Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Alinai Žilionienei, Agnei Janickienei, Ingai Bakšaitei,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorams Renaldui Budriui, Ievai Danylienei,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. S., jos atstovui advokatui Artūrui Panomariovui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka mišriuoju būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. N. 2023 m. balandžio 23 d. apie 23.00 val., name adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, mušdamas nukentėjusįjį M. S.: viskio taure suduodamas M. S. vieną smūgį į kairės pusės smilkinį, M. S. pargriovus jį ant grindų ir laikant jį, A. N. įsikibdamas M. S. į plaukus, padarė nukentėjusiajam odos nubrozdinimus kairiame smilkinyje, t. y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo M. S. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą. Tokiais veiksmais A. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. N. dėl pareikšto kaltinimo (fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas) neprisipažino. Parodė, kad 2023 m. balandžio 23 d. dirbo sode, vakare nuėjo prie ežero nusimaudyti. Nusimaudęs sėdėjo ant suoliuko, kalbėjo telefonu, kai priėjo M. S. ir jį užkalbino. M. S. nepažino, jis priminė bendrus pažįstamus, užsimezgė pokalbis. Buvo šalta, todėl nuvažiavo M. S. automobiliu pas jį į namus, jis persirengė, pasiėmė alaus ir abu nuėjo į jo sodo namelį. Kadangi jo sodo namelyje nėra kur pasėdėti, nusprendė eiti į M. S. namus. M. S. namuose, terasoje gėrė alų, leido muziką, kalbėjosi. Po kurio laiko M. S. nuėjo į virtuvę ir atsinešė stiklą su kažkokiu aitraus kvapo gėrimu, sakė, jog tai likeris. Išgėręs kelis gurkšnius užmigo. Prabudo nuo smūgių į galvos sritį, šonkaulius, šoną, gulėjo veidu į žemę, rankomis dengė galvą. Vienu metu vyko grumtynės, bandė keltis, neišlaikė pusiausvyros ir abu virto, girdėjo kaip dužo stiklai, buvo pargriautas ant žemės, o M. S. vėl daužė į galvą, nugarą, sprandą, į visas kūno vietas. Bandė gintis smūgiuodamas jam iš už nugaros, bet ar pataikė nežino. Vienu metu pamatė M. S. kabančius plaukus, griebė už plaukų, patraukė į save, kad galėtų sustabdyti smūgių laviną, bandė pagauti jo rankas, bet jis sugebėdavo išsisukti ir vis jį mušė. Buvo momentas, kai prarado sąmonę. Kaip išėjo iš M. S. namų pasakyti negali, klaidžiojo tamsoje, kol sutiko policijos pareigūnus, kurie žinojo kur ir kas nutiko, nes atvyko gavę iškvietimą. Atvažiavusi greitoji pagalba jį išvežė į Lazdynų ligoninės priimamąjį, kur buvo apžiūrėtas. Grįžęs namo pats iš žmonos telefono iškvietė policijos pareigūnus, kurie patarė nusiraminti ir pamiegojus ryte atvažiuoti į policijos nuovadą. Nustebo, kai paskambino į savo telefoną, o juo ramiai atsiliepė M. S., susitikus atidavė jo telefoną, kepurę ir akinius. M. S. jo atsiprašinėjo, sakė, kad persistengė, siūlė ranką, matyt suprato, kad taip jis to nepaliks. Kaltės nepripažįsta, nes nei viskio taure, nei kitu būdu nėra sudavęs M. S. nei vieno smūgio. Viskio stiklinė stovėjo ant stalo ir sudužo tuo metu, kai abudu su M. S. grumtynių metu nukrito ant stalo.

