- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-01-06
- Bylos Nr.
- II-42-1109/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01089-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- G. I., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos
- Pareiškėjas
- V. S.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.11.3Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka (ANK 646 str.)
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucijos) atstovei R. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. S. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto G. P. 2018 m. gegužės 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-11679-2018 (ROIK: 18082950868) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. S. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto G. P. 2018 m. gegužės 29 d. nutarimu pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, ir nubausta 60 Eur (šešiasdešimties eurų) bauda už tai, kad ji, vairuodama automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, keisdama važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, sukdama į kairę, apsisukdama iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, suko į kairę, apsisukinėjo ne nuo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto ir susidūrė su paskui važiuojančiu ir ją apvažiuojančiu automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo smūgio automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į stovintį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu apgadintos trys transporto priemonės, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101 ir 106 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose grąžinta iš naujo nagrinėti administracinio nusižengimo byla pagal 2018 m. birželio 15 d. pareiškėjos V. S. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto G. P. 2018 m. gegužės 29 d. nutarimo panaikinimo ir administracinio nusižengimo bylos teisenos pareiškėjos atžvilgiu nutraukimo.
Šalies argumentai
Pareiškėja V. S. skunde prašo panaikinti Institucijos 2018 m. gegužės 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-11679-2018 (ROIK: 18082950868) ir administracinio nusižengimo bylos teiseną jos atžvilgiu nutraukti.
Pareiškėja skunde teigia, jog ji kelių eismo taisyklių nepažeidė. Nurodo, jog 2018 m. balandžio 19 d. važiuodama Universiteto gatve, Akademijos miestelyje, Kauno rajone ji sustojo dešiniau (pagal įvykio schemą nuo kelio ašinės linijos iki automobilio priekinės ašies galėjo būti 3,2 m, o nuo galinės ašies – 4,3 m). Vadovavosi KET 107 punktu, kuriame nurodyta, kad, kai dėl savo gabaritų ar kitų priežasčių transporto priemonė negali apsisukti iš kraštinės padėties, sukti leidžiama ir ne nuo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Jos automobilio „Mercedes Benz“ E220, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apsisukimo spindulys yra 11,4 m, todėl apsisukti vadovaudamasi KET 106 punktu ji nebūtų galėjusi. Nutarime nurodytas žvyruotas kelkraštis yra siauras ir greičiau yra išvažinėta žalia veja, kuria nederėtų važinėti transporto priemonėmis. Važiuojamosios dalies plotis – 4,5 m, todėl jai būtų tekę gerokai užvažiuoti ant žalios vejos. Norėdama praleisti iš priešingos krypties artėjančius automobilius ir įsitikinti, kad bus saugu apsisukti ir ji nekliudys iš paskos važiuojantiems automobiliams, ji stabtelėjo. Sustojimo metu, jai iš paskos dideliu atstumu automobilių nebuvo. Jai stovint, iš galo, dideliu greičiu (galimai 70-80 km/h) atvažiavęs automobilis „Mercedes-Benz E200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas G. I., stabdė, staigiai keitė judėjimo kryptį į dešinę, o nepavykus sustoti rėžėsi į jos automobilio galinę dalį (sulankstytas kairys sparnas, automobilio kablio mechanizmas, nuo kėbulo deformacijų net ir dešinysis sparnas, sulaužytas galinis bamperis, išsiskleidė šoninės oro pagalvės). Nuo smūgio jos automobilis apsisuko beveik statmenai eismo krypčiai. Kadangi jos automobilis stovėjo, nutarime nurodyta pažeidimo esmė formuluojama nelogiškai, kadangi stovint susidurti su paskui važiuojančiu automobiliu nėra įmanoma. Šiuo atveju, pareiškėjos teigimu, nebuvo vertinimas G. I. saugaus atstumo nesilaikymas, ilgas stabdymo kelias, galimai ženkliai viršytas leistinas 40 km/h greitis, be to, pats G. I. pripažįsta viršijęs greitį ir važiavęs „tik 50 km/h“. Po susidūrimo, transporto priemonė „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su užspaustu priekiniu (vairuotojo pusės) ratu nesugebėjo sustoti ir atsitrenkė dar ir į už 10 metrų stovėjusį automobilį „BMW 530d“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo sąlygos buvo geros, kelio danga sausa.
Pareiškėjos vertinimu, atsižvelgiant į paties G. I. paaiškinimus, liudytojo G. G. parodymus ir visą bylos situaciją, yra pagrindas manyti, jog tai G. I. ženkliai viršijo leistiną greitį, pažeidė KET 126 punkto reikalavimą laikytis saugaus atstumo, KET 127 punkto reikalavimą važiuoti neviršijant leistino greičio, atsižvelgti į važiavo sąlygas ir kitus veiksnius, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numanomos kliūties ir, pamatęs jos vairuojamą transporto priemonę 50 m atstumu, nesiėmė tinkamų veiksmų eismo saugumui užtikrinti. Be to, iš įvykio vietos plano matyti, kad G. I. pažeidė KET 119 punktą, pagal kurį vairuotojas privalo važiuoti arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Taip pat pažeidė KET 117 punktą, kuris teigia, jog tuo atveju, kai yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija, skirianti priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos. Galimai dėl to, jog nebuvo laikomasi saugaus atstumo ir buvo viršytas greitis, G. I. nesugebėjo sustoti nei apvažiuoti pareiškėjos vairuojamos transporto priemonės. Be to, KET 137 punktas teigia, jog jeigu priekyje važiuojantis apsisukinėja, važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjos manymu, byloje, siekiant išaiškinti eismo įvykio mechanizmą, būtina skirti ekspertizę. Todėl prašo skirti byloje ekspertizę, jai skirtą nuobaudą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą jos atžvilgiu nutraukti (b. l. 2–7).
