Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2019-04-19 · Civilinė byla Nr. 2-609-970/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-19
Bylos Nr.
2-609-970/2019
Teisminio proceso Nr.
2-09-3-00284-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Džiuginta Plukienė
Ieškovas
UAB „Litesko“
Atsakovas
J. M.
Trečiasis asmuo
DNSB
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-609-970/2019Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00284-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.2; 2.6.1.5; 2.6.10.5.1; 2.6.11.5; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 19 d.Druskininkai
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Džiuginta Plukienė,sekretoriaujant Jolantai Lasevičienei,

dalyvaujanti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Litesko“, veikiančio per filialą „Druskininkų šiluma“, atstovei R. V.,

atsakovui ir trečiojo asmens daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – DNSB) (duomenys neskelbtini) atstovui J. M.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Litesko“, veikiančio per filialą „Druskininkų šiluma“, ieškinį atsakovui J. M. dėl skolos už šilumos energiją bei delspinigių mokėjimo ir atsakovo J. M. priešieškinį ieškovui UAB „Litesko“, veikiančiam per filialą „Druskininkų šiluma“, dėl permokos už butui priskirtą šilumos kiekį priteisimo, trečiasis asmuo DNSB (duomenys neskelbtini), išvadą teikianti institucija byloje Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Litesko“, veikiantis per filialą „Druskininkų šiluma“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo J. M. 372,31 Eur skolą už suvartotą šilumos energiją, 6,47 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas tiekia centralizuotai gaminamą šilumos energiją į atsakovo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas priima teikiamą paslaugą, tam neprieštarauja ir savo konkliudentiniais veiksmais sutinka, kad ieškovas tiektų savo paslaugas, tačiau nesistengia vykdyti prievolės, laiku ir tinkamai atsiskaityti už į butą patiektą šilumos energiją, vengia sumokėti pradelstą skolą, vilkina tikėdamasis išvengti mokėjimų. Dėl atsakovo pareigos apmokėti už butui tiektą šilumos energiją nevykdymo per laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. patiektą į butą šilumos energiją susidarė 372,31 Eur skola. Atsakovas nustatytu terminu neatsiskaitė, todėl privalo mokėti delspinigius ( 1 t., b. l. 23-24).

Atsiliepimas

Atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atsakovo reikalavimai dėl name suvartotos šilumos paskirstymui netinkamai taikyto metodo Nr. 4 ir dėl neva susidariusios permokos siejami su namo renovacijos metu pertvarkyta namo šildymo sistema. Namo valdytoja yra DNSB (duomenys neskelbtini), kuri privalėjo pateikti ieškovui namo šildymo sistemos pertvarkymo užbaigimą patvirtinančius dokumentus, iš kurių ieškovas turėtų aiškią informaciją, kaip yra pakeista namo šildymo sistema, jog ji yra pertvarkyta tinkamai ir galėtų parinkti atitinkamą name suvartotos šilumos energijos paskirstymo metodą, neturint šių duomenų, ieškovas neturi jokio pagrindo keisti iki tol esamo šilumos paskirstymo metodo. DNSB (duomenys neskelbtini) namo statybos užbaigimo aktą, patvirtinantį namo šildymo sistemos rekonstravimo darbų baigtumą, pateikė tik 2018 m. spalio 29 d., t. y. po to, kai atsakovas pateikė priešieškinį. Atsakovas visiškai nepagrįstai priešieškinyje teigia, kad būtent ieškovas, sužinojęs apie name atliktą renovaciją, turėjo pareigą imtis aktyvių veiksmų, siekiant taikyti metodą, kuris labiausiai atitinka name įdiegtus technologinius sprendimus. Name suvartotai šilumos energijai paskirstyti taikomas metodas keičiamas ar naujas metodas suderinamas su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija tik esant aktyviems šilumos vartotojų veiksmams, kurių sprendimu ir buvo vykdomas namo atnaujinimas (modernizavimas). Ieškovas derino ir turi namo šildymo punkto projektą, tačiau iki 2018 m. spalio 29 d. nei atsakovas, nei namo valdytoja DNSB (duomenys neskelbtini) ieškovui naujo metodo taikymui reikalingos informacijos nepateikė. Ieškovas ne kartą žodžiu ir raštu DNSB (duomenys neskelbtini) informavo, kad siekiant po atliktos namo renovacijos parinkti ir kuo skubiau pradėti taikyti kitą labiausiai namo šildymo ir karšto vandens sistemos tipus bei įrengtus atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus atitinkantį Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamą arba su komisija suderintą naują metodą, ieškovas turi gauti duomenis apie namą, naujo metodo taikymas turi būti pagrįstas po atlikto namo renovacijos šilumos tiekėjui pateiktais dokumentais bei atitikti konkretaus metodo taikymui keliamų teisės aktų reikalavimų nuostatas. Atsakinėdamas į DNSB (duomenys neskelbtini) raštus ieškovas siekė, kad po atliktos namo renovacijos namo bendrasavininkai komisijai kuo skubiau teiktų derinti vartotojų siūlomą šilumos paskirstymo metodą, tačiau dėl ieškovui nežinomų priežasčių, namo bendraturčiai to nedarė, ilgą laiką – beveik tris metus, po atliktos namo renovacijos, namo bendraturčiai šilumos paskirstymo tvarkos nekeitė, komisijai netinkamo paskirstymo metodo taikymo neskundė, kas rodo, jog juos tenkino esama šilumos paskirstymo tvarka. Naujas/pakeistas šilumos paskirstymo metodas taikomas tik nuo jo priėmimo, neturint reikiamų dokumentų ieškovas pats taikyti naujo su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija nesuderinto šilumos paskirstymo metodo neturi teisės, todėl ieškovas ginčo laikotarpiu name suvartotai šilumos energijai paskirstyti pagrįstai taikė metodą Nr. 4, o atsakovo argumentai dėl netinkamo šilumos paskirstymo metodo taikymo yra visiškai nepagrįsti. Be to, atsakovo skaičiavimai, kad jis už jo bute suvartotą šilumos energiją turėjo mokėti 18 procentų bendrosioms reikmėms priskirto šilumos kiekio, yra neteisingi (1 t., b. l. 110-115).

