- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-11-16
- Bylos Nr.
- 1A-496-593/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00812-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- A. S.
- Advokatai
- Evaldas Liutkevičius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį – 1 metams laisvės atėmimo bausme (įskaičius laikino sulaikymo laiką, bausmė sutrumpinta 2 dienomis).
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas A. S. atidėtas 2 metams, įpareigojant jį be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Taip pat A. S. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį išteisintas, kadangi nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. S. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2014 m. gruodžio 12 d., apie 00.50 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, neturėdamas jokių apibrėžtų tikslų ir motyvų, nenustatytam asmeniui panaudojus neteisėtai su savimi turėtą šaunamąjį ginklą, pritaikytą šaudyti 38-o (9 mm) kalibro šoviniais 38 Special, tyčia, šovus ne mažiau kaip 3 kartus į M. M. nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvės langą, taip išdaužant lango stiklo paketą ir sugadinant buto lubas, bei, įeinant į minėto namo laiptinę išdaužius laiptinės durų lango stiklo paketą, A. S. daužant M. M. nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, lipant į M. M. nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), balkoną, viešoje vietoje, neturint jokių apibrėžtų tikslų ir motyvų, tyčia, savo įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais pademonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.Be to, jis išteisintas pagal BK 253 straipsnį dėl to, kad 2014 m. gruodžio 12 d., apie 00.50 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, neteisėtai, neturėdamas leidimo prie savęs laikė ir nešiojo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą šaunamąjį ginklą, pritaikytą šaudyti 38-o (9 mm) kalibro šoviniais 38 Special, bei ne mažiau kaip 3 vienetus 38-o (9 mm) kalibro šovinius 38 Special, skirtus šaudyti „B“ kategorijos šaunamuose ginkluose.Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad byloje yra pakankamai įrodymų A. S. kaltei pagal BK 284 straipsnio 1 dalį pagrįstai, o bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus nuteistajam atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant.Apeliaciniame skunde nuteistojo A. S. gynėjas prašo skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria A. S. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują išteisinantį nuosprendį, o tokio reikalavimo netenkinus, skundžiamą nuosprendį pakeisti, paskiriant A. S. baudą, arba, tokio reikalavimo netenkinus, paskirti sankcijoje numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu atidedant ne ilgiau kaip vieneriems metams.Skunde nuteistojo gynėjas teigia, kad skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria A. S. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, grindžiama prielaidomis, o ne įrodymais, taip pat priimant tokį sprendimą buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržymo įstatymo garantuotos kaltinamojo teisės. A. S. teismui buvo atiduotas kaltinant tuo, kad jis, nurodytu laiku ir vietoje, veikdamas vienas, pažeidė viešąją tvarką, kas pasireiškė panaudojimu jo neteisėtai su savimi turėto šaunamojo ginklo, t. y. šaudant į buto, esančio (duomenys neskelbtini), langą, bei namo, kuriame yra šis butas, laiptinės durų stiklo išdaužymu. Tačiau nuteistas A. S. buvo už veiksmus, teismo manymu, padarytus jam veikiant bendrininkų grupėje kartu su nenustatytu asmeniu, būtent kuris turėjo ir naudojo su A. S. niekaip nesusijusį šaunamąjį ginklą, bei išdaužė laiptinės durų stiklą; konkretūs A. S. veiksmai, kuriais jis pažeidė viešąją tvarką, teismo manymu, pasireiškė minėto buto durų daužymu ir lipimu į šio buto balkoną. Gynėjas pažymi, kad byloje šiuo atveju nebuvo BPK 256 straipsnio 1 dalies pagrindu gautas proceso dalyvių iki įrodymo tyrimo teisme pabaigos rašytinis prašymas kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Gynėjas teigia, kad vertintinas ir nenustatyto asmens, kaip A. S. bendrininko, į kaltinimą jam įtraukimas, padarytas vėlgi vien teismo iniciatyva. Be to, teismas savo iniciatyva dar ir pasunkino kaltinimą įtraukdamas veikimą bendrininkų grupėje, juo labiau, kad A. S. niekaip apie tai neinformavęs proceso metu.Gynėjas nurodo, kad A. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme ne tik neprisipažino padaręs kokius nors nusikaltimus, bet ir nuosekliai neigė nurodytu laiku buvęs įvykio vietoje, nes kaltinime nurodytu laiku jis buvo savo namuose (duomenys neskelbtini), į kur kartu su I. L. grįžo iš baro po išgertuvių, gal 1 valandą, bet tiksliai nepamena, nuėjo miegoti. Liudytojas I. L. (miręs iki bylą perduodant teismui), apklaustas ikiteisminio tyrimo metu šiuos A. S. parodymus patvirtino. Tai dalinai patvirtino ir liudytoja K. T., kuri apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad į barą „(duomenys neskelbtini)“, apie 22 val. atėjo „du vyrukai“, kuriuos ji vėliau atpažino kaip A. S. ir I. L., kurie bare išbuvo apie keturias valandas, tai ji patvirtino ir teisme. Gynėjas teigia, kad visos liudytojos, kurių parodymais teismas rėmėsi, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigė mačiusios vien siluetus dviejų asmenų, kuriuos spėjo esant susijusius su jų girdėtu triukšmu. Nei viena šių liudytojų nėra atpažinusi A. S.. Be to, 1-oje išvadoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), ant 20-o buto durų rasto kraujo genotipas sutampa su A. S. genotipu, tačiau tai yra tik prielaida, kad šie kraujo pėdsakai palikti būtent 2014 m. gruodžio 12 d., apie 00.50 val., o ne pavyzdžiui kitą dieną. Gynėjas skunde nurodo, kad A. S. nuosekliai teigė, jog pas M. M. minėtame bute lankydavosi itin dažnai, ten pastoviai vykdavo išgertuvės, kurių metu jis bet kada galėjo susižaloti ranką ir palikti kraujo pėdsaką ant durų, bei to net neprisiminti, taip pat jis galėjo tokius pėdsakus palikti visur kitur, tame tarpe ir balkone, kur eidavo parūkyti. M. M., apklausiamas teisme patvirtino, kad santykiai tarp jo ir A. S. labai geri ir artimi, jie pažįstami daug metų ir nuolat bendrauja. 2-joje išvadoje nurodyta, kad ant minėto buto balkono konstrukcijų rasta biologinių pėdsakų, kurių genotipas sutampa su A. S. genotipu. Bet, gynėjo teigimu, ir šiuo atveju tai tik prielaida, kad minėti pėdsakai palikti būtent 2014 m. gruodžio 12 d., apie 00.50 val., o ne kitu laiku. A. S. parodymai niekaip nepaneigti, o abiejų aukščiau nurodytų išvadų autorė specialistė Ž. V. jokių paaiškinimų byloje nėra davusi, nors sutinkamai su specialisto A. S. paaiškinimais, nustatyti, prieš kiek laiko atsirado kraujo pėdsakas ant buto durų nėra galimybės. Skunde teigiama, kad nei M. M., nei kitoms liudytojoms (A. V., A. Š.) klausimas apie laipiojimą į M. M. buto balkoną nebuvo užduotas. M. M. parodė ir tai, kad nei vienas iš dviejų jo matytų asmenų, kurie galimai šaudė į jo buto langą, nebuvo A. S., nors jį gerai pažįsta ir galėtų atpažinti net iš šešėlio.Skunde teigiama, kad nepaisant paminėtų aplinkybių, A. S. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirta neteisinga bausmė, kuri yra tik nežymiai mažesnė nei tokio nusikaltimo sankcijos vidurkis, nors padarytas tik vienas nesunkus nusikaltimas, iki tol A. S. teistas beveik prieš dešimtį metų (2005 m. gegužės 6 d.). Be to, BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir kitų bausmių (viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas ir areštas). Taip pat gynėjas skunde nurodo, kad A. S. parodymus apylinkės teismas paneigė liudytojų A. V., A. Š. ir M. M. parodymais, todėl bylą nagrinėjant apeliacine tvarka būtina atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti šiuos liudytojus, kas padėtų išnagrinėti dalį esminių apeliacinio skundo argumentų.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo A. S. gynėjo apeliacinį skundą atmesti, o nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.Nuteistojo A. S. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas. Skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria A. S. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 329 straipsnio 1 punktas).
