Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2020-06-03 · Administracinė byla Nr. A-2274-629/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-06-10Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-06-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-03
Bylos Nr.
A-2274-629/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00503-2019-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Veslava Ruskan (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Arūnas Dirvonas
Pareiškėjas
J. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-2274-629/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00503-2019-4Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas J. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovas), 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. kovo 1 d. buvo kalinamas Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) 2 bendrabučio 3 lokalinio sektoriaus 11 būryje bei 9 lokalinio sektoriaus bendrabučio tipo patalpose, pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą. Gyvenamųjų patalpų plotas buvo apie 35 kv. m, jose kalėjo 10–12 asmenų. Nuteistiesiems tekusį gyvenamąjį plotą mažino patalpose buvę baldai. Dėl gyvenamosios vietos ploto trūkumo buvo pažeista jo teisė į privatumą. Gyvenamųjų patalpų sienos ir lubos buvo aptrupėję, paviršiai nelygūs, buvo netinkama ventiliacija, todėl buvo drėgna, ant sienų ir lubų kaupėsi pelėsis. Gyvenamosiose patalpose buvo tarakonų, dėl kurių naktimis buvo sunku užmigti. Gyvenamųjų patalpų apšvietimas buvo prastas, todėl negalėjo skaityti, rašyti, užsiimti kita šviesos reikalaujančia veikla, negadinant regėjimo. Pareiškėjas teigė, kad pastatas, kuriame buvo 2 bendrabutis, pastatytas 1940 metais, jo konstrukcijoje buvo asbesto, o visuotinai pripažintina, kad asbesto dulkės, patekusios į plaučius, sukelia vėžį. Kalėdamas tokiomis sąlygomis, patyrė didelių nepatogumų, neigiamų dvasinių išgyvenimų, papildomą diskomfortą, didelį psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją, dėl ko negali ramiai miegoti, yra dirglus, jaučia padidėjusią fobiją aplinkai, todėl sumažėjo bendravimo galimybės, sutriko visavertis gyvenimas ir pan., t. y. patyrė neturtinę žalą.

Atsiliepimas

3. Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu kalint Alytaus PN bendrabučio tipo patalpose reglamentuota vienam asmeniui tekusi gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta, o teisės aktai nereglamentuoja gyvenamojo ploto pataisos įstaigoje skaičiavimo su baldais ar be jų. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas kalėjo bendrabučio tipo patalpose, todėl dienotvarkėje nustatytu laiku galėjo vaikščioti įstaigos teritorijoje, sportuoti įrengtose krepšinio, tinklinio, pliažo tinklinio aikštelėse, dirbti ūkio brigadoje, dvasiškai tobulėti, lankytis nuteistųjų koplyčioje, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, užsiimti kita leistina, prasminga veikla. Alytaus PN buvo tikrinti Alytaus visuomenės sveikatos centro specialistų, pažeidimų nebuvo nustatyta. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė, taip pat neprašė jo perkelti į kitas gyvenamąsias patalpas. Bendrabučio tipo miegamieji vėdinami per langus. Pataisos namuose užtikrinama higienos normų reikalavimus atitinkanti gyvenamųjų patalpų oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, apšvieta. Patalpas privalo tvarkyti patys nuteistieji, todėl pareiškėjo argumentai dėl pelėsio yra atmestini. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Alytaus PN finansuojami iš valstybės biudžeto, skiriant tikslinį finansavimą. Alytaus PN 2-ojo bendrabučio rekonstrukcijos darbai bus pradėti 2018 m. liepos mėn. Alytaus PN visų pastatų stogai dengti rulonine arba skardine danga. Asbestiniu stogu dengtų bendrabučių nėra, asbestas pataisos namų pastatų konstrukcijose, šiluminėse trasose, elektros instaliacijoje nebuvo naudojamas. Pataisos namai sudarę sutartį su trečiaisiais asmenimis dėl buitinių parazitų naikinimo, kurių paslaugomis naudojasi pastoviai pagal poreikį. Atsakovo atstovas tvirtino, jog pareiškėjas neįrodė neteisėtų Alytaus PN veiksmų ir dėl jų galimai atsiradusios neturtinės žalos, todėl nėra sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti.

