Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Teisėjas Gintaras Stonkus Teisminio proceso Nr. 1-68-1-00688-2012-3

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2014 m. vasario 13 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. gynėjo advokato Edvardo Staponkaus ir nuteistojo V. D. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (3 nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal 178 straipsnio 2 dalį (dėl B. R. turto vagystės) – trejų metų laisvės atėmimo bausme;

pagal 178 straipsnio 2 dalį (dėl P. G. ir V. N. turto vagystės 2012-09-04) – trejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal 178 straipsnio 2 dalį (dėl V. N. turto vagystės 2012-09-05) – trejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl P. G. turto sugadinimo) – vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, šiuo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl P. G. ir V. N. turto vagystės paskirta laisvės atėmimo bausmė apėmimo būdu subendrinta su šiuo nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį paskirta bausme ir dalinio sudėjimo būdu subendrinta su kitomis šiuo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtomis laisvės atėmimo bausmėmis, ir paskirta galutinė subendrinta ketverių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo 2012-09-05.

Kardomąją priemonę – suėmimą – nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas trejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo 2012-09-05.

Kardomąją priemonę – suėmimą – nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą P. Š. vardu, nuspręsta konfiskuoti.

Pratęstas V. J. laikino nuosavybės teisės apribojimo į automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą P. Š. vardu, taikymo terminas iki nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Daiktus, saugomus Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK daiktų sandėlyje (kvitus B Nr. 0010834,0010835, 0010836, 0010837, 0010839, kvitą Nr. BBB 010036), nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti V. D. ir V. J..

Nuosprendžiu priteista iš V. D. nukentėjusiesiems B. R. 4 699 Lt, P. G. – 1 527 Lt, V. N. – 4 080 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į negyvenamąją patalpą, t. y. jis 2012-08-16, apie 23.30 val., atėjęs prie B. R. priklausančio garažo, esančio (duomenys neskelbtini), garažų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), atsuktuvu sugadindamas garažo vidinę durų spyną, atidarė duris, įsibrovė į patalpą, iš jos pagrobė 2 000 Lt vertės pripučiamą valtį „Bush K-285 S“, 500 Lt vertės valties variklį „Minkota 30 LBS“, 150 Lt vertės benzininę žoliapjovę, bendros 250 Lt vertės dvi įrankių dėžes, 120 Lt vertės meškerę „March“, bendros 180 Lt vertės tris meškeres, bendros 210 Lt vertės 4 vnt. ričių, bendros 150 Lt vertės 3 vnt. pintų valų, 300 Lt vertės žvejybai skirtas virpes, blizges, sukriukus, 10 Lt vertės plaktuką, 15 Lt vertės kalvio kūjį, bendros 120 Lt vertės 20 kg spalvotojo metalo laužo, 280 Lt vertės akumuliatorių „Banner“, bendros 54 Lt vertės tris senus akumuliatorius, atidaręs šaldiklį, iš jo pagrobė bendros 168 Lt vertės 12 kg vištienos filė, bendros 112 Lt vertės 8 kg kiaulienos karbonado, bendros 60 Lt vertės 6 kg sprandinės, bendros 45 Lt vertės 10 vnt. sviesto „Saulutė“ pakelių, bendros 90 Lt vertės 6 kg šaldytos lydekos, starkio, karšio, 30 Lt vertės 2 kg sūrio, iš viso pagrobė 4 844 Lt vertės B. R. priklausantį turtą.

Be o, V. D. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į negyvenamąją patalpą ir sugadino svetimą turtą, t. y. jis 2012-09-04, apie 04.00 val., automobiliu taksi, kurio markė ir valstybinis numerio ženklas nenustatyti, atvyko prie P. G. priklausančio garažo, esančio S. Dariaus ir S. Girėno g., Gargždų m., atrakinęs atsuktuvu vidinę durų spyną, įsibrovė į patalpą ir joje išdaužęs automobilio „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės galinių durelių 180 Lt vertės stiklą, įsibrovė į automobilį, iš jo pagrobė 250 Lt vertės magnetolą „Pioneer MVH 1400UB“, 25 Lt vertės USB raktą, bendros 50 Lt vertės reples ir keturis atsuktuvus, o sugadinęs 500 Lt bendros vertės kuro bako užraktą ir galinį dešinės pusės sparną, iš kuro bako pagrobė 352 Lt vertės 75 litrų dyzelinio kuro, 150 Lt vertės 40 litrų talpos aliumininį bidoną, 30 Lt vertės bidoną su 235 Lt vertės 50 litrų dyzelinio kuro, 30 Lt vertės 5 litrų bakelį aušinimo skysčio. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, atėjęs prie V. N. priklausančio garažo, esančio S. Dariaus ir S. Girėno g., Gargždų m., atsuktuvu atrakinęs vidinę durų spyną, įsibrovė į patalpą ir iš 1 tonos talpyklos pagrobė 4 080 Lt vertės 850 litrų dyzelinio kuro. Tokiu būdu V. D. sugadino 680 Lt vertės ir pagrobė 1 122 Lt vertės P. G. priklausantį turtą bei pagrobė 4 080 Lt vertės V. N. priklausantį turtą.

