paklausus, ką jos veikia, Gabrielė atsakė, kad nieko, kad bendravo su draugėmis. Vakare apie 20 val. 00 min. su bendradarbiu M. A., vadinamu Miku, grįžo namo. Netrukus pas juos atėjo ir Inesa su Gabriele. Praėjus porai valandų, Gabrielė iš striukės kišenės išsitraukė du mobilaus ryšio telefonus „Nokia C3“ ir „Nokia 6610“ ir pasakė, kad šiuos mobilaus ryšio telefonus jai davė draugė ir juos reikia parduoti. Kadangi iš draugijos vienintelis Mikas buvo pilnametis, todėl jis pasisiūlė parduoti mobilaus ryšio telefonus. Mikas paėmė minėtus du mobilaus ryšio telefonus, pardavus pinigus pažadėjo pasidalinti su merginomis (l t. 49- 50 b. l., 3 t. 33-34 b.l.);

- liudytojo M. A. apklausos protokolu, kuriame jis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012 m. lapkričio 8 d., tikslaus laiko neprisimena, jis su R. B. dirbo savanoriais Lietuvos Samariečių bendrijoje, esančioje šv. Gertrūdos gatvėje. Baigus darbą turėjo eiti kartu pasilinksminti su merginomis G. J. ir I. S., kurios jų laukė Prezidentūros kiemelyje, esančiame parkelyje. Po darbo kartu su Ryčiu per Prezidentūros kiemelyje esantį parkelį einant susitikti su merginomis pamatė, kad merginų nėra, tačiau pasisukus link bromo, vedančio iš Prezidentūros kiemelio į pagrindinę Birštono gatvę pamatė Gabrielę ir Inesą. Matė, kad Gabrielė su Inesa stovėjo su dviem merginomis. Atėjus merginoms ir jų paklausus, ką jos veikė, šios atsakė, kad šnekėjosi su draugėmis. Visi keturi nuėjo į namus, kur tuo metu gyveno su Ryčiu. Būnant namuose Gabrielė iš kišenės išsitraukė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6610“, sakė, kad minėtą telefoną jai davė, ar atidavė draugė, ar kažką panašaus. Telefoną paėmė ir pažadėjo parduoti. Telefoną bandė parduoti iš matymo pažįstamam vaikinui vardu Mindaugas, bet jis nepirko telefono, sakė, kad jam tokio nereikia. Todėl mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6610“ grąžino Gabrielei. Kur Gabrielė padėjo minėtą telefoną nežino. Kad mobilaus ryšio telefonas „Nokia 6610“ yra vogtas nežinojo (l t. 51- 52 b.l., 3 t. 35-36 b.l.);

- kaltinamosios G. J. atstovės pagal įstatymą, apklaustos kaip liudytojos Z. J. apklausos protokolu, kuriame ji apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie tai, jog jos dukra G. J. yra padariusi nusikalstamą veiką, tai yra būdama Kaune įvykdė plėšimą, sužinojo tik tada, kai paskambino policijos pareigūnai iš Kauno. Dukra nieko daug neaiškino, tik prisipažino, kad tikrai padarė nusikaltimą (l t. 183 - 184 b.l);

- 2012 m. lapkričio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, jog įvykio vieta, kurioje buvo įvykdytas plėšimas yra adresu Gimnazijos g., namo nr. 4, Kaune. Šis namas yra dviejų aukštų, jame yra bromas, kuris veda į minėto namo kiemą (1 t. 8- 10 b. l., 3 t. 7- 9 b.l.);

- 2013 m. sausio 17 d. asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolu, iš kurio matyti, jog nukentėjusioji E. A. iš jai pateiktų atpažinti penkių merginų fotonuotraukų, atpažino merginą numeris 2 pažymėtoje nuotraukoje, kaip panašiausią į tą, kuri įvykio metu 2012 m. lapkričio 8 dieną laikė ją brome už rankos ir kuri su kita mergina atėmė iš jos ir Agnės jų mobilaus ryšio telefonus. Minimoje nuotraukoje Nr. 2 yra I. S. (1 t. 55– 58 b. l.).

