Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (suinteresuotų asmenų) uždarosios akcinės bendrovės „Gerovės“ konservų fabrikas ir G. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-24189-819/2024 pagal pareiškėjo L. J. skundą dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 16 d. nutartimi pareiškėjo L. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, t. y. nutarė iki pareiškėjo L. J. 2024 m. rugpjūčio 7 d. skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu uždrausti antstoliui Robertui Vasiliauskui surašyti iš varžytinių Nr. 273049 pardavinėjamo pareiškėjui L. J. priklausančio nekilnojamojo turto – pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 378,73 kv. m, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,1500 ha, (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0599 ha, (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytinių aktą; kitoje dalyje prašymo netenkino.

6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas skundą dėl antstolio veiksmų pagrindė skunde išdėstytomis aplinkybėms apie jo suvokiamą antstolio areštuoto jo turto vertės nustatymo ydingumą, taip pat pateikė, jo nuomone, šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus.

10. Teismas nurodė, kad būtent ši laikinoji apsaugos priemonė atitiks civilinio proceso principus, taip pat užtikrins ne tik pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo pagal jo skundą dėl antstolio veiksmų įvykdymo realumą, bet ir abiejų vykdymo šalių teisių ir interesų pusiausvyrą – eliminavimą būtinybės antstoliui kartoti jau įsibėgėjusius turto pardavimo iš pirmųjų varžytinių veiksmus, jeigu pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, jį išnagrinėjus iš esmės, nebūtų pripažintas pagrįstu, be kita ko, įvertinus ir šioje byloje teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. priimtos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvus, jog realią turto kainą pagal teismų praktiką taip pat lemia pasiūlos ir paklausos dėsnis, kuris paprastai atsispindi varžytinių rezultate.

11. Teismas pažymėjo, jog vertinant suinteresuotų asmenų argumentus, kad pareiškėjo pasirinktas jo teisių gynybos būdas ne teikiant prieštaravimus antstoliui dėl Patvarkymu nustatytos areštuoto turto rinkos vertės, o teikiant skundą dėl Patvarkymo yra neleistinas pagal įstatymą, jie bus analizuotini nagrinėjant pareiškėjo pateiktą skundą dėl antstolio veiksmų iš esmės ir priimant galutinį procesinį sprendimą. Teismas nurodė, jog šiuo metu teigti, kad toks pareiškėjo pasirinktas jo teisių gynybos būdas yra akivaizdžiai neleistinas pagal įstatymą, teismas neturi pakankamo pagrindo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

12.2. Apeliantai pažymėjo, jog pareiškėjo skundas, kuris pateiktas dėl antstolio informacinio pobūdžio patvarkymo, net negali būti teisminio proceso dėl skundo dėl antstolio veiksmų dalykas, todėl pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka ir byla nutrauktina.

12.4. Mano, kad teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog yra tenkinama ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, kai byloje iš esmės nepasikeitė jokios teisiškai reikšmingos faktinės ir teisinės aplinkybės.

13.1. Suinteresuotų asmenų motyvas, kad pareiškėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje prašė tris kartus neturi jokios reikšmės. Aplinkybė, kad šioje byloje pareiškėjas jau buvo pateikęs prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o teismas tokio prašymo netenkino, savaime nereiškia, kad pareiškėjas su tokiu prašymu negalėjo į teismą kreiptis pakartotinai ir nereiškia, kad teismas, atsižvelgdamas į pasikeitusias / naujas aplinkybes, pareiškėjo pateiktus papildomus įrodymus, negalėjo priimti kitokio sprendimo. Pareiškėjas, pakartotinai prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kartu su prašymu pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad nepriklausomi ir kvalifikuoti nekilnojamojo turto vertintojai nustatė net 233 000 Eur didesnę pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto (gyvenamojo būsto) vertę, t. y. verčių skirtumas sudaro daugiau nei 33 procentus.

13.2. Teismas 2024-09-24 nutartyje iš esmės nurodė, kad pareiškėjo pasirinktas savo pažeistų teisių gynimo būdas iš esmės lemia įrodinėjimo pareigos turinį šioje byloje, tačiau, priešingai negu teigia suinteresuoti asmenys atskirajame skunde, teismas nenurodė, kad pareiškėjas būtų pasirinkęs aiškiai netinkamą savo pažeistų teisių gynimo būdą, dėl ko pareiškėjo skundas galėtų būti vertinamas prima facie nepagrįstu.

13.5. Byloje esant pakankamai duomenų ir įrodymų, kad ekspertizė turi esminių trūkumų, nulėmusių netinkamą pareiškėjui priklausančio turto vertės nustatymą, dėl ko pareiškėjui priklausančio turto vertė nustatyta net 33 proc. mažesnė, byloje yra pagrindas skundžiamą patvarkymą kaip neteisėtą ir nepagrįstą panaikinti.