Dėl A. S. kaltės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį
Apylinkės teismas nuosprendyje padarė išvadą, jog byloje esantys įrodymai ir rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad A. S. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalį.BPK 20 straipsnyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada ir pan.).Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl to, jog A. S. padarė nusikalstamą vieką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje. Ši išvada dėl minėto nusikaltimo padarymo neatitinka bylos aplinkybių, ji padaryta išnagrinėtus įrodymus įvertinus pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kadangi įrodymai įvertinti selektyviai, neatsižvelgiant į įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių visumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, todėl apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuria A. S. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas – išteisinamasis nuosprendis BPK 329 straipsnio 1 punkte numatytais pagrindais.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, jog A. S. 2014 m. gruodžio 12 d., apie 00.50 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, neturėdamas jokių apibrėžtų tikslų ir motyvų, nenustatytam asmeniui panaudojus neteisėtai su savimi turėtą šaunamąjį ginklą, pritaikytą šaudyti 38-o (9 mm) kalibro šoviniais 38 Special, tyčia, šovus ne mažiau kaip 3 kartus į M. M. nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvės langą, taip išdaužant lango stiklo paketą ir sugadinant buto lubas, bei, įeinant į minėto namo laiptinę išdaužius laiptinės durų lango stiklo paketą, A. S. daužant M. M. nuomojamo buto duris, lipant į M. M. nuomojamo buto balkoną, viešoje vietoje, neturint jokių apibrėžtų tikslų ir motyvų, tyčia, savo įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais pademonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.Kaltinamasis A. S., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, kaltu neprisipažino ir paaiškino, jog su I. L. buvo striptizo klube prie (duomenys neskelbtini). Susiskambino su M. M., jis buvo atvažiavęs prie baro, buvo su juo išvažiavę, paskui vėl grįžo į barą, vėliau dar skambino ir kvietė M. M., bet jis neatvažiavo. Tuomet sėdo į mašiną ir išvažiavo į A. S. namus (duomenys neskelbtini). Kada grįžo tiksliai neprisimena, galėjo būti apie 1 val. nakties, nuėjo miegoti. Prie M. M. buto nėjo. Ginklo neturi, anksčiau turėjo revolverį švininiais šratais šaudantį, kai priėmė įstatymą, kad reikia registruoti ginklus – jį sulaužė ir išmetė į šiukšlyną. Ginklo valymo įrankiai liko. Dažnai lankydavosi pas M. namuose, ten „baliavodavo“, per kiekvieną balių vis kita draugė pas jį buvo. Aurėjos anksčiau nematęs. DNR pėdsakai ant M. durų ir balkone buvo, nes lankydavosi tame bute, dažnai kas nors lipdavo per balkoną, kadangi dėl garsiai leidžiamos muzikos į jo duris nebūdavo įmanoma prisiskambinti. A. S. matant lipo pora žmonių, kas – neprisimena, pats jis taip pat ne kartą iki įvykio lipo, kada – neatsimena. Nebuvo susižalojęs tą naktį. Tokias pačias aplinkybes A. S. nurodė ir apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu. Liudytoja L. Š. apklausiama pirmosios instancijos teisme, parodė, kad naktį miegojo, lauke išgirdo triukšmą. Pagalvojo, kad kažkas krito ar užsidegė. Pro miegamojo langą pasižiūrėjo į kiemą. Matė, jog laiptinėje degė šviesa ir išbėgo du vyrukai. Matė, kaip vienas įlipo į balkoną antrame aukšte. Po to ji nuėjo miegoti.Liudytoja A. Š. apklausiama pirmosios instancijos teisme parodė, kad gruodžio 12 d. nakties metu buvo M. M. bute, buvo dviese, žiūrėjo televizorių kai pasigirdo triukšmas. M. ją nubloškė ant žemes, nutempė į vonią. Girdėjo tarsi sprogimą, buvo durys išverstos, girdėjo žingsnius, ji stovėjo vonioje. M. puolė pro duris ieškoti pagalbos. Buto durų neteko valyti, nes jos švarios. Kai grįžo į butą buvo tūtelė įmesta į unitazą. Prieš įvykį M. M. kalbėjo telefonu, suprato, kad jį kvietė atvykti, bet jis nenorėjo. Kalbėdamas nesikarščiavo, tonas buvo normalus. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi.Liudytoja A. Š. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ji kartu su M. M. buvo jo nuomojamame bute. Apie 01.00 val. jiems gulint lovoje ir žiūrint televizorių ji išgirdo lauke garsą panašų į šūvius, pamanė, kad tai naujametiniai fejerverkai ar kažkas tokio. Iškart po išgirstų šūvių virtuvėje pasigirdo krentančio stiklo triukšmas. M. pašoko iš lovos ir nubėgo į virtuvę iš kur pasilenkęs prie grindų šalia šaldytuvo pasakė, kad tai tikrai šaudo ir pakvietė kartu su juo pasislėpti vonioje. Būnant vonioje girdėjo trenksmo ir stiklų dužimo garsą iš laiptinės, po kurio kažkas pradėjo daužyti į jų buto duris. Buto durys buvo užrakintos. M. paklausė kelis kartus „Kas čia“ tada trenksmai nurimo. Po kelių minučių kai nurimo trankymai į duris ji, priėjusi prie buto durų, pasakė, kad namie nieko nėra ir vėl pasislėpė vonioje. M. atrakinęs buto duris išpuolė į laiptinę ir pradėjo skambinėti visiems kaimynams į duris, po to kai ji išgirdo, kad atsidarė kažkurio buto durys M. pakvietė ją greitai ateiti į 24 butą, esantį virš jų buto. M. skambino policijai. Girdėjo, kad kažkas vaikšto po laiptinę. Keletą kartų pabandė atidaryti 24 buto duris. Kaimynė pažiūrėjo pro akutę ir pasakė, kad mato dviejų žmonių siluetus. Susižalojusi šio įvykio metu nebuvo, tik patyrė stiprų išgąstį ir šoką (2 t., 75 – 77 b. l.).Liudytoja D. M. apklausiama pirmosios instancijos teisme parodė, kad buvo apie 00.30 val. kai pabudo nuo dviejų garsių trenksmų. Išėjo į balkoną pažiūrėti. Triukšmas, sujudimas buvo namo laiptinėje. Nusileido iš antro aukšto į apačią, pažiūrėjo ar ne jų laiptinėje veiksmas. Priėjo prie durų ir tuo metu suskambo skambutis į duris. Atidarius duris įšoko žmogus, kuris sakė, kad jam reikia pasislėpti, kad šaudo į jį. Viskas vyko labai greitai. Jis nustūmė, užsidarė duris, neleido įjungti jokių šviesų. Jis pasakė, kad jam reikia pasislėpti, nes į jį šaudo. Kartu su juo buvo mergina, jis pradarė duris ir ją pasikvietė. Ji neapsirengusi atbėgo. Jis kaimynas, nuomininkas, po jais gyveno. O mergina - jo svečias. Užsidarė, liepė neskambinti, nieko nedaryti, tyliai būti. Jis pats policiją išsikvietė. Liepė neiti prie lango, jis prie durų buvo. Girdėjo kaip skambino policijai. Jis sakė, kad šaudo, kad atvažiuotų. Nežino kiek laiko stovėjo kol policija atvažiavo. Girdėjosi, kad kažkas apatines duris laužia. Tie kaimynai pradėjo šaukti, kad atvažiuoja policija, kai policija atvažiavo, D. M. atidarė duris, pašaukė policiją, nurodė, kad pas ją slepiasi tie žmonės.Liudytoja K. T. apklausiama pirmosios instancijos teisme parodė, kad šiuo metu salėje esančio kaltinamojo neprisimena, nes viskas vyko prieš du metus. Ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, jog į (duomenys neskelbtini) esantį barą ,, (duomenys neskelbtini)“ atėjo dviese, išgėrė, pasėdėjo ir išėjo. Patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.Liudytoja K. T. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2014 m. gruodžio 11 d. nuo 20.00 val. pradėjo darbą bare „(duomenys neskelbtini)“, kur apie 21.00-22.00 val. užėjo du vyrukai, kurie bare buvo 3-4 valandas. Kelintą jie išėjo ji pasakyti negali (2 t. 88, 89 b. l.). Parodymų atpažinti asmenį iš nuotraukų metu ji atpažino A. S. ir I. L., kaip tuos du vyrukus, kurie buvo bare (2 t., 88, 90 – 91 b. l.).Liudytoja A. V. apklausiama pirmosios instancijos teisme parodė, kad miegojo. Išgirdo garsus, jai pasirodė, kad tai fejerverkai. Paskambino M. M. ir pasakė, kad jį apšaudė. Ji pradėjo juoktis, sakydama, kad čia fejerverkai, tačiau jis sakė, kad – ne. Nuėjo iki balkono, matė du žmones. Išlindo, surėkė ir jie pabėgo. Su M. M. kalbėjo po to, tą pačią naktį. Tą naktį gal dar nebuvo užmigusi, bet įvykis sutrukdė jos poilsį. