Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-300-528/2016 pagal trečiojo asmens S. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo R. D. patikslintą ieškinį atsakovei V. D. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto ir prievolių pasidalijimo, atsakovės V. D. patikslintą priešieškinį ieškovui R. D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto ir prievolių pasidalijimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims Danske Bank A/S Lietuvos filialui, akcinei bendrovei DNB bankui, V. D., G. P., A. P., S. D., bei trečiojo asmens S. D. savarankišką reikalavimą ieškovui R. D. dėl paramos pilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo R. D. patikslintą ieškinį atsakovei V. D. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto ir prievolių pasidalijimo, atsakovės patikslintą priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto ir prievolių pasidalijimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims Danske Bank A/S Lietuvos filialui, akcinei bendrovei DNB bankui, V. D., G. P., A. P., S. D.. Šalių dukra S. D., pilnamete tapusi bylos nagrinėjimo metu, pareiškė ieškovui savarankišką reikalavimą, kuriame prašė priteisti jai iš ieškovo periodinį išlaikymą po 280 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, atitinkamai indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos ((duomenys neskelbtini) iki ji mokysis Kauno Jono Jablonskio gimnazijoje, o mokantis aukštojoje mokykloje dieniniame skyriuje – iki mokymosi dieniniame skyriuje pabaigos, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų, šias lėšas kas mėnesį iki mėnesio 10 d. pervedant į S. D. sąskaitą, esančią banke Swedbank, AB.Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui trečiasis asmuo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti jai iš ieškovo laikiną periodinį išlaikymą po 280 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant ieškovą šias lėšas kas mėnesį iki mėnesio 10 d. pervesti į S. D. sąskaitą Swedbank, AB.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi trečiojo asmens prašymą patenkino iš dalies. Priteisė iš ieškovo laikiną išlaikymą (paramą) jo pilnametei dukrai S. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 145 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. balandžio 4 d. iki bus išnagrinėta civilinė byla, indeksuojant priteisto laikino išlaikymo (paramos) sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, įpareigojant ieškovą dukrai priteistą laikino išlaikymo (paramos) sumą pervesti iki einamojo mėnesio 10-tos dienos į S. D. „Swedbank“, AB esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad 2016 m. vasario 9 d. šalių dukra S. D. jos tėvų santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu tapo pilnamete. Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. nutarties pagrindu ieškovas turėjo pareigą nepilnametei dukrai teikti 145 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Šiuo metu šios pareigos nebeturi. Dukrai sulaukus pilnametystės ir jai mokantis vidurinėje mokykloje, dukros turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, jos galimybės save išlaikyti yra labai ribotos, nėra duomenų, kad ji turėtų savo vardu registruoto turto ar pajamų. Nurodytos aplinkybės tikėtinai pagrindžia trečiojo asmens reiškiamą savarankišką reikalavimą. Ieškovas turi pareigą materialiai išlaikyti savo dukrą, kol ji mokosi mokykloje. Nenustačius atsakovo turtinės padėties, prašoma priteisti laikino 280 Eur išlaikymo suma per didelė. Laikiną išlaikymo dydį nustatė atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 14 d. nutartimi priteisto išlaikymo dydį, nes nepateikta įrodymų apie iš esmės padidėjusius nuo 2016 m. vasario 9 d. dukros poreikius. Nėra duomenų apie ieškovo nedarbingumą ar kitas priežastis, dėl kurių jis neišgalėtų tokio dydžio išlaikymo teikti pilnametei dukrai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti nutartį ir trečiojo asmens savarankiško reikalavimo klausimą spręsti iš naujo, atsižvelgiant į nurodytus procesinius trūkumus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai priėmė nagrinėti trečiojo asmens pateiktą dokumentą, įvardintą savarankišku reikalavimu. Civilinio proceso kodeksas nenumato tokio procesinio dokumento rūšies. Nėra aiškus kreipimosi į teismą pagrindas, ar dokumentas turi būti vertinamas kaip atsiliepimas, šalies rašytiniai paaiškinimai, ieškinys/priešieškinis. Asmeniui, teikiančiam ieškinį, privalu sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, todėl trečiojo asmens teiktas dokumentas turėjo būti grąžintas trūkumams pašalinti. Neaišku, kokiu teisiniu pagrindu teismas priėmė nagrinėti trečiojo asmens pakartotinį reikalavimą. 2016 m. kovo 17 d. nutartimi šis klausimas jau buvo išspręstas. Pilnamečiai vaikai, kuriems reikalinga tėvų parama, turi savarankiškai įgyvendinti savo teisę dėl išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-285/2009). Trečiasis asmuo, pakartotinai pateikęs savarankišką reikalavimą, nepateikė reikalavimo dėl ginčo dalyko, todėl savo reikalavimus gali reikšti atskiroje byloje. Kuriama teisinė situacija, kuomet iš esmės išsprendus santuokos nutraukimo klausimus ir likus ginčui tik su trečiuoju asmeniu, užkertamas kelias operatyvaus ir galutinio sprendimo priėmimui ir įsiteisėjimui.Reikalavimas neatitinka sąlygos, kad, netaikius prašomų priemonių, teismo sprendimas nebus įvykdytas. Ieškovas savanoriškai ir geranoriškai teikia išlaikymą ir pilnamete tapusiai dukrai.Teismas privalėjo konkretizuoti laikinų apsaugos priemonių taikymo laikotarpį bei sąlygas. Galimos studijos aukštojoje mokykloje yra hipotetiškos, todėl nėra pagrindo tokį prašymą tenkinti. Išlaikymo reikalavimas galimas tik realiai studijuojant aukštojoje mokykloje, įrodžius realų poreikį paramai. Teismas galėjo išlaikymą nustatyti ilgiausiai iki 2016 m. liepos 1 d., kuomet faktinės studijos gimnazijose baigiamos.Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo nutartį atskirąjį skundą atmesti, pripažinti, jog ieškovas piktnaudžiauja turimomis teisėmis bei paskirti 5792 Eur baudą, 50 procentų šios baudos skiriant atsakovei. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