Atsiliepimas
Institucijos atstovas atsiliepime į V. S. skundą nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo netenkinti V. S. skundo, 2018 m. gegužės 29 d. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos priimtą nutarimą palikti nepakeistą. Pažymi, kad, kaip matyti iš Kauno apskrities VPK KPV pareigūno 2018 m. balandžio 19 d. tarnybinio pranešimo, įvykio vietoje automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas paaiškino, kad važiavo pagrindiniu keliu ir staiga apsisukinėjant kitam automobiliui „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be posūkio signalo, nespėjus sustabdyti transporto priemonės atsitrenkė į jo galinę dalį ir į šalia kelkraštyje stovėjusį automobilį BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja paaiškino, kad rodydama posūkio signalą apsisukinėjo pagrindinio kelio ir įvažiavimo į daugiabučių kiemus sankryžoje ir pajuto smūgį į galinę automobilio dalį. Įvykį matė G. G., kuris važiavo pagrindiniu keliu automobiliui „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš galo. G. I. savo paaiškinime nurodė, kad 2018 m. balandžio 19 d. važiavo su automobiliu „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Universiteto g. nuo Pilėnų g., sankryžos link Noreikiškių gyvenvietės. Priešais važiavęs automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) staiga pradėjo apsisukimo manevrą, be posūkio signalo. Kad išvengti tiesioginio smūgio į kairės pusės dureles, jis pasuko vairą į dešinę pusę ir atsitrenkė į kairės pusės galinį sparną. Nuo smūgio jo automobilis po to dar atsitrenkė į BMW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo kelkraštyje. V. S. savo paaiškinime nurodė, kad 2018 m. balandžio 19 d., apie 9.30 valandą, automobiliu „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Universiteto g. nuo Pilėnų g., link Noreikiškių. Pravažiavus Studentų g. ketino apsisukti. Sukimą į Studentų g. draudžia ženklai, tad pravažiavus toliau, prie dešinėje esančio įvažiavimo į kiemą, rodė kairį posūkio signalą. Automobilis stovėjo šiek tiek įstrižai važiuojamosios dalies. Nepradėjus judėti ji pajuto smūgį į automobilio kairės pusės galinę dalį. Nuo smūgio automobilis apsisuko. V. S. mano, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją apakino saulė ir jis jos nepastebėjo ir neišlaikydamas saugaus atstumo į ją atsitrenkė. Liudytojas G. G. savo paaiškinime nurodė, kad 2018 m. balandžio 19 d. Kauno rajone, Akademijoje Universiteto gatvė, iš dalies matė įvykusią avariją tarp automobilių „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jį aplenkė „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galimai viršijo greitį. Tada jis važiavo už jo ir išgirdo avariją, pažiūrėjęs pamatė, kad „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir dar į šalia stovėjusį automobilį BMW. Jam susidarė vaizdas, kad automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išsukinėjo iš šalutinio kelio į Studentų g. Paties avarijos momento jis nematė. Pažymima, kad administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nutarimas priimtas įvertinus byloje esančius įrodymus, nustatytas eismo įvykio aplinkybes, atsižvelgiant į abiejų automobilių išsidėstymą po eismo įvykio ir jų važiavimo trajektorijas prieš eismo įvykį, liudytojo ir eismo dalyvių paaiškinimus, nutarimą prašo palikti nepakeistą (b. l. 14-15).
Skundą padavusi ir administracine nuobauda nubausta V. S. 2018 m. liepos 19 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad savo skundą palaiko ir prašo jį tenkinti. 2018 m. balandžio 19 d. įvyko eismo įvykis, dėl kurio ji pripažinta kalta. Su policijos sprendimu nesutinka. Minėtą dieną 9 valandą ryto važiavo Universiteto gatve, Akademijoje, Kauno rajone link Noreikiškių. Pravažiavus Studentų gatvę, kur negalima sukti, ir privažiavus vietą, kur kelio ženklinimas leidžia sukti, ji sustojo šiek tiek įstrižai eismo juostos norėdama apsisukti. Tuo metu pajuto smūgį į automobilio galinį kairį kampą. Ji važiavo automobiliu „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Į jos automobilį atsitrenkė automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas G. I., kuris atsitrenkęs į jos automobilį, nuo smūgio taip pat atsitrenkė į stovintį automobilį BMW. Policijos pareigūnai aiškino, kad šiuo atveju ji turėjo vadovautis Kelių eismo taisyklių 106 punktu, pagal kurį norėdama apsisukti ji turi važiuoti kuo arčiau kairiosios juostos, tačiau pagal 107 punktą, jeigu dėl automobilio gabaritų, ar siauros eismo juostos vairuotojas to negali padaryti nuo kairiojo krašto, tuomet sukti galima ir ne nuo kairiojo krašto, būtent šiuo punktu vadovaudamasi ji stovėjo šiek tiek dešiniau. Jos automobilis stovėjo ir būtent stovėjimo metu į jos automobilį trenkėsi kitas automobilis. Darydama manevrą ji apsidairė, ar aplink nėra jokių kliūčių ir už jos nestovėjo joks automobilis. Tik toliau ant tilto, maždaug už 500 metrų, ji matė kitą automobilį. Tuo metu ji sustojo, rodė kairįjį posūkio signalą ir žiūrėjo į priekį, matė priešais atvažiuojantį automobilį ir laukė kol pravažiuos, kad galėtų apsisukti. Jos automobilis stovėjo, ji laikė užspaudusi stabdžius, dėl ko ant asfalto po smūgio liko juodi jos automobilio padangų dryžiai. Automobilis, kuris atsitrenkė į jos automobilį, važiavo ta pačia kryptimi. Prieš smūgį jos automobilis stovėjo šiek tiek įstrižai, ji buvo pasisukusi ir sustojusi, toliau ji nevažiavo. Policijos priimtas nutarimas yra neteisėtas, kadangi kitas automobilio vairuotojas stipriai viršijo greitį. Tai įrodo palikta 14 metrų juoda čiuožimo žymė. Be to automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su ABS stabdžių sistema, dėl ko stabdžiai ne iš karto užsiblokuoja. Ten leistinas greitis 40 km/h, kurį Mercedes-Benz vairuotojas žymai viršijo. Pats vairuotojas G. I. teigia, kad jos automobilį pamatė sustojusį 50 metrų atstumu. Šiuo atveju, pagal Kelių eismo taisykles, vairuotojas turėjo arba sustoti, arba apvažiuoti jos automobilį.
