- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-04-20
- Bylos Nr.
- 1-40-825/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00812-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Varsackis
- Kaltinamasis
- A. S.
dalyvaujant prokurorui Egidijui Palaimai, kaltinamajam A. S., jo gynėjui advokatui E. L., specialistui E. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, teistas 7 kartus, paskutinį kartą baustas Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu 2016 m. kovo 14 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str.,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d., 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. S. buvo kaltinamas tuo, kad 2014 m. gruodžio 12 d., apie 00.50 val., viešoje vietoje, Įkalnės akligatvyje, ties namu Nr. 6, Kaune, neturėdamas jokių apibrėžtų tikslų ir motyvų panaudodamas neteisėtai su savimi turėtą šaunamąjį ginklą, pritaikytą šaudyti 38-o (9 mm) kalibro šoviniais 38 Special, tyčia, šovė ne mažiau kaip 3 kartus į M. M. nuomojamo buto, esančio Įkalnės akligatvyje 6 - 20 Kaune, virtuvės langą, taip išdauždamas lango stiklo paketą ir sugadindamas buto lubas, bei, įeidamas į minėto namo laiptinę, išdaužė laiptinės durų lango stiklo paketą, taip A. S. viešoje vietoje, neturėdami jokių apibrėžtų tikslų ir motyvų, tyčia, savo įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką;
be to, 2014 m. gruodžio 12 d., apie 00.50 val., Įkalnės akligatvyje, ties namu Nr. 6, Kaune, vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, neteisėtai, neturėdamas leidimo prie savęs laikė ir nešiojo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą šaunamąjį ginklą, pritaikytą šaudyti 38-o (9 mm) kalibro šoviniais 38 Special, bei ne mažiau kaip 3 (tris) vienetus 38-o (9 mm) kalibro šovinius 38 Special, skirtus šaudyti „B“ kategorijos šaunamuose ginkluose.
Kaltinamasis A. S. teismo posėdžio metu nepripažino savo kaltės ir paaiškino, kad su I. L. (miręs) buvo bare, susiskambino su Mažeika, jis privažiavo prie baro ir jie nuvažiavo. Neatsimena, ar iki jo (S.) namų, ar iki jo (L.). Vėliau grįžo į barą. Su I. L. pabuvo, išgėrė. L. nevažiavo, liko bare. Paskambino Mažeikai. Bet jis neatvažiavo. Sėdo į mašiną ir išvažiavo su I. L. pas jį (S.) į namus (duomenys neskelbtini). Kada grįžo nepamena, galėjo būti apie 1 valanda nakties. Grįžo ir ėjo miegoti. Ginklo neturi. Seniau turėjo šratinį ginklą, dėl to pas jį namie buvo valymo įrankiai. Kai priėmė įstatymą, kad reikia juos registruoti, sulaužė ir išmetė į šiukšlyną. Pas Mažeiką namuose lankydavosi, „baliavojo“ dažnai. Jo DNR pėdsakai ant Mažeikos durų ir balkone buvo, nes „baliavojo“ ištisai, lipdavo per balkoną ištisai. Negali pasakyti kas lipo per balkoną. Pora žmonių prie jo lipo.
Liudytoja L. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad naktį miegojo ir išgirdo triukšmą. Kažkur lauke. Pagalvojo, ar krito kas, ar užsidegė. Iš miegamojo pasižiūrėjo pro langą į kiemą. Laiptinėje degė šviesa ir du vyrukai išbėgo. Matė, kai vienas įlipo į balkoną antrame aukšte. Niekas neužsidegė, niekas nieko, ir ji ėjo miegoti.
Liudytoja A. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gruodžio 12 d. nakties metu buvo Mažeikos bute. Buvo dviese. Žiūrėjo televizorių. Pasigirdo triukšmas. Mindaugas ją nubloškė ant žemes, nutempė į vonią. Girdėjo kaip sprogimą, buvo durys išverstos, girdėjo žingsnius, stovėjo vonioje. Mindaugas puolė pro duris ieškoti pagalbos. Buto durų netekę valyti, nes jos švarios. Kai grįžo į butą buvo tūtelė įmesta į unitazą. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi.
