- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-18
- Bylos Nr.
- e2-247-1004/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05701-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidotas Narvidas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Puikus būstas“
- Atsakovas
- M. B.
dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Puikus būstas“ atstovams direktoriui V. K. ir advokatui M. R., atsakovei M. B. ir atsakovės atstovui advokatui R. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Puikus būstas“ ieškinį atsakovei M. B., dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės išmokant piniginę kompensaciją.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas ieškiniu (b. l. 1 - 4) prašė atidalinti atsakovei priklausančio turto dalį iš bendro su ieškovu turto, esančio (duomenys neskelbtini), įpareigojant ieškovą išmokėti atsakovei priklausančios bendro turo dalies piniginę kompensaciją, lygią 16500,00 Eur, ir priteisti ieškovo nuosavybėn atsakovės iki atidalinimo iš bendro turto priklausiusią turto dalį bei priteisti iš atsakovės ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad jam ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 44,20 kv. m bendro ploto butas su 2,51 km. m rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teises į šį turto įgijo 2019-01-07 Turto pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Paaiškino, kad įgijus nuosavybės teises į šį butą paaiškėjo, kad atsakovė savo buto dalį įgijo (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties pagrindu, tačiau nuo to momento turtu nesirūpina, jo neprižiūri, neužtikrina tinkamos turto būklės, kuri nekeltų pavojaus aplinkiniams gyventojams ir leistų būtu naudotis pagal paskirtį. Pažymėjo, kad atsakovė bute negyvena, ilgą laiko tarpą turtu nesirūpina, neatlieka einamojo ir kapitalinio remonto. Dėl atsakovės nesirūpinio turtu, nepriežiūros ir įsiskolinimų turtui yra nutrauktas paslaugų tiekimas, įskaitant elektros energiją ir dujas. Bute yra fiksuojama ypač prasta inžinierinių tinklų (įskaitant vandentiekio ir santechnikos) būklė. Atsakovė nereaguoja į prašymą atnaujinti turto būklę ir padaryti jį tinkamu naudoti pagal paskirtį. Neturėdamas kito pasirinkimo, buvo priverstas kreiptis į teismą dėl atsakovei priklausančios turto dalies atidalinimo iš bendro turto, išmokant atsakovei piniginę kompensaciją.
3. Paaiškino, kad atsakovei priklauso ½ dalis turte, todėl akivaizdu, kad abi ginčo turtą valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nurodė, kad bute jau daug metų (daugiau nei dešimt metų) niekas negyvena. Abi proceso šalys turi kitus gyvenamuosius būstus (atsakovė gyvena tame pačiame name, bute, adresu (duomenys neskelbtini)). Pagal pateiktus Nekilnojamojo turto registro duomenis, buto vidutinė rinkos vertė yra 26400,00 Eur. Įvertinęs analogiškų butų kainas rinkoje siūlo buto rinkos kainą laikyti 33000,00 Eur, atitinkaai ½ buto dalies kainą laikyti 16500,00 Eur. Dėl šios priežasties raštu siūlė atsakovei išpirkti iš jos turimą ½ dalį turto arba parduoti jai savo ½ dalį turte už 16500,00 Eur kainą. Atsakovei nesureagavus į šį pasiūlymą, prašo teismo nustatyti, kad atsakovei sumokamos kompensacijos dydis yra 16500,00 Eur, nes atsakovė turtu nesinaudojo, nenuomojo, jo neprižiūrėjo, todėl akivaizdu, kad turtas jai nereikalingas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdyje ieškovo atstovas direktorius V. K. ieškinį palaikė jame nurodytais argumentais ir motyvais. Paaiškino, jog prieš perkant buto dalį varžytinėse, žinojo, kad kita jo dalis priklauso M. B.. Įsigijęs buto dalį, butą apdraudė. Pradžioje su M. B. susitarė dėl bendro patalpų remonto ir pradėjo nuo dujų skaitiklio įrengimo. Tačiau įrengus dujų skaitiklį, kilo nesutarimai dėl netinkamai įrengtos jo vietos bendrose patalpose. Yra kilęs ginčas dėl keistų vandens skaitiklių ir išlaidų už tiekiamą vandenį. Mano, kad elektros tiekimo bute negalima atnaujinti, kol nebus pakeisti susvilę elektros laidai. Dėl M. B. dukros ir žento įtakos nepavyko suderinti bendros buto remonto sąmatos ir bylos baigti taikiai. Pažymėjo, kad dėl konfliktų su M. B. nebegalės buto dalimi naudotis.
5. Teismo posėdyje ieškovo atstovas advokatas ieškovo ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Pažymėjo, kad ieškovui priklauso ½ dalis buto. Atsakovė turi kita būstą, todėl elgiasi nesąžiningai teikdama, kad tenkinus ieškinį bus išmesta į gatvę.