Tiek papildomai apklausta 2019 m. gegužės 9 d. teismo posėdyje tiek ir 2019 m. gruodžio 23 d. posėdyje V. S. paaiškino, kad savo skundą palaiko tais pačiais motyvais, ji yra nekalta, ką patvirtino ir padarytos ekspertizės, todėl teismo prašo panaikinti priimtą nutarimą, jos atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Institucijos atstovė prašė pareiškėjos skundą atmesti.
2018 m. liepos 19 d. vykusio teismo posėdžio metu G. I. paaiškino, kad 2018 m. balandžio 19 d., apie 9.30 valandą, iš ryto važiavo į darbą, nuo tilto, autostrada, nuo Kauno pusės, Universiteto gatve, Noreikiškių gyvenvietės link. Prieš jį važiavo „Mercedes-Benz“ automobilis už jo autobusiukas „Ford Transit“, jie visi trys važiavo kartu. Jis vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo vienas. Buvo apie 9.30 val., švietė rytinė saulė, todėl jis važiavo su akiniais nuo saulės, važiavo paskui „Mercedes-Benz“ automobilį, jo greitis buvo apie 50 km/h. Pamatęs bėgančią merginą jis pristabdė savo automobilį. Mergina perbėgo per pėsčiųjų perėją. Pareiškėja jau buvo pervažiavusi per perėją, kadangi tarp jos ir jo automobilių buvo atstumas. Praleidęs minėtą merginą, jis paspaudė akseleratorių ir nuvažiavo toliau. Minėtas „Ford transit“ taip pat pristabdė prie perėjos, kadangi važiavo iš paskos. Tarp jo ir „Mercedes-Benz“ automobilio, po jo pristabdymo, gavosi maždaug apie 100 metrų atstumas. Važiuodamas pasivijo minėtą „Mercedes-Benz“ automobilį, kurį vairuotoja pristabdė darydama manevrą. „Mercedes-Benz“ vairuotoja posūkio nerodė, tiesiog pavažiavo į dešinę ir pradėjo sukti automobilį į kairę. Jeigu to automobilio vairuotoja būtų greičiau judėjusi, ji būtų spėjusi apsisukti, tačiau ji judėjo iš lėto. Norėdamas išvengti tiesioginio smūgio į „Mercedes-Benz“ automobilio vairuotojos dureles, jis savo automobilio vairą pasuko į dešinę ir atsitrenkė į to automobilio galinį šoninį sparną. Slydimo metu jo automobilis dar atsitrenkė ir į šalia, kelkraštyje stovėjusį BMW automobilį. Visi trys automobiliai, tai yra pareiškėjos ir jo „Mercedes-Benz“ bei autobusiukas „Ford transit“, važiavo apie 50 km/h greičiu. Kelio ženklas nuo tilto yra 40 km/h. Jis kažkiek viršijo greitį, tačiau šiuo atveju smūgis vis tiek būtų buvęs, tik galbūt smūgis būtų buvęs šiek tiek mažesnis. Kadangi po to, kaip praleido pėsčiąją, jis paspaudė akseleratorių, o minėto „Mercedes-Benz“ vairuotoja prieš sukimo manevrą pristabdė savo automobilį, jis ją prisivijo, tačiau jeigu vairuotoja būtų rodžiusi posūkį, jo reakcija galbūt būtų buvusi kitokia. Šioje situacijoje vairuotoja neįjungė nei kairio, nei dešinio posūkio signalo. Antras dalykas, jeigu, kaip teigia pareiškėja, ji negalėjo dėl savo gabaritų apsisukti, ji turėjo sustoti dešiniau, kad automobiliai, kurie važiuoja ta kryptimi, galėtų laisvai pravažiuoti ir tik visus praleidusi, tai yra iš priekio važiuojančius ir jai iš galo važiuojančius automobilius, ji galėjo apsisukti, kad niekam nesudarytų kliūties. Vairuotoja nepakankamai pasuko į dešinę ir pradėjo apsisukimo manevrą ir šiuo atveju jo paties greičio viršijimas neturėjo įtakos. Šiuo atveju smūgio būtų buvę galima išvengti, jei „Mercedes-Benz“ vairuotoja būtų rodžiusi posūkio manevrą ir sustojusi dešinėje pusėje. Pareiškėjos prašymas - panaikinti priimtą nutarimą nepagrįstas.
