Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs skolininko V. M. (V. M.) atskirąjį skundą, pareikštą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria atmestas skolininko V. M. skundas dėl antstolės veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė atsisakė patenkinti skolininko skundą ir persiuntė jį Šalčininkų rajono apylinkės teismui. Paaiškino, jog ji nuolat atlikinėjo vykdymo veiksmus, siekdama išieškoti baudas, tai yra periodiškai teikė paklausimus ir tikrino skolininko turtinę padėtį. Todėl nėra pagrindo pripažinti, jog baudos per dvejus metus nebuvo išieškotos dėl antstolės neveikimo ar aplaidumo.

Skolininkas, nesutikdamas su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartimi, pareiškė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir tenkinti jo skundą dėl antstolės veiksmų. Esminis atskirojo skundo argumentas yra tas, jog yra pasibaigęs išieškojimų pagal nutarimus senaties terminas. Todėl, priešingai negu sprendė pirmosios instancijos teismas, turi būti nutraukti vykdymo veiksmai, atliekami skolininko atžvilgiu.

Antstolė neatsiliepė į skolininko atskirąjį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas skolininko atskiruoju skundu, be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Antstolė yra priėmusi vykdyti ir vykdo Šalčininkų rajono policijos komisariato 2011 m. vasario 7 d. nutarimą, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. nutarimą ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutarimą, kuriais apeliantui buvo paskirtos baudos už jo padarytus administracinius teisės pažeidimus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010). Jeigu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo vengia vykdyti administracinę nuobaudą, senaties eiga sustoja (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 249 straipsnio 2 dalis, Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 3 dalis).

Pirmosios instancijos teismas nepasisakė, pasibaigė išieškojimų pagal nutarimus senaties terminas ar ne. Nevertino, vengė apeliantas vykdyti nutarimus ar ne. Vadinasi, nebuvo atskleista apelianto iškelto klausimo esmė. Todėl apeliacinės instancijos teismas, šalindamas proceso pirmosios instancijos teisme trūkumus, sprendžia klausimą iš esmės.

Antstolės žinioje esantys policijos komisariato ir teismų nutarimai, kuriais apeliantui buvo paskirtos baudos, nebuvo įvykdyti dvejų metų terminu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog apeliantas vengė vykdyti nutarimus. Apeliantas nurodo, jog jis 2011 m. balandžio 20 d. buvo sulaikytas. Vilniaus pataisos namų pažyma patvirtina, jog apeliantas atlieka laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymo pradžia – 2011 m. balandžio 22 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2016 m. balandžio 20 d. Apeliantas teigia, jog jis tik 2014 metų balandžio mėnesį sužinojo, kad jo atžvilgiu yra vykdomi priverstinio vykdymo veiksmai. Apeliantas nedalyvavo, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose priimtus nutarimus vykdo antstolė. Antstolė nurodo, kad ji apelianto deklaruotos gyvenamosios vietos adresu siuntė procesinius dokumentus. Vilniaus pataisos namų pažymoje užfiksuota, jog ši įstaiga 2014 m. balandžio 7 d. gavo antstolės patvarkymus dėl skolos išieškojimo ir lėšų arešto. Nors, remiantis Civilinio proceso kodekso 604 straipsniu, laikytina, kad apeliantui buvo įteikti antstolės siųsti procesiniai dokumentai, nereiškia, kad jam buvo faktiškai žinoma, jog jo atžvilgiu yra pradėti ir atliekami priverstinio vykdymo veiksmai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstu nustatytų aplinkybių analize, apeliantas, iki bausmės vykdymo įstaiga gavo ir pateikė jam antstolės patvarkymus, nežinojo ir (dėl jo sulaikymo) negalėjo žinoti, kad jo atžvilgiu yra pradėti ir atliekami priverstinio vykdymo veiksmai. Skolininkas privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga (Civilinio proceso kodekso 644 straipsnio 4 punktas). Iš kitos pusės, skolininkui kyla ši pareiga ir tenka prisiimti jos nevykdymo pasekmes tik tada, kai jis yra informuotas, kad prieš jį yra pradėti ir atliekami priverstinio vykdymo veiksmai. Antstolė tik 2014 m. kovo 20 d., patikrinusi Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis, nustatė, jog apeliantas yra ir dirba Vilniaus pataisos namuose. Apeliantas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, dirbo ir gavo darbo užmokestį. Šios jo gaunamos pajamos nebuvo naudojamos nutarimams vykdyti. Nors apeliantas turėjo lėšų, nėra pagrindo konstatuoti, jog jis vengė vykdyti nutarimus, nes, kaip nustatyta, jis nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jo atžvilgiu yra pradėti ir atliekami priverstinio vykdymo veiksmai. Be to, ką patvirtina vykdomosios bylos duomenys, apeliantas nuo 2014 m. sausio 1 d., kai jau buvo pasibaigęs išieškojimų pagal nutarimus senaties terminas, pradėjo dirbti ir taip gauti pajamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kitaip negu sprendė pirmosios instancijos teismas, antstolė nebuvo tiek aktyvi, kiek turėjo būti, ir neišnaudojo visų jai prieinamų priemonių, siekdama priverstine tvarka įvykdyti nutarimus. Laisvės atėmimo bausmę vykdo valstybės įgaliotos institucijos ir duomenys apie asmens vykdomą laisvės atėmimo bausmę nėra nevieši bei neprieinami antstoliams. Priešingai, antstoliai turi prieigą prie Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro. Antstolė galėjo ir turėjo anksčiau surinkti duomenis, kad apeliantas atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir nukreipti išieškojimus pagal nutarimus į apelianto lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, jeigu, žinoma, tokių lėšų buvo (Civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalis).