II.

5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 10 d. sprendimu pareiškėjo J. P. skundą tenkino iš dalies, pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus PN sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nurodė, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu (toliau – Taisyklės), 11¹.1 punktas (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1R-85 redakcija) nustato minimalų 3,1 kv. m plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose. Teismas pažymėjo, kad minėtoje teisės normoje nustatytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas gyvenamosios patalpos plotas, darė išvadą, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m viso bendro gyvenamosios patalpos ploto, todėl, skaičiuodamas gyvenamosios patalpos plotą iš jo neišskaitė baldų ir kitų įrenginių užimamo ploto. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo pateiktus duomenis, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas jų neginčijo, nustatė, kad pareiškėjui kalint bendrabučio tipo patalpose, jam buvo užtikrinta 3,1 kv. m vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma, todėl šiuo aspektu neteisėtų Alytaus PN veiksmų nekonstatavo.

7. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl netinkamos ventiliacijos, drėgmės, pelėsio, netinkamo dirbtinio apšvietimo, techninės būklės, analizavo Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) 17, 12 punktus, aptarė 2008 m. vasario 27 d. Alytaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (1.4)-ST-13 sudarytos komisijos Pripažinimo avariniu aktą (toliau – ir Aktas), kuriame nurodyta, kad atlikus 2-ojo bendrabučio apžiūrą, jo būklė pripažinta ne avarine, o bloga ir nurodė, kad duomenų apie atliktus (sienų, lubų, langų) remonto darbus 3 lokalinio sektoriaus 11 būryje į bylą nepateikta. Teismas nusprendė, kad nepaneigtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jo kalinimo 2-ame bendrabutyje metu (nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. 3 lokalinio sektoriaus 11 būryje) šios patalpos sienų ir lubų techninė būklė, patalpų vėdinimas neatitiko Higienos normos HN 134:2015 12 ir 17 punktų reikalavimų.

8. Dėl pareiškėjo argumentų dėl netinkamos ventiliacijos, sienų ir lubų techninės būklės 9 lokalinio sektoriaus gyvenamosiose patalpose, teismas analizavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. gruodžio 21 d. patikrinimo aktą Nr. (1-12 15.4.8)PA-9545 bei Laisvės atėmimo vietos periodinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės klausimyną, surašytą 2018 m. gruodžio 18 d., atlikus patikrinimą Alytaus PN 4-10 lokaliniuose sektoriuose, kamerų tipo patalpose, kirpykloje ir kitose bendro naudojimo patalpose, ir nustatė, jog gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus (tai atitinka teisinį reglamentavimą), patalpos, jose esantys įrenginiai techniškai tvarkingi, ant gyvenamųjų patalpų sienų, lubų nėra vizualiai matomų pelėsių. Teismas pažymėjo, kad byloje pareiškėjo skundų šiuo aspektu nepateikta, todėl pareiškėjo argumentus dėl nepakankamos ventiliacijos, drėgmės, pelėsio 9 lokalinio sektoriaus 17 būrio 7 miegamajame ir 9 būrio 6 ir 1 miegamuosiuose atmetė kaip nepagrįstus.

Atsiliepimas

9. Teismas analizavo pareiškėjo teiginį dėl apšvietimo, aptarė Higienos normos HN 134:2015 14 punktą ir nurodė, kad nors atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Alytaus PN užtikrinama ne mažesnė kaip 200 lx gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių objektyvių duomenų nepateikė. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, kuomet pareiga pateikti detalų kalinimo sąlygų apibūdinimą tenka pareiškėjui. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, kokioje patalpoje ir kokiu konkrečiu metu buvo netinkama dirbtinė apšvieta, todėl nusprendė, kad abstrakčių, bendro pobūdžio, niekuo nepagrįstų aplinkybių pagrindu negali būti konstatuoti neteisėti Alytaus PN veiksmai.