V. D. ir V. J. nuteisti už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovę į negyvenamąją patalpą, t. y. jie 2012-09-05, apie 04.00 val., veikdami kartu, automobiliu „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotu P. Š. vardu, atvyko prie V. N. priklausančio garažo, esančio S. Dariaus ir S. Girėno g., Gargždų m., atsuktuvu atrakinę vidinę durų spyną, įsibrovė į patalpą ir pagrobė 2 500 Lt vertės dyzelinį šildytuvą su laidu, bendros 120 Lt vertės keturias naudotas padangas su diskais, bendros 50 Lt vertės dvi padangas be diskų, 80 Lt vertės du aliuminio metalo diskus, bendros 240 Lt vertės dvi 25 litrų talpyklas su dyzeliniu kuru, 240 Lt vertės 50 litrų talpyklą su dyzeliniu kuru, bendros 192 Lt vertės dvi 20 litrų talpyklas su dyzeliniu kuru, bendros 432 Lt vertės tris 30 litrų talpyklas su dyzeliniu kuru, 100 Lt vertės 10 m laidą su rozete, bendros 60 Lt vertės du kirvius, 50 Lt vertės kojinę pompą, bendros 30 Lt vertės tris veržlinius raktus, 15 Lt vertės dildę, bendros 40 Lt vertės dvi plastikines žarnas, 20 Lt vertės tempimo virvę, bendros 20 Lt vertės keturis aliuminio kampuočius, iš viso pagrobė V. N. priklausantį 4 189 Lt vertės turtą.

Vienas iš pagrindinių baudžiamojo proceso principų yra nekaltumo prezumpcijos principas, įtvirtintas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 6 dalyje, kuris reikalauja, kad visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamąją bylą, būtų vertinamos kaltinamojo naudai. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) senatas 2003 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkte yra išaiškinęs, kad kaltinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, o abejonės, išnaudojus visas galimybes joms pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai. Būtent šių nekaltumo prezumpcijos reikalavimų, nuteistojo V. J. gynėjo teigimu, nesilaikė Klaipėdos rajono apylinkės teismas, nuteisdamas V. J. dėl V. N. priklausančio turto vagystės kartu su V. D..

Baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pagrobimą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį taikoma asmeniui, kuris pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą (tai šis konkretus atvejis), saugyklą ar saugomą teritoriją (šiuo konkrečiu atveju). Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinis svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Tačiau visais atvejais vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, t. y. padaroma tik tyčia. Pagrobdamas svetimą turtą vagystės būdu įsibraudamas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją kaltininkas suvokia, kad būtent grobia iš patalpos, saugyklos ar saugomos teritorijos, kad veikia prieš savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Taigi visais atvejais, vertinant asmens veiką vagystės nusikaltimo kontekste, nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negali būti apsiribota pirmine jo forma, tačiau privaloma aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu. Nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, nepakanka nustatyti vien objektyviuosius veikos požymius, bet būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, tai yra kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas.

