Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Z. ieškinį atsakovui K. N. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai

II. Atsakovo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, jog teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad ieškinio suma mažinama 11,28 Eur suma, ginčo suma nagrinėjamoje byloje yra 7 999,27 Eur (8 010,55 Eur – 11,28 Eur).

5. Byloje nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 19 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-77-530/2017 atsakovas, be kita ko, pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte (V. U. nužudymas dėl savanaudiškų paskatų), 302 straipsnio 1 dalyje (V. U. asmens dokumento ir kitų dokumentų pagrobimas) (baudžiamosios bylos Nr. 1-77-530/2017 18 t., b. l. 97-158). Palikimą, atsiradusį po V. U. mirties, paveldėjo ieškovė (b. l. 6-11).

6. Paveldėjimo objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. CK 5.1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, be kita ko, paveldima palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės. Paveldėtojas įgyja tokias teises ir tokia apimtimi, kokias turėjo palikėjas. Teisė į žalos atlyginimą, kaip asmens turtinė teisė, teise į nuosavybę laikytina nuo prievolės atlyginti žalą atsiradimo momento, t. y. nuo atitinkamo teisinio fakto. Ieškovei esant vienintelei V. U. paveldėtojai perėjo ir V. U. teisė į turtinės žalos atlyginimą.

7. Atleidimo nuo įrodinėjimo atvejus reglamentuojančio CPK 182 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad civilinėje byloje nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje.

Dėl neteisėtų veiksmų ir kaltės.

9. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisinių aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai) (CK 6.246 straipsnis). Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė.

10. Byloje nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 19 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-77-530/2017 atsakovas K. N., be kita ko, pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte (V. U. nužudymas dėl savanaudiškų paskatų), 302 straipsnio 1 dalyje (V. U. asmens dokumento ir kitų dokumentų pagrobimas) (baudžiamosios bylos Nr. 1-77-530/2017 18 t., b. l. 97-58). Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017, 16 punktas). Nuosprendis, kuriuo atsakovas buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, negali būti kvestionuojamas nagrinėjant civilinę bylą dėl žalos atlyginimo. Atsakovo neteisėti veiksmai nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes atsakovo neteisėti veiksmai ir kaltė nagrinėjamoje byloje laikomi įrodytais.

Dėl žalos dydžio.

11. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala suprantama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, taip pat turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, asmuo, prašantis atlyginti jam nuostolius, turi pagrįsti, kad dėl neteisėtų veiksmų jis neteko turto ar turėjo išlaidų. Pažymėtina, kad nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl neteisėtų veiksmų prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Tačiau, minėta, jos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė (CPK 178 straipsnis).

12. Ieškovė nurodo, jog ji, kaip vienintelė V. U. paveldėtoja, patyrė 5 749,68 Eur iš V. U. buto atsakovui pagrobus šį turtą (1000,00 Eur vertės auksinį žiedą su deimantais, 118 Eur vertės 1 porą auksinių auskarų, 200,00 Eur vertės vestuvinį žiedą, 891,00 Eur vertės geltono aukso kaklo grandinėlę, 225,00 Eur vertės tris auksines kaklo grandinėles, 250,00 Eur vertės baltų perlų papuošalų rinkinį, 9 000 Lt (2 606,00 Eur), 500,00 dolerių (444,68 Eur), 15,00 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną). 2017 m. gruodžio 19 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-77-530/2017 konstatuota, jog atsakovas pagrobė svetimą – V. U. priklausantį turtą – 1000,00 Eur vertės auksinį žiedą su deimantais, 118,00 Eur vertės 1 porą auksinių auskarų, 200,00 Eur vertės vestuvinį žiedą, 891,00 Eur vertės geltono aukso kaklo grandinėlę, bendros 225,00 Eur vertės tris auksines kaklo grandinėles, 250,00 Eur vertės baltų perlų papuošalų rinkinį, pinigais 9 000,00 litų (2 606,00 Eur) bei 500 dolerių (444,68 eurų), bendros 15 Eur vertės tyrimo metu nenustatyto pavadinimo mobilaus ryšio telefoną IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su jame įdėta beverte ,,Bitė“ SIM kortele, abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), viso pagrobė svetimo turto už 5 749,68 Eur bei pagrobė jos LR piliečio pasą, bei jos turėtus dokumentus (baudžiamosios bylos Nr. 1-77-530/2017 18 t., b. l. 97-158). Nagrinėjamu atveju, daiktų pasisavinimo faktas bei pasisavintų daiktų vertė konstatuota įsiteisėjusiu nuosprendžiu, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 749,68 Eur pagrįstas ir tenkinamas.

