Kauno apygardos teismo nutartis

2014-11-12 · Civilinė byla Nr. 2A-1870-264/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-12
Bylos Nr.
2A-1870-264/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09779-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Baubienė
Atsakovas
A. M.
Ieškovas
D. Ū.
Išvadą teikia
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1870-264/2014;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09779-2013-8;Procesinio sprendimo kategorijos: 77.4.2;77.4.3; 78.2.1; 121.14.; 121.18.; 121.21. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-155-955/2014 pagal ieškovės D. Ū. patikslintą ieškinį atsakovui A. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku ir išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė D. Ū. patikslintu ieškiniu teismo prašė:

- pakeisti 2012-05-31 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-182-887/2012 nustatytą atsakovo A. M. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi T. M. tvarką pagal jos pasiūlytą grafiką;

- nustatyti sūnaus T. M. gyvenamąją vietą su jo motina D. Ū.;

- pakeisti 2012-05-31 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-182-887/2012 priteisto išlaikymo dydį ir nuo teismo sprendimo priėmimo dienos priteisti iš atsakovo A. M. išlaikymą nepilnamečiam sūnui T. M. po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;

- ieškovę paskirti T. M. skirto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise;

- priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu prašė patvirtinti taikos sutartį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ir bylą šioje dalyje nutraukti. Institucijos duodančios išvadą byloje atstovė taikos sutarties sąlygoms neprieštaravo.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad šiai dienai iš esmės pakito jos turtinė padėtis, yra registruota darbo biržoje. Atsakovas vengia padidinti sūnui išlaikymą gera valia, nors pats gyvena ir toliau ne pagal pajamas, dažnai išvyksta į užsienius, tikėtina slepia realias gaunamas pajamas. Sūnaus poreikiams per mėnesį reikalinga ne mažiau kaip 1 000 Lt, todėl priteistas išlaikymo dydis neatitinka faktinių vaiko poreikių. Atsižvelgiant į ekonominę situaciją Lietuvoje, vaiko poreikius, kitas svarbias aplinkybes iš atsakovo priteisto išlaikymo dydis turi būti padidintas iki 500 Lt kas mėnesį. Šiuo metu ieškovė gyvena Vokietijoje, ten susirado darbą, tačiau jos atlyginimas minimalus. Pradėjo dirbti tik 2013-12-18, atlyginimas 176,50 EUR. Ieškovės turtinė padėtis po priimto teismo sprendimo pablogėjo. Taip pat laikinai pablogėjo jos sveikata dėl sužaloto piršto, o taip pat padidėjo vaiko poreikiai. Ieškovė nekilnojamojo turto neturi, turi automobilį, moka solidariai su A. Ū. 3035,04 Lt skolą Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui pagal 2013-12-02 Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-11071-717/2013.

Atsiliepimas

Atsakovas A. M. atsiliepime į patikslintą ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nurodė, kad ieškovės ieškinyje išdėstyti motyvai dėl išlaikymo dydžio pakeitimo yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini. Ieškovė teigdama, kad nepilnamečio sūnaus išlaikymui reikia skirti mažiausiai po 1 000 Lt per mėnesį, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių nepilnamečio sūnaus išlaidas maistui, drabužiams, kultūriniam ugdymui, pramogoms, ir kt. Taip pat nėra pateikta ir jokių duomenų apie tai, ar yra reikalinga speciali medicininė ar kitokio pobūdžio priežiūra, gydymas ir pan. Nėra pateikta jokių įrodymų ir apie ieškovės turtinę padėtį – jos turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, santaupas, investicijas, bei kt., nors nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo abiejų jų tėvų turtinės padėties. Taip pat atsakovas nurodė, kad jo turtinė padėtis po priimto teismo sprendimo visiškai nepasikeitė – nuo 2012-11-01 iki 2013-11-22 negavo jokių pajamų, o šiuo metu yra registruotas Darbo biržoje, tačiau įvertinus dabartinę ekonominę situaciją, darbo paieškos nėra lengvos. Be to, neturi jokio nekilnojamojo turto bei kilnojamojo turto. Be to, turi išlaikyti ne tik jų su ieškove sūnų, bet ir M. M.. Dėl šių priežasčių jo finansinės galimybės yra labai ribotos. Papildomai nurodė, kad šiuo metu yra po operacijos, negali dirbti. Su padidinto išlaikymo suma nesutina, nes jis tokio išlaikymo teikti negali.