Šalies argumentai

Teismo posėdyje ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir ieškinyje išdėstytų motyvų pagrindu prašė juos tenkinti, su atsakovo pareikštu priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad ieškovas centralizuotai tiekiamą šilumos energiją ginčo laikotarpiu skirstė pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-183 patvirtinto „Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodo Nr. 4“ nuostatas, jokios permokos atsakovui nesusidarė, o šilumos energiją skirstyti atsakovo nurodytu metodu Nr. 6 ieškovas neturėjo galimybės, nes DNSB (duomenys neskelbtini) nebuvo pateikusi tam reikalingų dokumentų. Ieškovas nuo 2015 m. spalio mėnesio susirašinėjo su DNSB (duomenys neskelbtini), iš raštų jam buvo žinoma, jog renovacijos metu namo butuose gali būti įrengti dalikliai, o dviejuose butuose – skaitikliai, todėl vertindamas, kad name sistema galimai yra mišri, netipinė, teikė bendrijai pasiūlymus kreiptis į komisiją ir derinti šilumos paskirstymo metodą. Kol DNSB (duomenys neskelbtini) ieškovui nepateikė visų reikiamų dokumentų, susijusių su namo renovacijos metu pertvarkyta namo šildymo sistema, ieškovas negalėjo namui parinkti ir taikyti kito šilumos energijos paskirstymo metodo. Minėtus dokumentus DNSB (duomenys neskelbtini) ieškovui pateikė tik 2018 m. spalio 29 d., nuo šių dokumentų gavimo ir sutarties dėl duomenų tvarkymo pasirašymo, ieškovas pradėjo šilumos energiją skirstyti pagal naują – 19V metodą. Atsakovo nurodytą šilumos energijos skirstymo metodą Nr. 6 ieškovas teoriškai būtų galėjęs taikyti su metodu Nr. 4, tačiau tam bendrija turėjo pateikti šildymo vėdinimo projekto kopiją, namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto kopiją, Energetikos inspekcijos pažymą, susitarti dėl duomenų deklaravimo – perdavimo ir kiekvieną mėnesį pateikti bute įrengtų daliklių ir skaitiklių duomenis, tačiau tokie dokumentai bei duomenys ieškovui nebuvo teikiami, o neturint šių duomenų ir tik gavus informaciją apie name įrengtus daliklius, ieškovas taikyti minėtų metodų kartu neturėjo galimybės, todėl šilumos energiją skirstė pagal metodą Nr. 4. Atsakovo priešieškinyje suskaičiuota suma yra neteisinga, nes pagal metodą Nr. 6 turi būti skaičiuojamas pastato šilumos kiekis bendrosioms reikmėms bei išsiskiriantis nuo bute ar kitoje patalpoje įrengtų šildymo vamzdynų, tuo tarpu, atsakovas paskaičiavo tik šilumos kiekį pastato bendrosioms reikmėms.