13. Ieškovė nurodė, jog atsakovui pasisavinus buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei garažo, esančio (duomenys neskelbtini), inventorizacines bylas, siekdama jas atkurti ieškovė patyrė 38,72 Eur išlaidas. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog inventorizacinių bylų atkūrimo procesas vyko priimant palikimą, inventorizacinių bylų atkūrimo kaštai nurodyti 2017 m. kovo 20 d. paveldėjimo pagal testamentą liudijime: valstybės registrų darbų kainos dydis – 30,04 Eur bei kompensacijos už kitas kliento prašymu notaro atliktas paslaugas dydis – 8,68 Eur (2019 m. birželio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo: 21 min. 50 sek.). Pažymėtina, jog į skiltį „valstybės registrų darbų kainos dydis“ yra įtraukiami mokesčiai už duomenų, reikalingų paveldėjimo procedūroms gavimą, taip pat nuosavybės teisių įregistravimą registre jau priėmus palikimą ir pan. Pažymėtina, jog iš 2017 m. kovo 20 d. paveldėjimo pagal testamentą liudijime (b. l. 11) atliktų įrašų nėra galimybės identifikuoti, jog minėtos sumos buvo panaudotos inventorizacinių bylų atkūrimui. Teismas sprendžia, jog minėtos išlaidos yra susiję išimtinai su palikimo priėmimo veiksmais. Ieškovė taip pat nurodė, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), spynų keitimas kainavo 150,00 Eur, išlaidos, susijusios su kelionėmis į ikiteisminio tyrimo institucijas, teismą bei prižiūrint V. U. priklausiusį turtą – 200,00 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog kelionės išlaidas paskaičiavo abstrakčiai, jų galėjo būti ir daugiau, dokumentų patvirtinančių spynų pakeitimą nėra išsaugojusi (2019 m. birželio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo: 16 min. 45 sek.; 22 min. 30 sek.). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-652/2012). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog siekiant prisiteisti žalos atlyginimą nepakanka konstatuoti žalos atsiradimo faktą. Asmuo (šiuo atveju ieškovė) siekiantis, jog būtų priteista jo patirta žala privalo įrodyti, jog faktiškai patyrė žalą ir pateikti žalos dydį patvirtinančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog faktiškai patyrė 388,72 Eur (38,72 Eur inventorizacinių bylų atkūrimas + 150,00 Eur spynų keitimas + 200,00 Eur kelionės išlaidų) dydžio žalą. Minėtą aplinkybę įrodinėjo tik žodiniais paaiškinimais. Byloje nesant jokių kitų įrodymų, patvirtinančių ieškovės žodinius paaiškinimus, jog ieškovė patyrė 388,72 Eur dydžio žalą, ieškovės reikalavimas priteisti minėtą sumą atmetamas kaip neįrodytas.

14. Ieškovė prašo priteisti 1 519,87 Eur už buto, esančio (duomenys neskelbtini), sumokėtus komunalinius mokesčius bei žemės mokesčius, kuriuos mokėjimo po testatorės dingimo. Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, jog ieškovė minėtą butą paveldėjo (b. l. 6-11). Palikimo atsiradimo momentu laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad ieškovė laikoma turinčia minėto buto nuosavybės teisę nuo V. U. mirties momento, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) (baudžiamosios bylos Nr. 1-77-530/2017 18 t., b. l. 98). Nuo (duomenys neskelbtini) ieškovė įgijo nuosavybės teisę į palikėjos turtą, todėl ieškovė turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į įstatymų nuostatas bei teismų suformuotą praktiką dėl įpėdinio, kaip turto savininko, pareigos išlaikyti turtą, mokėti mokesčius už butui tiekiamą šilumos, elektros energiją, vandenį, dujas, nuotekų šalinimą ir pan., daroma išvada, kad nuo palikėjos mirties ((duomenys neskelbtini)) su paveldimu turtu ieškovei perėjo ir visos palikėjos teisės bei pareigos susijusios su paveldimu turtu: ieškovė įgijo teisę gauti energijos tiekėjų bei komunalines paslaugas ir perėmė pareigą už jas atsiskaityti bei išlaikyti jai nuosavybės teise priklausantį turtą. Ieškovė privalo rūpintis savo turto išlaikymu ir padengti su tuo susijusias išlaidas. Minėtos išlaidos, susijusios su ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto išlaikymu (ieškovės pareiga), negali būti laikomos žala ir perkeltos kitiems asmenims. Ieškovės reikalavimas priteisti jai priklausančio buto išlaikymo išlaidas atmetamas kaip nepagrįstas.