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, jog kaltinamosios G. J. ir I. S. kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, panaudodamos fizinį smurtą ir grasindamos jį tuoj pat panaudoti pagrobė iš nukentėjusiųjų mobilaus ryšio telefonus. Nustatyti bendri ir suderinti kaltinamųjų G. J. ir I. S. veiksmai rodo, kad jos veikė vieninga tyčia, turėdamos bendrą nusikalstamą tikslą panaudojant fizinį smurtą ir grasinant tuoj pat jį panaudoti užvaldyti nukentėjusiųjų turtą ir šį ketinimą realizavo. Kaltinamųjų G. J. ir I. S. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 1 d., sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė teismo kaltinamąsias I. S. ir G. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 str. ir baudžiamąją bylą nutraukti, kiti proceso dalyviai šiam prašymui neprieštaravo.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog „valstybė, diferencijuodama nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę nuo suaugusių asmenų, įstatymu apibrėžė šių asmenų baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį, kur inter alia numatė riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo nepilnamečiams galimybes bei padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu (BK 80 straipsnio 2 ir 3 punktai). Taigi priverčiamosios auklėjamojo pobūdžio priemonės, turinčios auklėjimo ir bausmės požymius, ribojančios nepilnamečio elgesį ir kartu turinčios auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį, yra svarbi baudžiamoji teisinė priemonė, kuriai taikyti BK normos teikia pirmenybę prieš kitas nepilnamečių nubaudimo priemones – kriminalines bausmes. Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau kiekvieną kartą, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas privalėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties ir humaniškumo principo esmės “ (kasacinės nutartys Nr. 2K-438/2005, 2K-541/2005, 2K-P-85/2008, 2K-503/2008, 2K-46/2009).

Pažymėtina, jog pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti baudžiamąją bylą ir taikyti jam auklėjamojo pobūdžio priemones, esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamoji G. J. nusikalstamą veiką padarė būdama nepilnametė - 17 metų amžiaus, anksčiau ji nebuvo teista, nusikaltimą padarė pirmą kartą (2 t.18-19 b.l.), ji padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, taip pat atsiprašė teismo posėdyje dalyvavusių nukentėjusiųjų E. A. ir I. A.. Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013 m. vasario 27 d. pateiktame rašte apie G. J. gyvenimo ir auklėjimo sąlygas nurodyta, jog G. J. šeima, kurioje ji auga į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą neįrašyta. Ją prižiūri ir auklėja abu tėvai, stengiasi jai padėti spręsti problemas, kad ji elgtųsi tinkamai, lankytų mokyklą. Šiuo metu jos ir tėvų santykiai yra geri, ji mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje 10 klasėje (2 t. 25-26 b.l.). G. J. priklausomybės ligų centre gydyta nebuvo, Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (2 t. 28,30 b.l.). Be to, apklausta teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji G. J. teismui paaiškino, kad savo veiksmus vertina labai blogai, labai gailisi, padarė išvadas, nori toliau mokytis ir nebenusikalsti, todėl, teismo nuomone, yra pagrindo manyti, jog G. J. nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis įstatymų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog yra visos BK 93 str. numatytos sąlygos, leidžiančios atleisti kaltinamąją G. J. nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti. Atleidus ją nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 93 str. 2 d. nuostatomis, kaltinamajai G. J. skirtinos dvi auklėjamojo poveikio priemonės: nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai ir elgesio apribojimas, taikant įpareigojimus ir draudimą (BK 93 str. 2 d., 82 str. 1 d. 3 p., 5 p., 85 str. 1 d., 87 str. 1 d., 2 d. 1 p., 2 p., 3 d. 4 p.). Šios auklėjamojo poveikio priemonės jai skirtinos atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį (ji padarė tyčinį, apysunkį smurtinį nusikaltimą prieš mažametes) bei jos vaidmenį darant šį nusikaltimą (ji buvo nusikaltimo iniciatorė, nusitempė nukentėjusiąsias į namo bromą, ne tik laikė jas už rankų, bet ir joms grasino smurtu, vienai iš jų tampė už plaukų, būtent ji pareikalavo, kad nukentėjusiosios duotų su savimi turimus telefonus). Teismo nuomone jai skirtos aukščiau paminėtos auklėjamojo poveikio priemonės turėtų padėti pakeisti G. J. gyvenimo būdą bei padėti pašalinti jos neteisėto elgesio priežastis.