7.1 Ieškovas siekia užvilkinti procesą, kad dukra gautų brandos atestatą ir jam nereikėtų mokėti reikiamo išlaikymo dydžio, o dukra tenkintųsi tokia gaunama pinigine parama, kokia atrodo reikalinga ieškovui. Ieškovas paramos dukrai gražiuoju teikti nesutiko, tarp S. D. ir jos tėvo kilo nesutarimas dėl teikiamos paramos dydžio ir reguliarumo. Teismas, įtraukęs S. D. į bylą trečiuoju asmeniu, jai suteikė ne tik pareigas, bet ir teises, numatytas CPK 46 straipsnyje. S. D., turėdama asmeninį reikalavimą ieškovui kaip jo asmeninė kreditorė, turėjo teisę pareikšti savarankišką reikalavimą. CPK ir CK yra aiškiai nurodyta, kad santuokos nutraukimo byloje sprendžiami visi klausimai, susiję su sutuoktinių bendrais bei asmeniniais kreditoriais. Ieškovas piktnaudžiauja jam suteiktomis teisėmis teikdamas nepagrįstą atskirąjį skundą, akivaizdžiai veikia prieš greitą bylos išnagrinėjimą.

Trečiasis asmuo G. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti, pavesti trečiojo asmens S. D. savarankiško reikalavimo klausimą spręsti iš naujo. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

8.1 Trečiasis asmuo reiškė savarankišką reikalavimą jau išnagrinėtoje byloje, likus tik baigiamosioms kalboms, nors išlaikymą gavo, dėl jo dydžio nesiskundė. Į bylą turėjo galimybę įstoti ir anksčiau, nes gyvena kartu su atsakove. Teismas 2016 m. kovo 17 d. nutartimi jau buvo pasisakęs dėl trečiojo asmens savarankiško reikalavimo reiškimo atskiroje byloje. Tokiu būdu siekiama sukelti nepatogumų ieškovui, vilkinti užsitęsusios bylos išnagrinėjimą. Pilnametis trečiasis asmuo su santuokos nutraukimu neturi nieko bendro, santuokos nutraukimo bylose sprendžiami nepilnamečių vaikų klausimai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos dalyko

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar šalių santuokos nutraukimo byloje pagal pilnametės dukters savarankišką reikalavimą jai iš ieškovo pagrįstai priteistas laikinas išlaikymas iki bylos išnagrinėjimo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Prie atskirojo skundo apeliantas pateikė naujus įrodymus – 2016 m. vasario 29 d. ir 2016 m. kovo 29 d. mokėjimo nurodymus dukros S. D. išlaikymui. Šie įrodymai nebuvo vertinami pirmosios instancijos teisme. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui minėti įrodymai priimtini.

Dėl pareikšto reikalavimo priėmimo ir nagrinėjimo santuokos nutraukimo byloje

Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą iki baigiamųjų kalbų pradžios; tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas (CPK 46 straipsnio 1, 2 dalys). Byloje dalyvavusio trečiojo asmens pareikštas savarankiškas reikalavimas atitinka dalyvaujančio byloje asmens procesinio dokumento sąvoką (CPK 110 straipsnis), todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad CPK nenumato tokio procesinio dokumento rūšies. Kadangi pagal CK 3.59 straipsnį teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, sutiktina su apeliantu, jog pilnamečio vaiko savarankiškas reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo iki mokymosi pagal vidurinio ugdymo programą pabaigos bei studijų aukštojoje mokykloje metu nėra susijęs su santuokos nutraukimo byloje nagrinėtino ginčo dalyku ir dėl to turėtų būti nagrinėjamas atskiroje byloje, tačiau tai nesudaro pagrindo tenkinti apelianto reikalavimus dėl pakartotinio trečiojo asmens savarankiško reikalavimo sprendimo. Nei pirmosios instancijos teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti analogišką trečiojo asmens savarankišką reikalavimą, nei pirmosios instancijos teismo 2016 m. kovo 30 d. procesinis sprendimas dėl trečiojo asmens savarankiško reikalavimo priėmimo negali būti skundžiami apeliacine tvarka, todėl apelianto pageidaujama korekcija negalima (CPK 46 straipsnio 3 dalis, 137 straipsnio 1 dalis). Pasisakant dėl atskirojo skundo argumento žyminio mokesčio klausimu pažymėtina, kad pagal CPK 83 straipsnio 2 dalį ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami. Kadangi CPK 265 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, santuokos nutraukimo byloje priėmęs šalių pilnametės dukters savarankišką reikalavimą dėl išlaikymo ir pagal CPK 136 straipsnio nuostatas neišskyręs jo į atskirą bylą, privalėjo išspręsti ir visus šiame reikalavime pareikštus materialinius bei procesinius reikalavimus. Atskirajame skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. N. v. E. N., trečiasis asmuo E. N. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, bylos Nr. 3K-3-285/2009, kasacinis teismas pasisakė dėl pilnamečio vaiko motinos teisės skųsti teismo sprendimą, kuriuo pilnamečiam vaikui priteistas išlaikymo įsiskolinimas, todėl apeliacinėje byloje sprendžiamo klausimo vertinimui apelianto cituojama praktika nėra aktuali.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti laikiną materialinį išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimas, CK 3.192¹ straipsnis). Byloje kilęs išlaikymo dydžio ginčas trečiajam asmeniui gali sukelti problemų dėl pragyvenimui būtinų materialinių išteklių pakankamumo iki ginčo išsprendimo. Tai pagrindžia apelianto skundžiamos laikinosios apsaugos taikymo sąlygos egzistavimą. Jam neginčijant pirmosios instancijos teismo nustatyto laikino išlaikymo dydžio, pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė pripažintina teisėta ir pagrįsta (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo termino