Liudytoja A. Š. ikiteisminio tyrimo metu (2 tomas, 75 - 77 b. l.) paaiškino, kad ji kartu su M. M. buvo jo nuomojamame bute. Apie 01.00 val. jiems gulint lovoje ir žiūrint televizorių ji išgirdo lauke garsą panašų į šūvius, pamanė, kad tai naujametiniai fejerverkai ar kažkas tokio. Iškart po išgirstų šūvių virtuvėje pasigirdo triukšmas krentančio stiklo. Mindaugas pašoko iš lovos ir nubėgo į virtuvę iš kur pasilenkęs prie grindų šalia šaldytuvo pasakė, kad tai tikrai šaudo ir pakvietė kartu su juo pasislėpti vonioje. Būnant vonioje girdėjo trenksmo ir stiklų dužimo garsą iš laiptinės, po kurio kažkas pradėjo daužyti į jų buto duris. Buto durys buvo užrakintos. Mindaugas paklausė kelis kartus „Kas čia“ tada trenksmai nurimo. Po kelių minučių kai nurimo trankymai į duris ji priėjusi prie buto durų pasakė, kad namie nieko nėra ir vėl pasislėpė vonioje. Mindaugas atrakinęs buto duris išpuolė į laiptinę ir pradėjo skambinėti visiems kaimynams į duris, po to kai ji išgirdo, kad atsidarė kažkurio buto durys Mindaugas pakvietė ją greitai ateiti į 24 butą, esantį virš jų buto. Mindaugas skambino policijai. Girdėjo, kad kažkas vaikšto po laiptinę. Keletą kartų pabandė atidaryti 24 buto duris. Kaimynė pažiūrėjo pro akutę ir pasakė, kad mato dviejų žmonių siluetus. Susižalojusi šio įvykio metu nebuvo, tik patyrė stiprų išgąstį ir šoką.
Liudytoja D. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo apie 00.30 val. Pabudo nuo dviejų garsių trenksmų. Išėjo į balkoną pažiūrėti. Triukšmas, sujudimas buvo namo laiptinėje. Nusileido iš antro aukšto į apačią, pažiūrėjo, ar ne jų laiptinėje veiksmas. Priėjo prie durų ir tuo metu skambutis į duris. Atidarius duris, įšoko žmogus, kuris sakė, kad jam reikia pasislėpti, kad šaudo į jį. Viskas vyko labai greitai. Nustūmė, užsidarė duris, neleido įjungti jokių šviesų. Jisai pasakė, kad jam reikia pasislėpti, nes į jį šaudo. Jis pats duris uždarė. Mergina kartu su juo buvo, jis pradarė duris ir ją pasikvietė. Ji neapsirengusi atbėgo. Ji lipo laiptais jam iš paskos. Ji irgi atėjo, jis pakvietė, užsidarė ir viskas. Jis kaimynas, nuomininkas, po jais gyveno. O mergina - jo svečias. Užsidarė, liepė neskambinti, nieko nedaryti, tyliai būti. Jis pats policiją išsikvietė. Liepė neiti prie lango, jis prie durų buvo. Girdėjo kaip skambino policijai. Jis sakė, kad šaudo, kad atvažiuotų. Nežino kiek laiko stovėjo kol policija atvažiavo. Girdėjosi, kad kažkas apatines duris laužia. Vėliau žmogus pradėjo lipti į viršų. Ji buvo ne viena, vyras antrame aukšte miegojo. Kai užpuolikas pradėjo krebždanti duris, užlipo į viršų ir pažadino vyrą. Tie kaimynai pradėjo šaukti, kad atvažiuoja policija. Sulaukė policijos. Vyras nusileido. Pati atidarė duris, pašaukė policiją, pasakė, kad tie žmonės yra.
Liudytoja K. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atėjo žmogus į barą. „Arabela“, adresu Jonavos g. 16, po 22.00 val. Jie atvyko dviese. Išgėrė, pasėdėjo ir išėjo. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi.
