- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-21
- Bylos Nr.
- e2S-90-253/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08258-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Ieškovas
- M. Š.
- Atsakovas
- M. J.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo M. Š. ieškinį civilinėje byloje pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovui M. J. dėl turtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teisme 2020 m. gruodžio 7 d. gautas ieškovo M. Š. ieškinys atsakovui M. J., kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo ieškovui 10 294,51 Eur turtinę žalą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Be to, ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo M. J. nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, turtinių teisių, esančių pas atsakovą ir / ar trečiuosius asmenis, piniginių lėšų, esančių pas atsakovą ir / ar trečiuosius asmenis, areštą 10 294,51 Eur sumai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti ieškovo M. Š. ieškinį atsakovui M. J. dėl turtinės žalos priteisimo; grąžinti ieškovui sumokėtą 270,00 Eur žyminį mokestį.
3. Teismas susipažinęs su ieškovo pateiktu ieškiniu nusprendė, kad ginčas – nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, nes:
3.1. ieškovas, reikšdamas reikalavimą priteisti iš atsakovo turtinę žalą, ieškinio pagrindu nurodo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalį. Remiantis šia įstatymo norma valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Šiuo atveju ieškovas yra fizinis asmuo ir žala jam jau yra priteista iš UAB „(duomenys neskelbtini).
3.2. ieškovas nepateikė jokių duomenų, o ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ bei Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis nenustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini) iš kurios ieškovui jau yra priteista ir priverstinai vykdoma ieškiniu reikalaujama dar kartą priteisti turtinė žala, būtų iškelta bankroto byla ar įmonė būtų reorganizuojama. Nesant šių sąlygų, ieškovas, vadovaudamasis CK 2.87 straipsnio 7 dalimi neturi reikalavimo teisės reikšti ieškinį, nes kaip minėta anksčiau, vadovas už įmonės skolas atsako tik įstatymo nustatytais atvejais;
3.3. UAB „(duomenys neskelbtini) yra veikianti įmonė, teismo turimais duomenimis jos atžvilgiu nėra iškelta civilinių bylų, kuriose ji būtų skolininkė, todėl šiuo metu nėra galimybės nustatyti ir numatyti, kad ateityje ji negalėtų įgyti turto ar lėšų, jog atsiskaityti su ieškovu (kreditoriumi) pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini);
3.4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 631 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui per įstatymų nustatytą terminą netrukdo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti, todėl antstolio surašytas išieškojimo negalimumo aktas neužkerta kelio ieškovui vėl kreiptis į antstolį dėl išieškojimo iš UAB „(duomenys neskelbtini) iš kurios ir yra priteistas žalos atlyginimas.
4. Teismas nurodė, kadangi ieškinį atsisakytina priimti, klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nespręstinas.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovas M. Š. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismo nutartis priimta neteisėtai, pažeidžiant ieškovo teisę į teismą, ne sprendžiant procesinį klausimą dėl ieškovo ieškinio priėmimo, o išsprendžiant ginčą iš esmės dar net nepradėjus nagrinėti bylos, dėl to buvo pažeistos civilinio proceso taisyklės, susijusios su ieškinio priėmimu.
5.2. Iš ieškinio reikalavimų matyti, kad ieškovas reiškia ieškinį atsakovui dėl jo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini) vadovo, neteisėtų veiksmų ir ieškovui, kaip įmonės kreditoriui padarytos tiesioginės žalos. Ieškovas kaip teisinį pagrindą nurodė CK 2.87 straipsnio 7 dalį ir 6.263 straipsnį. Bylos dėl įmonės vadovo padarytos turtinės žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir tokie ginčai yra nagrinėtini teisme, todėl teismo išvada, kad ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka laikytina nepagrista.