Advokato E. Staponkaus teigimu, Klaipėdos rajono apylinkės teismas išsamiai išsiaiškino būtent objektyviuosius šios nusikalstamos veikos požymius, tačiau dėl subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių buvimo padarė aiškiai klaidingą išvadą, todėl priėmė prielaidomis pagrįstą sprendimą dėl V. J. kaltės. Savo išvadą teismas pagrindė tik pirminiais nuteistųjų parodymais. Šie parodymai, nuteistojo V. J. gynėjo teigimu, yra gauti pažeidžiant baudžiamojo proceso normas, įtariamųjų procesines teises turėti gynėją nuo pirmosios apklausos momento. Advokatas E. Staponkus pažymi, kad A. J. 2012-09-05 buvo apklaustas du kartus. Uždavus klausimą, ar prisipažįsta kaltas įvykdęs nusikalstamą veiką, apklausos protokole užrašoma, kad visiškai prisipažįsta, tačiau iš toliau protokole užfiksuotų V. J. parodymų aiškiai matyti, kad jis savo kaltės dalyvavus iš anksto suplanuotoje vagystėje nepripažįsta, jis tik pripažįsta tą faktą, kad paprašytas V. D. vežė jį į Gargždus prie garažų, tačiau, apelianto teigimu, tai nereiškia, kad V. J. vežė V. D. vogti pagal išankstinį susitarimą. V. J. apklausos protokole nurodyta, kad apklausos metu dalyvavo gynėjas advokatas J. M., tačiau gynėjo parašo protokole nėra, vadinasi, apklausos metu A. J. gynyba nebuvo užtikrinta. Analogiška situacija ir dėl V. D. apklausos. 2012-09-06 apklausiamas iš ryto V. D. parodė, kad V. J. iš anksto žinojo, kad į Gargždus važiuojama vogti dyzelino. Apklausos protokole taip pat nurodoma, kad dalyvavo gynėjas advokatas J. M., tačiau jo parašo protokole nėra, tai reiškia, kad gynėjas apklausos metu nedalyvavo, todėl tokie parodymai, šiurkščiai pažeidžiant įtariamojo teisę į tinkamą gynybą, turi būti vertinami kaip niekiniai ir jais remtis negalima, tuo labiau, kad tą pačią dieną apklausiamas po pietų V. D., jau dalyvaujant nurodytam gynėjui, paneigė savo parodymus apie tai, jog V. J. žinojo, kad į Gargždus važiuojama vogti. Taip pat niekiniu laikytinas ir 2012-09-12 V. D. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame nurodyta, kad šiame tyrimo veiksme dalyvauja tas pats gynėjas, tačiau gynėjo parašo apklausos protokole nėra, vadinasi, gynėjas realiai parodymų patikrinime nedalyvavo ir tyrimo veiksmas atliktas, protokolas surašytas jam nedalyvaujant.

Kad V. D. parodymus dėl V. J. būtina vertinti kritiškai, to be pagrindo nepadarė Klaipėdos rajono apylinkės teismas, V. J. gynėjo teigimu, rodo ir tyrimą organizavusio, kontroliavusio bei kaltinimą palaikiusio prokuroro pozicija. Štai pirminiuose parodymuose V. D. buvo nurodęs, kad su V. J. iš garažų vogė dvi naktis – 2012 m. rugsėjo 4 d. naktį ir 2012 m. rugsėjo 5 d. naktį. Tačiau tokiais parodymais prokuroras nepatikėjo ir galutinį kaltinimą V. J. pateikė tik dėl paskutinės vagystės, kadangi tą naktį jis su V. D. buvo sulaikytas su realiai iš nukentėjusiojo V. N. garažo pagrobtais daiktais. Tačiau inkriminuodamas V. J. šią vagystę prokuroras netinkamai išanalizavo V. J. veikos subjektyvinę pusę dėl važiavimo į Gargždus, traktuodamas tai kaip įrodytą V. J. išankstinį dalyvavimą šioje vagystėje, veikiant kartu su V. D.. Taigi prokuroras, remdamasis prielaidomis, pateikė įtarimą V. J. dėl vagystės iš V. N. garažo, dėl to teismas padarė klaidingą išvadą, kad V. J. dalyvavo šioje iš anksto suplanuotoje vagystėje. Vien objektyviųjų požymių visuma neduoda pagrindo teigti, kad V. J. veikoje buvo vagystei būdingi subjektyvieji jo veikos požymiai, kurie turi būti nustatyti neginčytinai, o ne darant prielaidas ir paremiant tai tik šiurkščiai pažeidžiant įtariamųjų procesines teises gautais pirminiais parodymais.