Liudytoja K. T. ikiteisminio tyrimo metu (2 tomas, 88, 89 b. l.) paaiškino, kad 2014 m. gruodžio 11 d., nuo 20.00 val., pradėjo darbą bare „Arabela“, kur apie 21.00 -22.00 val. užėjo du vyrukai. Kelintą jie išėjo ji pasakyti negali. Parodymų atpažinti asmenį iš nuotraukų metu ji atpažino A. S. ir I. L., kaip tuo du vyrukus, kurie buvo bare. (2 tomas, 88, 90 - 91 b. l.).
Liudytoja A. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad miegojo. Išgirdo garsus. Pasirodė, kad tai fejerverkai. Sulaukė M. M. skambučio. Jis pasakė, kad jį apšaudė. Pradėjo juoktis, pasakė, kad čia fejerverkai. Jis sakė, kad tai ne fejerverkai. Nuėjo iki balkono, matė du žmones. Išlindo, surėkė ir jie pabėgo. Su M. M. kalbėjo po to, tą pačią naktį. Tą naktį gal dar nebuvo užmigusi, bet įvykis sutrukdė jos poilsį. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi.
Liudytoja A. V. ikiteisminio tyrimo metu (2 tomas, 78, 79 b. l.) paaiškino, kad ji gyvena nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2014 m. gruodžio 12 d., nakties metu, būdama namuose išgirdo garsą, panašų į petardų sproginėjimą, į jį nekreipė dėmesio. Tačiau po kurio laiko jai paskambino M. M., gyvenantis (duomenys neskelbtini), ir pasakė, kad jo buto langus kažkas apšaudė ir jis slepiasi pas kaimynus. Ji pažiūrėjo pro savo buto langą į jo butą ir matė, kad Mindaugo buto balkone stovi vyrukas. Taip pat ji matė, kad dar vienas vyrukas vaikšto kieme, prie balkonų. Po to, ji atidariusi savo buto langą sušaukė “kas čia darosi?“, po ko greit uždarė langą, bet spėjo pamatyti, kad vyrukas, kuris buvo kieme kažkur pabėgo į tamsą, o tas kur buvo balkone – nušoko ant žemės ir taip pat dingo tamsoje.
Liudytojas M. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad du kažkokie „pacukai“ apšaudė jo langus. Ten nuomavosi butą. Laiptinėje juos matė. Į virtuvės langą pataikė. Po šūvių atsidūrė laiptinėje. Nenori jų apibudinti. Du šūviai buvo, kas šaudė negali pasakyti. Kas tokie negali pasakyti. Įvykio metu niekas nenukentėjo.
Specialistas E. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad negalima pasakyti iš kokio ginklo šauta. Grupinė priklausomybė plati yra. Negalima nustatyti, kad rastos šūvio pėdsako dalelės yra konkretaus įrankio.
Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį už viešosios tvarkos pažeidimą taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Veikos kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, dėl kurio sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, įžūlūs veiksmai su gyvūnais ar prieš juos, kitokie veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, tai gali būti trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti ir pan. Grasinimai – tai žodžiai apie galimą fizinio smurto panaudojimą. Nusikaltimo padarymo vieta yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-371-696/2015). Nusikalstamo elgesio padariniai yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).
Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-141/2015, 2K-520-303/2015).
Veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį veika gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas savo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013).
Motyvas ir tikslas nėra būtinieji Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties požymiai. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015). Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126/2006, 2K-117-303/2016).
Kad 2014 m. gruodžio 12 d., apie 00.50 val., įvykis įvyko viešojoje vietoje abejonių nėra, nes įvykis įvyko Įkalnės akligatvyje, ties namu Nr. 6, Kaune, minėto namo laiptinėje. Tai patvirtino liudytojai L. Š., A. Š., D. M., A. V., M. M., tai patvirtinama Įvykio vietos apžiūros protokolais (1 tomas, 42, 43, 45 – 52 b. l.).
Kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka patvirtina liudytojai L. Š., D. M., A. V., kurios, jų paaiškinimais, prieš įvykį miegojo ir įvykio metu kilusio triukšmo buvo pažadintos.
Nors kaltinamasis A. S. teisme teigė nedalyvavęs įvykyje 2014 m. gruodžio 12 d., apie 00.50 val., Įkalnės akligatvyje, ties namu Nr. 6, Kaune, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, jis tuo metu su I. L. grįžo į (duomenys neskelbtini) ir ėjo miegoti, tačiau tai paneigta sekančiais įrodymais.