5.3. Teismas turėjo tik patikrinti, ar ieškinys atitinka bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus ir CPK 135 straipsnyje keliamus reikalavimus. Tuo tarpu teismas pasisakė dėl ginčo iš esmės, ieškinį jo priėmimo stadijoje vertino ne civilinio proceso nuostatų prasme, o civilinės materialinės teisės prasme. Tačiau šioje stadijoje nesprendžiamas ieškinio pagrįstumo klausimas, o ieškinio nepagrįstumas yra pagrindas ieškinį atmesti, bet ne atsisakyti ieškinį priimti. Tokiu būdu teismas išsprendė ginčą ir laikė ieškinį visiškai nepagrįstu dar net jo nepriėmus ir nepradėjus tirti bylos aplinkybių. Teismas ieškovui užkirto kelią tinkamai įrodinėti savo ieškinį ir jo net nepriėmė, tokiu būdu paneigdamas jo teisę kreiptis į teismą.
5.4. Jeigu teismas matė, kad CK 2.87 straipsnio 7 dalis yra perteklinis teisinis pagrindas arba netinkamas, galėjo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, tačiau vietoje to ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, iš anksto pasisakius, kad jis yra visiškai nepagrįstas.
5.5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini) nėra iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla, todėl jis neturi teisės reikšti ieškinio dėl įmonės vadovo padarytos žalos. Šiuo atveju ieškovas pateikė pakankamai įrodymų, kad UAB „(duomenys neskelbtini) yra nemoki, ji buvo nemoki dar prisiimdama prievoles ieškovo atžvilgiu, todėl išieškoti ieškovui priteistas sumas yra neįmanoma. Tuo tarpu ieškovui ekonomiškai nenaudinga kelti UAB „(duomenys neskelbtini) bankroto bylą, kadangi toks pareiškimas yra apmokestinamas 500,00 Eur dydžio žyminiu mokesčiu, o įmonė vis tiek jokio turto neturi, todėl ieškovo patirta žala tik dar labiau padidėtų.
5.6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas reikalauja dar kartą priteisti jau priteistą žalą. Pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini) priteisė ne žalą, o skolą. Tuo tarpu šioje civilinėje byloje ieškovas prašo priteisti žalos, be to, prašo priteisti ne iš UAB „(duomenys neskelbtini) o iš jos vadovo atsakovo.
5.7. Teismas negalėjo pasisakyti dėl ieškinio esmės, o turėjo spręsti klausimą dėl ieškinio priėmimo. Jeigu nebuvo aiški ieškinio motyvuojamoji dalis, teismas galėjo nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams šalinti, tačiau negalėjo palikti ieškinio nenagrinėtu CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi ginčas priskirtinas privatinės teisės ginčams, todėl nagrinėtinas civilinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
8. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovo M. Š. ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
9. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų priėmimą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
10. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (pareiškimu) (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010).
11. Ieškinio dalykas yra atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas, konkrečiai nukreiptas į asmenį, kuris galbūt pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat aiškiai suformuluotas reikalavimas. Ieškinyje suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą ieškovas turi išdėstyti aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus CK 1.138 straipsnyje. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisės apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012). Toks teisės į teisinę gynybą įgyvendinimas atitinka dispozityviškumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus.
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 10 294,51 Eur turtinę žalą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo M. J. nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, turtinių teisių, esančių pas atsakovą ir / ar trečiuosius asmenis, piniginių lėšų, esančių pas atsakovą ir / ar trečiuosius asmenis, areštą 10 294,51 Eur sumai. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškinį atsisakė priimti. Apeliantas atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentu, jog teismo nutartis priimta neteisėtai, pažeidžiant ieškovo teisę į teismą, ne sprendžiant procesinį klausimą dėl ieškovo ieškinio priėmimo, o išsprendžiant ginčą iš esmės dar net nepradėjus nagrinėti bylos, dėl ko buvo pažeistos civilinio proceso taisyklės, susijusios su ieškinio priėmimu.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog teismas, gavęs procesinį dokumentą, be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Šių pagrindų sąrašas yra baigtinis, o tai reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik pirmiau nurodytoje proceso įstatymo normoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018). Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalimi, teismas atsisako priimti ieškinį šiais pagrindais: 1) ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka; 2) ieškinys neteismingas tam teismui; 3) suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; 4) yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį; 5) teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 6) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui; 7) pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo; 8) pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.