Atsiliepimas

Atsakovas J. M. atsiliepimu su ieškovo ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti, pripažinti, kad ieškovas netinkamai taikė metodą Nr. 4 bei įpareigoti ieškovą perskaičiuoti jam priklausančiam butui priskirtos šilumos kiekį pagal metodą Nr. 6. (1 t., b. l. 34-37). Pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovo 664,69 Eur permoką už jam priklausančiam butui priskirtos šilumos kiekį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priešieškinyje nurodė, kad ieškovas atsakovo butui priskirtos šilumos kiekį nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. apskaičiavo taikydamas netinkamą, t. y. pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrenginių atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų neatitinkantį metodą. Dėl netinkamo metodo taikymo atsakovo butui priskirtos šilumos kiekis yra kur kas didesnis nei turėtų būti, dėl to už ieškovo atsakovui teikiamas paslaugas yra susidariusi 664,69 Eur permoka. Su ieškovu dėl namui teikiamos šilumos apskaitymo metodikos taikymo deramasi nuo 2015 m. spalio mėnesio, kai buvo baigta daugiabučio namo, kuriame yra ir jam priklausantis butas, renovacija (modernizacija). Namo renovacijos projektavimo sąlygas išdavė pats ieškovas, su ieškovu buvo suderintas ir jo patvirtintas atnaujinimo (modernizavimo) projektas, pagal kurį jam priklausančiam butui Nr. (duomenys neskelbtini) bei butui Nr. (duomenys neskelbtini) įrengta individuali apskaitos sistema. 2015 m. spalio 19 d. DNSB (duomenys neskelbtini) nutarė visą per ataskaitinį mėnesį suvartotą šilumos kiekį, nustatytą pagal pastato įvade įrengtus atsiskaitomojo šilumos prietaiso rodmenis, paskirstyti (išdalinti) pastato savininkams pagal 2005 m. liepos 22 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimo Nr. O3-41 metodus Nr. 5 ir Nr. 6, B variantą. Apie šį pasirinkimą ieškovas buvo informuotas, tačiau ieškovas 2015 m. spalio 29 d. raštu atsakė, kad DNSB (duomenys neskelbtini) pasirinkti metodai neatitinka teisės aktų ir informavo jog, kol bus pasirinktas namo šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis šilumos paskirstymo metodas, suvartota šilumos energija bus skirstoma pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19 patvirtintą Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4. Ieškovo vienašališkai parinktas metodas Nr. 4 yra standartinis visiems seniems daugiabučiams su vienvamzde šildymo sistema ir yra netinkamas renovuotam namui, kuriame po renovacijos daliai būtų įdiegta daliklinė šildymo apskaitos sistema, o dviems butams įrengti individualūs šilumos apskaitos skaitikliai, todėl ieškovas, kol gyventojai nepasirenka taikytino metodo, turėjo pareigą kreiptis į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisiją dėl šilumos paskirstymo metodo suderinimo. DNSB (duomenys neskelbtini) ieškovui 2016 m. vasario 24 d. persiuntė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. sausio 19 d. raštą Nr. R2-(ŠP)-203 „Dėl šilumos paskirstymo metodo taikymo“, kuriame komisija pasisakė dėl panašios į ginčo atveju situacijos, tačiau ieškovas į šį raštą iš esmės nesureagavo, o tik atsakė, kad nėra pagrindo vadovautis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išaiškinimu, nes jis neatitinka atsakovo faktinės situacijos ir tik kilus ginčui tarp šalių dėl atsakovo tariamo įsiskolinimo už butui priskirtą šilumą, ieškovas 2018 m. rugsėjo 7 d. išsiuntė DNSB (duomenys neskelbtini) raštą, prašydamas pateikti šilumos paskirstymo metodo parinkimui reikiamus dokumentus. Mano, kad ginčo laikotarpiu ieškovas jam šilumos energiją turėjo skirstyti taikydamas metodą Nr. 6, pagal kurį jo prievolė sudarė 18 procentų nuo šilumos tiekėjo pateiktos sumos. Ginčo laikotarpiu už suteiktas šildymo paslaugas jis yra sumokėjęs 895,21 Eur, atsakovo prievolė taikant metodą Nr. 6 turėjo būti 230,52 Eur, todėl atsakovo sumokėta 664,69 Eur suma laikytina jo permoka už ieškovo suteiktas paslaugas (1 t., b. l. 82-90).

Trečiasis asmuo DNSB (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį, kuriuo prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir tenkinti atsakovo priešieškinį. Nurodė, kad byloje nėra tiesioginio rašytinio įrodymo, jog DNSB (duomenys neskelbtini) per 10 darbo dienų pateikė šilumos tiekėjui nustatyta tvarka įformintą statinio statybos užbaigimo dokumentą, tokio dokumento neturi ir DNSB (duomenys neskelbtini), tačiau mano, kad ieškovo konkliudentiniai veiksmai – nuo 2015 m. spalio mėn. susirašinėjimo su DNSB (duomenys neskelbtini) turinys – patvirtina, kad šį dokumentą ieškovas turėjo. Ieškovas apie tai, kad statybos užbaigimo akto neva negavo, pareiškė tik teismui pradėjus nagrinėti bylą ir apie tai neužsiminė nė viename savo rašte nuo pat namo renovacijos pabaigos, apie kurią ieškovas žinojo, todėl ieškovo argumentas, kad jis negalėjo tinkamai skaičiuoti butams priskiriamos šilumos yra nepagrįstas. Pastato statybos užbaigimo dokumentas po renovacijos buvo surašytas 2015 m. gruodžio 30 d., todėl mano, kad ieškovas turėjo pareigą skaičiuoti butams priskiriamos šilumos kiekį pagal metodą, kuris labiausiai atitinka name įdiegtus šildymo sistemos apskaitos prietaisus, vėliausiai nuo šios dienos (2 t., b. l. 23-24).