Institucija teikianti išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad patikslintą ieškinį išlaikymo padidinimo dalyje palaiko, ieškinys paduotas vaiko interesais. Skyriaus nuomone nuo 2012-05-31, kuomet buvo priteistas išlaikymas, pasikeitė situacija. Ieškovė su vaiku išvyko į Vokietiją, ten pragyvenimo lygis didesnis. Vaikui būtina užtikrinti tiek buitines gyvenimo sąlygas, tiek užtikrinti vaiko ugdymą. Ieškovės prašoma priteisti suma atitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi dar vieną vaiką, prašo teismo priteisti iš atsakovo tokį išlaikymą, kokį objektyviai leidžia jo turtinė padėtis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 5 d. sprendimu patikslintą ieškinį dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo patenkinoi iš dalies. Pakeitė 2012-05-31 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-182-887/2012 priteisto išlaikymo dydį ir nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2014-05-05) priteisė iš atsakovo A. M. išlaikymą nepilnamečiam sūnui T. M. po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymą uzufrukto teise skyrė tvarkyti įstatyminę atstovę D. Ū..

Patvirtino taikos sutartį tarp ieškovės D. Ū. ir atsakovo A. M. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku T. M. pakeitimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Civilinę bylą Nr. 2-155-955/2014 dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos pakeitimo, nutraukė.

Likusioje dalyje patikslinto ieškinio netenkino.

Grąžino ieškovei sumokėto žyminio mokesčio dalį – 54 Lt. Priteisė iš atsakovo ieškovei 300 Lt ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo valstybei 30 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 36 Lt žyminio mokesčio už išlaikymo dydžio pakeitimą, iš viso 66 Lt.

Teismo nuomone, ieškovės nurodytos pinigų sumos, reikalingos nepilnamečio vaiko išlaikymui, yra realios, neišdidintos ir atitinka ieškovės išdėstytas aplinkybes ir formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šios kategorijos bylose. Po priimto teismo sprendimo praėjo beveik 2 metai, vaikas per tą laiką paaugo, kai kurios išlaidos sumažėjo ar jų neliko, tačiau atsirado kitų. Teismas vertino tai, kad augant vaikams keičiasi jų poreikiai, todėl reikalingos ir didesnės piniginės lėšos išlaikymui, akivaizdu, kad vaiko poreikiai ateityje tik didės, nes vaikas po kelerių metų pradės lankyti mokyklą, be to, nuolat kyla kainos. Be to, vaikas su motina šiuo metu gyvena užsienyje. Teismas pažymėjo, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimalių vaikų poreikių tenkinimu. Teismas darė išvadą, kad nepilnamečio vaiko poreikiai išaugo ir jam reikalinga didesnė piniginių lėšų suma išlaikymui, 2012-05-31 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytas išlaikymo vaikui dydis po 350 Lt kas mėnesį yra per mažas, negali garantuoti vaikui socialiai priimtino poreikių patenkinimo lygio, todėl išlaikymo dydis keistinas. Taip pat teismas įvertino abiejų šalių turtinę padėtį ir jų finansines galimybes ir padarė išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis po 2012-05-31 priimto teismo sprendimo pablogėjo. Teismo vertinimu tam įtakos turėjo ir padidėję vaiko poreikiai, kuriuos visą tą laiką tenkino ir tenkina viena ieškovė, nes atsakovas prie jų tenkinimo papildomai neprisidėjo. Teismo vertinimu padidėję vaiko poreikiai, o kartu ir pablogėjusi ieškovės turtinė padėtis sudaro pagrindą keisti priteisto išlaikymo dydį. Teismo vertinimu nagrinėjamu atveju atsakovo antro vaiko gimimas nėra pagrindas nekeisti priteisto išlaikymo dydį T. M., kadangi atsakovas būdamas protingas ir atsakingas žmogus, nuspręsdamas susilaukti dar vieno vaiko, turėjo įvertinti savo turtinę padėtį ir jau turimus įsipareigojimus sūnui Tajui, turėjo suprasti, kad jam reikės išlaikyti ne vieną, o du vaikus. Teismo vertinimu, atsakovas ir šioje byloje nėra sąžiningas ir neatskleidžia tikrosios savo turtinės padėties. Atsakovas neįrodė, kad jį išlaiko tėvas ir jo draugė. Teismo nuomone, atsakovas turi pakankamas galimybes darbui susirasti, tačiau darbo neieško. Tai, kad atsakovas šiuo metu turi sveikatos problemų nepaneigia jo galimybės ieškotis darbo. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad per dvejus metus ėmėsi nors kokių pastangų susirasti darbą. Teismo vertinimu registracija darbo biržoje nerodo aktyvių atsakovo veiksmų ieškant darbo. Teismas įvertinęs ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, jų pastangas patenkinti vaiko poreikius, paties vaiko poreikius, šalių paaiškinimus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, taip pat įvertinęs tai, kad atsakovas turi dar vieną vaiką, kurį privalo išlaikyti, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu pakeitė 2012-05-31 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį ir jį padidino iki 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2014-05-05) iki vaiko pilnametystės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo atmesti ir 2012-05-31 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.2-182-887/2012 palikti nepakeistą. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

