Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Bagdžiūtė

supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), teistas Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. liepos 6 d. nutartimi pasiųstas atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės, 2019 m. spalio 14 d. bausmė atlikta, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. S., smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui (broliui), o būtent – 2020 m. lapkričio 2 d. apie 21.57 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kuriuose gyvena kartu su broliu R. S., žodinio konflikto metu, tyčia rankos kumščiu sudavė ne mažiau du smūgius R. S. į veido sritį, padarydamas jam veido sumušimą, pasireiškusį skausmingumu minkštųjų audinių patinimu – nukentėjusiajam R. S. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalimi, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

3. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016). Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 straipsnio 2 dalis).

4. Kaltinamojo E. S. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina bylos įrodymų visuma.

4.1. Kaltinamasis E. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino. Nurodė, kad 2020 m. lapkričio 2 d., vakare, jis kartu su broliu R. S., jo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį. Apie 22 val. tarp jo ir brolio kilo žodinis konfliktas. Dėl ko būtent kilo konfliktas neprisimena, kadangi abu buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio. Konflikto metu R. S. jam kelis kartus spjovė į veidą, jis dėl to supyko ir rankos kumščiu sudavė du smūgius R. S. į veidą. Po suduotų smūgių R. S. nenugriuvo. Sudavęs smūgius išėjo į kitą kambarį. Netrukus į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie patikrino jo neblaivumą, jį sulaikė. Konfliktas vyko R. S. sugyventinės A. akivaizdoje. Dėl savo padarytos nusikalstamos veikos jis nuoširdžiai gailisi, ketina savo brolio nuoširdžiai atsiprašyti (b. l. 92–95).

4.2. Nukentėjusysis R. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad E. S. yra jo brolis, jie kartu gyvena name, kurį nuomojasi kartu su sugyventine A. B., adresu – (duomenys neskelbtini). Brolis jo atžvilgiu smurtavo jau ne pirmą kartą. Jų tarpusavio santykiai yra geri, tačiau, kai brolis pavartoja alkoholio, jis tampa agresyvus ir be priežasties pradeda smurtauti jo atžvilgiu. 2020 m. lapkričio 2 d. vakare, apie 21.30 val., jis kartu su broliu vartojo alkoholį, jie abu buvo stipriai apsvaigę. Tarp jų kilo žodinis konfliktas – jie nepasidalijo alkoholio. Konflikto metu jis stovėjo prieš sėdintį brolį ir kelis kartus į jį spjovė, tačiau nepataikė. Šis jo poelgis E. S. labai supykdė. E. S. atsistojo ir rankos kumščiu sudavė jam du smūgius į veido sritį. Nuo suduotų smūgių jis nenugriuvo, tačiau pajautė labai didelį fizinį skausmą. Iš karto po to E. S. išėjo į kitą kambarį, o jis iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai patikrino jo ir E. S. neblaivumą bei iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Žandikaulio lūžio jam nenustatė, tačiau jis patyrė tik stiprią traumą. E. S. pretenzijų neturi, tik nori, kad šį kartą E. S. dėl savo nusikalstamos veikos padarymo atsakytų, civilinio ieškinio nereikš (b. l. 31–34, 39).

4.3. Liudytoja A. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad apie 21.55 val., tikslaus laiko neprisimena, adresu – (duomenys neskelbtini), namuose, jų miegamajame, įvyko žodinis konfliktas tarp E. S. ir R. S.. Ji neprisimena, dėl ko konfliktas įvyko. R. S. spjovė į veidą E. S., tačiau nepataikė. Tuomet E. S. iš kairės rankos sudavė du ar tris smūgius R. S. į dešinį žandą. E. S. stengėsi pataikyti į veidą ir į kaklą. R. S. iš burnos pradėjo bėgti kraujas, todėl jis iškart kvietė pagalbą telefonu (b. l. 74–76).

4.4. Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK Reagavimo skyriaus tyrėjo M. M. tarnybinio pranešimo duomenimis, apie 21.55 val. adresu – (duomenys neskelbtini), namų miegamajame, E. S. (2,33 prom. neblaivumas), žodinio konflikto metu, savo broliui R. S. (2,99 prom. neblaivumas) sudavė du kartus iš kairės rankos į dešinį žandą, prakirsdamas jam lūpas ir galimai sulaužydamas žandikaulį – tokiais veiksmais sukeldamas jam fizinį skausmą. E. S. sulaikytas dėl smurto artimoje aplinkoje (b. l. 1–3).