Teismo posėdyje atsakovas ir trečiojo asmens DNSB (duomenys neskelbtini) atstovas J. M. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, palaikė priešieškinio reikalavimus ir prašė atsiliepimuose bei priešieškinyje išdėstytų aplinkybių pagrindu priešieškinį tenkinti, o ieškovo ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad pagal Šilumos ir vartojimo taisyklių 29 punktą taikomas šilumos paskirstymo metodas turi atitikti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos ir jos prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų tipą bei įrengtus šilumai paskirstyti naudojamus apskaitos prietaisus. 2015 m. bendravo su ieškovo atstovais dėl metodo parinkimo, pateikė ieškovui renovacijos šildymo, vėdinimo projektą, remiantis šiuo projektu jam buvo nurodyti, kokie metodai galėtų būti taikomi, šiuos metodus gyventojai ir pasirinko, tačiau ieškovas atsisakė juos taikyti ir nepateikė informacijos, kaip bendrijai reikia elgtis. Jis, kaip šilumos vartotojas, visą informaciją, kurios prašė ieškovas yra pateikęs. Bendrija 2015 m. spalio mėn. ieškovui pateikė Energetikos inspekcijos pažymą, dėl metodo parinkimo renovacijos metu konsultavosi su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija, kuri 2016 m. telefonu nurodė nieko nedaryti, nes nuo 2017 m. liepos mėnesio įsigalios nauji patvirtinti metodai, kurie bus tinkami ir jų namui. Po 2017 m. metodo taikymas nepasikeitė, kreipėsi į ieškovą dėl metodo pakeitimo, tačiau ieškovas detaliai ko reikia, kad būtų pakeistas metodas, nepaaiškino. Iškilus šiam ginčui, jis kaip bendrijos pirmininkas 2018 m. rugpjūčio mėnesį kreipėsi į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisiją dėl metodo taikymo, kurios pateiktą atsakymą persiuntė ieškovui. Ieškovas gavęs šį atsakymą pradėjo siųsti raštus, nurodydamas, kokių papildomų dokumentų jam reikia, visus reikiamus dokumentus pateikė ieškovui 2018 m. spalio 29 d.

Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (1 t., b. l. 178). Byloje pateikta papildoma išvada, kad tinkamo šilumos paskirstymo metodo parinkimas priklauso nuo name (duomenys neskelbtini), įrengtos šildymo, karšto vandens tiekimo ir šilumos apskaitos sistemos tipo bei nuo to, ar minėti duomenys ar jų pakeitimai buvo pateikti ieškovui. Jeigu minėto namo valdytojas neinformavo ieškovo apie atliktą namo šildymo sistemos pertvarkymą (šilumos daliklių įrengimą) ir ieškovas neturėjo duomenų, jog minėtame name įrengta šilumos daliklių sistema, name pagrįstai buvo taikomas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-183 patvirtintas „Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis priskirstymo metodas Nr. 4“. Jeigu ieškovas buvo tinkamai informuotas apie minėtame name šildymo sistemos pertvarkymą (šilumos daliklių įrengimą), nuo minėtos informacijos gavimo namui kartu su metodu Nr. 4 turėtų būti taikomas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-183 patvirtintas „Šilumos šildymui priskirstymo dalikliai metodas Nr. 6“, kaip labiausiai namo šildymo ir šilumos apskaitos sistemą atitinkantis šilumos paskirstymo metodas. Ieškovo atliktas šilumos kiekio skirstymas ir mokesčių paskaičiavimas atsakovui ginčo laikotarpiu atitinka metodo Nr. 4 nuostatas ir yra aritmetiškai/matematiškai teisingas (1 t., b. l. 163-166).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškovo atstovės, atsakovo ir trečiojo asmens atstovo paaiškinimais, bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas tiekia centralizuotai gaminamą šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), kuriame yra atsakovui J. M. nuosavybės teise priklausantis butas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 4-5). Šalys nėra sudariusios rašytinės šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties, tačiau atsakovui priklausantis butas nėra atjungtas nuo šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų, jis priima ieškovo teikiamą paslaugą, todėl laikytina, kad tarp šalių yra susiklostę faktiniai sutartiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovui atsiranda pareiga sumokėti už ieškovo tiekiamą šilumos energiją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.71 straipsnis, 6.160 straipsnio 1 dalis, 6.384 straipsnio 1 dalis). Ieškovas iki 2018 m. lapkričio mėnesio Name suvartotą šilumos energiją skirstė pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-183 patvirtintą „Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodą Nr. 4“ (toliau – Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4) ir už laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. suvartotą šilumos energiją atsakovui pateikė sąskaitas 372,31 Eur sumai, kurių atsakovas neapmokėjo (1 t., b. l. 26-27). Name 2015 m. gruodžio 30 d. buvo užbaigti namo atnaujinimo (modernizavimo) statybos darbai, kuriais buvo pertvarkyta ir Namo šildymo sistema, pagal kurią Name dalyje butų buvo įrengti šilumos dalikliai ir dviejuose butuose – individualūs šilumos skaitikliai (1 t., b. l. 38, 39-41). Atsakovas nurodo, kad Name pertvarkius šildymo sistemą, ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, privalėjo pakeisti taikytą šilumos paskirstymo metodą, atitinkantį Namo šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, todėl atsisako apmokėti ieškovo pateiktas sąskaitas ir mano, jog laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. yra susidariusi 664,69 Eur permoka, kurią prašo priteisti. Taigi, nagrinėjamu atveju tarp šalių iš esmės kilo ginčas dėl ieškovo taikyto Šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 pagrįstumo atlikus Namo atnaujinimą (modernizavimą).

