Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas ir atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovas, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTĮ 77 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su atsakovės atstovo veiksmais laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. kovo 1 d. (skundo padavimo diena) jį kalinant Alytaus PN 3 ir 9 lokalinių sektorių higienos reikalavimų neatitinkančiose bendrabučio tipo patalpose, pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas skunde neturtinę žalą kildino iš gyvenamojo ploto normos pažeidimo, tvirtino, kad dalį gyvenamosios patalpos ploto užėmė jose buvę baldai.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės).

Taisyklių 11¹.1 punktas nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose.

Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas gyvenamosios patalpos plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m viso bendro gyvenamosios patalpos ploto, todėl, skaičiuojant gyvenamosios patalpos plotą iš jo neišskaitomas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas.

Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-386-822/2017).

Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis (b. l. 19–22), pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 3 lokalinio sektoriaus 11 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas – 44,68 kv. m, joje įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl vienam nuteistajam šioje gyvenamojoje patalpoje teko – 3,72 kv. m gyvenamojo ploto.

Laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. birželio 4 d. pareiškėjas kalėjo 9 lokalinio sektoriaus 17 būrio 7 miegamajame, kurio gyvenamasis plotas 35,85 kv. m, joje įrengtos 9 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui šioje patalpoje teko 3,98 kv. m.

Nuo 2018 m. birželio 4 d. iki 2018 m. birželio 7 d. ir nuo 2018 m. spalio 11 d. iki 2019 m. kovo 1 d. pareiškėjas gyveno 9 lokalinio sektoriaus 9 būrio 6 miegamajame, kurio gyvenamasis plotas 37,91 kv. m, joje įrengtos 9 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui šioje patalpoje teko 4,21 kv. m gyvenamojo ploto.

Nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2018 m. spalio 11 d. pareiškėjas kalėjo 9 lokalinio sektoriaus 9 būrio 1 miegamajame, kurio plotas 34,13 kv. m, jame įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,27 kv. m.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamųjų patalpų plotas buvo apie 35 kv. m, jose kalėjo 10-12 nuteistųjų, tačiau šios aplinkybės nedetalizavo, t. y. nenurodė, kokioje konkrečioje patalpose ir koks nuteistųjų skaičius kalėjo, jos neįrodinėjo jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (pvz. liudytojų parodymais). Gavęs atsakovės atstovo atsiliepimą į skundą, Alytaus PN pateiktų duomenų apie gyvenamąsias vietas, kuriose vertinamuoju laikotarpiu gyveno pareiškėjas, jų plotus, įrengtų miegamųjų vietų skaičių, neginčijo, todėl, įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, teismo nuomone, nėra pagrindo abejoti Alytaus PN pateiktais duomenimis ir jais nesivadovauti byloje.

Įvertinus atsakovės atstovo pateiktus duomenis, nustatyta, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjui kalint bendrabučio tipo patalpose, jam buvo užtikrinta reglamentuota 3,1 kv. m vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Alytaus PN veiksmų.

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad gyvenamosiose patalpoje buvo bloga ventiliacija, jose pastoviai buvo didelė drėgmė, kaupėsi pelėsis. Reiškė pretenzijas dėl gyvenamųjų patalpų netinkamos dirbtinės apšvietos, techninės būklės – nelygių sienų ir lubų.

Pagal ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015) 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Pagal Higienos normos HN 134:2015) 12 punktą, laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Byloje esantis 2008 m. vasario 27 d. Alytaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (1.4)-ST-13 sudarytos komisijos Pripažinimo avariniu aktas (toliau – ir Aktas) (b. l. 8–9) patvirtina, kad, atlikus 2 – o bendrabučio apžiūrą, jo būklė pripažinta ne avarine, o bloga. Šiame akte nurodyta, kad bendrabučio patalpų vidaus sienos ir lubos pažeistos grybelio, daugumoje nukritęs tinkas (atplyšę betono lopiniai), nuo drėgmės sienos pajuodusios, apipelijusios. Langų rėmai supuvę, nesandarūs. Durų staktos ir pačios durys nesandarios. Vidaus patalpų sienos, lubos, grindys, langai ir durys fiziškai susidėvėjusios (fizinio susidėvėjimo procentas 58 proc.) ir t.t. Nurodyta, jog reikalinga rekonstruoti vandentiekio ir kanalizacijos sistemas, elektros instaliaciją, pakeisti langus ir duris; būtinas vidaus, sienų ir grindų, laiptinių remontas; pamato, lauko sienų, stogo kapitalinis remontas.

Duomenų apie atliktus (sienų, lubų, langų) remonto darbus 3 lokalinio sektoriaus 11 būryje į bylą nepateikta, todėl nepaneigtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jo kalinimo 2 bendrabutyje metu (nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. 3 lokalinio sektoriaus 11 būryje) šios patalpos sienų ir lubų techninė būklė, patalpų vėdinimas neatitiko Higienos normos HN 134:2015 12 ir 17 punktų reikalavimų.

Dėl pareiškėjo argumentų dėl netinkamos ventiliacijos, sienų ir lubų techninės būklės 9 lokalinio sektoriaus gyvenamosiose patalpose pažymėtina, kad į bylą pateiktame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. gruodžio 21 d. patikrinimo akte Nr. (1-12 15.4.8)PA-9545 (b. l. 65–76) bei Laisvės atėmimo vietos periodinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės klausimyne, surašytuose 2018 m. gruodžio 18 d., atlikus patikrinimą Alytaus PN 4-10 lokaliniuose sektoriuose, kamerų tipo patalpose, kirpykloje ir kitose bendro naudojimo patalpose, buvo nustatyta, jog gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus (tai atitinka teisinį reglamentavimą), patalpos, jose esantys įrenginiai techniškai tvarkingi, ant gyvenamųjų patalpų sienų, lubų nėra vizualiai matomų pelėsių.