Kaltinamoji I. S. nusikalstamą veiką padarė būdama nepilnametė - 15 metų amžiaus, pirmą kartą, praeityje nėra teista (3 t. 70 b.l.), ji padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Kauno savivaldybės vaikų globos namų administracijos rašte ir charakteristikoje nurodyta, jog I. S. vaikų globos namuose gyveno nuo 2010 m. spalio 22 d., ji linkusi pabėgti iš vaikų globos namų, kadangi jai nepatinka taisyklės, nori gyventi laisvai. Inesa aštuntą klasę baigė (duomenys neskelbtini), nuo 2012 m. rudens mokysis (duomenys neskelbtini) mokykloje 9 klasėje. Jos mokymosi motyvacija žema. Ji elgiasi grubiai, įžūliai, greitai supyksta. Tačiau jos grubumas ir priešiškumas aplinkiniams yra kaip apsauga, slepianti vidinį jautrumą. Ji turi jautrią menišką prigimtį. Jai patinka piešti, daryti įvairius darbelius iš popieriaus ar molio. Būdama geros nuotaikos mėgsta bendrauti. Šiuo metu I. S. laukiasi (3 t. 78, 80-81), 2013 m. liepos 19 d. susituokė (3t. 150 b.l.). I. S. priklausomybės ligų centre gydyta nebuvo, Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (3 t. 72,74 b.l.). Be to, apklausta teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji I. S. teismui paaiškino, kad savo elgesį vertina blogai, gailisi, padarė išvadas, šiuo metu laukiasi kūdikio, ištekėjo, pažadėjo pasitaisyti, todėl, teismo nuomone, yra pagrindo manyti, jog I. S. nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis įstatymų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog yra visos BK 93 str. numatytos sąlygos, leidžiančios atleisti kaltinamąją I. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti. Atleidus ją nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 93 str. 2 d., kaltinamajai I. S. skirtina auklėjamojo poveikio priemonė: elgesio apribojimas, taikant įpareigojimus ir draudimą (BK 93 str. 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 1 d., 2 d. 1 p., 2 p., 3 d. 4 p.). Ši auklėjamojo poveikio priemonė jai skirtina atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį (ji padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš mažametes) bei jos vaidmenį darant šį nusikaltimą ( jos vaidmuo nusikaltimo daryme buvo antraeilis). Teismo nuomone, jai skirta aukščiau paminėta auklėjamojo poveikio priemonė turėtų padėti pakeisti I. S. gyvenimo būdą bei padėti pašalinti jos neteisėto elgesio priežastis.

Dėl civilinių ieškinių.

Šioje byloje nukentėjusiosios A. D. atstovė pagal įstatymą ir civilinė ieškovė Ž. Č. buvo pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamosios G. J. atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės Z. J. 400 litų turtinės ir 5000 litų neturtinės žalos. Ieškinyje nurodė, jog nusikaltimo metu kaltinamosios pagrobė iš jos dukters A. D. jai priklausiusį mobilaus ryšio telefoną „ Nokia C3“ 400 litų vertės. Be to, dėl nusikalstamos veikos jos duktė patyrė didelius psichologinius išgyvenimus, emocinį šoką, po įvykio atsirado baimė vaikščioti vakarais, parsivesti seserį iš darželio. Dėl to sutriko įprastas šeimos dienos ritmas. Jai ir jos dukrai padarytą neturtinę žalą ji vertina 5 000 litų (1 t. 31-32 b.l., 3 t. 30-31 b.l.). Ž. Č. bei jos dukrai neatvykus į teisiamąjį posėdį, tačiau esant jos prašymui, jos civilinis ieškinys nagrinėtas joms nedalyvaujant ( 3 t. 141 b.l., BPK 252 str. 2d.).