2018 m. rugsėjo 12 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytojas G. G. parodė, kad tiksliai įvykio detalių nepamena. Liudytojui sutikus, posėdžio metu buvo pagarsintas liudytojo 2018 m. gegužės 21 d. paaiškinimas, esantis administracinio nusižengimo byloje (b. l. 15), kuriame jis nurodė, kad 2018 m. balandžio 19 d. Kauno rajone, Akademijos miestelyje, Universiteto gatvėje, iš dalies matė įvykusią avariją tarp automobilių valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Jis vairavo automobilį „Ford transit“. Prie sankryžos prieš tiltą jis suko į kairę, į Akademiją. „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo už jo. Pasukus į kairę, link Akademijos, ant tilto automobilis valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį aplenkė. Jo nuomone, automobilis (duomenys neskelbtini), tikrai viršijo greitį, kuris toje vietoje yra leistinas 40 km/h. Nuvažiavus į priekį jis išgirdo avariją. Pažiūrėjęs pamatė, kad automobilis (duomenys neskelbtini) įpuolė į automobilį (duomenys neskelbtini) ir dar atsitrenkė į šalia stovėjusį BMW markės automobilį. Jam susidarė vaizdas, kad automobilis (duomenys neskelbtini) išsukinėjo iš šalutinės gatvės į Studentų gatvę, o (duomenys neskelbtini) „neišėmė“ posūkio ir trenkėsi į automobilį (duomenys neskelbtini), tačiau pačios avarijos momento jis nematė. Posėdžio metu liudytojas patvirtino paaiškinime nurodytas aplinkybes ir papildomai nurodė, kad automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis pamatė tik po avarijos, kurį vairavo moteris, tai yra V. S.. Jis buvo išlipęs iš savo automobilio, buvo priėjęs prie pastarosios, klausė ar jai viskas gerai. Pirmas prieš jį važiavo automobilis „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jį, važiuojantį link Akademijos, už šviesoforo ant tilto pralenkė. Jis važiavo 30-40 km/h, o to automobilio greitis buvo maždaug 50-60 km/h. Avarijos vietoje, tai yra už 100-200 metrų nuo to momento, kuomet „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas jį pralenkė, dešinėje kelio pusėje yra šalutinis kelias, ir tas automobilis stovėjo, tarsi būtų išsukinėjęs iš to šalutinio kelio. Tas automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jį pralenkė ir atsitrenkė į tos moters automobilį, į kairį, šonininį galinį sparną. Avarijos metu sužeistų nesimatė. Ta moteris jam sakė, kad jai viskas gerai, išoriškai sužalojimų nesimatė. Tuomet jis nuvažiavo savo keliu, ir po 1-2 valandų vėl važiavo pro tą patį kelią. Įvykio vietoje buvo policija ir tuomet jis sustojo. Jis pareigūnams pasakė, kad matė įvykį ir gali padėti. Jam atrodė, kad moters vairuojamas automobilis išsukinėjo iš šalutinio kelio, nes jis stovėjo šalutiniam kely ir tik šiek tiek išlindęs į pagrindinį kelią, tuo tarpu „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atsitrenkęs į to automobilio kairįjį galinį sparną ir tas automobilis buvo nuvažiavęs į šalutinį kelią. Jam atrodo, kad įvykio metu moteris išsukinėjo iš šalutinio kelio, o į moters automobilį atsitrenkęs „Mercedes-Benz“ automobilis suko į šalutinį kelią. Jam atrodo, kad vyriškis suko į šalutinį kelią, viršydamas greitį ir tiesiog nesugebėjo įsukti ir atsitrenkė į moters vairuojamą „Mercedes-Benz“ ir visas autoįvykis įvyko šalutiniame kelyje.