1.Apelianto teigimu pirmos instancijos teismo argumentai dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo yra nepagrįsti. Vaikui šiuo metu yra treji metai, todėl tokio amžiaus vaiko poreikiai nėra dideli. Vaikas nelanko mokyklos, ar kitos ugdymo įstaigos, neturi jokių sveikatos sutrikimų. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie galėtų pagrįsti prašomą priteisti išlaikymo dydį. Ieškovės nurodytos sumos yra nepagrįstai didelės. Ieškovė reikalaudama 700 Lt sūnaus atostogoms siekia nepagrįstai pasipelnyti, atostogauti apelianto sąskaita. Teismas nurodydamas, kad atsirado nauji poreikiai jų neįvardijo.

Šalies argumentai

2. Apeliantas nesutinka su teismo argumentais dėl pablogėjusios ieškovės turtinės padėties. Mano, kad tokie teismo argumentai yra nepagrįsti, prieštaraujantys logikos dėsniams, byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Kadangi ieškovė pati pasirinko gyventi kitoje šalyje ji turi pati atsakyti už ten patiriamas didesnes išlaidas. Be to, laikinas darbo neturėjimas negali būti traktuojamas kaip turtinės padėties pablogėjimas, kadangi darbo turėjimas ar neturėjimas yra laikina būsena ir priklauso nuo asmens pastangų susirasti darbą.

3. Nepagrįsti teismo argumentai, kad ieškovė viena tenkina vaiko interesus, kadangi pats teismas nurodė, kad apeliantas teikė išlaikymą sūnui ir išlaikymo įsiskolinimo nebuvo.

4. Apelianto nuomone teismo argumentai, kad apeliantas sportuodamas patyrė traumą veda prie išvados, kad apeliantas galėjo nesportuoti ir taip nepatirti traumos, o dirbti.

5. Nepagrįsti teismo argumentai, kad apeliantas elgiasi nesąžiningai, kadangi jis turėjo butą, kurį perleido tėvui dovanojimo sutarties pagrindu, minėtą butą apeliantas suremontavo, o tai reiškia, kad turėjo nemažai pinigų ir turto. Apeliantas nurodo, kad šios aplinkybės buvo nustatytos priimant 2012-05-31 sprendimą, todėl jos neturėtų būti vertinamos priimant 2014-05-05 sprendimą.