Šilumos paskirstymo vartotojams pagrindas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Pastato bendraturčiams nepriėmus sprendimo dėl šilumos paskirstymo metodo pasirinkimo, šilumos paskirstymo metodą, labiausiai atitinkantį pastato šildymo ir karšto vandens sistemos tipą bei šilumos pirkimo – pardavimo vietoje ir (ar) ties tiekimo – vartojimo riba įrengtus atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, iš Komisijos rekomenduojamų šilumos paskirstymo metodų parenka šilumos tiekėjas (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad šilumos paskirstymo metodo pakeitimo tvarka nėra atskirai reglamentuojama. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visų pirma patys šilumos vartotojai turėtų būti suinteresuoti geresnio šilumos paskirstymo metodo paieška ir nustatymu, todėl bendru sutarimu priėmę sprendimą dėl šilumos paskirstymo metodo pakeitimo, turėtų informuoti šilumos tiekėją ar taikytiną metodą suderinti su Komisija, o tais atvejais, kai šilumos vartotojai nepasirenka kito metodo, bet pagal faktinius duomenis matyti, kad taikomas šilumos paskirstymo metodas neatitinka šildymo sistemos ypatumų, tinkamiausio šilumos paskirstymo metodo parinkimas yra šilumos tiekėjo pareiga, o jeigu jis tokios pareigos nevykdo, šilumos vartotojas gali įrodinėti netinkamo šilumos paskirstymo metodo taikymą ir reikalauti tinkamo šilumos paskirstymo metodo parinkimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-916/2016, 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334-687/2017). Nagrinėjamu atveju Komisijos pateiktos papildomos išvados 1.1 punkte pažymėta, kad tinkamo šilumos paskirstymo metodo parinkimas priklauso nuo Name įrengtos šildymo, karšto vandens tiekimo ir šilumos apskaitos sistemos tipo bei nuo to, ar minėti duomenys ar jų pakeitimai buvo pateikti šilumos tiekėjui – ieškovui. Jeigu pastato valdytojas neinformavo ieškovo apie atliktą pastato šildymo sistemos pertvarkymą (šilumos daliklių įrengimą) ir ieškovas neturėjo duomenų, kad pastate įrengta šilumos daliklių sistema, pastate pagrįstai buvo taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4. Tuo atveju, jeigu ieškovas buvo tinkamai informuotas apie pastato šildymo sistemos pertvarkymą (šilumos daliklių įrengimą), nuo minėtos informacijos gavimo pastatui kartu su Šilumos paskirstymo metodu Nr. 4 turėtų būti taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 6, kaip labiausiai pastato šildymo ir šilumos apskaitos sistemą (kai daugumoje pastato butų įrengti šilumos dalikliai) atitinkantis šilumos paskirstymo metodas (1 t., b. l. 165). Ieškovo atstovė teismo posėdyje parodė, kad ieškovui buvo žinoma, jog Name yra vykdoma renovacija, tačiau jokių Namo šildymo sistemos pertvarkymo užbaigimą patvirtinančių dokumentų, iš kurių ieškovas būtų turėjęs aiškią informaciją, kaip yra pakeista Namo šildymo sistema, ar ji yra pakeista tinkamai, trečiasis asmuo ar atsakovas ieškovui ginčo laikotarpiu nepateikė, todėl ieškovas neturėjo jokio pagrindo keisti iki tol Name taikyto šilumos paskirstymo metodo. Atsakovas bei trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje teigė, kad ieškovui buvo pateikti visi atsakovo manymu reikiami dokumentai, be to, nuo 2015 m. trečiasis asmuo su ieškovu susirašinėjo dėl Namui taikytino metodo, dėl ko ieškovas privalėjo pats reikalauti pateikti reikiamus trūkstamus dokumentus, su Komisija derinti Namui tinkamą šilumos paskirstymo metodą, tačiau ieškovas tinkamo šilumos paskirstymo metodo netaikė, o trečiajam asmeniui teikė neišsamią informaciją, nepaaiškino šilumos paskirstymo metodo pasirinkimo procedūros, atsakinėjo į paklausimus, prašymus, siekdamas nekeisti šilumos paskirstymo metodo, tokiu būdu netinkamai vykdė savo kaip šilumos tiekėjo pareigas, kas lėmė, jog į atsakovo butą tiekta šilumos energija nepagrįstai buvo paskirstoma pagal Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4. Su nurodytais atsakovo bei trečiojo asmens atstovo argumentais teismas neturi pagrindo sutikti. Bylos medžiaga nustatyta, kad Valstybinės energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2015 m. spalio 15 d. išdavė Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą Nr. 17ĮP2-127680, patvirtinančią, kad DNSB (duomenys neskelbtini) Namo šilumos punktas ir šildymo bei karšto vandens sistemos atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį (1 t., b. l. 38). Namo atnaujinimo (modernizavimo) darbai užbaigti 2015 m. gruodžio 30 d. (1 t., b. l. 39-41). Iš 2015 m. spalio 19 d. DNSB (duomenys neskelbtini) protokolo Nr. 2015/10/19-1 matyti, kad Namo butų savininkai nutarė visą suvartotą per ataskaitinį mėnesį šilumos kiekį, nustatytą pagal pastato įvade įrengtus atsiskaitomojo šilumos prietaiso rodmenis, paskirstyti (išdalyti) Namo savininkams pagal Komisijos nutarimus: 1) pagal 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-41 patvirtintą metodą Nr. 5 skaičiuoti butams Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), turintiems individualią apskaitą; 2) likusiems butams, turintiems daliklinę apskaitą, skaičiuoti pagal 2011 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. O3-275 patvirtintą metodą Nr. 6, B variantą (1 t., b. l. 42-43). Ieškovo 2015 m. spalio 29 d. raštas Nr. 9.3-647 „Dėl šilumos paskirstymo metodų“ patvirtina, kad ieškovas informaciją apie DNSB (duomenys neskelbtini) pasirinktus šilumos paskirstymo metodus gavo 2015 m. spalio 20 d. Ieškovas atsakydamas į gautą informaciją, trečiajam asmeniui DNSB (duomenys neskelbtini) nurodė, jog Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297, nėra