2019 m. kovo 29 d. ekspertizės akte Nr. 11-2600 (18), išnagrinėjus eismo įvykio vietoje sudarytą eismo įvykio vietos schemą, eismo įvykio vietoje darytas nuotraukas su eismo įvykio vietos ir automobilių sugadinimų vaizdais, eismo įvykio vietos ortofotografiją iš žemėlapių tinklo https://www.google.com/maps.lt, pateiktos šios išvados: 1) tikėtinas apie 54,5 km/h automobilio „Mercedes Benz E200“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamo G. I., važiavimo grietis prieš susidūrimą; 2) susidūrimo metu nustatytas 38 km/h automobilio „Mercedes Benz E 200“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), judėjimo grietis, o automobiliui „Mercedes Benz E 220“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – 1 km/h. Dėl duomenų trūkumo susidarant modeliavimo paklaidai, tikėtina, kad automobilis „Mercedes Benz E 220“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamas V. S., susidūrimo metu stovėjo. Nustatomas toks šio eismo įvykio mechanizmas: automobilis „Mercedes Benz E220“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas V. S., ties Universiteto g. 8 A numeriu pažymėtu pastatu, įvažiavo į kelių sankirtoje, dešinėje pagal jos važiavimo kryptį, esantį išplatėjimą ir vėliau, pasukdama į kairę, kairiuoju šonu įvažiavo į Universiteto g. važiuojamosios dalies dešinį pakraštį, kur, tikėtina, sustojo. Tuo metu, iš paskos Universiteto gatve apie 55,4 km/h greičiu priartėjo automobilis „Mercedes Benz E200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas G. I.. Apie 27,3 m atstumu iki susidūrimo vietos vairuotojas G. I. sureagavo stabdyti ir tuo pat metu pasuko savo automobilį. Automobilis „Mercedes Benz E200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stabdomas ir judėdamas lanku į priekį ir į dešinę, ties Universiteto g. važiuojamosios dalies dešiniuoju kraštu priekinės dalies kaire puse 38 km/h greičiu trenkėsi į, tikėtina, sustojusio automobilio „Mercedes Benz E220“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kairiojo šono užpakalinę dalį. Nuo gauto smūgio automobilis „Mercedes Benz E220“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pasuktas prieš laikrodžio rodyklių sukimosi kryptį apie 60 laipsnių kampu, ir sustojo taip, kaip užfiksuota eismo įvykio schemoje; 3) automobilių „Mercedez Benz E200“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir „Mercedes Benz E220“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), susidūrimas įvyko Universiteto g. važiuojamosios kelio dalies dešiniajame pakraštyje, ties kelio išplatėjimu sankirtoje su šalutiniu keliu. Automobilio „Mercedes Benz E200“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) susidūrimas įvyko šalutinio kelio važiuojamosios dalies ribose; 4) automobilio „Mercedes Benz E200“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas G. I., važiuodamas leistinu 40 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę sustabdyti savo automobilį iki susidūrimo vietos arba pravažiuoti su apie 1 m intervalu tarp, tikėtina, sustojusio ir iš dalies važiuojamosios dalies dešinįjį kraštą užėmusio automobilio „Mercedez Benz E220“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir važiuojamosios dalies vidurio linijos; 5) tai, kad automobilio „Mercedes Benz E220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja V. S., prieš pradėdama apsisukimo manevrą kairiu automobilio šonu įvažiavo ir iš dalies užėmė važiuojamosios kelio dalies dešinę pusę, kai tuo metu ta važiuojamosios dalies puse artėjo automobilis „Mercedes Benz E200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas G. I., techniniu požiūriu buvo nepriimtinas, tačiau eismo įvykio kilimui tiesioginės įtakos neturėjo, nes tikėtina, buvo pakankamas tarpas automobiliams pravažiuoti tarp automobilio „Mercedes Benz E220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuojamosios dalies vidurio. Vairuotojo G. I. veiksmai – važiavimas didesniu už leistiną greičiu ir staigus pasukimas į dešinę, link apsisukimo manevrui, tikėtina sustojusio automobilio „Mercedez Benz E220“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamo V. S., kai buvo galimybė pravažiuoti važiuojamąja dalimi šiam automobiliui iš kairės arba sustabdyti iki susidūrimo vietos – techniniu požiūriu buvo nepriimtini (b. l. 81–92).
Papildomos ekspertizės 2019 m. lapkričio 26 d. aktu Nr. 11-1477(19) pateikta išvada, jog pagrindine nagrinėjamo eismo įvykio kilimo sąlyga buvo vairuotojo G. I. veiksmai – važiavimas didesniu už leistiną greičiu ir staigus pasukimas į dešinę, link apsisukimo manevrui, tikėtina, sustojusio automobilio „Mersedes Benz E220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo V. S., kai važiuojant leistinu greičiu, buvo galimybė pravažiuoti važiuojamąja dalimi šiam automobiliui iš kairės arba sustabdyti iki susidūrimo vietos (b. l. 154–159).
Motyvuojamoji dalis
Teismas išanalizavęs skundo argumentus, ištyręs ir įvertinęs surinktus duomenis, papildomai ištyręs reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog pareiškėjos skundas yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Kauno apygardos teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-217-498/2016).
Nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes priimtas išsamiai neištyrus asmens patraukimui administracinėn atsakomybėn reikšmingų aplinkybių ir visapusiškai neįvertinus surinktų duomenų visumos. Išvados skundžiamame nutarime dėl V. S. kaltės neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Skundžiamu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto G. P. 2018 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-11679-2018 V. S. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, ir jai paskirta 60,00 eurų bauda už tai, kad ji, vairuodama automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101 ir 106 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, keisdama važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, sukdama į kairę, apsisukdama iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, suko į kairę, apsisukinėjo ne nuo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto ir susidūrė su paskui važiuojančiu ir ją apvažiuojančiu automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo smūgio automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į stovintį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu apgadintos trys transporto priemonės.
ANK 417 straipsnio 3 dalyje numato administracinę atsakomybę už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą.
Byloje neginčytinai nustatyta, jog įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė dvi transporto priemonės, vieną kurių vairavo pareiškėja, kitą – G. I., ir dėl šio eismo įvykio buvo apgadintos net trys transporto priemonės, t. y. eismo įvykyje dalyvavusių asmenų transporto priemonės ir dar viena transporto priemonė, stovėjusi šalikelėje netoliese, į kurią po susidūrimo su V. S. vairuotu automobiliu, atsitrenkė G. I. vairuotas automobilis.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamame nutarime konstatuota, jog eismo įvykio kilimo priežastis buvo netinkamas, KET pažeidžiantis V. S. elgesys – ji pažeidė KET 9, 101,106 punktų reikalavimus, nes nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, keisdama važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, sukdama į kairę, apsisukdama iš anksto nepasitraukė prie važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto ir dėl to įvyko susidūrimas su iš galo atvažiuojančiu automobiliu „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris nuo smūgio dar atsitrenkė į stovintį automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Dėl to V. S. pripažinta kalta dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo ir jai skirta bauda.