14. Nagrinėjamu atveju ieškinio priėmimo klausimą sprendęs pirmosios instancijos teismas ieškinį atsisakė priimti, konstatavęs, kad yra pagrindas atsisakyti priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas atsisakymą priimti ieškinį motyvavo tuo : 1) ieškovas, reikšdamas reikalavimą priteisti iš atsakovo turtinę žalą, ieškinio pagrindu nurodo CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Šiuo atveju ieškovas yra fizinis asmuo ir žala jam jau yra priteista iš UAB „(duomenys neskelbtini) 2) nenustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini) būtų iškelta bankroto byla ar įmonė būtų reorganizuojama. Ieškovas, vadovaudamasis CK 2.87 straipsnio 7 dalimi neturi reikalavimo teisės reikšti ieškinį, nes vadovas už įmonės skolas atsako tik įstatymo nustatytais atvejais; 3) UAB „(duomenys neskelbtini) yra veikianti įmonė, teismo turimais duomenimis jos atžvilgiu nėra iškelta civilinių bylų, kuriose ji būtų skolininkė, todėl šiuo metu nėra galimybės nustatyti ir numatyti, kad ateityje ji negalėtų įgyti turto ar lėšų, jog atsiskaityti su ieškovu (kreditoriumi) pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); 4) antstolio surašytas išieškojimo negalimumo aktas neužkerta kelio ieškovui vėl kreiptis į antstolį dėl išieškojimo iš UAB „(duomenys neskelbtini) iš kurios ir yra priteistas žalos atlyginimas.
15. Pažymėtina, kad procesinių dokumentų, įskaitant procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas (iškėlimas), formai ir turiniui yra keliami atitinkami reikalavimai (pvz., CPK 111, 113–114 straipsniai, 135 straipsnis). Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą, tik jeigu tokio dokumento forma ir turinys atitinka proceso įstatymo nustatytus reikalavimus (CPK 115 straipsnio 1 dalis). Be to, jau minėta, kad teismas, gavęs procesinį dokumentą, be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą (CPK 137 straipsnis). Taigi, ieškovas privalo kreiptis į teismą su ieškiniu, kuris ne tik turi atitikti procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, numatytus CPK 111 ir 135 straipsniuose, bet ir turi turėti teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Tuo tarpu ieškinio priėmimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi materialiąją teisę į ieškinį.
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pvz., negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti ieškovo teismui pareikšto reikalavimo dėl turtinės žalos priteisimo. Pažymėtina, kad jeigu teismas vertina, kad ieškinys neatitinka jam keliamų reikalavimų (netiksliai suformuluotas faktinis pagrindas, dalykas ir / ar yra kitų trūkumų), tokiu atveju turi ne atsisakyti jį priimti, o nustatyti terminą tokiems trūkumams pašalinti. Jei teismas vertina, kad ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui (ar netinkamo ieškovo), netinkama šalis turi būti pakeista tinkama pagal CPK 45 straipsnyje nustatytas taisykles, t. y. vykstant teisminiam nagrinėjimui, iki priimant teismo sprendimą.
18. Nagrinėjamu atveju ieškovas, pareiškė ieškinį atsakovui dėl jo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini) vadovo, neteisėtų veiksmų ir ieškovui, kaip įmonės kreditoriui padarytos žalos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakyti į klausimą, ar ieškovas, šiuo konkrečiu atveju turi teisę į pareikštą reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo materialiąja teisine prasme, galima tik išsprendus bylą iš esmės, o ne sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje faktiškai vertino pareikšto ieškinio teisėtumą ir materialinį pagrįstumą ir, neatlikęs įrodymų vertinimo pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, pasisakė dėl ieškinio esmės.
19. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
20. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
21. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą, dėl to nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka. Atskirasis skundas yra pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais,
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.