numatyta galimybė bendrijos pasirinktą metodą Nr. 6 taikyti kartu su metodu Nr. 5, kadangi bendrijos pasirinkti šilumos paskirstymo metodai neatitinka teisės aktų nuostatų bei pasiūlė pakartotinai inicijuoti DNSB (duomenys neskelbtini) narių susirinkimą dėl šilumos paskirstymo metodo pasirinkimo Name pagal galiojančius teisės aktus. Paaiškino, kad DNSB (duomenys neskelbtini) turi teisę ne tik pasirinkti Komisijos patvirtintą šilumos paskirstymo metodą, bet ir pateikti Komisijai derinti savo parengtą šilumos paskirstymo metodą, o kol bus pasirinktas namo šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis šilumos paskirstymo metodas, Name suvartotą šilumos energiją skirstys pagal Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4. Be to, nurodė, kad dėl šilumos paskirstymo metodų taikymo sprendžia Komisija ir paprašė apie namo bendrasavininkų priimtus sprendimus informuoti šilumos tiekėją (ieškovą). Iš aptartame rašte DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininko V. D. atliktos rašto gavimo žymos matyti, kad bendrija šį raštą gavo 2015 m. spalio 30 d. (1 t., b. l. 44-45). DNSB (duomenys neskelbtini) 2016 m. vasario 24 d. elektroniniu laišku pateikė ieškovui Komisijos 2016 m. sausio 19 d. raštą Nr. R2-(ŠP)-203, kuriame aptartas pareiškėjos, gyvenančios Vilniuje, prašymas dėl pastate suvartotos šilumos energijos paskirstymo teisėtumo (1 t., b. l. 64-66, 69). Ieškovas 2016 m. vasario 29 d. elektroniniu laišku atsakydamas į šį laišką trečiajam asmeniui nurodė, kad pateiktame Komisijos išaiškinime nurodyta situacija neatitinka Name esamos faktinės situacijos, todėl šiuo Komisijos išaiškinimu neturi pagrindo vadovautis bei paragino bendriją kuo skubiau Komisijai teikti derinimui šilumos paskirstymo metodą, visiškai atitinkantį bendrijos namo šildymo sistemą bei Name įrengtus apskaitos prietaisus. Paaiškino, kad suderinus naują šilumos paskirstymo metodą bei apie tai informavus šilumos tiekėją (ieškovą), ieškovas užsakys bei įdiegs naujo šilumos paskirstymo metodo įgyvendinimui reikalingą skaičiavimo programą, o kol bus pasirinktas/suderintas su Komisija šilumos paskirstymo metodas, Name suvartotą šilumos energiją skirstys pagal Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 (1 t., b. l. 69). Nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. pasikeitus Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklėms, ieškovas Namo butų savininkams išplatino informaciją apie pasikeitusius Šilumos paskirstymo metodus, kurioje be kita ko pranešė, jog pageidaujant keisti metodą, reikia susisiekti su šilumos tiekėjo klientų aptarnavimo padaliniu (1 t., b. l. 71). Taigi, iš aukščiau aptarto ieškovo bei trečiojo asmens DNSB (duomenys neskelbtini) susirašinėjimo matyti, kad trečiasis asmuo siekė, jog Name būtų pakeistas taikomas šilumos paskirstymo metodas, tuo tarpu ieškovas į visus trečiojo asmens paklausimus atsakė aiškiai nurodydamas, kokių veiksmų bendrija turi imtis, jog šilumos paskirstymo metodas būtų pakeistas. Duomenų, jog trečiasis asmuo ginčo laikotarpiais įvykdė ieškovo nurodymus dėl metodo pasirinkimo ir jo suderinimo su Komisija, ar ieškovui pateikė Namo atnaujinimo (modernizavimo) dokumentus, reikalingus šilumos paskirstymo metodui pakeisti, byloje nėra. Nors ieškovas pirmą kartą apie Name galimai dalyje butų įrengtus daliklius, o dviejuose butuose – individualius skaitiklius sužinojo 2015 m. spalio 20 d. DNSB (duomenys neskelbtini) pateikus 2015 m. spalio 19 d. protokolą dėl šilumos paskirstymo metodų pasirinkimo, tačiau tuo metu Namo atnaujinimo (modernizavimo) statybos darbai dar nebuvo baigti, statybos užbaigimo aktas neišduotas, todėl ieškovas vien tik šiame protokole nurodyta informacija, neturint dokumentų patvirtinančių tinkamą Namo šildymo sistemos pertvarkymą bei statybos (namo atnaujinimo (modernizavimo) užbaigimą, savo iniciatyva keisti Šilumos paskirstymo metodo neturėjo pagrindo. Šios aplinkybės nepaneigia ir atsakovo 2017 m. spalio 16 d. ieškovui pateiktas prašymas dėl jam priklausančio buto atjungimo nuo pastato centralizuotos šildymo sistemos (1 t., b. l. 46), kadangi jame jokios informacijos apie Namo šildymo sistemos pertvarkymą bei užbaigtą namo atnaujinimą (renovaciją) nėra, prie šio prašymo jokie dokumentai, susiję su namo atnaujinimo (renovacijos) pabaiga, nepridėti. Atsakovas teismo posėdyje tvirtino, kad prieš renovaciją ieškovui buvo pateiktas renovacijos projektas, o atlikus Namo renovaciją 2015 m. spalio mėnesį – Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma, kurių pagrindu ieškovas buvo informuotas apie Namo šildymo sistemos pertvarkymą, tačiau įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes teismui, nepateikė (CPK 178 straipsnis), o iš byloje esančių duomenų galima spręsti, jog Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos komisijos 2015 m. spalio 15 d. Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą Nr. 17ĮP2-127680 bei 2015 m. gruodžio 30 d. Statybos užbaigimo aktą ieškovas gavo po 2018 m. birželio 20 d., kuomet teismas šiuos dokumentus kartu su atsiliepimu išsiuntė ieškovui (1 t., b. l. 47), t. y. po šalių nurodytų ginčo laikotarpių. Įvertinus nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad atsakovas bei trečiasis asmuo neįrodė, jog ginčo laikotarpiais ieškovui buvo pateikti duomenys, patvirtinantys Namo šildymo sistemos pertvarkymą (CPK 185 straipsnis), todėl pripažintina, kad ieškovas ginčo laikotarpiais pagrįstai taikė Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4.