V. S. nesutinka su aplinkybe, kad tai ji pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, o taip pat ir 106 punktą. Nuosekliai viso proceso metu aiškino, jog įvykio metu jos vairuotas automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo, rodydamas posūkį į kairę pusę ir ketindamas apsisukti. Jos automobilį buvo galima apvažiuoti tiek iš kairės, tiek iš dešinės pusės. Paskui ją važiuojančiam vairuotojui judėjimo krypties keisti nereikėjo, tačiau iš paskos važiavęs G. I. žymiai viršijo leistiną greitį, nesilaikė saugaus atstumo ir dėl neatsargumo atsitrenkė į jos automobilio galą.
G. I. savo kaltės dėl eismo įvykio taip pat nepripažino ir aiškino, kad vairuotoja nerodė kairio posūkio signalo, tiesiog pavažiavo į dešinę ir pradėjo sukti automobilį į kairę, o jis, norėdamas išvengti tiesioginio smūgio į jos automobilio vairuotojo dureles, savo automobilio vairą pasuko į dešinę ir atsitrenkė į galinį šoninį automobilio sparną. Jo automobilis slydimo metu dar atsitrenkė į kelkraštyje stovėjusį BMW automobilį. G. I. vertinimu, jeigu vairuotoja negalėjo dėl savo gabaritų apsisukti, turėjo sustoti dešiniau, kad automobiliai, kurie važiuoja ta kryptimi, galėtų laisvai pravažiuoti ir, tik praleidusi visus iš priekio ir galo važiuojančius automobilius, galėjo apsisukti, kad niekam nesudarytų kliūties. Vairuotoja nepakankamai pasuko į dešinę ir pradėjo apsisukimo manevrą. Jis važiavo apie 50 km/h greičiu, tačiau jo paties greičio viršijimas neturėjo įtakos. Smūgio būtų buvę galima išvengti, jei „Mercedes-Benz“ vairuotoja būtų rodžiusi posūkio manevrą ir sustojusi dešinėje pusėje.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas G. G. parodė, jog jis paties susidūrimo momento nematė. Iš automobilių padėties po susidūrimo jam susidarė įspūdis, kad įvykio metu moteris išsukinėjo iš šalutinio kelio, o vyriškis suko į šalutinį kelią viršydamas greitį ir tiesiog nesugebėjo įsukti ir atsitrenkė į moters vairuojamą „Mercedes-Benz“, jo vertinimu, visas autoįvykis įvyko šalutiniame kelyje. Taip pat parodė, kad G. I. automobilis važiavo apie 50-60 km/h greičiu.
Teismas pažymi, jog nagrinėjant bylas, susijusias su kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimais ir siekiant išaiškinti tikrąsias įvykio aplinkybes, būtina tiksliai nustatyti eismo įvykio mechanizmą. Būtina išaiškinti kokių reikalavimų turėjo laikytis eismo įvykyje dalyvavę asmenys, kokie KET reikalavimai buvo pažeisti, kuris eismo dalyvis, kokius reikalavimus pažeidė ar nesilaikė tam tikrų reikalavimų, kurių privalėjo atitinkamoje situacijoje laikytis. Jei KET pažeidė abu eismo įvykio dalyviai, būtina nustatyti, kurio padarytas pažeidimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais. Eismo dalyvio veika, kuria padaromas KET pažeidimas, eismo įvykio priežastimi yra tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje, laikantis kelių eismo taisyklių reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs.
Siekiant išsamiai ištirti įvykio aplinkybes, byloje buvo paskirta eismo įvykio ekspertizė ir pateiktas 2019 m. kovo 29 d. ekspertizės aktas Nr. 11-2600 (18). Nors aukštesnės instancijos teismas 2019 m. birželio 26 d. nutartimi konstatavo, kad ekspertizė paskirta pažeidžiant procesines ANK teisės normas, neužtikrinus proceso dalyviams galimybės pateikti klausimus ekspertizei, tačiau šis trūkumas buvo ištaisytas iš naujo bylą nagrinėjant apylinkės teisme ir paskiriant papildomą ekspertizę. Pažymėtina, jog proceso dalyviai neprašė užduoti tų pačių klausimų, todėl teismas vertina, jog 2019 m. kovo 29 d. ekspertizės aktas Nr. 11-2600 (18) yra patikimas įrodymų šaltinis ir atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą.
