Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-03-09 · Administracinė byla Nr. AS-492-254-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-03-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-04-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-09
Bylos Nr.
AS-492-254-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00531-2010-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Dainius Raižys, Virginija Volskienė (pran.)
Atsakovas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Vilniaus vyriausiojo policijos komisariatui
Pareiškėjas
R. V.
Administracinė byla Nr. AS492-254/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00531-2010-5Procesinio sprendimo kategorija 76 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. kovo 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovui Vilniaus vyriausiojo policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėjas R. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–9) bei patikslintu skundu (b. l. 62–69), kuriais prašė: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskrities VPK) viršininko 2010 m. vasario 1 d. įsakymą Nr. 10-TE-47 „Dėl tarnybos eigos“; 2) įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas; 3) iš Vilniaus apskrities VPK priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną dieną nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos po 141,08 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies: panaikinta Vilniaus apskrities VPK viršininko 2010 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. 10-TE-47 „Dėl tarnybos eigos“ 1 punkto dalis, kuria R. V. atleistas iš tarnybos; Vilniaus apskrities VPK įpareigotas grąžinti R. V. į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas ir nurodė šią teismo sprendimo dalį vykdyti skubiai; taip pat priteisė R. V. iš Vilniaus apskrities VPK vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš tarnybos 2010 m. vasario 2 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

II.

Vilniaus apskrities VPK 2012 m. sausio 27 d. pateikė prašymą išaiškinti, kaip vykdyti 2012 m. sausio 26 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-51-426/2012 dalį dėl Vilniaus apskrities VPK įpareigojimo grąžinti R. V. į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas.

Nurodė, kol nėra priimtas sprendimas dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, išdavimo, R. V. negali atlikti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigų.

III.

2012 m. vasario 20 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas nutartimi atsakovo prašymą dėl teismo sprendimo dalies išaiškinimo tenkino ir 2012 m. sausio 26 d. sprendimo rezoliucinę dalį išaiškino taip: įpareigoti Vilniaus apskrities VPK skubiai grąžinti R. V. į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigas nuo 2010 m. vasario 1 d. Grąžinus R. V. į pareigas, įstatymų nustatyta tvarka turi būti atlikta pakartotinė procedūra dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“ išdavimo.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2010 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1V-15, kuriuo buvo panaikintas R. V. išduotas leidimas dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, buvo panaikintas, o tai reiškia, kad R. V. leidimas dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija panaikintas nebuvo. Todėl pareiškėjas iš tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu pagrindu atleistas nepagrįstai. R. V. 2006 m. sausio 4 d. išduotas leidimas dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija galiojo iki 2010 m. gruodžio 28 d. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 2 punktą, vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos ir Valstybės saugumo departamentas tikrina vidaus reikalų sistemoje dirbančių arba pretenduojančių dirbti vidaus reikalų sistemoje asmenų, pretenduojančių gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kandidatūras. Pareiškėjas šiuo metu nedirba vidaus reikalų sistemoje, jis iki leidimo galiojimo pabaigos nebuvo grąžintas į tarnybą, nors iš jos atleistas nepagrįstai, todėl šiuo metu nėra galimybės atlikti pakartotinį R. V. kandidatūros tikrinimą leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimui. Nurodė, jog teismas pripažino, kad pareiškėjas iš tarnybos nuo 2010 m. vasario 1 d. atleistas nepagrįstai, todėl grąžinus R. V. į pareigas, jo kandidatūra galėtų būti tikrinama ir priimamas sprendimas dėl leidimo dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo.

IV.

Atsakovas Vilniaus apskrities VPK dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. nutarties padavė atskirąjį skundą. Iš atskirojo skundo turinio galima daryti išvadą, kad atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu sprendimo išaiškinimu.

Šalies argumentai

Atskirajame skunde nurodo:

1. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nepaaiškino sprendimo vykdymo ir jo neargumentavo, taip buvo pažeistas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 106 straipsnio 1 dalies 5 punktas.

2. Į valstybės tarnautojo pareigas asmuo yra priimamas gavus kompetentingos valstybės institucijos išvada, kad šiam asmeniui gali būti išduotas asmens patikimumo pažymėjimas arba leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Tuo tarpu pagal teismo išaiškintą sprendimo vykdymą asmuo pirmiausia turėtų būti paskirtas į pareigas ir tik tada būtų tikrinamas. Esant tokiam teismo sprendimo vykdymui, asmuo turėtų būti savo darbo vietoje, tačiau neatliktų savo pareigybės aprašyme numatytų funkcijų.

3. Pirmosios instancijos teismo pateiktas sprendimo vykdymo išaiškinimas prieštarauja teisės aktams bei iš esmės pažeidžia darbdavio (Lietuvos valstybės) interesus, nes asmeniui turėtų būti mokamas atlyginimas nors joks darbas kurį jis turėtų atlikti nebūtų atliekamas dėl to, kad asmuo negali dirbti be leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Be to, asmuo, jau būdamas paskirtas į pareigas, turėtų galimybę nebepildyti klausimyno ir nebūtų jokių teisinių priemonių priversti jį tai atlikti, būtų sudaryta situacija leidžianti piktnaudžiauti ir vilkinti tikrinimo procesą arba jo vengti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Atskirasis skundas atmestinas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad ABTĮ 94 straipsnio 3 dalis nustato galimybę teismui išaiškinti savo priimtą sprendimą, kol sprendimas neįvykdytas. Pagal šios procesinės teisės normos prasmę, sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Todėl, sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, yra būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 str. taikymo požiūriu, motyvuojamąją sprendimo dalį) ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 str. taikymo požiūriu, rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 94 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 94 straipsnio 3 dalis. Priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas (antrasis iš nurodytų atvejų) yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2663/2009, publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė justicija“ Nr. 18, P. 315–318).

Iš atsakovo pirmosios instancijos teismui pateikto prašymo išaiškinti teismo sprendimo dalį bei iš atskirojo skundo argumentų matyt, kad atsakovas nesiekia, jog jam būtų išaiškintas neaiškus ar dviprasmiškas teismo sprendimas, o prašo teismo nurodyti, kaip įvykdyti teismo sprendimo rezoliucinės dalies skubiai vykdytiną įpareigojimą grąžinti pareiškėją į ankščiau užimtas pareigas. Toks atsakovo prašymas siejamas ne su nepakankamu teismo sprendimo rezoliucinės dalies aiškumu, o su siekiu, kad būtų išaiškinta tolimesnė situacija teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu, todėl vadovaujantis pateikta teismų praktika teismo sprendimo išaiškinimas ABTĮ 94 straipsnio 3 dalies pagrindu negalimas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo prašymą bei pirmosios instancijos teismo sprendimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo 2012 m. sausio 26 d. priimtas sprendimas jo vykdymo požiūriu yra nedviprasmiškas ir pakankamai aiškus. Tokio sprendimo įvykdymas nėra apsunkintas, jo rezoliucinė dalis aiški ir suprantama. Skirtingas teismo sprendimo aiškinimas nėra ta aplinkybė, kuri parodytų, kad teismo sprendimas yra neaiškus.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymą dėl sprendimo išaiškinimo iš esmės patenkino nepagrįstai, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis naikintina, o atsakovo prašymas dėl sprendimo išaiškinimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atskirąjį skundą atmesti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį ir atsakovo prašymą dėl sprendimo dalies išaiškinimo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiArtūras DrigotasDainius RaižysVirginija Volskienė