Teismas nesutinka ir su atsakovo argumentais, jog ieškovas kaip šilumos tiekėjas privalėjo derinti su Komisija šilumos paskirstymo metodą bei savo iniciatyva gauti su namo renovacija susijusius ir metodo parinkimui reikalingus dokumentus. Pagal Komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. O3-121 patvirtintų „Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių“ (2015 m. kovo 4 d. nutarimo Nr. O3-206 redakcija) 1.2, 2.2, 10, 13, 18.3 punktus bei šių taisyklių redakcijos, galiojančios nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d., V skyriaus (11, 13, 14, 18 punktai) matyti, kad būtent šilumos vartotojams tenka pareiga teikti ir derinti su Komisija šilumos paskirstymo metodą, ką iš esmės ieškovas ir nurodė rašytiniuose atsakymuose trečiajam asmeniui DNSB (duomenys neskelbtini). Be to, pagal šalių vykusio komunikavimo metu (po namo renovacijos atlikimo) galiojusių Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Taisyklės, 2015-05-05 įsakymo Nr. 1-119 redakcija) 102 punktą baigęs inžinerinių sistemų (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo) pertvarkymo darbus, pastato savininkas privalėjo gauti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetiko ministerijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą bei teisės akte (Taisyklių 1 priedo 32 punktas) nustatyta tvarka gauti baigtų pertvarkyti pastato šilumos įrenginių ir statinio pripažinimo tinkamais naudoti aktą ir jų kopijas pateikti šilumos tiekėjui. Taisyklių 103 punkte nustatyta, kad nuo Taisyklių 102 punkte nurodytos pažymos pasirašymo datos, jeigu šalių susitarimu šilumos pirkimo – pardavimo sutartyje nenustatyta kitaip, pastato ir kitų patalpų inžinerinės sistemos (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo) pripažįstamos pertvarkytomis. Pagal dabar galiojančių Taisyklių 102 punktą baigęs šilumos įrenginių rekonstravimo darbus, pastato savininkas privalo gauti teisės akte (Taisyklių 1 priedo 34 punktas) nustatyta tvarka įformintą statinio statybos užbaigimo dokumentą ir jo kopiją ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pateikti atsakingam už šilumos ūkį asmeniui ar prižiūrėtojui ir šilumos tiekėjui, o pagal šių Taisyklių 103 punktą pastato ir kitų patalpų šilumos įrenginiai pripažįstami pertvarkytais nuo Taisyklių 102 punkte nurodyto statinio statybos užbaigimo dokumento išdavimo ar surašymo. Taisyklių 93 punkte numatyta, kad atliekant daugiabučio namo (viso pastato) šilumos įrenginių modernizavimą, pertvarkymą, atjungimą ir (ar) prijungimą prie šilumos perdavimo tinklų, nurodytas pastato savininko funkcijas vykdo ir darbus organizuoja valdytojas, t. y. trečiasis asmuo DNSB (duomenys neskelbtini) (Taisyklių 8 punktas). Taigi, tiek pagal ankstesnės redakcijos, tiek pagal dabar galiojančias Taisykles, būtent, trečiasis asmuo DNSB (duomenys neskelbtini) privalėjo gauti atitinkamus dokumentus ir juos pristatyti šilumos tiekėjui. Kaip jau minėta, byloje neįrodyta, jog Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo 2015 m. spalio 15 d. Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma Nr. 17ĮP2-127680 (1 t., b. l. 38) bei 2015 m. gruodžio 30 d. statybos užbaigimo aktas (1 t., b. l. 39-41) ginčo laikotarpiais buvo pateikti ieškovui, todėl šilumos vartotojai teisės aktų nustatyta tvarka neišreiškę valios dėl tinkamo šilumos paskirstymo metodo pakeitimo bei neatlikę reikiamų procedūrų (nepateikę ieškovui būtinų dokumentų, kurių pagrindu ieškovui kiltų pareiga keisti taikoma šilumos paskirstymo metodą), negalėjo tikėtis savaiminio šilumos paskirstymo metodo pakeitimo.