2019 m. kovo 29 d. ekspertizės akte Nr. 11-2600 (18) nustatytas toks eismo įvykio mechanizmas: automobilis „Mercedes Benz E220“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas V. S., ties Universiteto g. 8 A numeriu pažymėtu pastatu, įvažiavo į kelių sankirtoje, dešinėje pagal jos važiavimo kryptį, esantį išplatėjimą ir vėliau, pasukdama į kairę, kairiuoju šonu įvažiavo į Universiteto g. važiuojamosios dalies dešinį pakraštį, kur, tikėtina, sustojo. Tuo metu, iš paskos Universiteto gatve apie 55,4 km/h greičiu priartėjo automobilis „Mercedes Benz E200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas G. I.. Apie 27,3 m atstumu iki susidūrimo vietos vairuotojas G. I. sureagavo stabdyti ir tuo pat metu pasuko savo automobilį. Automobilis „Mercedes Benz E200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stabdomas ir judėdamas lanku į priekį ir į dešinę, ties Universiteto g. važiuojamosios dalies dešiniuoju kraštu priekinės dalies kaire puse 38 km/h greičiu trenkėsi į, tikėtina, sustojusio automobilio „Mercedes Benz E220“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kairiojo šono užpakalinę dalį. Nuo gauto smūgio automobilis „Mercedes Benz E220“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pasuktas prieš laikrodžio rodyklių sukimosi kryptį apie 60 laipsnių kampu, ir sustojo taip, kaip užfiksuota eismo įvykio schemoje. Automobilis „Mercedes Benz E200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), toliau judėdamas į dešinę dar pavažiavo į priekį, kur priekine dalimi atsitrenkė pakelėje priparkuoto automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės kairės pusės dureles ir sustojo taip, kaip užfiksuota eismo įvykio schemoje.
Teismas neturi pagrindo abejoti pateiktų išvadų teisingumu ir pagrįstumu, nes tyrimas atliktas kompetentingos įstaigos ir specialisto, ištyrus ir įvertinus eismo įvykio vietoje sudarytą eismo įvykio vietos schemą, eismo įvykio vietoje darytas nuotraukas su eismo įvykio vietos ir automobilių sugadinimų vaizdais, eismo įvykio vietos ortofotografiją iš žemėlapių tinklo https://www.google.com/maps.lt, o taip pat naudojant moksliškai pagrįstas modeliavimo metodikas. Be to, šis mechanizmas iš esmės atitinka eismo įvykio dalyvių nurodytas aplinkybes, o būtent tai, kad pareiškėja ketino apsisukti ir prieš šį manevrą ji buvo sustojusi dešiniau važiuojamosios dalies krašto, link kelio praplatėjimo, ką patvirtina ir eismo įvykio vietoje užfiksuoti duomenys, jog automobilių susidūrimo metu pareiškėjos automobilis buvo apie 4,3 m atstumu iki skirtingų krypčių eismo juostas skiriančios linijos. Pažymėtina, jo su šia schema eismo įvykio dalyviai susipažino, sutiko ir pasirašė.
Tad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėja ketino apsisukti, todėl privalėjo vadovautis Kelių eismo taisyklių 106 punkto reikalavimais, kurie numato, jog prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) horizontalusis ženklinimas gali šį reikalavimą pakeisti. Tačiau, kai dėl savo gabaritų ar kitų priežasčių transporto priemonė negali pasukti (apsisukti) iš kraštinės padėties, sukti leidžiama ir ne nuo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, jeigu tai nesukliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams (Kelių eismo taisyklių 107 punktas).
Tiek pačios pareiškėjos, tiek ir G. I. parodymais bei eismo įvykio schemoje užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja nebuvo pasitraukusi prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, t. y. arčiau kelio vidurio linijos, priešingai, ji pasuko į dešinę. Teigė, kad to reikalavo techniniai transporto priemonės duomenys, nes ji dėl transporto priemonės gabaritų kitaip negalėjo apsisukti. Šią aplinkybę iš dalies paneigia ekspertizės aktas, kuriame nustatyta, jog automobilio „Mercedes Benz E220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos V. S. veiksmai kai prieš pradėdama apsisukimo manevrą kairiu automobilio šonu įvažiavo ir iš dalies užėmė važiuojamosios kelio dalies dešinę pusę, kai tuo metu ta važiuojamosios dalies puse artėjo automobilis „Mercedes Benz E200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas G. I., techniniu požiūriu buvo nepriimtini. Nepaisant to, ekspertizės aktu taip pat nustatyta, jog eismo įvykio kilimui tiesioginės įtakos tokie pareiškėjos veiksmai neturėjo, nes tikėtina, buvo pakankamas tarpas automobiliams pravažiuoti tarp automobilio „Mercedes Benz E220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuojamosios dalies vidurio.
Byloje tiek pareiškėjos, tiek ir paties G. I. parodymais, liudytojo parodymais, o taip pat ir ekspertizės aktu nustatyta, jog šioje situacijoje KET reikalavimus pažeidė ir G. I., nes jis viršijo leistiną greitį. Ekspertizės aktu, įvertinus automobilių padėtis po susidūrimo, jų techninius parametrus, slydimo žymę, nustatyta, jog G. I. greitis susidūrimo metu tikėtina buvo 38 km/h, o prieš susidūrimą – 54,5 km/h. Tai iš esmės neprieštarauja paties G. I. parodymams, kad jis viršijo leistiną greitį ir važiavo apie 50 km/h greičiu, o taip pat patvirtina ir pareiškėjos bei liudytojo parodymus, kad G. I. viršijo leistiną greitį. Ekspertizės aktu greitis nustatytas įvertinus ir kitus objektyvius parametrus, todėl abejoti jais teismas neturi pagrindo.