15. Ieškovė nurodė, jog 2016 m. balandžio 20 d. ieškovė kreipėsi į teismą dėl V. U. paskelbimo mirusia. Ieškovės teigimu, išlaidos, susijusios su minėta byla – 41,00 Eur žyminis mokestis bei 300,00 Eur advokato pagalbai apmokėti. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog į teismą dėl V. U. paskelbimo mirusia kreipėsi, kad galėtų spręsti palikimo priėmimo klausimus, taip daryti patarė tyrėja (2019 m. birželio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo: 14 min. 00 sek.). 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-12425-454/2016 nutarta ieškovę paskirti laikinąja V. U. turto administratorę, nurodant jog V. U. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas, kurį reikia prižiūrėti (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teismas įvertinęs aplinkybę, jog esant V. U. nuosavybės teise priklausančio turto bei atsiradus poreikiui minėtą turtą prižiūrėti (be žinios dingus jo savininkei), ieškovei tokiai teisei įgyti buvo reikalinga kreiptis į teismą dėl ieškovės paskelbimo mirusia. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog civilinėje byloje Nr. 2YT-12425-454/2016 dėl V. U. paskelbimo mirusia ieškovę atstovavo advokatas R. B. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Į bylą pateiktas 2016 m. balandžio 20 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 764693, kuris patvirtina, jog ieškovė ją civilinėje byloje Nr. 2YT-12425-454/2016 atstovavusiam advokatui sumokėjo 300,00 Eur. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-77-530/2017 pateiktas žyminio mokesčio kvitas, suma – 41,00 Eur, mokėtojas – V. Z. (baudžiamosios bylos Nr. 1-77-530/2017 15 t., b. l. 137), ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog žyminį mokestį minėtoje byloje už ją sumokėjo jos sūnus (2019 m. birželio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo: 8 min. 50 sek.). Teismas įvertinęs aplinkybę, jog pareiškimas dėl V. U. paskelbimo mirusia buvo priimtas, t. y. atitiko procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, tame tarpe ir jo apmokėjimą žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 115 straipsnio 2 dalis), daro išvadą, jog žyminis mokestis civilinėje byloje Nr. 2YT-12425-454/2016 buvo apmokėtas. Teismas sprendžia, jog reikalavimas priteisti 341,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su civiline byla Nr. 2YT-12425-454/2016 dėl V. U. paskelbimo mirusia, yra pagrįstas ir tenkinamas.

16. Ieškovės patirta ir įrodyta turtinė žala 6 090,68 Eur (5 749,68 Eur vertės pagrobti daiktai bei 341,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su civiline byla Nr. 2YT-12425-454/2016 dėl V. U. paskelbimo mirusia).

Dėl priežastinio ryšio ir žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, sprendžiant dėl teisės į žalos, atsiradusios dėl nusikalstamos veikos, atlyginimą.

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti.

18. Nustatyta, jog atsakovas padarė nusikalstamą veiką: nužudė V. U., pagrobė V. U. asmens dokumentą ir kitus dokumentus. Taip pat atsakovas pagrobė ir V. U. priklausiusį turtą už 5 749,68 Eur (baudžiamosios bylos Nr. 1-77-530/2017 18 t., b. l. 145), kuris sudarė ieškovės paveldimo turto masę. V. U. dingus be žinios, ieškovė turėjo kreiptis į teismą dėl V. U. paskelbimo mirusia, t. y. patyrė bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo atliktos nusikalstamos veikos (neteisėti veiksmai) tiesiogiai sukėlė turtinę žalą (priežastinis ryšys). Teismas sprendžia, jog nagrinėjamos bylos atveju yra pagrindas taikyti civilinės atsakomybės institutą, todėl ieškovės reikalavimas tenkinamas iš dalies ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamas 6 090,68 Eur (5 749,68 Eur + 341,00 Eur) turtinės žalos atlyginimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 300,00 Eur advokato pagalbai apmokėti (b. l. 12). Ieškovės turėtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus dydžio. Bylinėjimosi išlaidos yra realios ir pagrįstos – pateikti faktiniai duomenys, patvirtinantys šių išlaidų patyrimo faktą ir dydį (b. l. 12).

20. Ieškinio reikalavimas priteisti 7 999,27 Eur žalos, yra tenkinamas iš dalies, iš atsakovo priteisiant 6 090,68 Eur, t. y. tenkinta 76 proc. ieškinio reikalavimų (6 090,68 Eur x 100 proc. : 7 999,27 Eur). Ieškinį tenkinus iš dalies (76 proc.) iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 228,00 Eur (300,00 Eur x 76 proc. : 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu.

21. Už reikalavimą priteisti 7 999,27 Eur turtinės žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą mokėtinas žyminis mokestis – 180,00 Eur (7 999,27 Eur x 3 procentai x 75 proc.). Pažymėtina, kad nuo 180,00 Eur žyminio mokesčio ieškovė buvo atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Ieškinio reikalavimus patenkinus iš dalies iš atsakovo priteisiama 136,80 Eur (180,00 Eur x 76 proc. : 100 proc.) žyminio mokesčio valstybės naudai. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 5,20 Eur, todėl ieškinį tenkinus iš dalies, valstybės naudai iš atsakovo priteisiama 3,95 Eur (5,20 Eur x 76 proc. : 100 proc.) (CPK 96 straipsnis). Iš viso valstybei naudai iš atsakovo priteisiama 140,75 Eur (136,80 Eur + 3,95 Eur).

Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279, straipsniais, 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 090,68 Eur (šešių tūkstančių devyniasdešimties eurų ir 68 ct) turtinės žalos atlyginimą, 228,00 Eur (du šimtus dvidešimt aštuonis eurus 00 ct) advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei iš atsakovo K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 140,75 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.