6. Apeliantas laiko įžeidžiančiais, nepagrįstais teismo argumentus „akivaizdu, kad atsakovas turi pajamų šaltinį, kurio teismui nenurodė. Kaip jau minėta, atsakovas neįrodė, kad jį išlaiko tėvas ar jo draugė. O jei atsakovą išlaiko jo tėvas ar draugė, tai teismo vertinimu, atsakovas tokiu būdu nesąžiningai elgiasi minėtų asmenų atžvilgiu, veda parazituojantį gyvenimo būdą, kai būdamas jaunas, darbingo amžiau vyras savo prievoles užkrauna kitiems asmenims. Teismo nuomone, atsakovas turi pakankamas galimybes darbui susirasti, tačiau darbo neieško. Tai, kad atsakovas šiuo metu turi sveikatos problemų, nepaneigia jo galimybės ieškotis darbo. Po priimto teismo sprendimo praėjo dveji metai, o atsakovas serga keletą mėnesių“. Apeliantas nurodo, kad jis turi rimtų sveikatos problemų, tačiau ne keletą mėnesių, kaip nurodo teismas, o beveik visus metus. Dėl patirtos kojos traumos jo judėjimas yra suvaržytas, jam sunku judėti, o tai trukdo susirasti darbą.

7. Apeliantas nurodo, kad jo turtinė padėtis po priimti teismo sprendimo nepasikeitė – nuo 2012-11-01 iki 201311-22 jis negavo jokių pajamų, o šiuo metu yra registruotas darbo biržoje. Darbo paieškos nėra lengvos. Apeliantas neturi jokio nekilnojamojo turto bei kilnojamojo turto. Turi išlaikyti ne tik sūnų T. M., bet ir M. M.. Dėl šių priežasčių apelianto finansinės galimybės yra labai ribotos.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Nagrinėjamoje byloje sprendimo dalis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos pakeitimo, kurią pirmosios instancijos teismas patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį nėra apskųsta, įsiteisėjusi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios dalies nepasisako.

Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas pakeitė 2012-05-31 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-182-887/2012 priteistą išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui T. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir jį padidino iki 450 Lt/mėn.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, pritaikęs materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, pagrįstai tenkino iš dalies ieškovės ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo. 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje bei Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintos vaiko teisės yra vienodai svarbios ir turi būti įgyvendinamos kompleksiškai, nes tik vaiko teisių visumos užtikrinimas sudaro sąlygas vaikui vystytis, bręsti ir tapti savarankiška asmenybe. Visų pirma už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis). Vaiko teisė į išlaikymą ir tėvų pareiga jį užtikrinti sudaro sąlygas kitų vaiko teisių (teisė į būstą, mokslą, tinkamas gyvenimo sąlygas ir kt.) įgyvendinimui. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims. Kilus ginčui dėl išlaikymo dydžio, teismas, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis). Vaiko poreikių vertinimas yra būtina sąlyga ne tik nustatant, bet ir keičiant išlaikymo vaikui dydį. Nors kasacinis teismas yra ne vienoje byloje pasisakęs, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. K., bylos Nr. 3K-3-528/2011; 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. Ch., bylos Nr. 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008), tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (pavyzdžiui, didesniam geros sveikatos vaikui nėra reikalingos papildomos vaiko priežiūros išlaidos, tačiau jam gali būti reikalinga didesnė asmeninė gyvenamoji erdvė). Priteistino nepilnamečiams vaikams išlaikymo tikslas yra nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą, turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Kasacinis teismas yra išaiškinęs vaiko poreikių sampratą. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

Nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-31 sprendimu priteista iš apelianto šalių nepilnamečiui vaikui T. M., gim. (duomenys neskelbtini), kurio gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, materialinis išlaikymas po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Ieškovė 2013-06-17 kreipėsi į teismą, prašydama padidinti nepilnamečiui vaikui priteistą materialinį išlaikymą per mėnesį iki 500 Lt, savo reikalavimą grįsdama pasikeitusiais (padidėjusiais) nepilnamečio vaiko poreikiais bei pablogėjusia savo turtine padėtimi. Apeliacine tvarka skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinys dėl šio reikalavimo patenkintas iš dalies, priteisto materialinio išlaikymo dydį padidinus nuo 350 Lt iki 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuris iš esmės grindžiamas argumentais dėl netinkamos tėvų turtinės padėties ir nepilnamečio vaiko poreikių įvertinimo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tėvų turtinę padėtį, konstatavo, kad ieškovės turtinė padėtis yra pablogėjusi, o atsakovas byloje nėra sąžiningas ir neatskleidžia tikrosios savo turtinės padėties, jo registracija darbo biržoje nerodo aktyvių atsakovo veiksmų ieškant darbo, o antro vaiko gimimas nėra pagrindas nekeisti priteisto išlaikymo dydį T. M.. Bylos duomenimis atsakovas darbo biržoje registruotas nuo 2013 10 31 (1 t. b. l. 92-93), t. y. po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, objektyvių duomenų apie jo pastangas susirasti darbą pačiam nėra pateikta, aplinkybė, kad apeliantas turi pajamų sau pragyventi ir teikti vaikui priteistą 350 Lt/mėn. dydžio išlaikymą, tik patvirtina pirmosios instancijos teismo abejones jo tikrosios turtinės padėties atskleidimu.