Kad V. J. nedalyvavo vagystėje iš V. N. garažo, advokato E. Staponkaus teigimu, rodo ir V. D. bei V. J. veiksmai vagystės vietoje. V. D., vykdydamas vagystę iš V. N. garažo, nesivežė V. J. prie šio garažo, o nurodė jam laukti tokioje vietoje, iš kurios šio garažo nesimato. V. J. nematė, kaip buvo atrakintas garažas, nedalyvavo nemažo kiekio dyzelinio kuro išpilstyme, jo išnešime iš garažo, taip neabejotinai būtų buvę, jei bendrininkai būtų veikę vieninga tyčia. Apelianto teigimu, V. J. tik dalyvavo pakraunat daiktus į automobilį jau nuo garažo durų, kadangi tai natūralu, nes prie daiktų reikėjo privažiuoti automobiliu. V. J. patikėjo V. D. aiškinimu, kad tai jo draugo daiktai ir kad jis iš draugo gavo pigiau dyzelinį kurą. Tiek V. J., tiek V. D. parodė, kad V. J. buvo skolingas V. D. 100 Lt, todėl pastarasis už pavežimą pažadėjo nurašyti šią skolą ir įpilti į automobilį kuro. Šie V. J. ir V. D. parodymai nėra paneigti. Kaip nurodė V. J., 2012 m. rugsėjo 5 d. naktį jis, V. D. paprašytas, važiavo su pastaruoju todėl, kad vakare negalėjo važiuoti, kadangi turėjo svečių, o kitu laiku, t. y. dienos metu, jis negalėjo važiuoti dėl užimtumo.

Kadangi tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad V. J. kartu su V. D. dalyvavo V. N. turto pagrobime iš garažo, V. J. kaltė pagrįsta tik nepamatuotomis prielaidomis ir nepagrįstais samprotavimais, vykdant pirmines įtariamųjų apklausas buvo padaryti esminiai procesiniai pažeidimai, kurie šiuos procesinius dokumentus daro niekiniais, todėl V. J. yra nuteistas nepagrįstai ir jam turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis. Kadangi V. J. nusikalstamos veikos neįvykdė, automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jam asmeniškai nepriklauso, todėl ir BK 72 straipsnio taikymas dėl šio automobilio, registruoto P. Š. vardu, konfiskavimo taikytas nepagrįstai.

Nuteistasis V. J. ir jo gynėjas advokatas E. Staponkus prašo nuteistojo V. J. gynėjo apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistasis V. D. ir jo gynėjas advokatas V. J. prašo nuteistojo V. D. apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus ištyrė ir įvertino tinkamai ir pagrįstai V. J. ir V. D. nuteisė dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Nuteistojo V. J. gynėjas apeliaciniame skunde prašo išteisinti V. J. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl V. N. priklausančio turto pagrobimo iš garažo, esančio Dariaus ir Girėno g., Gargždų mieste, nuteistasis V. D. prašo jį išteisinti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl B. R. priklausančio turto pagrobimo iš garažo, esančio J. Basanavičiaus g., Gargždų mieste, garažų bendrijoje „Šviesoforas“ Nr. 16-7, tačiau pagrindo išteisinti V. J. ir V. D. dėl šių nusikaltimų padarymo nėra.

Nuteistojo V. D. versija, kad dėl vagystės iš B. R. priklausančio garažo jis yra nuteistas nepagrįstai, nes šio jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, o V. J. gynėjo advokato E. Staponkaus versija, kad V. J. V. N. priklausančio turto pagrobime iš garažo, esančio S. Dariaus ir S. Girėno g., Gargždų mieste, kartu su V. D. nedalyvavo, pastarasis vienas, įsibrovęs į V. N. priklausantį garažą, pagrobė jame buvusius daiktus bei dyzeliną, o V. J., V. D. paprašytas, tik nuvežė jį į vietą, tačiau nematė, kaip jis atrakino garažą bei pagrobė juose buvusius daiktus ir išpilstė nemažą kiekį dyzelino, jis patikėjo V. D. aiškinimu, kad tai jo draugo daiktai ir kad jis iš draugo gavo pigiau dyzelinį kurą, kuriuos padėjo sukrauti į automobilį, neatitinka tikrovės, pirmosios instancijos teismo yra motyvuotai, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize, jų viseto įvertinimu.

Dėl V. J. gynėjo apeliacinio skundo

Nuteistojo V. J. gynėjo advokato E. Staponkaus apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai apie tai, kad V. J. turto pagrobime iš V. N. priklausančio garažo, esančio Dariaus ir Girėno g., Gargždų mieste, kartu su V. D. nedalyvavo, pastarasis vienas, įsibrovęs į V. N. priklausantį garažą, pagrobė jame buvusius daiktus bei dyzeliną, o V. J., V. D. paprašytas, tik nuvežė jį vietą, tačiau nematė, kaip jis atrakino garažą bei pagrobė juose buvusius daiktus ir išpilstė nemažą kiekį dyzelino, jis patikėjo V. D. aiškinimu, kad tai jo draugo daiktai ir kad jis iš draugo gavo pigiau dyzelinį kurą, pirmosios instancijos teismo yra motyvuotai paneigta byloje surinktų ir ištirtų bei skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptartų įrodymų visuma.