Pažymėtina, kad byloje pareiškėjo skundų dėl oro trūkumo, netinkamos ventiliacijos, sienų ir lubų techninės būklės, didelės drėgmės, pelėsio į bylą nepateikta, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl nepakankamos ventiliacijos, drėgmės, pelėsio 9 lokalinio sektoriaus 17 būrio 7 miegamajame ir 9 būrio 6 ir 1 miegamuosiuose vertinamuoju laikotarpiu atmestinos kaip nepagrįstos.

Higienos normos HN 134:2015 14 punkte įtvirtintas reikalavimas, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 15–16) nurodė, kad Alytaus PN užtikrinama ne mažesnė kaip 200 lx gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių objektyvių duomenų nepateikė, todėl, nesant tokių duomenų, teismo nuomone, iš esmės galimas atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų šiuo aspektu konstatavimas, tačiau, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose, pareiga pateikti detalų kalinimo sąlygų apibūdinimą tenka pareiškėjui. Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiškėjo tvirtinimo dėl netinkamų higienos sąlygų nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas.

Šiuo atveju, pareiškėjas nenurodė, kokioje patalpoje ir kokiu konkrečiu metu buvo netinkama dirbtinė apšvieta, į bylą nepateikta jokių duomenų apie pareiškėjo reikštas pretenzijas dėl nurodyto galimo pažeidimo pataisos namų pareigūnams, administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, todėl abstrakčių, bendro pobūdžio, niekuo nepagrįstų aplinkybių pagrindu šiuo aspektu negali būti konstatuoti neteisėti Alytaus PN veiksmai.

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su asbesto buvimu 2 bendrabučio (kuriame buvo 3 lokalinis sektorius) konstrukcijoje.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Alytaus PN visų pastatų stogai dengti rulonine stogo danga ar skardine danga. Asbestiniu stogu dengtų bendrabučių nėra, asbestas pataisos namų pastatų konstrukcijose, šiluminėse trasose, elektros instaliacijoje nebuvo naudojamas. Šią aplinkybę patvirtina ir į bylą pateiktas Aktas (b. l. 8–9), kuriame nurodyta, kad statinio, kuriame yra 2 bendrabutis, stogas yra ruloninės dangos, duomenų apie asbestą šio statinio konstrukcijoje nėra.

Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo pretenzijos dėl asbesto pastato, kuriame buvo 3 lokalinis sektorius (2 bendrabutis), konstrukcijoje buvimo atmestinos kaip nepagrįstos.

Pareiškėjas tvirtino, kad gyvenamosiose patalpose buvo tarakonų, kurie jam neleisdavo išsimiegoti.

Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka [10.5] (Higienos normos HN 134:2015 20 p.).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Alytaus PN ginčo laikotarpiu buvo sudariusi kenkėjų kontrolės paslaugų sutartį su UAB „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“ (b. l. 80–82). Laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, nustačius nariuotakojų ir (arba) graužikų buvimo pėdsakų, jų naikinimas. Patikrinimo metu nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų nepastebėta (b. l. 69).

Pareiškėjas nenurodė, kada, kokioje konkrečioje gyvenamojoje patalpoje buvo tarakonų, nepateikė įrodymų, kad dėl jų keliamų nepatogumų kreipėsi į pataisos namų administraciją ar Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistus, o šie į jo prašymus nereagavo, todėl, nesant tokių duomenų, o atsakovės atstovui pateiktus aukščiau nurodytus rašytinius įrodymus (b. l. 69), nėra pagrindo tikėti jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstais pareiškėjo argumentais dėl švarios nuo buitinių parazitų aplinkos neužtikrinimo.

Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, konstatuotina, jog pareiškėjas buvo kalinamas Alytaus PN laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. higienos normų reikalavimų neatitinkančiose 2-o bendrabučio patalpose (techniškai netvarkingos sienos, lubos, langai, drėgmė, pelėsis (netinkama ventiliacija)).

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindžia patirtais dideliais nepatogumais, neigiamais išgyvenimais, papildomu diskomfortu, dideliu psichologiniu sukrėtimu, emocine depresija ir pan. Teismui pateiktoje pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje (b. l. 24–60) duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi į sveikatos priežiūros specialistus dėl skunde jo nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų sukeltų pasekmių jo sveikatai nėra, tačiau, įvertinus nustatyto pažeidimo pobūdį, jo trukmę, teismui nekyla abejonių, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiško pobūdžio bylose yra ne kartą konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinę bylą Nr. A143-1966/2008, administracinę bylą Nr. A 502-734/2009, administracinę bylą Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje praktikoje yra nurodęs, kad vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017), arba žalos padarymo faktas tokiu pažeidimu apskritai nekonstatuojamas ir skundas atmetamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-977-525/2017).

Įvertinęs byloje nustatyto pažeidimo pobūdį, jo trukmę, nenustatęs, kad dėl šio pažeidimo sukeltų nepatogumų pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją, ar kitas kompetentingas institucijas, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas daro išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

Remiantis išdėstytais argumentais, pripažintina, kad laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. pareiškėjui kalint Alytaus PN 3 lokalinio sektoriaus 11 būryje jo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. P. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo J. P. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus pataisos namuose sąlygas.

Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.