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi.Liudytoja A. V. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2014 m. gruodžio 12 d., nakties metu būdama namuose išgirdo garsą, panašų į petardų sproginėjimą, į jį nekreipė dėmesio. Tačiau po kurio laiko jai paskambino M. M., gyvenantis (duomenys neskelbtini), ir pasakė, kad jo buto langus kažkas apšaudė ir jis slepiasi pas kaimynus. Ji pažiūrėjo pro savo buto langą į jo butą ir matė, kad M. buto balkone stovi vyrukas, kūno sudėjimu labai panašus į Mindaugą, dar jam bandė mojuoti, bet M. patikino, kad tai ne jis. Taip pat ji matė, kad dar vienas vyrukas vaikšto kieme, prie balkonų. Po to, ji atidariusi savo buto langą sušaukė “kas čia darosi?“, po ko greit uždarė langą, bet spėjo pamatyti, kad vyrukas, kuris buvo kieme, kažkur pabėgo į tamsą, o tas kur buvo balkone – nušoko ant žemės ir taip pat dingo tamsoje (2 t., 78, 79 b. l.).L. M. M. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad du kažkokie „pacukai“ apšaudė jo virtuvės langą, kur jis nuomojosi butą. Laiptinėje juos matė. Po šūvių atsidūrė laiptinėje. Nenori jų apibūdinti. Du šūviai buvo, kas šaudė negali pasakyti. Kas tokie negali pasakyti, tačiau teigia, jog tai nebuvo A. S.. Įvykio metu niekas nenukentėjo.S. E. J. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad negalima pasakyti iš kokio ginklo šauta. Grupinė priklausomybė – plati. Negalima nustatyti, kad rastos šūvio pėdsako dalelės yra konkretaus įrankio.Įvykio vietos apžiūros metu nuo buto balkono konstrukcijos balkone ir nuo balkonų konstrukcijos tarp 1 ir 2 aukštų, buto durų paimtos nuoplovos (1 t., 45 – 52 b. l.).Pagal specialisto išvadą Nr. 140-(6529)-IS1-6649, ištyrus įvykio vietoje rastą ir paimtą kraujo mėginį nuo buto durų, nustatyta, kad pėdsakas paliktas vieno vyro ir tinkamas asmens identifikavimui, o kraujo pėdsakas rastas ir paimtas nuo laiptinės grindų yra paliktas dviejų vyrų, iš kurių tinkamas tik vieno asmens identifikavimui (1 t., 107, 108 b. l.).Pagal specialisto išvadą Nr. 140-(84)-IS1-101, ištyrus įvykio vietoje rastą ir paimtą kraujo mėginį nuo buto durų, nustatyta, kad pėdsakas paliktas A. S. (1 t., 113 b. l.).Pagal specialisto išvadą Nr. 140-(6543)-IS1-102, ištyrus įvykio vietoje rastą ir paimtą biologinį pėdsaką nuo balkono turėklų, nustatyta, kad jis yra paliktas A. S. (1 t., 120 – 122 b. l.).Atliekant kratą A. S. namuose buvo rasti ir paimti ginklų valymo įrankiai (1 t., 87, 88 b. l.). Specialisto išvada Nr. 140-(6645)-IS1-688 nustatyta, kad ištyrus įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas 3 tūteles ir A. S. namuose rastus ginklo valymo įrankius nustatyta, kad šūvio pėdsakų dalelės ant tūtelių ir ginklų valymo įrankių yra vienarūšės cheminės sudėties (1 t., 131 – 133 b. l.). Specialisto išvada Nr. 140-(6646)-IS1-6218, ištyrus įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas 3 tūteles ir 2 kulkos fragmentus nustatyta, kad tūtelės yra pramoninės gamybos 38-o (9 mm) kalibro 38 SPECIAL šovinių tūtelės, tokie šoviniai skirti daugeliui revolverių, pusiau automatiniams pistoletams. Kulkos fragmentas yra 38-o (9 mm) kalibro 38 SPECIAL šovinio dalis (1 t., 143 – 148 b. l.). Specialistų išvada Nr. 140-(433)-IS1-113, ištyrus įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas 3 tūteles, kulkų fragmentus ir A. S. namuose rastus ginklo valymo įrankius nustatyta, kad šūvio pėdsakų dalelės ant tūtelių, kulkų fragmentų ir ginklų valymo įrankių yra vienarūšės cheminės sudėties (1 t., 167, 168 b. l.).Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka teismas konstatuoja, jog A. S. nepagrįstai inkriminuotas viešosios tvarkos pažeidimas, o byloje esančių įrodymų nepakanka A. S. kaltei pagrįsti.Iš bylos duomenų matyti, kad A. S. viso bylos tyrimo metu neigė savo kaltę, teigdamas, kad su I. L. (miręs) buvo bare, susiskambino su M. M., kartu su juo buvo išvažiavęs, vėliau A. S. grįžo į barą, kur su I. L. gėrė toliau. Dar kartą skambino M. M., bet jis neatvažiavo, po ko kartu su I. L. apie 1 val. nakties grįžo į A. S. namus (duomenys neskelbtini) ir nuėjo miegoti. Jo DNR pėdsakai ant M. M. durų ir balkone galėjo būti, kadangi dažnai pas jį lankydavosi, švęsdavo, tiek jis, tiek kiti asmenys lipdavo per balkoną. Liudytojas M. M., būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą parodė, kad jo A. S. santykiai geri, pažįsta jį daug metų, bendrauja, susitinka, pasiskambina. M. M. teigė, jog asmenis apšaudžiusius jo buto langą matė, teigia, jog tai ne A. S., nes pastarąjį pažintų iš šešėlio. Šūviai galėjo būti apie 1 val. Iš kitų teisme apklaustų liudytojų L. Š., A. Š., D. M., A. V. parodymų taip pat negalima spręsti, kad įvykio metu per balkoną lipo, į laiptinę, išdauždamas jos durų stiklo paketą, ėjo būtent A. S..Iš skundžiamame nuosprendyje įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių matyti, kad A. S. kaltinamas veikęs kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris panaudojo neteisėtai su savimi turėtą šaunamąjį ginklą, pritaikytą šaudyti 38-o (9 mm) kalibro šoviniais 38 Special, tyčia ne mažiau tris kartus šovė į M. M. nuomojamo buto virtuvės langą. Tačiau minėto asmens tapatybė nenustatyta nei ikiteisminio tyrimo nei teisminio bylos nagrinėjimo metu. Ginklas, iš kurio buvo šaudyta, taip pat nebuvo rastas ir ištirtas. Atliekant kratą A. S. namuose buvo rasti ir paimti ginklų valymo įrankiai. Specialistų išvada Nr. 140-(433)-IS1-113, ištyrus įvykio vietoje, Įkalnės akligatvyje 6, Kaune, rastas ir paimtas 3 tūteles, kulkų fragmentus ir A. S. namuose rastus ginklo valymo įrankius nustatyta, kad šūvio pėdsakų dalelės ant tūtelių, kulkų fragmentų ir ginklų valymo įrankių yra vienarūšės cheminės sudėties. Tačiau pirmosios instancijos teisme apklaustas specialistas E. J. paaiškino, kad šūvio pėdsakų dalelių grupinė priklausomybė yra plati, ar rastos dalelės yra konkretaus įrankio nustatyti negalima, todėl negalima pasakyti iš kokio ginklo šauta. Įvertinus šiuos duomenis, lieka nepaneigta A. S. nurodyta versija, kad pas jį namuose rasti ginklo valymo įrankiai yra nuo seniau turėjo šratinio ginklo, kuris niekaip nesusijęs su ginklu naudotu darant nusikalstamą veiką – šaudant į M. M. buto langus.2014 m. gruodžio 12 d. apžiūros protokole be įvykio vietos aprašymo, sudužusio laiptinės durų stiklo bei šūvių pėdsakų aprašymo, nurodyta, jog laiptinėje ant laiptų bei ant 20-to buto durų rastos raudonos spalvos dėmės bei ant 20 butų durų rastas rankos pėdsakas (1 t., 27-28 b. l.). Specialisto išvadoje Nr. 140-(84)-IS1-101 nurodyta, jog ištyrus įvykio vietoje rastus ir paimtus kraujo mėginius nuo buto durų ir nuo laiptų, nustatyta, kad kraujas, paliktas ant laiptų ir ant buto durų priklauso skirtingiems asmenims (1 t., 107-108 b. l.), ant durų rasto kraujo genotipas sutampa su A. S. genotipu (1 t., 43 b. l.). Apžiūros, atliktos 2014-12-12 11 val. 30 min. protokole užfiksuota rasta ir paimta kulka nuo žemės bei kulka virtuvės lubose, nuo 20-to buto balkono konstrukcijos paimta nuoplova biologiniam tyrimui bei paimta nuoplova nuo balkono konstrukcijos tarp 20-to buto balkono ir po juo esančio 1-ojo aukšto balkono (1 t., 45-45 b. l.). Specialisto išvada Nr. 140-(6543)-IS1-102 nustatyta, jog viename iš tyrimui