Ekspertizės akte pateikta išvada, jog automobilio „Mercedes Benz E200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas G. I., važiuodamas leistinu 40 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę sustabdyti savo automobilį iki susidūrimo vietos, arba pravažiuoti su apie 1 m intervalu tarp, tikėtina, sustojusio ir iš dalies važiuojamosios dalies dešinį kraštą užėmusio automobilio „Mercedes Benz E220“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuojamosios dalies vidurio linijos. Jo veiksmai – važiavimas didesniu už leistiną greičiu ir staigus pasukimas į dešinę, link apsisukimo manevrui, tikėtina sustojusio automobilio „Mercedez Benz E220“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamo V. S., kai buvo galimybė pravažiuoti važiuojamąja dalimi šiam automobiliui iš kairės arba sustabdyti iki susidūrimo vietos – techniniu požiūriu buvo nepriimtini. Be to, papildomos ekspertizės 2019 m. lapkričio 26 d. akte Nr. 11-1477(19) pateikta išvada, jog pagrindine nagrinėjamo eismo įvykio kilimo sąlyga buvo vairuotojo G. I. veiksmai – važiavimas didesniu už leistiną greičiu ir staigus pasukimas į dešinę, link apsisukimo manevrui, tikėtina, sustojusio automobilio „Mersedes Benz E220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo V. S., kai važiuojant leistinu greičiu, buvo galimybė pravažiuoti važiuojamąja dalimi šiam automobiliui iš kairės arba sustabdyti iki susidūrimo vietos. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog, jeigu G. I. būtų važiavęs leistinu greičiu, net ir pareiškėjai prieš pradedant apsisukimo manevrą kairiu automobilio šonu įvažiavus ir iš dalies užėmus važiuojamosios kelio dalies dešinę pusę, G. I. būtų spėjęs sustabdyti savo automobilį ir automobiliai nebūtų susidūrę, t. y. eismo įvykis nebūtų įvykęs.
Be to, pažymėtina ir tai, jog G. I. nors ir nurodo, kad pareiškėja nerodė posūkio signalo, tačiau teigė matęs, kad vairuotoja pasukusi dešiniau ėmė sukti automobilį į kairę. Be to, kaip matyti iš ekspertizės akto, G. I. sureagavo stabdyti savo automobilį 50 metrų atstumu iki susidūrimo. Tai taip pat patvirtina, jog G. I. matė, jog pareiškėja nori apsisukti. Tad, pamačius ketinantį sukti į kairę ar apsisukti automobilį, G. I. kilo pareiga vadovautis KET 137 punkto nuostatomis, kurios numato, jog tuo atveju, jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą. Nagrinėjamoje situacijoje, pamatęs, kad pareiškėja ketina sukti į kairę ar apsisukti ir nesant galimybės apvažiuoti ją iš dešinės, G. I. privalėjo sustoti ir palaukti, kol bus atlaisvintas kelias, tačiau to nepadarė. Kadangi važiavo viršydamas leistiną greitį, sustabdyti laiku nesugebėjo, dėl ko ir įvyko susidūrimas. Jeigu būtų važiavęs leistinu greičiu ir sureagavęs bei pradėjęs stabdyti automobilį 50 m atstumu iki susidūrimo, kaip tai įvyko šiuo atveju, jis būtų turėjęs techninę galimybę sustoti ir nesusidurti. Todėl yra pagrindas teigti, kad automobilių susidūrimas ir automobilių apgadinimai yra būtent G. I. veiksmų pasekmė. Susidrūtimas įvyko dėl to, jog G. I. pažeidė KET reikalavimus, todėl jo pažeidimas susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, nes jeigu jis KET taisyklių nebūtų pažeidęs – būtų laikęsis leistino greičio, įvykis nebūtų įvykęs, net jeigu V. S. ir būtų pažeidusi KET taisykles.
Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog pareiškėjos V. S. veiksmai nesusiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu, jos veiksmai nebuvo būtina sąlyga automobilių susidūrimui įvykti, todėl skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad V. S. atlikdama kairio posūkio manevrą, apsisukimą, kurį pradėjo ne nuo kairiojo važiavimo krypties eismo juostos krašto, pažeidė nurodytus Kelių eismo taisyklių punktus ir dėl to įvyko automobilių susidūrimas, kurio metu buvo apgadintos net trys transporto priemonės, laikoma nepagrįsta ir neatitinkančia faktinių bylos aplinkybių. Automobilių susidūrimas įvyko ne dėl V. S. veiksmų, o kito vairuotojo – G. I. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimo, todėl V. S. atsakomybėn pagal BK 417 straipsnio 3 dalį patraukta nepagrįstai.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir surinktus bei ištirtus įrodymus, konstatuojama, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrus bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, todėl negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Dėl šių aplinkybių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. S. skundas tenkinamas, skundžiamas nutarimas panaikinamas ir administracinio nusižengimo teisena V. S. atžvilgiu nutraukiama.
Byla grąžintina Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai papildomam administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, nes faktiniai duomenys patvirtina, jog administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo – G. I., o ne V. S..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
V. S. skundą tenkinti.
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus 2018 m. gegužės 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ARN_N-11679-2018 (ROIK:18082950868) panaikinti, administracinio nusižengimo bylos teiseną V. S. atžvilgiu nutraukti.
Administracinio nusižengimo bylą Nr. ARN_N-11679-2018 (ROIK: 18082950868), nutarimui įsiteisėjus grąžinti Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai papildomam administracinio nusižengimo (-ų) tyrimui atlikti.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.