10. Teismas dėl pareiškėjo teiginio, susijusio su asbesto buvimu 2-ojo bendrabučio (kuriame buvo 3 lokalinis sektorius) konstrukcijoje, aptarė atsakovo atstovo atsiliepime pateiktą informaciją, kurią patvirtino į bylą pateiktas Aktas, jog statinio, kuriame yra 2-asis bendrabutis, stogas yra ruloninės dangos, duomenų apie asbestą šio statinio konstrukcijoje nėra. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo argumentus šiuo aspektu atmetė kaip nepagrįstus.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismas dėl pareiškėjo tvirtinimo, kad gyvenamosiose patalpose buvo tarakonų, aptarė Higienos normos HN 134:2015 20 punktą, byloje esančius duomenis, kurie patvirtina, kad Alytaus PN ginčo laikotarpiu buvo sudariusi kenkėjų kontrolės paslaugų sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“, nurodė, kad laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, nustačius nariuotakojų ir (arba) graužikų buvimo pėdsakų, jų naikinimas, patikrinimo metu nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų nepastebėta. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nenurodė, kada, kokioje konkrečioje gyvenamojoje patalpoje buvo tarakonų, nepateikė įrodymų, kad dėl jų keliamų nepatogumų kreipėsi į pataisos namų administraciją ar Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistus, o šie į jo prašymus nereagavo, nusprendė, kad nėra pagrindo tikėti jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstais pareiškėjo argumentais dėl švarios nuo buitinių parazitų aplinkos neužtikrinimo.

12. Teismas nusprendė, kad pareiškėjas buvo kalinamas Alytaus PN laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. higienos normų reikalavimų neatitinkančiose 2-ojo bendrabučio patalpose (techniškai netvarkingos sienos, lubos, langai, drėgmė, pelėsis, netinkama ventiliacija), todėl jo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista. Teismas apsiribojo jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikė pakankama satisfakcija, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

III.

13. Pareiškėjas J. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimą, bylą išnagrinėti iš naujo ir priteisti 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

14. Pareiškėjas nurodo, kad buvo pažeistos jo teisės jam kalint 2 bendrabučio 3 lokaliniame sektoriuje, nes 2 bendrabutis 2008 m. vasario 27 d. buvo pripažintas blogos būklės. Pastate neveikė ventiliacija, buvo apipelijusios ir aptrupėjusios sienos, šaltuoju metų laiku nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra, langai buvo nesandarūs, išpuvę, miegamajame buvo išlūžusios medinės grindys, buvo netinkamas apšvietimas, kuris kenkė regėjimui, patalpose buvo tarakonų. Pareiškėjas taip pat teigia, kad pastato konstrukcijoje buvo asbesto, kurio dulkės kenkia sveikatai.

15. Pareiškėjas nurodo, kad sanitarinis mazgas buvo netinkamai atitvertas, 9 lokaliniame sektoriuje 9 būryje dušuose nebuvo įrengtos persirengimo kabinos, tai žemino pareiškėjo orumą, nebuvo užtikrintas dirbtinis apšvietimas, patalpose buvo daug parazitų.

16. Pareiškėjas nurodo, kad jam turėjo būti priteista neturtinė žala, nes Alytaus PN savo neveikimu pažeidė teisės aktus.

Atsiliepimas

17. Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18. Atsakovo atstovas nurodo, kad visa su pareiškėjo skundu susijusi medžiaga buvo pateikta teismui, kuris ją tinkamai įvertino. Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Atsakovo atstovas pabrėžia, kad pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais, nepagrindė bei konkrečiai neįvardino atsakovo kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, o nenustačius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

19. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas J. P. kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2019 m. kovo 1 d. jis buvo laikomas Alytaus PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, atlyginimo priteisimo.

20. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepimą į skundą bei byloje esančius įrodymus, nustatė, kad Alytaus PN laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. neužtikrino pareiškėjui tinkamų bausmės atlikimo sąlygų (dėl blogos bendrabučio Nr. 2 būklės), todėl buvo pažeista pareiškėjo subjektinė teisė būti laikomam tinkamomis, teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija pareiškėjui už jo teisių pažeidimą.

21. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kuriais grindė skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodydamas, kad 2 bendrabučio 3 lokaliniame sektoriuje miegamajame buvo išlūžusios medinės grindys, kad sanitarinis mazgas buvo netinkamai atitvertas, 9 lokaliniame sektoriuje 9 būryje dušuose nebuvo įrengtos persirengimo kabinos.

22. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos. Nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius. Priešingu atveju būtų pažeistas ginčo šalių teisių ir pareigų vienovės principas, procesinių staigmenų negalimumo principas, kiltų pagrįstos abejonės dėl teismo nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas šios nutarties 21 punkte išdėstytų aplinkybių skunde pirmosios instancijos teismui nenurodė. Kadangi pareiškėjas, skundu reikšdamas reikalavimus, pats apibrėžė skundo ribas ir pirmosios instancijos teismas pareiškėjo apibrėžtose skundo ribose nagrinėjo jo iškeltus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nevertins pareiškėjo argumentų, nurodytų tik apeliacinės instancijos teismui.

23. Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundų ribų.

24. Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: 1) valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, 2) žalos padarymo faktą ir 3) priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla prievolė atlyginti žalą.

25. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti jam 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nenurodo jokių bylos įrodymais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo argumentai dėl jo kalinimo sąlygų turėtų būti pripažinti nepagrįstais.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Alytaus PN sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jų motyvais, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo užtikrintos tinkamos bausmės atlikimo sąlygos (dėl blogos bendrabučio Nr. 2 būklės), o kitos skunde nurodytos bausmės atlikimo sąlygos iš esmės atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas kaip neturtinės žalos kompensavimo forma šiuo atveju atitinka bendruosius teisės principus. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių bylos įrodymais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados dėl jo kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams, turėtų būti pripažintos nepagrįstomis, bet mano, kad jam turėjo būti priteista neturtinė žala. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta tikslinga tik papildyti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakydama į esminius apeliacinio skundo argumentus.

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms ir motyvams, kad nenustatyti pareiškėjo teisių pažeidimai dėl nepakankamos ventiliacijos, drėgmės, pelėsio 9 lokalinio sektoriaus 17 būrio 7 miegamajame ir 9 būrio 6 ir 1 miegamajame, gyvenamųjų patalpų netinkamo dirbtinio apšvietimo, dėl asbesto buvimo 2-ojo bendrabučio konstrukcijoje, buitinių parazitų, todėl plačiau dėl jų nepasisakys, nes pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį teismams tenkanti pareiga motyvuoti priimamą spendimą negali būti aiškinama, kaip reikalaujanti pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną šalies argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99). Motyvų apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir gali būti nustatyta tik nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91), o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96).

28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. Alytaus PN pažeidė pareiškėjo teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, t. y. pareiškėjas gyveno blogos būklės bendrabutyje, kuris neatitiko Higienos normos HN 134:2015 12 ir 17 punktų reikalavimų. Šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

29. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

30. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-985-556/2018; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017 ir kt.).

31. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016). Teisėjų kolegija sprendžia, kad, įvertinus Alytaus PN padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, pareiškėjo patirto diskomforto dydį, bausmės atlikimo sąlygų pataisos namuose ypatumus ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir pripažinti jo teisių pažeidimą kaip pakankamą satisfakciją laikytinas atitinkančiu teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus.

32. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasVeslava RuskanMilda Vainienė