4.5. Įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros metu nustatytais duomenimis, įvykio vieta yra adresu –(duomenys neskelbtini). R. S. ir A. B. miegamajame, kur prie lovos įvyko konfliktas tarp brolių, grumtynių žymių nesimato. Svetainėje, ant grindų, matomi raudonos spalvos užkrešėję lašai, galimai kraujo. Apžiūrėjus R. S. sužalojimus, matomos užkrešėjusios krauju lūpos, kurios galimai yra prakirstos, daugiau išorinių sužalojimų ant R. S. nesimato. Daugiau pėdsakų ar objektų, turinčių reikšmės tyrimui, nėra (b. l. 11–18).

4.6. Medicininių dokumentų apžiūros metu nustatytais duomenimis, R. S. nustatytas veido sumušimas, pasireiškęs skausmingumu ir minkštųjų audinių patinimu. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėmis nurodomu metu, paveikus veido sritį kietais bukais daiktais, ne mažiau kaip vieną kartą. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 50).

4.7. Policijos registruojamų įvykių registro išrašo duomenimis, 2020 m. lapkričio 2 d. 21.57 val. pranešėjas R. S. pranešė, kad jį sumušė brolis, kuris šiuo metu yra šalia. R. S. pranešė, kad jam sumuštas veidas, prakirsta lūpa (b. l. 21–24).

4.8. 2020 m. lapkričio 2 d. 22.30 val. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest“ Nr. AFRM-0400 E. S. nustatytas 2,33 promilių neblaivumas (b. l. 77–80).

4.9. 2020 m. lapkričio 2 d. 22.35 val. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest“ Nr. AFRM-0400 R. S. nustatytas 2,99 promilių neblaivumas (b. l. 25–28).

Motyvuojamoji dalis

5. Taigi, pats kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo, liudytojos A. B. parodymai, procesinių veiksmų atlikimo metu užfiksuoti duomenys. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama E. S. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Įvykio metu kaltinamasis tyčia rankos kumščiu sudavė ne mažiau du smūgius broliui R. S. į veido sritį – dėl tokių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo E. S. veiksmai teisingai, vadovaujantis tokio pobūdžio bylose suformuota teismų praktika, kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismas sprendžia, kad E. S. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – broliui.

6. Prokurorė siūlo procesą baigti, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, ir skirti kaltinamajam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, taip pat skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. S. bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

7. Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 2 dalis). Teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme (BPK 41 straipsnis).

8. Nagrinėjamu atveju prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka (b. l. 122–123).

9. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

11. Įvertinęs aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, ilgesniam nei įstatyme numatytas laisvės apribojimo bausmės vidurkis, terminui – 1 metams 6 mėnesiams. Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis jau ne pirmą kartą teisiamas už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, smurtinio pobūdžio veika padaryta šeimos nario (brolio) atžvilgiu, kartu su bausme jam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė su nustatytu įpareigojimu (nustatytu laiku būti namuose) bei BK 72² numatyta baudžiamojo poveikio priemone, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama bei proporcinga.

12. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas kaltinamojo išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. lapkričio 2 d., 22.30 val. iki 2020 m. lapkričio 3 d. 11.22 val., vieną laikinajame sulaikyme kaltinamojo išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (b. l. 83–85, 96–97).

13. Šioje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 18,80 Eur žalos priteisimo iš kaltinamojo (b. l. 53–70). Kaltinamajam visiškai įvykdžius civilinio ieškinio reikalavimus – sumokėjus civiliniam ieškovui visą prašomą priteisti iš jo sumą (b. l. 71), procesas dėl šio ieškinio nutrauktinas.

14. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 99–101), paliktina galioti iki teismo baudžiamasis įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–422 straipsniais,

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. S. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. lapkričio 2 d. 22.30 val. iki 2020 m. lapkričio 3 d. 11.22 val., vieną laikinajame sulaikyme E. S. išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72² straipsniu, skirti E. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per 8 (aštuonių) mėnesių terminą (nustatytą terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos).

Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

E. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, – panaikinti.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.