Šioje byloje nukentėjusiosios E. A. atstovė pagal įstatymą ir civilinė ieškovė I. A. buvo pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais jai padarytą 100 litų turtinę ir 1000 neturtinę žalą (1 t. 17-18 b.l., 3 t. 16-17 b.l.). Apklausta teisiamojo posėdžio metu civilinė ieškovė I. A. teismui paaiškino, jog nusikaltimo metu iš jos dukros buvo pagrobtas jai priklausęs telefonas „Nokia 6610“ 100 litų vertės. Jos dukra po šio įvykio buvo išsigandusi, blogai miegojo, kadangi jai buvo grasinta, jog, jei pasiskųs, ją sumuš, ji bijojo eiti į šokių pamokas ir dėl to juos metė. Po šio įvykio duktė gėrė raminamąsias arbatas. Patirtą neturtinę žalą vertina 1 000 litų ir patikslindama civilinį ieškinį prašė teismo tiek 100 litų turtinę, tiek ir 1000 litų neturtinę žalą priteisti ne jai, o jos dukrai E. A. (3 t. 159-160 b.l.).

Civilinės ieškovės Ž. Č. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, o civilinės ieškovės I. A. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str. 2 d. numatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Turtinės žalos samprata yra suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.<...> . Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Šioje byloje nustatyta, kad būtent dėl kaltinamųjų G. J. ir I. S. neteisėtų veiksmų iš nukentėjusiųjų E. A. ir A. D. buvo pagrobtas turtas – du mobilaus ryšio telefonai „Nokia 6610“ ir„ Nokia C3“, priklausę nukentėjusiųjų atstovėms pagal įstatymą, I. A. ir Ž. Č., jų nurodomos civiliniuose ieškiniuose telefonų vertės, teismo nuomone, yra protingos ir atitinka realią ir rinkoje esančią analogiškų daiktų vertę, kaltinamosios, jų gynėjai bei civilinė atsakovė Z. J. priešingų įrodymų, paneigiančių šių daiktų vertes, teismui nepateikė (CK 6.248 str. 1 d.), todėl įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo kriterijus, iš kaltinamųjų solidariai priteistina nukentėjusiajai Ž. Č. 400 litų, o E. A. 100 litų jų nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti. E. A. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki jos pilnametystės nustatant jos atstovę pagal įstatymą I. A. (CK 3.185 str.).

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Pažymėtina, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį, įstatymas įpareigoja teismą tai pat atsižvelgti į pasekmes, į šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų – nukentėjusiosios E. A. ir A. D. patyrė dvasinius išgyvenimus, sumažėjo jų bendravimo galimybės, todėl yra pagrindo konstatuoti, jog joms padaryta neturtinė žala, susijusi su dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais (CK 6. 250 str. 1 d.).

Nustatant neturtinės žalos dydį šioje byloje teismas atsižvelgia į tai jog, kaltinamosios yra jauno amžiaus, kaltę pripažino ir gailėjosi dėl padarytų nusikaltimų, yra moksleivės, abiejų kaltinamųjų turtinė padėtis yra sunki: jos niekur nedirba, kaltinamoji I. S. nuo 2010 m. gyveno vaikų globos namuose (3 t. 80-81 b.l.), šiuo metu laukiasi kūdikio, kaltinamosios G. J. tėvai yra bedarbiai, pragyvena iš gaunamų išmokų ir atsitiktinių darbų gaunamų pajamų (2 t. 25-26 b.l.), teismo metu nenustatyta, jog dėl patirtų dvasinių išgyvenimų nukentėjusiųjų E. A. ir A. D. sveikata gali pablogėti ateityje, pagrobto turto vertė nedidelė, todėl, atsižvelgiant į tai kas paminėta, o taip pat į valstybėje esamą pragyvenimo lygį, teismų formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiosios Ž. Č. pareikštas 5 000 litų reikalavimas atlyginti neturtinei žalai yra mažintinas iki 1 000 litų, šią sumą solidariai iš kaltinamųjų priteisiant ne Ž. Č., bet tiesiogiai nuo nusikalstamų kaltinamųjų veiksmų nukentėjusiam asmeniui – jos dukrai A. D. (LAT 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2005). Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiosios A. D. pilnametystės nustatant jos atstovę pagal įstatymą Ž. Č. (CK 3.185 str.). Taip pat solidariai iš kaltinamųjų priteistina 1000 litų nukentėjusiajai E. A. neturtinei žalai atlyginti. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiosios E. A. pilnametystės nustatant jos atstovę pagal įstatymą I. A. (CK 3.185 str.).