Atsiliepimas
6. Atsakovė M. B. atsiliepimu (b. l. 17-19) su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė ieškovo ieškinio netenkinti. Patvirtino, kad valdo 0,52 dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), kurį (duomenys neskelbtini) įgijo dovanojimo sutarties pagrindu. Taip pat buvo nustatyta naudojimosi butu tvarka su buvusia buto bendrasavininke V. P., kuri valdė 0,48 buto dalis. Atsakovė valdo 15,82 kv. m kambarį, o bendram naudojimui buvo palikti virtuvė, koridorius ir sanmazgas. Mirus V. P. dėl jos sūnų apsigyvenimo palikėjos kambaryje ir jų netinkamo elgesio buvo priversta palikti butą ir apsigyventi pas sūnų, kur gyvena ir šiuo metu. Paaiškino, kad saugumo sumetimais inicijavo, kad bute būtų atjungta elektra ir dujos. V. P. sūnūs palikimo nepriėmė ir iš buto buvo iškraustyti, nes 0,48 dalį buto pradėjo valdyti (duomenys neskelbtini). Bendro naudojimo patalpos taip ir liko neremontuotos.
7. Po aukciono buto dalį perpardavimui iš valstybės įmonės Turto bankas nupirko UAB „Puikus būstas“. Jo direktorius V. K. nedavė sutikimo į butą pajungti elektrą. Nurodė, jog įrengė naują dujų skaitiklį. Nesutinka, su ieškovo argumentais, jog ji nedaro buto kapitalinio remonto, nemoka mokesčių ir dėl įsiskolinimų nutrauktas paslaugų tiekimas, taip pat nesutinka, jog bute nesilanko ir jo neprižiūri. Pažymi, jog ieškovas nereaguoja į daugkartinius prašymus pradėti bendrai buto remontą. Suremontavus butą ketina šalia sūnaus gyventi savo kambaryje. Paaiškino, jog yra garbaus amžiaus, turi (duomenys neskelbtini) invalidumo grupę ir nenori būti ieškovo išmesta iš buto.
Atsiliepimas
8. Teismo posėdyje atsakovė M. B. nesutiko su ieškovo ieškiniu atsiliepime nurodytais argumentais ir motyvais. Papildomai paaiškino, kad dalyvavo varžytinėse dėl buto dalies, tačiau jų nelaimėjo. Butas yra padalintas – kiekvienam po kambarį. Nurodė, jog nenori prarasti turimo kambario, kuriam remonto nereikia. V. K. su ja nekalba, nesutinka, kad į stovą būtų atnaujintas elektros energijos tiekimas. Pripažįsta, jog buto remonto klausimus padėjo spręsti dukra ir žentas, tačiau jie V. K. negrasino. Pažymi, kad ketina remontuoti butą ir jame gyventi.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo posėdyje atsakovės atstovas advokatas atsakovės prašė ieškovo ieškinio netenkinti. Pažymėjo, jog ieškovui priklauso tik 48/100 buto dalis, todėl buto kaina nėra pagrįsta atsakovės atžvilgiu. Paaiškino, kad atsakovės buto dalis yra išremontuota, todėl jos vertė yra didesnė. M. B. procese padėjo jos giminaičiai, kurie supranta statybos darbus. Atsakovė buto dalyje negyveno dėl asocialių asmenų elgesio jos atžvilgiu. Mano, jog ieškovas yra juridinis asmuo, kuris nė neketino remontuoti buto.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
10. Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad ginčo dalykas yra nuosavybės teisės objektas - dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jo priklausiniu – rūsiu, kuris Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnio 1 dalies pagrindu priklauso bendraturčiams: UAB „Puikus būstas“ ir M. B.. Bendraturčiai ginčo butą valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise, atitinkamai UAB „Puikus būstas“ priklauso 48/100 dalys ir M. B. – 52/100 dalys minimo buto (b. l. 6 – 8). (duomenys neskelbtini) dovanojimo Sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) M. B. nuolatiniam naudojimui perėjo kambarys (duomenys neskelbtini) (15,82 kv. m), o virtuvė, koridorius, sanmazgas paliktas bendram naudojimui (pagrindas (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. 2 notaro biuro patvirtinta mainų sutartis, reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 20, 74).
Dėl ginčo esmės.
11. Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų. Vienas iš bendraturčio nuosavybės teisės į bendrosios nuosavybės dalį įgyvendinimo būdų, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų yra atidalijimas iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnis). Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises.
12. Pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šiai teisei įgyvendinti kitų bendraturčių sutikimo nereikalaujama, tačiau, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį ginčas sprendžiamas teisme. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Tais atvejais, kai daikto atskyrimas natūra negalimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
13. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nenurodyta, kuris iš bendraturčių – atidalijimo siekiantis, kitas bendraturtis ar bet kuris iš jų – gauna kompensaciją pinigais. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį kompensacija už turėtą dalį bendrojoje nuosavybėje, nesant bendraturčio sutikimo, galima išimtiniais atvejais, kai: a) išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; b) kompensacija, paprastai, priteisiama atsidalijimo siekiančiam bendraturčiui; c) faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus.
14. Klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų visetą apie bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu, atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę, profesinę veiklą, šeimos sudėtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005).
15. Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikį dalijamam daiktui, galimybę įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją kitiems atidalijamiems bendraturčiams, kitas reikšmingas aplinkybes, turi spręsti, kuriam iš bendraturčių būtų teisinga priteisti kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009).
16. Vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausioje Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. gruodžio 5 d. civilinėje Nr. 3K-3-638/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006).
17. Nustatyta, jog sagrinėjamu atveju ieškovas UAB „Puikus būstas“ siekia atidalinti jam ir atsakovei M. B. priklausantį 2 kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), įpareigojant ieškovą išmokėti atsakovei priklausančios bendro turo dalies piniginę kompensaciją, lygią 16500,00 Eur, ir priteisti ieškovo nuosavybėn atsakovės iki atidalinimo iš bendro turto priklausiusią turto dalį. Anot ieškovo atstovų, priežastys lėmusios reikalavimą atsidalinti ½ dalį iš bendrosios nuosavybės, yra tai, kad atsakovė nebendradarbiauja su ieškovo atstovu dėl buto bendrų patalpų einamojo ir kapitalinio remonto, ji bute negyvena ir turi kitą gyvenamąjį būstą bei ilgą laiko tarpą turtu nesirūpino, o bendradarbiavimas su atsakove dėl bendro buto naudojimo patalpų remonto neįmanomas ir dėl jos dukros ir žento įtakos.
18. Teismas ieškovo ieškinio reikalavimą atsakovei vertina kaip nepagrįstą. Pagal atsakovės pateiktą (duomenys neskelbtini) dovanojimo Sutartį jai nuolatiniam naudojimui perėjo kambarys (duomenys neskelbtini) (15,82 kv. m), o virtuvė, koridorius, sanmazgas paliktas bendram naudojimui. Ši sutartis registruota Nekilnojamojo turto registre. Pažymėtina ir tai, jog šalims priklauso ne po ½ dalį buto, kaip nurodė ieškovas ir ieškovo atstovai teismo posėdžio metu. Bylos duomenimis UAB „Puikus būstas“ priklauso 48/100 dalys, o atsakovei M. B. – 52/100 dalys minimo ginčo buto, t. y. didesnė buto dalis, kuri atidalinta natūra. Ieškovui ir buto dalies pirkimo – pardavimo sutartyje buvo pažymėta, jog perkamas 48/100 dalių butas ir yra nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka (b. l. 49-58).
19. Ieškovas ir atsakovė pateikė buto bendro naudojimo patalpų remonto darbų atlikimo sąmatas (b. l. 59-64, 65-68, 118-139). Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų (fotonuotraukų) (b.l. 79-86), akivaizdu, jog buto bendro naudojimo patalpoms reikalingas esminis kapitalinis remontas ir ginčo dėl to tarp šalių nekyla. Atsakovės pateiktas sąmatas teismas vertina kaip labiau atitinkančias būtinų atliekamų bendro naudojimo darbų ir medžiagų bute poreikius.
20. Teismo vertinimu buto bendro naudojimo patalpų remonto klausimai nesprendžiami dėl ieškovo atstovo direktoriaus V. K. nebendradarbiavimo su atsakove (b. l. 33, 34, 35). Atsakovė siekia buto dalyje gyventi, nėra duomenų apie jos skolas paslaugų tiekėjams. Ginčo buto dalis nėra ieškovo gyvenamoji vieta. Atsakovės būsto dalis yra netoli buto, kuriame šiuo metu gyvena ji ir jos sūnus. Atsakovei priklauso didesnė ginčo buto dalis. Ginčo butas atsakovei priklauso nuo (duomenys neskelbtini). Tačiau šiuo atveju konstatuotina, jog atsakovė turi didesnį interesą naudotis butu, šis interesas yra labiau pagrįstas. Ieškovas nenurodė intereso naudoti buto dalies pagal paskirtį. Teismas neabejoja juridinio asmens galimybėmis išmokėti piniginę kompensaciją atsakovei, tačiau dėl aukščiau nurodytų motyvų iš esmės visas ieškovo reikalavimas, kuriuo jis siekė atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, sumokant piniginę kompensaciją pažeidžia atsakovės interesus. Atsakovė jau iki proceso dėl ginčo užvedimo teisme ir teisme priėmus ieškovo ieškinį ieškovui siuntė rašytinius prašymus dėl elektros energijos atstatymo (b. l. 25, 26, 34, 114, 115), į kuriuos ieškovas nereagavo ir nereaguoja dėl mažareikšmių priežasčių. Nėra ir abipusio šalių susitarimo ir dėl karšto vandens vartojimo (nevartojimo) (b. l. 44, 45). Nors butas ieškovo yra apdraustas (b. l. 46, 47-48), tačiau tai atlikta vien tik ieškovo vienašališku apsisprendimu, nederinant šio sprendimo su atsakove. Teismo vertinimu atsakovas neišnaudojo visų galimybių bendradarbiauti su atsakove dėl bendro naudojimo patalpų einamojo ar kapitalinio remonto.
