Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, teistas:

1) Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

2) Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 261 straipsnį 5 metams laisvės atėmimo. Subendrinus su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme galutinė bausmė nustatyta 4 metai laisvės atėmimo;

3) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 20 parų arešto. Subendrinus su Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme galutinė bausmė nustatyta 3 metai 2 mėnesiai 3 dienos laisvės atėmimo;

4) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto. Subendrinus bausmę su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 8 mėnesiai 16 dienų laisvės atėmimo (bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2019 m. gegužės 22 d.), bausmės neatlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. L. veikdamas kartu su Pravieniškių pataisos namuose kalinčiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, bendrais tyčiniais veiksmais, turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą sukčiavo, o būtent: E. L. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, Pravieniškių g. 5, Pravieniškių k., Kaišiadorių r., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. birželio 4 d., iš neteisėtai turėto mobiliojo ryšio telefono, kurio numeris ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, paskambino T. Š. bei jo paprašė surasti asmenį, kuris sutiktų pateikti savo banko sąskaitos numerį tam, kad į ją būtų pervedamos piniginės lėšos, o po to išgryninamos. T. Š. suradus P. U., nežinojusį apie daromą nusikalstamą veiką ir paprašius duoti savo sąskaitos numerį, kad į ją būtų pervesti pinigai bei vėliau išgryninti, o šiam sutikus bei nurodžius savo sąskaitos numerį, T. Š. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybės pateikė E. L. P. U. banko sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini). Tuomet E. L. įgytą P. U. banko sąskaitos numerį perdavė tyrimo metu nenustatytam bendrininkui, po ko 2018 m. birželio 4 d. apie 13.33 val. tyrimo metu nenustatytas bendrininkas iš pataisos namuose neteisėtai turėto mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino nukentėjusiajam V. V. į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) bei neteisėtai, panaudojant apgaulę ir piktnaudžiaujant pasitikėjimu, įgijo ir panaudojo svetimus, V. V. AB „Swedbank“ išduotus, elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, ir kompiuterio, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), pagalba, pasinaudojus internetu, 2018 m. birželio 4 d. 14.44 val., prisijungus prie V. V. AB "Swedbank" sąskaitos (duomenys neskelbtini) į P. U. AB "Swedbank" sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 1150 Eur. Po to E. L. davė nurodymą T. Š., o šis iš "Facebook" paskyros (duomenys neskelbtini) parašė P. U., kad yra pervesti pinigai ir juos reikia išgryninti. P. U. negalint iš sąskaitos išgryninti 1150 Eur, nes tuo metu buvo užsienio valstybėje, panaudojo pasiskolintus pinigus, kuriuos T. Š. perdavė P. U. draugas. Po to T. Š. E. L. nurodymu: 350 Eur perdavė nenustatytai tyrimo metu moteriai Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), 300 Eur perdavė tyrimo metu nenustatytam vaikinui prie Žemaitijos g. 20 esančios kavinės "Pegasas", Mažeikiuose, bei tiksliai tyrimo metu nenustatytą sumą tyrimo metu nenustatytai merginai prie (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose. Tokiu būdu E. L. savo ir kitų nenustatytų asmenų naudai apgaule įgijo svetimą turtą – 1150 Eur.

Teisiamojo posėdžio metu E. L. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad nusikaltimo nepadarė. Kodėl T. Š. parodė, kad jis skambino jam dėl sąskaitos ir davė nurodymus dėl pinigų perdavimo, nežino. Paaiškino, kad gal jis pyksta ant jo, todėl taip ir nurodo. T. Š. dėl to niekada neskambino, o pataisos įstaigoje neturėjo telefono. P. U., V. V. nėra matęs, jie jam nežinomi.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino, jo kaltė yra visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

Nagrinėjamoje byloje nusikalstama veika buvo įvykdyta E. L. veikiant bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais kitais asmenimis. Vadovaujantis BK 24 straipsniu, bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos bendrininkais pagal BK 24 straipsnio 2 dalį laikomi vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas. Bendrininkavimą apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis).

Pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, E. L. nusikaltimą įvykdė dar su kitais nenustatytais bendrininkais, t. y. veikė su jais kaip vykdytojas (bendravykdytojai). Vykdytoju gali būti pripažintas nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius tiesiogiai realizavęs asmuo (tiesioginis vykdytojas); taip pat asmuo, realizavęs tik dalį sudėties požymių (kai likusią dalį požymių realizuoja kitas vykdytojas); vykdytoju gali būti pripažintas ir asmuo, kuris nors tiesiogiai nerealizuoja nusikalstamos veikos sudėties požymių, bet būdamas nusikalstamos veikos darymo vietoje kitiems bendrininkams suteikia būtinąją pagalbą; vykdytojas taip pat gali veikti per tarpininką, t. y. asmenį, kuris nėra kaltas dėl nusikalstamos veikos, yra nepakaltinamas ar nesulaukęs įstatymo numatyto amžiaus ir kita. Taigi, vykdytojo, kaip bendrininko, baudžiamosios atsakomybės ypatumas yra tas, kad jis atsako ne tik už savo paties betarpiškai atlikus veiksmus, kuriais realizuojami objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-8-1073/2020). Kaip minėta, tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis).

