Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui D. V. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė ir į bylos nagrinėjimą neatvyko.

Ieškovo atstovas teismo posėdyje ieškinio reikalavimus palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9.-517-718/2016 atsakovas pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsny, 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį dėl to, kad atsakovas 2016 m. sausio 12 d. apie 22.32 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,46 prom. girtumas), keikėsi necenzūriniais žodžiais policijos pareigūnų ir kitų žmonių akivaizdoje, taip savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį bei įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų lipti į tarnybinį automobilį, aktyviai priešinosi sulaikomas. Sulaikymo metu jam aktyviai priešinantis Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyr. patrulis A. V. patyrė kojos traumą, pareigūnas 2016 m. sausio 13 d. 17.19 val. kreipėsi į Všį Klaipėdos universitetinės ligoninės priėmimo skyrių ir jam buvo diagnozuotas dešinės čiurnos raiščių patempimas (b.l. 51).

A. V. sužalojimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, pakeisto Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1855, redakcijos (toliau – Vidaus tarnybos statutas) 50 straipsnio 3 dalies 7 punkte nustatyta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas […] atliekant tarnybines, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, […] lengvo sveikatos sutrikdymo atveju nustatoma nuo 1 iki 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, kursanto mirties, sužalojimo, susižalojimo arba sveikatos sutrikdymo per profesinį ar įvadinį mokymą atvejais kompensacijos mokamos šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytomis sąlygomis ir tvarka, išskyrus tai, kad kompensacijų dydis apskaičiuojamas pagal įvykio metu buvusią Vyriausybės nustatytą minimaliąją mėnesinę algą. A. V. sužalojimo metu galiojusios Vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu, redakcijos (toliau – Taisyklės) 2 punkte įtvirtinta, kad gali būti nustatomas šių trijų laipsnių pareigūno ar kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumas: sunkaus, apysunkio ir lengvo. Tų pačių taisyklių 3 punkte nustatyta, kad pareigūno ar kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnis nustatomas vadovaujantis vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašu, kurį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Taisyklių 4 punkte numatyta, kad pareigūnas ar kursantas siunčiamas į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją (toliau – CMEK), kai vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka nustatoma, kad pareigūno sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar tarnyba, o kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu.

2016 m. kovo 22 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS3-14 „Dėl A. V. tarnybos metu patirtos traumos“ nustatyta, jog Klaipėdos apskrities VPK PR 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. V. sveikata sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, o tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai ir yra priežastinis ryšys tarp pareigūno tarnyboje atliktų pareigų ir sužalojimų. Nutarta siųsti A. V. į CMEK patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti. Gavus CMEK išvadą dėl A. V. nustatyto sveikatos sutrikdymo laipsnio sunkumo, priimti sprendimą išmokėti sužalojimo sunkumo laipsnį atitinkančią darbo užmokesčio dydžio kompensaciją (b.l. 6-9).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad tarp fizinio veiksnio, įvykusio 2016 m. sausio 12 d. ir pareigūno sveikatos sutrikdymo yra ryšys, trauma priskiriama lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui (b.l. 10). Vadovaudamasis šia išvada Klaipėdos apskrities VPK viršininkas 2016 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 30-TE-1332 pripažino, kad A. V. sveikata sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas ir nusprendė išmokėti jam vieno mėnesio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją (b.l. 11). Atsižvelgiant į priimtą įsakymą A. V. apskaičiuota 1032,57 Eur dydžio kompensacija (b. l. 12). 2016 m. gruodžio 20 d. nurodyto dydžio kompensacija A. V. išmokėta (b.l. 14).

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis patvirtinta, jog atsakovas neteisėtais veiksmais, siekdamas išvengti sulaikymo, pasipriešino policijos pareigūnams, kurio metu A. V. susižalojo koją, to pasekoje policijos pareigūnui A. V. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, pagal Taisyklių 2 punktą – lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas. Šią aplinkybę patvirtina byloje esančios medicinos ekspertų išvados. Atsakovas administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimu buvo pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, todėl neteisėti atsakovo veiksmai laikomi įrodytais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų buvo sutrikdyta A. V. sveikata, dėl šios priežasties ieškovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas išmokėjo nukentėjusiajam policijos pareigūnui kompensaciją dėl tarnybos metu sutrikdytos sveikatos. Nagrinėjamu atveju dėl atsakovo veiksmų atsirado priežastinis ryšis ieškovo nuostoliams atsirasti (CK 6.247 straipsnis). Įstatymas numato, jog kaltė gali atsirasti tyčia ar dėl neatsargumo (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Nustatyta, jog atsakovas aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, nesėdo į policijos automobilį ir pasipriešino policijos pareigūnams, dėl ko vienas jų patytė traumą, todėl laikytina jog atsakovo kaltė įrodyta. Žalos dydis nagrinėjamu atveju yra ieškovo patirti nuostoliai dėl atsakovo veiksmų padarytos žalos nukentėjusiajam pareigūnui išmokėti pinigai – 1032,57 Eur kompensacija. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos.

Pagal A. V. sužalojimo metu galiojusios Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530, redakcijos (toliau – Draudimo sąlygos) apdraudžiami Vidaus reikalų ministerijos, policijos ir kitų vidaus reikalų statutinių įstaigų (Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir jiems pavaldžių padalinių, Vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos dalinių) pareigūnai (Draudimo sąlygų 1.1 punktas). Kompensacijas moka valstybinė institucija, kurioje tarnauja (eina pareigas) ar tarnavo (ėjo pareigas) apdraustasis, iš jiems patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų (Draudimų sąlygų 19 punktas). Kompensacija apdraustajam, sužeistam ryšium su tarnyba, mokama vadovaujantis atitinkamai pagal nustatytą veiklos sritį Centrinės medicininės ekspertizės komisijos (Vidaus reikalų ministerijos, Karinės medicinos ekspertizės ar kitos) arba Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada ir pateiktu įvykio aktu, surašytu darbovietėje (tarnybos, mokymo, stažuotės, praktikos vietoje). Prireikus vadovaujamasi tardymo (ikiteisminio tyrimo) išvada arba teismo sprendimu (Draudimo sąlygų 20 punktas). Pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą: lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 1 iki 12 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio (Vidaus tarnybos statutas 50 straipsnio 3 dalies 7 punktas). Nustatyta, jog Vidaus reikalų ministerijos Centrinės ekspertizės komisijoje pareigūnui A. V. konstatuotas lengvas sveikatos sutrikdymas, todėl ieškovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nukentėjusiajam tarnybos metu pareigūnui išmokėjo 1032,57 Eur dydžio kompensaciją.

Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). CK 6.290 straipsnio 1 dalis numato, jog socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Tuo atveju, jei yra padaroma žala, ją privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnis). Ieškovas išmokėję sužalotam pareigūnui kompensaciją, įgijo teisę regreso tvarka iš atsakovo reikalauti atlyginti ieškovui padarytus nuostolius.

Teismas daro išvadą, kad Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, specialiųjų įstatymų pagrindu išmokėjęs policijos pareigūnui A. V. 1032,57 Eur kompensaciją, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens, t. y. atsakovo D. V., tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo. Tokiu būdu ieškovui iš atsakovo priteistinas 1032,57 Eur žalos atlyginimas.

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinas 31,00 Eur žyminis mokestis valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kodas 191008577, iš atsakovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1032,57 Eur (vieno tūkstančio trisdešimt dviejų eurų 57 euro centų) žalos atlyginimą regreso tvarka.

Priteisti iš atsakovo D. V. 32 Eur (trisdešimt dviejų eurų) žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.