Nors V. J. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teigė, kad jis 2012 m. rugsėjo 5 d. V. N. turto vagystėje kartu su V. D. nedalyvavo ir nežinojo, jog dalyvauja šio nusikaltimo padaryme, analogiškai teisme aiškino ir V. D., tačiau apklausiami iš karto po sulaikymo tiek V. J., tiek V. D. prisipažino kartu pagrobę V. N. turtą, tik vėliau pasirinko gynybos taktiką viską neigti, tvirtindami, kad V. J. nedalyvavo V. N. turto iš jam priklausančio garažo pagrobime, tačiau teismas pagrįstai kaltinamųjų parodymų pakeitimą vertino kaip pastarųjų siekį V. J. išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl šio nusikaltimo padarymo. Nors V. J. gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad tiek V. J., tiek V. D. vykdant pirmines įtariamųjų apklausas buvo padaryti esminiai procesiniai pažeidimai, nes tiek V. J., tiek V. D. 2012 m. rugsėjo 5 d. apklausos protokoluose nurodyta, kad dalyvavo gynėjas P. M., tačiau šiuose įtariamųjų apklausos protokoluose nėra advokato parašo, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, V. J. apklausiamas kitą dieną, t. y. 2012 m. rugsėjo 6 d., patvirtino savo pirminius parodymus, be kita ko, nurodydamas: „Aš prisipažįstu padaręs nusikaltimą. Aš pasilieku prie anksčiau duotų parodymų <...> Kad vagiame kurą, aš supratau tuomet, kai iš garažo abu su Viačeslav nunešėme 50 l talpos talpą su kuru. Kitos mažesnės talpos jau buvo sudėtos prie garažo durų, aš jas sukroviau į savo automobilį VW Passat.“ (t. 2, b. l. 86–87). Ši įtariamojo V. J. apklausa buvo atliekama dalyvaujant gynėjui advokatui V. Ruškiui, apklausos protokolas yra tiek V. J., tiek gynėjo pasirašytas, kaip minėta, šios paklausos metu V. J. patvirtino savo pirminius parodymus, todėl V. J. gynėjo advokato E. Staponkaus apeliacinio skundo argumentai, jog negalima remtis V. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, atmestini kaip nepagrįsti. Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu kaip liudytoja apklausta tyrėja A. J. patvirtino, kad tiek V. J., tiek V. D. parodymus davė savanoriškai, išsamiai papasakodami įvykių aplinkybes. Kaip liudytojas teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas R. Ž. parodė, kad tuo metu, kai buvo įvykdytos kelios vagystės iš garažų masyvų, sulaikius V. J. ir V. D., jis su jais bendravo, vežiojo po garažų masyvus, rodė apvogtus garažus ir pastarieji prisipažino (dėl surinktų įkalčių) pagrobę turtą iš garažų. Kaip liudytojas teisme apklaustas E. G. patvirtino, kad tiek V. J., tiek V. D., pastarųjų paklausus, kam priklauso daiktai, pasakė, kad jiems abiem. Be to, pažymėtina, jog pats V. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog aiškiai suprato, kad su V. D. vagia svetimus daiktus, padėdamas pastarajam nakties metu sukrauti V. D. pagrobtus daiktus garažų masyve. V. J. veiksmai, pastarajam laukiant mašinoje ir taip, akivaizdu, saugant aplinką, o po to padedant V. D. sukrauti į automobilį pastarojo iš V. N. garažo pagrobtus daiktus, akivaizdžiai rodo, kad V. J. akivaizdžiai suprato, kad kartu su V. D. dalyvauja V. N. turto vagystėje. Esant šiems aptartiems duomenims pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad V. J. ir V. D., veikdami kartu, 2012 m. rugsėjo 5 d., apie 04.00 val., automobiliu „Volkswagen W Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotu P. Š. vardu, atvyko prie V. N. priklausančio garažo, esančio Dariaus ir Girėno g., Gargždų m., atsuktuvu atrakinę vidinę durų spyną, įsibrovė į patalpą ir pagrobė bendros 4 189 Lt vertės V. N. priklausantį turtą.