Taip pat teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad tiek išankstinis, tiek veikos darymo metu kilęs asmenų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.), todėl, įrodinėjant susitarimo buvimą, nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Esant tokiam susitarimui visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius veiksmus jie padarė, atsako pagal vieną BK specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikaltimą, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-309-976/2015, 2K-7-414-303/2015).

Nors nagrinėjamu atveju kaltinamasis E. L. savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo nepripažino, tačiau teismas daro išvadą, kad jo kaltė yra įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma, t. y., nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, mobiliųjų telefonų naudojimo duomenimis, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais bei kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis, kurių visuma objektyviai pagrindžia E. L. kaltę bei atskleidžia jo individualų vaidmenį jam kartu su kitais asmenimis inkriminuoto nusikaltimo padaryme.

Ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis nusikalstamai veikai padaryti per T. Š. surado asmenį (P. U.), kuris sutiktų leisti naudoti savo banko sąskaitą nusikalstamu būdu įgytiems pinigams pervesti ir išgryninti, vėliau šiuos duomenis pateikė kitiems bendrininkams, o dar vėliau, tai yra po to, kai jo bendrininkai apgaule išviliojo iš nukentėjusiojo prisijungimo prie jo banko sąskaitos duomenis ir pervedė iš nukentėjusiojo banko sąskaitos 1150 Eur į E. L. surastą ir nurodytą P. U. banko sąskaitą, organizavo jų paėmimą iš P. U., nes davė nurodymą T. Š. juos paimti ir grąžinti perduodant jo nurodytiems asmenims. Šias aplinkybes, nors jų nepripažino pats kaltinamasis, patvirtino liudytojas T. Š.. Jis patvirtino, kad ne kas kitas, o E. L. paprašė surasti banko sąskaitą pinigams pervesti, vėliau, kai pinigai buvo pervesti, bet P. U. banko sąskaita buvo užblokuota, jo ieškojo tiesiogiai ir per seseris, joms grasino. P. U. pasiskolinus pinigų, kad juos grąžinti, nes sąskaita buvo užblokuota, ir perdavus jam, kad atiduoti E. L., juos perdavė kaltinamojo nurodytiems asmenims. Taip pat šis liudytojas patvirtino, kad jam E. L. gerai žinomas, be to, visuomet kalbėjo su juo naudojantis vaizdo skambučiais. Todėl ne tik girdėjo, bet ir matė su kuo kalba. Savo parodymus patvirtino ir parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu, kai atpažino E. L. kaip jam skambinusį asmenį, apie kurį davė parodymus. Liudytojos N. Š. ir E. Š. taip pat patvirtino, kad E. L. grasino joms, ieškojo jų brolio T. Š., reikalavo pervesti pinigus. Žino, kad jų brolis turėdavo paimti E. L. siunčiamus per banką pinigus. Anksčiau tam leisdavo naudoti ir savo banko sąskaitą. Šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs nuo pat tyrimo pradžios, neprieštarauja tarpusavyje bei kitiems įrodymams (taip pat ir liudytojo P. U. parodymus), todėl nesudaro pagrindo abejoti, kad E. L., o ne kitas asmuo su dar kitais nenustatytais bendrininkais veikė nusikalstamai nukentėjusiojo V. V. atžvilgiu ir apgaule iš jo bendrais veiksmais pasisavino 1150 Eur.

Be to, ikiteisminio tyrimo metu fiksuoto telefoninio pokalbio metų nustatyta, kad T. Š. su P. U. kalba apie duotus parodymus ikiteisminiame tyrime, T. Š. nurodo, kad jis papasakojo viską kaip buvo ir su juo kalbantį P. U. skatina, kad jis taip pat duotu tokius parodymus, minimas asmuo „E.“ dėl pinigų bei grasinimai išsakyti jo seserų atžvilgiu (3 t., b. l. 44-45, 45-46). Visą tai atitinka ir T. Š. ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir teismui duotus paaiškinimus, taip pat jo seserų E. Š. ir N. Š. parodymus. Tai sustiprina teismo manymą, kad liudytojai papasakojo tikrąsias įvykio aplinkybes, patvirtinančias E. L. dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme.

Be to, pagal mobilaus ryšio telefonų, kurie bendrininkų buvo naudojami skambinant nukentėjusiajam, veikimo zoną, jie veikė Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos buvimo teritorijoje, o abonentinis numeris buvo naudojamas ne viename telefono aparate, kurio IMEI pakeistas tuo tikslu, kad nebūtų galimybės blokuoti telefono, patvirtina, kad nusikalstamai veikiama buvo iš minėtų pataisos namų, kaip ir nurodyta kaltinime, o su E. L. veikę bendrininkai buvo kiti tyrimo metu nenustatyti bausmę tuose pačiuose pataisos namuose atlikę nuteistieji, dėl ko nėra pagrindo abejoti, kad su E. L. tyčia bendrai nusikalstamai veikė pakaltinami ir sulaukę BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenys.