Apeliaciniame skunde apeliantas teigdamas, kad jis turi rimtų sveikatos problemų, objektyvių įrodymų patvirtinančių jo neįgalumą, todėl kitaip vertinti jo sveikatos sutrikimus nei vertino pirmosios instancijos teismas nėra pagrindo(CPK 178, 185 str.).

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė su sūnumi nuo 2013 m. pabaigos gyvena Vokietijoje, nuomojasi 2 kambarių butą, moka nuomos ir kitus mokesčius (1 t. b. l. 120-121), ieškovė dirba pagalbine darbininke, sūnus ten įrašytas lankyti vaikų lopšelį (1 t. b. l. 122-124).

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovės ieškinyje nurodytos 1000 Lt/mėn vaiko poreikiams išlaidos nėra būtinos (pvz. vaiko maistui - 400-500 Lt, drabužiams - 80-100 Lt/mėn. komunaliniams mokesčiams - 80-200 Lt komunaliniams mokesčiams, atostogoms – 700 Lt), tačiau nenurodo, kokio dydžio išlaikymo suma būtų faktiškai reikalinga būtinų vaiko poreikių patenkinimui. Tokio amžiaus vaikui būtina suaugusiųjų priežiūra, todėl apelianto nurodyta aplinkybė, kad vaikas nelanko darželio ar kitokios ugdymo įstaigos, nepaneigia būtinų lėšų vaiko priežiūrai. Ieškovė aprūpina vaiką gyvenamuoju plotu, kurį nuomoja, vaikas auga, todėl jam dažniau reikia pirkti drabužius, avalynę, gyvena Vokietijoje, todėl akivaizdu, kad iš esmės padidėjo vaiko poreikiai. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nepilnamečio vaiko poreikiai išaugo ir jam reikalinga didesnė piniginių lėšų suma išlaikymui, kad 2012-05-31 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytas išlaikymo vaikui dydis po 350 Lt kas mėnesį yra per mažas, negali garantuoti vaikui socialiai priimtino poreikių patenkinimo lygio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į esamą šalių turtinę padėtį, į vaiko amžių, jo poreikius, 900 Lt/mėn. dydžio išlaikymas yra pakankamas, kad užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Šią bylą nagrinėjant apeliacine tvarka taip pat įvertino apelianto argumentus, kurie iš esmės nelemia priimto pirmosios instancijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Tais atvejais, kai tėvai turi pareigą rūpintis keliais vaikais, iš kurių vieni kartu negyvena, o kiti auginami šeimoje ir kartu su vienu iš tėvų gyvena, tai šis tėvas (motina) turi įgyvendinti pareigą išlaikyti visus vaikus derinant vaikų interesus ir siekiant, kad vaikams būtų sudarytos panašios išlaikymo sąlygos, kiek tai galima pagal aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009). Vis dėlto šis vaikų lygybės principas nereiškia, kad visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas. Bylos duomenimis atsakovas gyvena kartu su jo dukters M. M. motina ir dalijasi pareiga išlaikyti dukrą, todėl atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti vaikų lygybės principo pažeidimo.

Esant pagrįstų abejonių dėl tikrosios atsakovo turtinės padėties, jo gaunamų pajamų visos abejonės vertintinos vaiko interesų naudai (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004). Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas nepajėgus teikti skundžiamu sprendimu priteistą išlaikymą – 450 Lt/mėn.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Aušra Baubienė