Teismui konstatavus, kad ieškovas ginčo laikotarpiais pagrįstai Namui taikė Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, atsakovas turi prievolę sumokėti ieškovui už suvartotą šilumos energiją, paskaičiuotą pagal minėtą metodą (CK 6.384 straipsnio 1 dalis, 6.388 straipsnis), išvadą teikianti institucija pavirtino, kad ieškovo atliktas šilumos kiekio skirstymas ir mokesčių paskaičiavimas atsakovui ieškovo nurodytu ginčo laikotarpiu atitinka Šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 nuostatas ir yra aritmetiškai/matematiškai teisingas (1 t., b. l. 26-27), tuo pagrindu ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistina laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. susidariusi 372,31 Eur skola (CK 1.71, 6.1, 6.2, 6.63, 6.205 straipsniai, 6.388 straipsnio 1 dalis), o atsakovo priešieškinis atmestinas.

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalies nuostatas, skolininkas, praleidęs prievolės įvykdymo terminą, privalo sumokėti įstatyme numatytą pinigų sumą (delspinigius). Atsakovas laiku neatsiskaitęs už tiektą šilumos energiją, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimą Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ privalo mokėti 0,04 proc. delspinigius nuo priklausančios mokėti sumos už kiekvieną pavėluotą dieną, tuo pagrindu iš atsakovo priteistina 6,47 Eur delspinigių už laiku neapmokėtą šilumos energiją. Tokiu būdu, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina iš viso 378,78 Eur skola. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. balandžio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškinys tenkinamas visiškai, priešieškinis atmestas, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistinas 20,00 Eur žyminis mokestis bei valstybės naudai 36,02 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 263-268, 269, 270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo UAB „Litesko“, veikiančio per filialą „Druskininkų šiluma“, įmonės kodas 110818317, filialo kodas 110896312, naudai 378,78 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų 78 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 378,78 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. balandžio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20,00 Eur (dvidešimties eurų) žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 36,02 Eur (trisdešimt šešių eurų 2 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėja Džiuginta Plukienė