Motyvuojamoji dalis

3. Nors kaltinamasis A. N. kaltu neprisipažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

3.1. nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. S. parodė, kad 2023 m. balandžio 23 d. prie ežero sutiko A. N., kuris buvo išgėręs. Pabendravę nuvažiavo iki jo namų, jis persirengė, pasiėmė skardinę alaus, skardinę davė A. N. ir nuvažiavo pas A. N., kur išgėrė, o kai susiruošė namo, A. N. pasiprašė pas jį pernakvoti, jis sutiko. Atėję pas M. S. gurkšnojo alų, paruošė erdvę kur jis galėtų miegoti. Sėdėjo, kalbėjosi, įpylė į viskio taurę likerio. Jis norėjo eiti miegoti, kai A. N. panoro linksmybių, pradėjo mėtyti jo būgnus, pirmas būgnas trūko, užsilipęs ant stalo sulaužė vieną stalo koją, tada jis jam pasakė eiti iš jo namų, į tai jis atsakė necenzūriniais žodžiais, agresyviai. A. N. jam pasakė „aš tau trenksiu“, jis atsakė, kad „tavo vietoje to nedaryčiau“, ir jis jam sudavė, tada jis sudavė jam atgal, juodu susikibo ir nugriuvo ant staliuko, išlūžo dar viena staliuko koja. A. N. buvo įsiutęs, bandė grasinti, daryti kažkokius veiksmus, bet jis jį laikė, nenorėjo, kad jis atsistotų ir „bujotų“ toliau, nes galėjo išdaužyti langus. A. N. nenurimo, tada jis sudavė kelis kartus į nugaros sritį. A. N. išsilaisvinus ir atsistojus vėl apsikeitė smūgiais, visi smūgiai teko jam į kairį petį. Smūgiuodami nugriuvo ant stalo, kuris galutinai sulūžo. Bandė jį nuraminti, bet agresija tęsėsi, kažkuriuo metu jam bandant skambinti bendruoju pagalbos telefonu A. N. įsikabino jam į plaukus, negalėdamas sulaikyti jo agresijos jis sudavė jam į veidą kad apsiramintų. Kai A. N. apsiramino jis paskambino policijos pareigūnams, tada jis atsistojo, susirinko daiktus ir išbėgo. Kitą dieną susitikęs su A. N. ir jo žmona, jo atsiprašė ne dėl to, kad jautėsi kaltas, bet iš žmoniškumo. Muštynes pirmas pradėjo A. N.. Muštynių metu jautė skausmą, pirmas smūgis buvo suduotas į smilkinį, buvo kraujosruva, liko mažas gumbelis smilkinio vietoje. Kaltinamasis užmigęs nebuvo. Civilinį ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti;

6. Nors kaltinamasis A. N. savo kaltės dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiojo M. S. atžvilgiu tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, nepripažino, tačiau ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimai A. N. pasitvirtino.

7. Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis A. N. 2023 m. balandžio 23 d. apie 23.00 val., name adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, mušdamas M. S., t. y. viskio taure suduodamas nukentėjusiajam M. S. vieną smūgį į kairės pusės smilkinį, M. S. pargriovus jį ant grindų ir laikant jį, A. N. įsikibdamas M. S. į plaukus sukėlė nukentėjusiajam M. S. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. odos nubrozdinimus kairiame smilkinyje. Teismo vertinimu, A. N. veiksmuose egzistuoja tiek objektyvieji (veika, padariniai, priežastinis ryšys), tiek subjektyvieji (kaltė, motyvas, tikslas) požymiai, numatyti BK 140 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė veikos pavojingumą (suprato, kad atliekama veika, t. y. smurto naudojimas prieš asmenį yra uždraustas / negalimas / neteisėtas), numatė atliekamos veikos pavojingus padarinius (fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajam) ir tokių padarinių (nukentėjusiosios sumušimo / fizinio skausmo sukėlimo) norėjo. Analizuojamas nusikaltimas buvo spontaniškas, tačiau baigtas – smūgis suduotas. Tikslas ir motyvai aptariamu atveju nekonkretizuoti, aiškiai neišreikšti, pasak nukentėjusiojo, kai A. N. pradėjo gadinti jo turtą, jis jam liepė eiti iš jo namų, o šis jam atsakė necenzūriniais žodžiais, agresyviai, kad „aš tau trenksiu“ (smurto protrūkis buvo ūmi reakcija į vienokio ar kitokio pobūdžio replikas ar kitokio pobūdžio veiksmus). Nors kaltinamasis teigia, kad visų įvykio aplinkybių neatsimena, darytina išvada, jog tokią kaltinamojo būseną galimai nulėmė Viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ambulatorinio apsilankymo aprašyme nustatyta diagnozė - (duomenys neskelbtini) sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, (duomenys neskelbtini). Visgi kaltinamojo kaltę, visų pirma, patvirtina nukentėjusiojo M. S. parodymai, kurie yra nuoseklūs ir tarpusavyje neprieštarauja. Nukentėjusysis laikėsi pozicijos, jog kaltinamasis pirmas pradėjo konfliktą, pradėdamas mėtyti ir laužyti jo daiktus, o vėliau suduodamas viskio stikline jam į smilkinį. Kad kaltinamasis pirmas pradėjo muštynes patvirtina 2024 m. balandžio 23 d. 23.22.21 val. ir 2024 m. balandžio 23 d. 23.25.31 val. skambučiai į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau – BPC), kuriame nukentėjusysis nurodo, kad pas jį užėjo vienas bičiulis, su kuriuo išgėrė, o po to pradėjo lįsti muštis ir dabar jis nežino ką su juo daryti, „Nu, jisai puolė muštis, bet daviau į kailį aš jam“. Byloje nenustatyta pagrindų šiais nukentėjusiojo parodymais netikėti. Vis tik nagrinėjamoje byloje kaltinamojo kaltė yra grindžiama ne vien nukentėjusiojo parodymais. Kad kaltinamasis kilusio žodinio konflikto metu trenkė nukentėjusiajam per galvą stikline patvirtina BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota informacija, kurią teisiamojo posėdžio metu patvirtino įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai – liudytojai Daumantas Vaitkūnas ir Česlovas Oršauskas. Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad M. S. nustatyti odos nubrozdinimai kairiame smilkinyje, kairėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), prieš kreipiantis medicinos pagalbos, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Specialisto išvadą teisiamojo posėdžio metu patvirto ekspertė Rasa Gaidienė, papildomai paaiškinusi, jog išvada buvo atlikta remiantis tik medicininiais dokumentais, todėl negali atmesti galimybės, jog išvadoje konstatuoti odos nubrozdinimai kairiame smilkinyje galėjo būti padaryti riboto paviršiaus daiktu, t. y. briauną turinčiu ar buką briauną turinčiu daiktu, tikėtina, kad sužalojimas padarytas stikline, jos buku kampu. Tai, kad smūgis buvo suduotas į galvos sritį - kairįjį smilkinį, t. y. gyvybiškai svarbų organą, pavojingą gyvybei, tik patvirtina kaltinamojo priešišką nusiteikimą nukentėjusiojo atžvilgiu, pasireiškusį aktyviais fiziniais veiksmais, sukėlusiais nukentėjusiajam fizinį skausmą. Teismas įvertinęs byloje esančius nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, teismo medicinos specialisto išvadą, taip pat kitus byloje esančius teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, sprendžia, kad toks kaltinamojo kaltės neigimas yra tik jo gynybinė versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

