Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Simona Čėsnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. R. ir valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

4. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. R. ir Z. R. (iki santuokos U.) 1961 m. birželio 17 d. sudarė santuoką. Gimimo liudijimai patvirtina, kad pareiškėja R. N. (iki santuokos R.) ir suinteresuotas asmuo V. R. yra D. R. ir Z. R. vaikai. Medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2025 m. balandžio 9 d., patvirtina, kad Z. R. mirė (duomenys neskelbtini), o mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 1980 m. lapkričio 17 d., patvirtina, kad D. R. mirė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad 1967 m. rugpjūčio 29 d. statinio priėmimo naudoti akto pagrindu pareiškėjos ir suinteresuoto asmens motinos Z. R. vardu, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens tėvams būnant santuokoje, buvo įsigytas nekilnojamas turtas: gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų taip pat matyti, kad Z. R. asmeninės nuosavybės teise priklausė žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), įsigytas 2001 m. vasario 20 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad jos ir suinteresuoto asmens V. R. motina Z. R. po jų tėvo D. R. mirties buvo su B. G. sudariusi naują santuoką, kuri buvo nutraukta Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad šalys santuokos nutraukimo momentu dalintino turto neturėjo. Pareiškėja taip pat nurodė, kad nors po tėvo D. R. mirties jų motina Z. R. nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau po sutuoktinio D. R. mirties liko gyventi jai ir jos sutuoktiniui priklausiusiame nekilnojamajame turte, 1992 m. vasario 20 d. sudarė testamentą, kuriuo visą turtą nurodė kaip savo ir jį lygiomis dalimis paliko savo vaikams, t. y. sutuoktinio palikimą priėmė faktiškai pradėdama turtą valdyti per įstatyme nustatytą terminą.

5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, o to paties straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

6. Kaip minėta, palikėjos Z. R. sutuoktinis D. R. mirė (duomenys neskelbtini), todėl ginčo teisiniams santykiams taikytinos 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso turtines sutuoktinių teises ir pareigas reglamentavusios teisės normos, galiojusios santuokos pasibaigimo metu, ir 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) paveldėjimą reglamentavusios teisės normos, galiojusios palikimo atsiradimo metu, taip pat 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis, reglamentuojantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 ir 4 dalys, 19 ir 38 straipsniai).

7. Kaip minėta, palikėja Z. R. ir palikėjas D. R. santuoką sudarė 1961 m. birželio 17 d. Turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu (1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1 ir 3 dalys). Todėl laikytina, kad sutuoktiniai nekilnojamą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo, naudojo ir valdė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

8. Pagal 1964 m. CK 573 straipsnio, kuris taikytinas nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams, 1 dalies 1 punktą mirusiojo sutuoktinė, buvo pirmos eilės įstatyminė įpėdinė. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalį šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pastebėtina, kad, nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010).

9. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodė, kad palikėją D. R. pragyvenusi sutuoktinė Z. R. liko gyventi santuokos metu įgytame nekilnojamajame turte, palikėjo turtu rūpinosi nuo palikimo atsiradimo momento, jį prižiūrėjo ir išlaikė, t. y. valdė palikėjo turtą kaip savo. Pareiškėja pateikė UAB „Kuršėnų vandenys“ išduotą pažymą, patvirtinančią, kad Z. R. vardu už objektui tiektas geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugas, esančiam (duomenys neskelbtini), įsiskolinimų nėra, bei pateikė UAB „Ignitis“ 2025 m. birželio 30 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, kuri išrašyta Z. R. vardu. Taip pat pateikė Z. R. 1992 m. vasario 20 d. sudarytą testamentą, 1992 m. vasario 20 d. patvirtintą Šiaulių rajono valstybinės notarinės kontoros notarės N. M. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo Z. R. nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis paliko pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui. Šiaulių rajono 1-ojo notarų biuro notarės N. M. 2025 m. gegužės 13 d. išduotame liudijime nurodyta, kad Šiaulių rajono 1-ajame notarų biure pradėta byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į 2025 m. balandžio 9 d. mirusios Z. R. palikimą. Byloje nėra įrodymų, jog palikėja Z. R. kaip nors atsisakė palikimo ar neketino palikimą sudarančiu nekilnojamuoju turtu naudotis kaip savo turtu. Suinteresuoti asmenys nurodė, kad neprieštarauja, jog būtų nustatytas pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turintis faktas. Todėl teismas, daro išvadą, kad pareiškėjos motina Z. R. priėmė savo sutuoktinio D. R. palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą.

10. Atsižvelgiant į tai, nustatytinas pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos motina Z. R. priėmė sutuoktinio D. R., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, kadangi nuo šio fakto nustatymo priklauso pareiškėjos turtinių teisių pasikeitimas, t. y. paveldėjimo teisės liudijimo gavimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis).

11. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 9,13 Eur ir didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl jos priteistinos iš pareiškėjos valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 ir 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po savo buvusio sutuoktinio D. R., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Priteisti iš pareiškėjos R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 9,13 Eur (devynių eurų 13 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, įrodymą pateikiant teismui.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.