pateiktų objektų (nuoplova nuo antrame aukšte esančio buto Nr. 20 balkono konstrukcijų) rasta dviejų vyrų susimaišiusių biologinių pėdsakų, vieno iš vyrų genotipas sutampa su A. S. (1 t., 120-122 b. l.). Aptarti duomenys patvirtina, jog ant 20-to buto durų ir ant balkono konstrukcijų yra palikta nuteistojo A. S. DNR. Būtent šiomis specialistų išvadomis ir buvo grindžiamas kaltinimas A. S., nuosprendyje konstatuojant, jog nėra abejonių, kad per balkoną lipo ir M. M. buto duris daužė būtent A. S.. Tačiau sutikti su tokia apylinkės teismo išvada nėra pagrindo. Apžiūros protokole kraujo dėmės ir rankos pėdsako požymiai – dydis, radimo vieta – neparašyti. Prie protokolo esančiose fotonuotraukose nesimato ant durų rastos raudonos spalvos dėmės dydis, jos vieta durų spynos ar rankenos atžvilgiu, todėl visiškai neaišku, ar ši dėmė buvo akivaizdžiai matoma. Esant šioms aplinkybėms, neatmetama galimybė, jog dėmė galėjo būti palikta ne įvykio metu, o ankstesnių apsilankymų M. M. bute metu. Dėl tokių pačių aplinkybių nėra galimybės nustatyti ir kada A. S. DNR pėdsakai liko ant M. M. buto balkono konstrukcijų. A. S. nuosekliai teigė, jog M. M. bute lankydavosi dažnai, ten švęsdavo, yra lipęs per balkoną tiek jis pats, tiek kiti asmenys (ant balkono konstrukcijų rasti susimaišę dviejų vyrų DNR pėdsakai). Pats M. M. taip pat nurodė, kad su A. S. tarp jų labai geri ir artimi santykiai, pažįsta jį daug metų, bendrauja. Tai tik patvirtina A. S. nurodytą aplinkybę, kad jis dažnai lankydavo pas M. M. namuose, todėl ir galėjo palikti pėdsakus tiek ant M. M. nuomojamo buto durų, tiek ant balkono konstrukcijų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog A. S. 2014 m. gruodžio 13 d. buvo sulaikytas, atlikta asmens krata, imami mėginiai nuo abiejų A. S. rankų, 2014 m. gruodžio 14 d. jis apklaustas įtariamuoju (2 t., 177-178, 179, 195 b. l.), tačiau kokie nors jo kūno sužalojimai dėl ko galėjo likti nuteistojo kraujas įvykio vietoje – nekonstatuoti.Skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad liudytoja A. Š. nurodė, jog buto durys buvo švarios, tačiau įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes apie nebuvimą galimybės nustatyti rastos dėmės dydį bei jos vietą, vertinti A. Š. parodymus apie tai, jog durys iki įvykio nebuvo išteptos krauju, kaip paneigiančius A. S. versiją – nėra pagrindo, kadangi liudytoja galimai nedidelės ar neryškios dėmės galėjo ir nepamatyti. Nors nuosprendyje teigiama, jog nei vienas liudytojas nepatvirtino, kad per M. M. buto balkoną būtų laipiojama, tačiau ir tai nepaneigia A. S. versijos, kadangi akivaizdu, jog šie A. S. ar kitų asmenų veiksmai galėjo likti ir nepastebėti. Kad įvykio naktį M. M. nuomojamo buto balkone buvo ne A. S. patvirtina ir liudytojos A. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (kuriuos jis teisme patvirtino), jog galvojo, kad balkone stovi pats M. M. ir jam mojavo. Pažymoje dėl A. S. slapto sekimo aprašyti A. S. ir M. M. išorės požymiai patvirtina, kad šie asmenys pagal kūno sudėjimą nėra panašūs – A. S. aukšto ūgio, atletiško kūno sudėjimo, o M. M. žemo ūgio, vidutinio kūno sudėjimo (2 t., 3-4 b. l.).Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo daryti kategorišką išvadą, kad būtent A. S., veikdamas su nenustatytu asmeniu nuosprendyje aprašytomis pripažintomis įrodytomis aplinkybėmis tyčia, savo įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais pademonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Todėl konstatuojama, kad bylos duomenimis neįrodyta, jog A. S. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekama ir eilė kitų veiksmų, siekiant nustatyti nusikalstamą veiką įvykdžiusius asmenis, o būtent ieškoma šūvio pėdsakų ant A. S. ir kitų asmenų rankų, galvos, drabužių, tačiau visuose tyrimui pateiktuose mėginiuose šūvio pėdsakų dalelių nerasta (1 t., 131-133 b. l.), kas taip pat suteikia pagrindą išvadai jog A. S. nebuvo arti šaudžiusio asmens. Buvo tiriami įvykio vietoje rasti du mobiliojo ryšio telefonų dangteliai ir mobiliojo ryšio telefonai, rasti ir paimti asmens kartos metu pas A. S., tačiau duomenų, jog rasti dangteliai ir A. S. telefonai sudarė vieną visumą – negauta (1 t., 174-176 b. l.), kas taip pat nepatvirtina aplinkybės, jog A. S. buvo įvykio vietoje. Be to, 2014 m. gruodžio 16 d. teismo nutartimi patvirtintas 2014 m. gruodžio 13 d. nutarimu nuo 2014 m. gruodžio 13 d. pradėtas slaptas A. S. sekimas (2 t., 1-2 b. l.), kurio metu nustatyta, jog 2014 m. gruodžio 13 d. A. S. buvo susitikęs su M. M. (1 t., 200 b. l., 2 t., 3-4 b. l.), kas taip pat nepaneigia nuteistojo ir M. M. parodymų apie gerus jų tarpusavio santykius. Teismo nutartimis patvirtintas prokuroro nutarimu duotas leidimas nuo 2014 m. gruodžio 12 d. iki 2015 m. sausio 12 d. vykdyti nenustatytų asmenų: A., I. (A. S. ir I. L.) telefoninių pokalbių kontrolę (2 t., 6-7 b. l.), teismo nutartimi nuo 2015 m. sausio 21 d. iki balandžio 20 d. leista klausytis A. S. pokalbių telefonu (2 t., 40-41 b. l.), nuo 2014 m. gruodžio 18 d. iki 2015 m. kovo 18 d., nuo 2015 m. sausio 14 d. iki kovo 18 d. ir nuo balandžio 23 d. iki liepos 23 d. leista klausytis M. M. pokalbių telefonais (2 t., 24-25, 31-32 b. l.), tačiau duomenų, kurie patvirtintų A. S. kaltę, vykdant šias procesines prievartos priemones – negauta. Tarnybiniame pranešime išanalizuoti duomenys, apie A. S. naudojamo telefono abonento jungimąsi prie bazinių stočių bokštų (2 t., 61, 62-64 b. l.) taip pat nepaneigia paties nuteistojo bei liudytojos K. T. nurodytų aplinkybių, jog A. S. 2014-12-12 apie 1 val. buvo bare ,, (duomenys neskelbtini)“, kadangi minėtu laiku A. S. telefonas jungėsi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris pagal ,, (duomenys neskelbtini)“ duomenis yra visiškai netoli nuo bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio veikimo spindulys, pasak tarnybinio pranešimo autoriaus, apima baro ,, (duomenys neskelbtini)“ teritoriją. Net ir nustačius, jog būnant bare ,, (duomenys neskelbtini)“ telefonas negali jungtis prie bokšto (duomenys neskelbtini) gatvėje, nebūtų pagrindo išvadai, jog A. S. buvo M. M. bute, o ne savo namuose, kadangi nuteistojo gyvenamoji vieta yra netoli įvykio vietos (pagal ,, (duomenys neskelbtini)“ duomenis 12 min. pėsčiomis). Paminėtų aplinkybių aplinkės teismas skundžiamame nuosprendyje tinkamai neįvertino, visiškai nevertino M. M. parodymų, jų net neišdėstydamas nuosprendyje, todėl padarė neteisingas išvadas dėl A. S. kaltės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, o tai yra pagrindas skundžiamo nuosprendžio dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį, kuriuo A. S. išteisinti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neįrodžius, kad jis dalyvavo darant šią nusikalstamą veiką.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 3, 4 dalimis, 329 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidedant 2 metams, įpareigojant jį be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį, kuriuo:
A. S. išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Taip pat panaikinti nuosprendžio dalį, kuria BK 66 straipsnio, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčio pagrindu, į paskirtosios galutinės bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas, iš viso 2 dienos, ir sumažintas paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės laikas 2 dienomis.
A. S. paskirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir periodinę registraciją policijos įstaigose panaikinti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.