Liudytoja A. V. nurodė, kad prie įvykio vietos matė du vyrus. Ji nurodė, kad balkone stovi vyrukas. Taip pat ji matė, kad dar vienas vyrukas vaikšto kieme, prie balkonų. Liudytoja D. M. nurodė, kad girdėjosi, kad kažkas laužia apatines (M. M.) duris. Liudytoja A. Š. nurodė, kad būnant vonioje girdėjo trenksmo ir stiklų dužimo garsą iš laiptinės, po kurio kažkas pradėjo daužyti į jų buto duris. O vėliau jau būnant bute pas D. M., kaimynė (D. M.) pažiūrėjo pro akutę (durų) ir pasakė, kad mato dviejų žmonių siluetus. Du vyrus įvykio metu įvykio vietoje matė ir liudytoja L. Š..
Įvykio vietos apžiūros metu (1 tomas, 45 - 52 b. l.) nuo buto balkono konstrukcijos balkone ir nuo balkonų konstrukcijos tarp 1 ir 2 aukštų, buto durų paimtos nuoplovos.
Pagal specialisto išvadą Nr. 140-(6529)-IS1-6649 (1 tomas, 107, 108 b. l.), ištyrus įvykio vietoje rastą ir paimtą kraujo mėginį nuo buto durų, nustatyta, kad pėdsakas paliktas vieno vyro ir tinkamas asmens identifikavimui, o kraujo pėdsakas rastas ir paimtas nuo laiptinės grindų yra paliktas dviejų vyrų, iš kurių tinkamas tik vieno asmens identifikavimui.
Pagal specialisto išvadą Nr. 140-(84)-IS1-101 (1 tomas, 113 b. l.), ištyrus įvykio vietoje rastą ir paimtą kraujo mėginį nuo buto durų, nustatyta, kad pėdsakas paliktas A. S..
Pagal specialisto išvadą Nr. 140-(6543)-IS1-102 (1 tomas, 120 – 122 b. l.), ištyrus įvykio vietoje rastą ir paimtą biologinį pėdsaką nuo balkono turėklų, nustatyta, kad jis yra paliktas A. S..
Nors A. S. teigė, kad „pas Mažeiką lankydavosi namuose, baliavojo“ dažnai, jo DNR pėdsakai ant Mažeikos durų ir balkone buvo, nes „baliavojo“ ištisai, lipdavo per balkoną ištisai, negali pasakyti kas lipo per balkoną, pora žmonių prie jo lipo, jo parodymai vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes liudytoja A. Š. nurodė, kad buto durys buvo švarios bei nei vienas liudytojas (M. M., A. V., A. Š.) nepatvirtino, kad per M. M. buto balkoną būtų laipiojama. Be to ir pats A. S. negalėjo nurodyti asmenų, kas galėjo laipioti per M. M. buto balkoną.
Abejonių, kad A. S. 2014 m. gruodžio 12 d., apie 00.50 val., Įkalnės akligatvyje, ties namu Nr. 6, Kaune, daužė M. M. buto duris, lipo per M. M. buto balkoną, nėra, t. y. savo įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Teisminio tyrimo metu nustatyta, kad įvykyje dalyvavo dar vienas asmuo. Tai patvirtina aptarti liudytojų A. V., D. M., A. Š., L. Š. parodymai. Nei ikiteisminiame tyrime, nei teisminio tyrimo metu jis nebuvo įvardytas, todėl laikytina, kad dalyvavo nenustatytas asmuo.
Tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo surastas ar nustatytas įvykio metu naudotas ginklas.