13.6. Išieškotojų (suinteresuotų asmenų) poziciją, kad šiuo atveju pareiškėjas neva privalėjo pareikšti prieštaravimus dėl eksperto nustatytos turto vertės, paneigia teismų praktika, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis c. b. Nr. 3K-790/2009.

13.7. Pažymi, kad teismas nutartyje visiškai pagrįstai pastebėjo, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjo skundas byloje būtų atmestas kaip nepagrįstas, nebūtų būtinybės antstoliui kartoti jau įsibėgėjusius turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių veiksmus.

13.8. Nepagrįsti suinteresuotų asmenų teiginiai neva teismas, nutartimi pritaikęs CPK 145 str. 1 d. 6 p. numatytą laikinąją apsaugos priemonę, išėjo už skundo ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ribų. Teismas, nagrinėdamas byloje pareikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, turi teisę tiek prašymą tenkinti pilnai, tiek iš dalies. Šiuo atveju CPK 145 str. 1 d. 6 p. numatyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas imtis tam tikrų veiksmų (surašyti antstoliui turto pardavimo iš varžytynių aktą) – yra siauresnės apimties negu prašė pareiškėjas (išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, CPK 145 str. 1 d. 10 p.), todėl teismas priimdamas sprendimą taikyti siauresnės apimties laikinąją apsaugos priemonę neišėjo nei iš skundo, nei iš prašymo nagrinėjimo ribų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese (ne)pagrįstumo

16. Byloje nustatyta, kad antstolio Roberto Vasiliausko kontoroje užvestos vykdomosios bylos Nr. 0179/22/00384 ir Nr. 0179/22/00397, kuriose antstolis atlieka priverstinį skolų išieškojimą iš skolininko L. J. išieškotojų UAB „Gerovės“ konservų fabrikas ir G. Š. naudai. Vykdant išieškojimą turto arešto aktu buvo areštuotas turtas: Pastatas - Gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). 2024 m. liepos 18 d. antstolis priėmė patvarkymą, kuriuo, atlikus ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti (ekspertizės aktas Nr. E-24-06-26-L175, vertės nustatymo data 2024 m. birželio 26 d.), areštuoto turto rinkos vertę nustatė 470 000,00 Eur. Skolininkas 2024 m. rugpjūčio 7 d. pateikė antstoliui skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolio Roberto Vasiliausko 2024 m. liepos 18 d. patvarkymą Nr. S-24-179-15626 ir įpareigoti antstolį Robertą Vasiliauską iš naujo nustatyti areštuoto turto rinkos vertę, skiriant papildomą/pakartotinę ekspertizę. Antstolis 2024 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymu Nr. S-24-179-21789 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir skundą dėl antstolio veiksmų persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Be to, 2024 m. rugsėjo 17 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-24-179-22903 dėl Turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių paskelbimo.

17. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas L. J. pateikė teismui prašymą vykdymo proceso stadijoje taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo sprendimas pagal pareiškėjo skundą, sustabdyti pareiškėjui priklausančio turto, t. y. pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 378,73 kv. m, esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,1500 ha, (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0599 ha, (duomenys neskelbtini), pardavimą iš varžytynių. Pareiškėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę grindė tuo, jog turtas varžytynėse parduodamas už 376 000 Eur, t. y. 80 proc. antstolio nustatytos turto vertės, kurią pareiškėjas ginčija pateiktu skundu, todėl anot pareiškėjo, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius išieškojimo iš turto veiksmų tol, kol nėra patikrintas antstolio skundžiamo patvarkymo teisėtumas ir pagrįstumas bei, atitinkamai, nėra išspręstas klausimas dėl areštuoto turto vertės, kyla reali grėsmė pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui šioje byloje, be to, teismo sprendimo priėmimo dienai išieškojimas iš turto jau gali būti įvykęs / įvykdytas.

18. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.

19. Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog yra tenkinamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, nes byloje iš esmės nepasikeitė jokios teisiškai reikšmingos faktinės ir teisinės aplinkybės, kai teismas jau prieš tai 2024 m. rugsėjo 24 d. ir 2024 m. spalio 10 d. nutartimis netenkino pareiškėjo prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, be to, pareiškėjo naujai į bylą pateikta konsultacinė išvada areštuoto turto rinkos vertei pagrįsti yra tik informacinio – konsultacinio pobūdžio rašytinė nuomonė, o ne turto vertinimo dokumentas, kuriuo antstolis negalėtų remtis nustatydamas areštuoto turto rinkos vertę.

20. Pažymėtina, kad teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių tuo pagrindu, kad skundas preliminariai nepagrįstas, tik tuomet, jei yra reiškiamas akivaizdžiai nepagrįstas reikalavimas kai, pavyzdžiui yra pasirenkamas neleistinas ar aiškiai neįmanomas civilinių teisių gynybos būdas arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas procesiniame dokumente nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-120-464/2015). Taigi prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimas susideda iš dviejų stadijų, pirma, įsitikinama, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas pareiškėjui palankus sprendimas, o tuomet vertinama, ar egzistuoja poreikis užtikrinti tokį reikalavimą prašomomis priemonėmis. Preliminarus pareiškėjo pareikštų reikalavimų vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro prielaidą įvertinti ar egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas.