Skolininkui faktiškai nežinant apie vykdymo veiksmus, prieš skolininką panaudojus įstatyme numatytą pranešimo fikciją atveju, kai antstolė turėjo realią galimybę nustatyti tikrąją skolininko buvimo vietą, antstolei nesiėmus veiksmų, kurių ji pagal įstatymą privalėjo imtis vykdymo veiksmams atlikti, negali būti konstatuotas skolininko vengimas vykdyti nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose.

Nenustačius vengimo vykdyti nutarimus požymių, nėra pagrindo konstatuoti, jog sustojo išieškojimų pagal nutarimus senaties termino eiga. Vadinasi, šie terminai yra pasibaigę. Senaties terminai išieškoti pagal policijos komisariato ir teismų 2011 m. vasario 7 d., 2011 m. vasario 23 d. ir 2011 m. balandžio 4 d. nutarimus pasibaigė dar 2013 m. vasario 7 d., 2013 m. vasario 25 d. ir 2013 m. balandžio 4 d. Antstolė turėjo iškart, pasibaigus išieškojimų senaties terminui, nutraukti vykdomąsias bylas (Civilinio proceso kodekso 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ji to nepadarė ne tik nedelsdama, bet ir tada, kai apeliantas kreipėsi į ją, prašydamas nutraukti priverstinio vykdymo veiksmus, atliekamus jo atžvilgiu. Pasibaigus išieškojimų senaties terminui ir taip atsiradus pagrindui nutraukti vykdomąsias bylas, nebegalėjo būti atliekami procesiniai priverstinio išieškojimo veiksmai. Todėl neteisėtu kvalifikuotinas apelianto skundžiamas antstolės patvarkymas, kuris buvo priimtas, pasibaigus išieškojimų senaties terminui. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, naikina skundžiamą nutartį ir išsprendžia klausimą iš esmės – naikina antstolės 2015 m. vasario 23 d. patvarkymą dėl duomenų pateikimo, priimtą vykdomosiose bylose Nr. 0045/11/00458, 0045/11/00595, 0045/11/00869 (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Antstolė turi nutraukti vykdomąsias bylas, pradėtas pagal 2011 m. vasario 7 d., 2011 m. vasario 23 d. ir 2011 m. balandžio 4 d. nutarimus (Civilinio proceso kodekso 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taip užbaigus šias vykdomąsias bylas (Civilinio proceso kodekso 632 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nutarimai su atitinkamomis antstolės žymomis turi būti grąžinti juos priėmusioms institucijoms (Civilinio proceso kodekso 630 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutarė:

panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti V. M. (V. M.) skundą dėl antstolės Terezos Gerasimovič veiksmų ir panaikinti šios antstolės 2015 m. vasario 23 d. patvarkymą dėl duomenų pateikimo, priimtą vykdomosiose bylose Nr. 0045/11/00458, 0045/11/00595, 0045/11/00869.