Atliekant kratą A. S. namuose buvo rasti ir paimti ginklų valymo įrankiai (1 tomas., 87, 88 b. l.). Specialisto išvada Nr. 140-(6645)-IS1-688 (1 tomas, 131 – 133 b. l.) nustatyta, kad ištyrus įvykio vietoje, Įkalnės akligatvyje 6, Kaune, rastas ir paimtas 3 tūteles ir A. S. namuose rastus ginklo valymo įrankius nustatyta, kad šūvio pėdsakų dalelės ant tūtelių ir ginklų valymo įrankių yra vienarūšės cheminės sudėties. Specialisto išvada Nr. 140-(6646)-IS1-6218 (1 tomas, 143 – 148 b. l.), ištyrus įvykio vietoje, Įkalnės akligatvyje 6, Kaune, rastas ir paimtas 3 tūteles ir 2 kulkos fragmentus nustatyta, kad tūtėlės yra pramoninės gamybos 38-o (9 mm) kalibro 38 SPECIAL šovinių tūtelės, tokie šoviniai skirti daugeliui revolverių, pusiau automatiniams pistoletams. Kulkos fragmentas yra 38-o (9 mm) kalibro 38 SPECIAL šovinio dalis. Specialistų išvada Nr. 140-(433)-IS1-113 (1 tomas, 167, 168 b. l.), ištyrus įvykio vietoje, Įkalnės akligatvyje 6, Kaune, rastas ir paimtas 3 tūteles, kulkų fragmentus ir A. S. namuose rastus ginklo valymo įrankius patvirtinta, kad šūvio pėdsakų dalelės ant tūtelių, kulkų fragmentų ir ginklų valymo įrankių yra vienarūšės cheminės sudėties. Specialistas E. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad negalima pasakyti iš kokio ginklo šauta.
Šie įrodymai neįrodo, kad A. S. turėjo ginklą ir jį panaudojo 2014 m. gruodžio 12 d., apie 00.50 val.
Kaltinime privalėjo būti nurodyta, kad A. S. 2014 m. gruodžio 12 d., apie 00.50 val., viešoje vietoje, Įkalnės akligatvyje, ties namu Nr. 6, Kaune, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, neturėdamas jokių apibrėžtų tikslų ir motyvų panaudodamas neteisėtai su savimi turėtą šaunamąjį ginklą, pritaikytą šaudyti 38-o (9 mm) kalibro šoviniais 38 Special, tyčia šovė ne mažiau kaip 3 kartus į M. M. nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvės langą, taip išdauždamas lango stiklo paketą ir sugadindamas buto lubas, bei, įeidamas į minėto namo laiptinę išdaužė laiptinės durų lango stiklo paketą, taip A. S. viešoje vietoje, neturėdamas jokių apibrėžtų tikslų ir motyvų, tyčia, savo įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisinės atsakomybės prasme, nagrinėjamu atveju, kaltinamojo A. S. veiksmai, padaryti viešoje vietoje, nebuvo korektiški ir atitinkantys moralės normas, buvo rodoma didelė nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, buvo akivaizdžiai pažeisti visuomenės interesai, o kaltinamasis suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą.
Kadangi įrodyta, kad A. S. 2014 m. gruodžio 12 d., apie 00.50 val., Įkalnės akligatvyje, ties namu Nr. 6, Kaune, daužė M. M. buto duris, lipo per M. M. buto balkoną, kitus veiksmus, tai yra neteisėtą šaunamojo ginklo, pritaikyto šaudyti 38-o (9 mm) kalibro šoviniais 38 Special, panaudojimą, t. y., kad tyčia, šovė ne mažiau kaip 3 kartus į M. M. nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvės langą, taip išdaužant lango stiklo paketą ir sugadinant buto lubas, bei, įeinant į minėto namo laiptinę, išdaužė laiptinės durų lango stiklo paketą, galėjo atlikti nenustatytas asmuo.
Būtinas bendrininkavimo požymis – bendrininkų tarpusavio susitarimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 1 dalis), gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.). Įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68-942/2016). Iš bylos duomenų matyti, kad įvykyje dalyvavo tiek A. S., tiek nenustatytas asmuo.
Kadangi tiek nenustatytas asmuo, tiek A. S. atliko nusikaltimo objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų dalį, tai jie abu laikytini nusikaltimo bendravykdytojais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 3 d.).