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje akcentavo preliminaraus skundo pagrįstumo sąlygą. Iš priimto procesinio sprendimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones spręstina, jog teismas laikė šią laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą įrodyta. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs skundą dėl antstolio veiksmų ir jo priedus sprendžia, kad skolininkas preliminariai pagrindė skundą procesine prasme – išdėstė skundo faktinį pagrindą, nurodė savo argumentus, pateikė prie skundo atitinkamus dokumentus, kurie, jo manymu, patvirtina pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Šioje procesinėje stadijoje negalima teigti egzistuojant akivaizdžius duomenis, kad skolininkas savo interesus gina aiškiai netinkamu būdu ar, kad teikia visiškai nemotyvuotą ir jokiais argumentais / faktinėmis aplinkybėmis / įrodymais nepagrįstą skundą, todėl vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas turėjo pagrindą svarstyti, ar yra poreikis užtikrinti skolininkui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

22. Kaip minėta, pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas skundo pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo procesiniam sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-368-943/2015). Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės taikė laikinąsias apsaugos priemones nustatęs antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtiną sąlygą, – kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas realiai pasunkės, t. y. pirmosios instancijos teismas nustatė, jog iš jau paskelbtų varžytinių pardavus turtą, skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimas pareiškėjui prarastų prasmę, nes siekiant susigrąžinti turtą, pareiškėjui tektų ginčyti Turto pardavimo iš varžytinių aktą.

23. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo teismo sprendimo tinkamą įvykdymą, status quo padėties išlaikymas. Teismas pažymi, jog teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės yra išimtinai procesinio pobūdžio priemonė, kuria yra siekiama procesinio tikslo – užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą ir (ar) išvengti situacijų, kai byloje priimto sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas.

24. Poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąlygoja vykdomo priverstinio išieškojimo specifika. Nagrinėjamu atveju priverstinai vykdomas turtinis išieškojimas nukreiptas į skolininko turtą, dėl kurio pardavimo antstolis buvo paskelbęs pirmąsias turto pardavimo varžytines.

25. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad realiam sprendimo įgyvendinimui užtikrinti nebuvo būtina stabdyti pačias jau vykstančias varžytines, nustatė, kad pakanka ir mažiau varžančių priemonių, todėl pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir vietoje laikinosios apsaugos priemonės – turto pardavimo iš varžytinių vykdymo procese sustabdymo, pritaikė kitą – draudimą antstoliui imtis tam tikrų veiksmų, t. y. iki pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu uždraudžiant antstoliui surašyti iš varžytinių pardavinėjamo pareiškėjui priklausančio turto varžytinių aktą.

26. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės ir jų apimtis parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Nurodyti proceso teisės principai, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimam teismo sprendimui, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdyti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti (CPK 17, 146 straipsniai). Kiekvienu atveju turi būti surasta pusiausvyra tarp būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybės užtikrinimo ir atsakovo teisių apsaugos. Konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą, mastą gali nulemti ir priežastys, susijusios su byloje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų dalyku, jų pobūdžiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-768/2008).

27. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent ši laikinoji apsaugos priemonė – draudimas imtis tam tikrų veiksmų (surašyti antstoliui turto pardavimo iš varžytynių aktą), užtikrins ne tik pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo pagal jo skundą dėl antstolio veiksmų įvykdymo realumą, bet ir abiejų vykdymo šalių teisių ir interesų pusiausvyrą – eliminavimą būtinybės antstoliui kartoti jau įsibėgėjusius turto pardavimo iš pirmųjų varžytinių veiksmus, jeigu pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, jį išnagrinėjus iš esmės, nebūtų pripažintas pagrįstu.

28. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė mažiau išieškojimo procesą ribojančias laikinąsias apsaugos priemones ir tokiu būdu užtikrino abiejų vykdymo šalių teisių ir interesų pusiausvyrą, todėl apeliantų motyvai, kad pirmosios instancijos teismas peržvengė tiek skundu pareikštų reikalavimų ribas, tiek prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo ribas, nes nesant pareiškėjo prašymo, nutarė taikyti kitą laikinąją apsaugos priemonę, atmestini kaip nepagrįsti.

29. Iš esmės pirmosios instancijos teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo užtikrintos sąlygos išlaikyti vykdomojoje byloje status quo (esamą padėtį), pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas įvertino, ar egzistuoja būtinosios jų taikymo sąlygos, todėl laikytina, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pagrįstai, ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

30. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Dėl bylos procesinės baigties

31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines situacijos aplinkybes, pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą iš dalies ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – draudimą imtis tam tikrų veiksmų (surašyti antstoliui turto pardavimo iš varžytynių aktą), todėl apeliantų atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

32. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.