Kadangi žala padaryta bendrais kaltinamųjų veiksmais, todėl tiek turtinė, tiek neturtinė žala iš kaltinamųjų nukentėjusiosioms priteistina ne individualiai dalimis, bet solidariai (CK 6.279 str.1 d.).

CK 6.276 str. 2 d. numatyta, jog tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.

Subsidiarus civilinės atsakomybės pobūdis lemia ir tai, kad jų tėvai atsako pagal dalinės atsakomybės taisykles, tai yra tik ta dalimi, kuri tenka jų prižiūrimam nepilnamečiui (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-497/2009).

Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą ir įvertinus tai, kad žala padaryta kaltinamųjų bendrais veiksmais, o kaltinamoji G. J. yra 17 metų amžiaus, yra nepilnametė, jai tenkanti aukščiau paminėta iš jos priteista turtinės ir neturtinės žalos dalis jai neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jos padarytai žalai atlyginti, subsidiariai priteistina iš jos mamos – civilinės atsakovės Z. J., nustatant, kad ši jos pareiga pasibaigia, kai jos dukra- kaltinamoji G. J. sulaukia pilnametystės, taip pat kai ji prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Nors kaltinamoji I. S. taip pat yra nepilnametė, tačiau ji 2013 m. liepos 19 d. sudarė santuoką ir tokiu būdu įgijo visišką civilinį veiksnumą, todėl asmeniškai atsako už savo veiksmais padarytą tiek turtinę tiek neturtinę žalą (CK 2.5 str.).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Kompaktinius diskus, saugomus baudžiamojoje byloje Nr. N1-1773-888/2013, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius (1 t. 65, 100 b.l., BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str.,

nusprendžia:

G. J., vadovaujantis BK 93 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 1 d., padarymą ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 93 str. 2 d., G. J. skirti auklėjamojo poveikio priemones – 40 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant G. J. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą arba dirbti ir uždrausti jai bendrauti su I. S..

G. J. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

I. SA., vadovaujantis BK 93 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 1 d., padarymą ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 93 str. 2 d., I. S. skirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant I. S. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą arba dirbti ir uždrausti jai bendrauti su G. J..

I. S. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiosios Ž. Č. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai solidariai iš kaltinamųjų I. S. ir G. J. 400 Lt (keturis šimtus litų) nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti. Kaltinamajai G. J. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jos padarytai žalai atlyginti, nukentėjusiajai Ž. Č. priteisti iš kaltinamosios G. J. atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės Z. J. subsidiariai – 200 Lt (du šimtus litų) turtinei žalai atlyginti, nustatant, kad ši civilinės atsakovės Z. J. pareiga pasibaigia, kai jos dukra G. J. sulaukia pilnametystės, taip pat kai ji prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Ž. Č. dukrai – nukentėjusiajai A. D. priteisti solidariai iš kaltinamųjų I. S. ir G. J. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamajai G. J. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jos padarytai žalai atlyginti, nukentėjusiajai A. D. priteisti iš kaltinamosios G. J. atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės Z. J. subsidiariai 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti, nustatant, kad ši civilinės atsakovės Z. J. pareiga pasibaigia, kai jos dukra G. J. sulaukia pilnametystės, taip pat kai ji prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiosios A. D. pilnametystės nustatyti jos atstovę pagal įstatymą Ž. Č.. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios I. A. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jos dukrai - nukentėjusiajai E. A. solidariai iš kaltinamųjų I. S. ir G. J. 100 Lt (vieną šimtą litų) nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei ir 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamajai G. J. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jos padarytai žalai atlyginti, nukentėjusiajai E. A. priteisti iš kaltinamosios G. J. atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės Z. J. subsidiariai 50 Lt (penkiasdešimt litų) turtinei ir 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti, nustatant, kad ši civilinės atsakovės Z. J. pareiga pasibaigia, kai jos dukra G. J. sulaukia pilnametystės, taip pat kai ji prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiosios E. A. pilnametystės nustatyti jos atstovę pagal įstatymą I. A..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus, saugomus baudžiamojoje byloje Nr. N1-1773-888/2013, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius (1 t. 65, 100 b.l.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.