Nenustatyto asmens nenurodymas bei įrodyti A. S. veiksmai (durų spardymas, lipimas per balkoną) nekeičia nei kaltinimo esmės, nei nusikalstamos veikos kvalifikavimo, todėl teismas pripažįsta, kad A. S. 2014 m. gruodžio 12 d., apie 00.50 val., viešoje vietoje, Įkalnės akligatvyje, ties namu Nr. 6, Kaune, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, neturėdamas jokių apibrėžtų tikslų ir motyvų, nenustatytam asmeniui panaudojus neteisėtai su savimi turėtą šaunamąjį ginklą, pritaikytą šaudyti 38-o (9 mm) kalibro šoviniais 38 Special, tyčia, šovus ne mažiau kaip 3 kartus į M. M. nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvės langą, taip išdaužant lango stiklo paketą ir sugadinant buto lubas, bei, įeinant į minėto namo laiptinę išdaužius laiptinės durų lango stiklo paketą, A. S. daužant M. M. nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, lipant į M. M. nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), balkoną, viešoje vietoje, neturint jokių apibrėžtų tikslų ir motyvų, tyčia, savo įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais pademonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. A. S. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.
A. S. buvo kaltinamas, kad 2014 m. gruodžio 12 d., apie 00.50 val., Įkalnės akligatvyje, ties namu Nr. 6, Kaune, vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, neteisėtai, neturėdamas leidimo prie savęs laikė ir nešiojo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą šaunamąjį ginklą, pritaikytą šaudyti 38-o (9 mm) kalibro šoviniais.38 Special, bei ne mažiau kaip 3 (tris) vienetus 38-o (9 mm) kalibro šovinius 38 Special, skirtus šaudyti „B“ kategorijos šaunamuose ginkluose, t. y. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d.
Nesant įrodymų, kad A. S. prie savęs laikė ir nešiojo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą šaunamąjį ginklą, pritaikytą šaudyti 38-o (9 mm) kalibro šoviniais 38 Special, bei ne mažiau kaip 3 (tris) vienetus 38-o (9 mm) kalibro šovinius 38 Special, skirtus šaudyti „B“ kategorijos šaunamuose ginkluose, A. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d. išteisintinas, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p.)..
Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.
Skirdamas bausmę kaltinamajam A. S. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Nusikalstama veika padaryta tyčia, t. y. kaltininkas suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą.
Kaltinamasis A. S. anksčiau teistas (3 tomas, 1 - 12 b. l.), priklausomybės ligų centre neužregistruotas (2 tomas, 199 b. l.).
Visos šios aplinkybės rodo, kad kaltinamajam gali būti skiriama mažesnė laisvės atėmimo bausmė už sankcijoje numatytą vidurkį. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie veikos padarymo aplinkybes, kad nusikaltimas nesukėlė sunkių padarinių, teismas sprendžia, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant kaltinamajam griežčiausios rūšies bausmės - realaus laisvės atėmimo.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio „Bausmės vykdymo atidėjimas“ pirmoji dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Įvertinus situaciją, sukeltas pasekmes ir žalą, kaltinamojo bei nusikalstamų veikų charakterizuojančių duomenų visumą, į tai, kad teismo manymu būtų neteisingas ir neprotingas laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš karto, nes tai paveiktų ne tik patį kaltinamąjį, bet ir jo socialinius ryšius. Esant išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d. numatytos sąlygos ir pagrindai skirti kaltinamajam bausmės vykdymo atidėjimą.
Kaltinamajam A. S. paskirtos kardomosios priemonės, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir periodinė registracija policijos įstaigose (2 tomas, 181, 182 b. l.), pradėjus vykdyti nuosprendį panaikintinos.
A. S. buvo sulaikytas 2014 m. gruodžio 13 d., 19.10 val. (2 tomas, 177 b. l.), paleistas 2014 m. gruodžio 15 d., 16.35 val. (2 tomas, 180 b. l.), todėl šis laikas įskaitytinas į šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301-302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 2 d., 5 d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d., 308 str.,
nusprendžia:
A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str., paskirtos bausmės vykdymą A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atidėti 2 (dvejiem) metams, įpareigojant A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., 65 str. 1 d. 1 p. a) papunkčio, pagrindu, į paskirtosios galutinės bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką, iš viso 2 dienas, ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sumažinti paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės laiką 2 (dviem) dienomis.
A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d. išteisinti, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p.).
A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtas kardomąsias priemones, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir periodinę registraciją policijos įstaigose, pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.