21. Atsakovė ir turi kito nekilnojamojo turto, kuriuo paskirtis gyvenamoji (b. l. 98-107). Tai, jog atsakovė turi kitą gyvenamąjį būstą, nėra priežastis pažeisti savininko interesus ginče su ieškovu, kuris yra juridinis asmuo, kurios tikslai nuosavo nekilnojamojo turto pirkimas ir pardavimas; statybų plėtra; nekilnojamojo turto operacijos už atlygį arba pagal sutartį (b. l. 42-43).
22. Teismas atmeta kaip neįrodytus ieškovo atstovų argumentus, jog dėl atsakovės dukros ir žento grasinimų nebegalėjo bendradarbiauti su atsakove dėl bendrų buto patalpų remonto. Teismas vertina, jog atsakovė tinkamai bendradarbiavo su ieškovu, siekė bendro patalpų remonto. Tai, kad garbaus amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini) m.), sveikatos problemų turinčiai ((duomenys neskelbtini) neterminuotai nustatytas (duomenys neskelbtini) grupės invalidumas (b. l. 21) motinai klausimus spręsti padėjo statybos srityje daugiau patirties turintys dukra ir žentas, teismas nevertina, kaip pažeidžiančius ieškovo teises ir interesus.
23. Atsakovė nurodė, jog bute negyveno dėl asocialių asmenų veiksmų (b. l. 24, 111, 112, 113). Teismas šiuos atsakovės argumentus vertina kaip svarbius ir pagrįstus. Rašytiniai įrodymai patvirtina, jog dėl bute esančios netvarkos M. B. jau 2016 m. pavasarį kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir civilinės saugos skyrių (b. l. 22). Valstybė, kuriai atstovavo Valstybinė mokesčių inspekcija, po V. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą (b. l. 23). 2017 m. rudenį M. B. ir valstybės įmonei Turto bankas siūlė atlikti remonto darbus bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 27), tačiau buto dalis buvo parduota viešame aukcione (b. l. 28). Nustatyta, jog buto dalis nuo palikėjos V. P. mirties (duomenys neskelbtini) iki 2019-01-07 neturėjo nuolatinio savininko, kuris rūpintųsi atidalinto turto dalimi ir bendromis patalpomis.
24. Byloje atsakovė nesutinka ir su ieškovo siūloma turto verte. Teismo vertinimu, ieškovas iš tiesų neteisingai skaičiuoja buvo vertę pagal turimas turto dalis (skaičiuoja pagal ½ dalis). Tačiau ir jas teismui perskaičiavus, konstatuotina, kad ieškovas neatsižvelgė į atsakovės turto dalies būklę. Atsakovė nurodė, jog jos turto dalis – kambarys yra geros būklės. Ieškovo pateikta ginčo buto vertė nėra teisinga, pagrįsta, sąžininga ir pilnai atitinkanti atsakovės interesus. Esant šioms abejonėms dėl ginčo buto dalies vertės, teismas nevertina ieškovo pateiktų įrodymų dėl kainų lyginimo, lyginant panašaus būsto kainas (b. l. 87-97).
25. Dėl nurodyto teismas, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, jau anksčiau minėtomis CK normomis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniu, konstatuoja, kad susiklosčiusioje situacijoje ieškovo pateiktas atidalinimo būdas, atidalinant butą ieškovui paliekant jį natūra, o išmokant atsakovei, kompensaciją, esant jau išsprestam nekilnojamojo turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimui, nėra sąžiningas, teisingas ir geriausiai atitinkantis šalių interesus sprendimas, todėl ieškinys atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
26. Ieškinį atmetus iš ieškovo nepriteistinos atsakovės bylinėjimosi išlaidos už atstovo teisines paslaugas, nes duomenys apie šias išlaidas nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).
27. 3,34 Eur teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos iš ieškovo valstybei, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 2, 6 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.