8. Teismas, apibendrinęs aukščiau aptartus duomenis, sprendžia, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalį sudėtį ir kvalifikuota teisingai. Teismo vertinimu, kaltinamojo padaryta veika negali būti vertinama kaip mažareikšmė, kadangi smūgis buvo suduotas į gyvybiškai svarbią vietą – galvą, todėl tokie kaltinamojo veiksmai pripažintini pakankamai pavojingais. Todėl kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį nėra pagrindo. Vien kaltinamojo gynėjo manymas, kad ginamojo nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, savaime neleidžia taikyti BK 37 straipsnio nuostatas.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų aspektų, susijusių su skirtina bausme

9. Baudžiamasis įstatymas numato, jog už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

10. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam A. N. atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas nesunkus tyčinis baigtas nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis); į tai, kad kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta; nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), neteistas, baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos; iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini), įmonės pardavimų vadovas A. N. apibūdina kaip atsakingą, bendraujantį, šeimos žmogų; (duomenys neskelbtini) A. N. charakterizuoja kaip pozityvų ir malonų žmogų, turintį puikius bendravimo įgūdžius; (duomenys neskelbtini) prezidentas taip pat A. N. apibūdina teigiamai. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis neteistas, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, skirtina laisvės apribojimo bausmė, kuri artima bausmės minimumui. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamą veiką paskyrus 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, kadangi, teismo vertinimu, šiuo atveju ji yra netikslinga.

11. Teismas sprendžia, jog aptariamu atveju tikslinga kartu su laisvės apribojimo bausme skirti įpareigojimus – pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 5 dalies 4 punktas).

Dėl civilinių ieškinių (ne)pagrįstumo

12. Nustatyta, kad biudžetinė įstaiga (toliau – BĮ) Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2023 m. rugsėjo 25 d. pareiškė civilinį ieškinį Nr. 35398 dėl žalos atlyginimo, kuriame prašė iš kalto asmens priteisti 165,98 Eur žalos atlyginimą Privalomojo socialinio draudimo fondo biudžetui dėl nukentėjusiojo gydymo bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Civilinė ieškovė ieškinį grindė tuo, kad buvo sužalotas M. S., kuris dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų.

13. Analizuojant prie civilinio ieškinio pridėtus įrodymus, t. y. Gydymo paslaugų apskaitos 2023 m. rugsėjo 22 d. išrašą Nr. 2G-11278/AS, kuris patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, kurios sudaro 165,98 Eur. Daroma išvada, jog civilinės ieškovės reikalavimas priteisti iš kaltinamojo 165,98 Eur nukentėjusiojo gydymo išlaidas yra pagrįstas, todėl tenkintinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

14. Civilinė ieškovė pareiškė ir reikalavimą priteisti 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Kasacinio teismo išaiškinta, jog: pirma, teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje; antra, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos priteisiamos nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019, nutarties 8 ir 10 punktai). Kadangi civilinė ieškovė reikalavimą priteisti procesines 5 proc. dydžio palūkanas pareiškė civiliniame ieškinyje BPK nustatyta tvarka ir terminais, o civilinės ieškovės reikalavimas dėl 165,98 Eur žalos atlyginimo buvo tenkintas, todėl yra teisinis pagrindas, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostata, priteisti iš kaltinamojo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

15. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. S. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti jo naudai iš kaltinamojo 454,99 Eur turtinės ir 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad įtariamasis užpuldamas ir suduodamas smūgius bei tampydamas už plaukų savo veiksmais ne tik sukėlė fizinį skausmą, bet ir padarė materialinę žalą: sulaužė kavos staliuką 220,00 Eur vertės, muzikinį būgnelį – 20,00 Eur vertės, sulankstė palangę, kurios pakeitimas kainuoja 120,00 Eur. Be materialinės (turtinės) žalos padaryta ir neturtinė (moralinė) žala, kurią įvertimo 5 000,00 Eur suma. Dėl neteisėtų kaltinamojo smurtinių veiksmų nukentėjusysis patyrė didelius išgyvenimus, pažeminimą, išgąstį, baimę dėl savo sveikatos ir saugumo. Kaltinamojo sukelti dvasiniai išgyvenimai, stresas nėra išnykę iki šiol, nukentėjusysis iki šiol nesijaučia saugus būdamas savo namuose, smurtinio įvykio vaizdiniai aplanko nukentėjusįjį prisiminimuose, daro įtaką gebėjimui susidoroti su užpuolimo pasekmėmis, trukdo emociniam gijimo procesui.

16. Baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

17. Turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos (Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis).

18. Nustatyta, kad vienintelis argumentas, kuriuo grindžiamas ieškinys dėl 454,99 Eur turtinės žalos priteisimo yra turto sugadinimas, kuomet abipusių muštynių metu buvo sulaužytas kavos staliukas 220,00 Eur vertės, muzikinis būgnelis 20,00 Eur vertės, sulankstyta palangė, kurios pakeitimas įvertintas 120,00 Eur. Įrodymų turtinei žalai pagrįsti nukentėjusysis nepateikė, prašoma priteisti 454,99 Eur turtinė žala nei civiliniame ieškinyje, nei teisiamojo posėdžio metu nedetalizuota. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas turtas buvo sugadintas abipusių muštynių metu, civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

19. Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

20. Svarbu ir tai, kad sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, apysunkis ar kt.), bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo srityse, pavyzdžiui, būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprastinė veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-697/2018, 2K-166-699/2018 ir kt.).

21. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamojo vartotas smurtas nebuvo intensyvus ir pasireiškė vienu trauminiu poveikiu - taure suduodant vieną smūgį į kairės pusės smilkinį, bei įsikibimu į plaukus, dėl kurio nukentėjusiajam buvo padaryti odos nubrozdinimai kairiame smilkinyje. Taigi sužalojimų kiekis nėra ženklus. Teismas nekvestionuoja, jog nukentėjusysis dėl jam padarytos nusikalstamos veikos patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, skausmą, baimę dėl savo sveikatos ir saugumo, visgi duomenų dėl liekamųjų reiškinių bei neigiamų sveikatos prognozių nukentėjusiojo ateičiai nėra. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau minėtas aplinkybes, į formuojamą teismų praktiką fizinio skausmo sukėlimo ir (ar) nežymus sveikatos sutrikdymo bylose, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus atitiks 500,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginti bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 straipsnis).

Dėl kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės likimo (galiojimo)

22. Nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo Veiklos skyriaus 2023 m. spalio 3 d. nutarimu kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Teismo vertinimu, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį ir kaltinamąjį pripažinus kaltu, taip pat paskyrus su laisvės apribojimu susijusią bausmę, turi būti užtikrinamas nuosprendžio įvykdymas, todėl kardomoji priemonė paliekama galioti (tęsiama) iki nuosprendžio įsiteisėjimo (BPK 139 straipsnio 3 dalis). Įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui kardomoji priemonė baigia galioti ex lege (liet. pagal įstatymą).

23. Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmenas su garso ir vaizdo įrašais, esančias baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant – pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Tenkinti BĮ Vilniaus teritorinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 188783796, civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo ir priteisti iš A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 165,98 Eur (vieno šimto šešiasdešimt penkių eurų 98 ct) žalą ir 5 (penkių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, už nukentėjusiojo M. S. gydymą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai (žala turi būti apmokėta į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, juridinio asmens kodas 191351679, mokėjimo paskirtyje nurodyti – „žala PSDF už M. S. gydymą“).

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies – priteisti iš A. N., nukentėjusiojo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Kitą nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. S. civilinio ieškinio dalį atmesti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo Veiklos skyriaus 2023 m. spalio 3 d. nutarimu taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti (tęsti) iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus laikyti, jog kardomoji priemonė nebegalioja ex lege (liet. pagal įstatymą).

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmenas su garso ir vaizdo įrašais, esančias baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.