Ta aplinkybė, kad pas E. L. nebuvo surastą mobilaus ryšio telefonų ar tai, kad jis pats neskambino nukentėjusiajam, kaip tvirtina kaltinamasis nepripažindamas savo kaltės, nepaneigia jo kaltės dėl bendrai įvykdyto nusikaltimo. Teismas pažymi, jog vien aplinkybė, jog apgaulės turinį sudarančius veiksmus (skambino ir melagingai prisistatė policijos pareigūnų bei nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją apie grėsmę banko sąskaitai) atliko ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmuo (ne pats kaltinamasis, o kitas nenustatytas bendrininkas), kaip kad nurodyta kaltinime E. L., nepaneigia paties kaltinamojo kaltės dėl jam inkriminuotos, BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos, nusikalstamos veikos padarymo, kadangi baudžiamasis įstatymas, kaip jau buvo minėta, nereikalauja, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytą pavojingos veikos požymį, nes sukčiavimo atveju vykdytoju laikytinas tas, kuris atlieka veiksmus, realizuojančius turtinės naudos gavimo ir/ar apgaulės požymius. Todėl ir nagrinėjamu atveju, nors E. L. realizavo tik dali bendrai įvykdytos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių (realizavo turtinės naudos gavimo požymius, nes surado ir perdavė kitiems bendrininkams banko sąskaitos duomenis nusikalstamu būdu (apgaule) užvaldytiems pinigams pervesti, vėliau organizavo ir davė nurodymus kitam asmeniui apgaule įgytus pinigus paimti ir atiduoti, organizavo jų perdavimą ir padalinimą kitiems asmenims) jis taip pat pripažintinas vykdytoju (bendravykdytoju), nes atsako ne tik už savo paties betarpiškai atlikus veiksmus, kuriais realizuojami objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai, bet ir už kitų bendrininkų veiksmus, nes ištirti įrodymai patvirtina, kad juos visus siejo bendra tyčia.

Kadangi apgaule įgyto turto vertė yra didesnė nei 5 MGL (250 eurų), tai veika yra teisingai kvalifikuota kaip nesunkus nusikaltimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos metu nukentėjusiajam priklausęs turtas - pinigai apgaule buvo užvaldytas (pervestas į kaltinamojo tuo tikslu surastą P. U. banko sąskaitą, vėliau iš jo paimti), o kaltinamasis netrukdomai galėjo disponuoti juo savo nuožiūra, kas ir buvo padaryta nurodant perduoti apgaule užvaldytus pinigus kitam asmeniui, veika teisingai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas.

Todėl konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje Ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą E. L. pripažinti kaltu padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir už jį paskirti bausmę.

Dėl bausmių skyrimo.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Jis anksčiau jau yra teistas 4 kartus, naują nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vietoje bausmės atlikimo metu. Nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nes nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupe bei būnant recidyvistu. Todėl teismas sprendžia, jog kaltinamajam už nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą yra pagrindas skirti sankcijoje numatytą griežčiausią savo rūšimi bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, kurio dydis nustatytinas artimas tokios rūšies bausmės dydžio vidurkiui.

Kadangi nagrinėjamu atveju E. L. naują nusikalstamą veiką padarė ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, tai tokiu atveju reikalinga bausmę, paskirtą nauju nuosprendžiu subendrinti su bausme pagal ankstesnį nuosprendį pagal BK 64 straipsnio taisykles bausmes visiškai ar iš dalies sudedant. Tuo atveju, jeigu neatlikta bausmės dalis yra didesnė nei nauju nuosprendžiu paskirta bausmė, tai prie jos pridedama visa arba dalis nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės. Jeigu nauju nuosprendžiu paskirta bausmė yra didesnė nei likusi atlikti bausmės, paskirtos ankstesniu nuosprendžiu, dalis, tai prie jos pridedama visa arba dalis neatliktos bausmės dalies pagal ankstesnį nuosprendį.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu E. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės (2 metai 8 mėnesiai 16 dienų) pradžia buvo nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2019 m. gegužės 22 d. Tai reiškia, kad šiai dienai neatliktoji bausmės dalis pagal šį nuosprendį yra 1 metai 7 mėnesiai 1 diena. Kadangi už naujai įvykdytą nusikalstamą veiką E. L. skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijoje numatytas tokios rūšies bausmės dydžio vidurkis, tai skirtina bausmė savo dydžiu bus mažesnė nei likusi neatlikta bausmės pagal ankstesnį teismo nuosprendį dalis. Dėl to prie visos likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pridėtina visa už naujai įvykdytą nusikalstamą veiką E. L. paskirta bausmė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

E. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam terminuotą laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu E. L. paskirta ir neatlikta bausme, tai yra prie Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies (1 metų 7 mėnesių 1 dienos terminuoto laisvės atėmimo) pridėti visą šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę (1 metus 4 mėnesius terminuoto laisvės atėmimo) ir E. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 2 metams 11 mėnesių 1 dienai. Paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

Paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos (2020 m. liepos 7 d.).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 10 kompaktinių diskų su informacija, laikomus baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.