Laikinas išlaikymas pilnamečiam vaikui priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, nagrinėjamu atveju – (duomenys neskelbtini) (CK 3.200 straipsnis). Iš mokėjimo nurodymų matyti, kad apeliantas 2016 m. vasario ir kovo mėnesiais dukros išlaikymui pervedė po 145 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas laikiną išlaikymą pagrįstai priteisė nuo 2016 m. balandžio mėnesio. Apeliantas teisingai teigia, kad laikinosios apsaugos taikymo terminas negali būti susietas su civilinės bylos išnagrinėjimu. Tai prieštarauja CK 3.192¹ straipsnio pirmosios dalies nuostatoms, pagal kurias pilnamečiai vaikai, kuriems būtina materialinė parama, išlaikytini iki mokymosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti pabaigos ar studijų aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą metu iki 24 metų amžiaus.Laikinosios apsaugos paskirtis yra teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas. Teismo sprendimas priimamas dėl ieškovo pareikštų reikalavimų, todėl, nesant įstatymuose numatytų pagrindų, laikinoji apsauga negali peržengti šių reikalavimų ribų (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 144 straipsnio 1 dalis). Apeliacine tvarka vertinamos nutarties priėmimo metu trečiasis asmuo aukštojoje mokykloje nestudijavo. Ugdymo proceso trukmė vidurinių mokyklų baigiamosiose klasėse įprastai apima mokslo metų rugsėjo – birželio mėnesius (CPK 182 straipsnio 1 punktas); iš trečiojo asmens lankytos Kauno Jono Jablonskio gimnazijos internetinio puslapio matyti, kad brandos atestatai įteikti 2016 m. liepos 15 d. Dėl to spręstina, kad pirmosios instancijos teismas laikinąjį išlaikymą nepagrįstai susiejo ne su mokymosi gimnazijoje pabaiga, o su civilinės bylos išnagrinėjimu. Nors nagrinėjamu atveju šios datos apytiksliai sutampa (2016 m. birželio 15 d. byloje priimtas teismo sprendimas iš ieškovo trečiajam asmeniui priteisti išlaikymą po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. vasario 9 d. iki 2016 m. liepos 14 d., išskaičiavus sumas, gautas pagal 2016 m. balandžio 4 d. teismo nutartimi priteistą laikiną išlaikymą), Liteko duomenys pagrindžia, kad sprendimas nėra įsiteisėjęs. Skubus cituotos sprendimo dalies vykdymas nenustatytas, todėl jo vykdymas negalimas. Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė nurodytų materialinės ir procesinės teisės normų nuostatas dėl laikinosios apsaugos taikymo trukmės, nutartis pakeistina (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad pagal CPK 144 straipsnio 3 dalį laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje, laikinas išlaikymas priteistinas iki S. D. mokysis Kauno Jono Jablonskio gimnazijoje, t.y. iki 2016 m. liepos 14 dienos imtinai.

Dėl atsakovės prašymo paskirti baudą ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

Ieškovo piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis atsakovė laiko atskirojo skundo pateikimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl atskirojo skundo paneigia atsakovės teiginį dėl ieškovo piktnaudžiavimo apeliacijos teise, todėl jos prašymas paskirti baudą pripažintinas nepagrįstu.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartį pakeisti, rezoliucinės dalies 2 punktą išdėstant taip:

„Priteisti iš ieškovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), arba (duomenys neskelbtini), laikiną išlaikymą (paramą) jo pilnametei dukrai S. D., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 145 (vieną šimtą keturiasdešimt penkis) Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. balandžio 4 d. iki 2016 m. liepos 14 d. imtinai“.

Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.