BK 72 straipsnio 2 dalyje. numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Byloje ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog V. J. ir V. D. nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarė pasitelkęs automobilį „Volskwagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Konstatuotina, kad skundžiamame nuosprendyje išvardytų iš V. N. garažo pagrobtų daiktų ir dyzelinio kuro gabenimas buvo įmanomas pasitelkus tik minėtą transporto priemonę. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu minėtą automobilį konfiskavo visiškai pagrįstai. Todėl V. J. gynėjo prašymas panaikinti apylinkės teismo taikytą minėto automobili konfiskavimą yra nepagrįstas.

Dėl V. D. apeliacinio skundo

Nuteistojo V. D. prašymas išteisinti jį pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl 2012-08-16 įvykdytos vagystės iš B. R. priklausančio garažo atmestinas kaip nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė V. D. inkriminuoto nusikaltimo dėl vagystės iš B. R. priklausančio garažo padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo V. D. kaltės pagrobus svetimą turtą iš B. R. priklausančio garažo. Nuteistojo V. D. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Nors nuteistasis V. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad prašo pakeisti nuosprendį ir jį išteisinti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl 2012-08-16 įvykdytos vagystės iš B. R. priklausančio garažo, tvirtindamas, kad šio nusikaltimo nepadarė, tačiau apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė nė vieno argumento, kuriuo jis ginčija savo kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo, tik tvirtina, kad teismas neatsižvelgė į policijos darbuotojų parodymus, duotus antrojo teismo posėdžio metu, apie tai, kaip jis sužinojo šios vagystės detales ir aplinkybes, taip pat į tai, kad sulaikymo metu iš jo paimtus 500 Lt tyrėja grąžino jo pažįstamai, tokiu būdu, apelianto įsitikinimu, buvo siekiama, kad jis prisiimtų kaltę dėl 2012-08-16 įvykdytos vagystės. Tokie apelianto V. D. argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, jog pats V. D. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu, nors iš pradžių neigė savo kaltę dėl vagystės iš B. R. priklausančio garažo, tačiau kito teismo pasėdžio metu, po to, kai teismas perskaitė jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir buvo apklausta kaip liudytoja tyrėja A. J., kuri parodė: „Pats D. kur kokioje vietoje įvykdytos vagystės, parodė garažus. <...> ir (duomenys neskelbtini) gt. Garažų masyve irgi nurodė.“ (t. 3, b. l. 78–79), jis pripažino savo kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo bei patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2012 m. rugpjūčio 16 d., apie 23.30 val., atėjęs prie garažo, esančio J. Basanavičiaus g., Gargžduose, atsuktuvu atrakinęs vidinę durų spyną, įsibrovė į garažą ir pagrobė jame buvusius daiktus, nurodytus kaltinime dėl šio nusikaltimo padarymo, kuriuos taksi automobiliu pargabeno į Klaipėdoje išsinuomotą garažą, o kitą dieną pardavė supirkėjams. Paaiškindamas teismui, kodėl iš pradžių bylos nagrinėjimo teisme metu jis neigė savo kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo, V. D. nurodė, jog anksčiau duodamas parodymus teisme jis susipainiojo, bei patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl vagystės įsibrovus į B. R. priklausantį garažą, kuriuos patvirtina ir jo parodymų patikrinimo vietoje įtariamojo apklausų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, užfiksuoti 2012 m. spalio 25 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole (t. 1, b. l. 165–172). Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad dalis daiktų, pagrobtų iš nukentėjusiojo B. R. garažo, kratos metu buvo rasti V. D. ir V. J. nuomojamame garaže, kuriame jie laikė savo daiktus, tai taipogi patvirtina paties apelianto V. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuos jis patvirtino bylos nagrinėjimo teisme metu dėl daiktų iš B. R. priklausančio garažo pagrobimo. Remdamasi šiais duomenimis pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl V. D. kaltės pagrobus bendros 4 844 Lt vertės B. R. priklausantį turtą, 2012-08-16, apie 23.30 val., įsibrovus į jam priklausantį garažą (atsuktuvu sugadinus garažo vidinę durų spyną ir atidarius duris), esantį adresu J. Basanavičiaus g., Gargždai, garažų bendrijoje „Šviesoforas“, Nr. 16-7. Pagrindo išteisinti V. D. dėl šio nusikaltimo padarymo nėra.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nuosprendis, neperžengiant nuteistojo V. J. gynėjo advokato E. Staponkaus ir nuteistojo V. D. apeliacinių skundų ribų, yra pagrįstas ir teisėtas, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. J. gynėjo advokato Edvardo Staponkaus ir nuteistojo V. D. apeliacinį skundą atmesti.