- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-05
- Bylos Nr.
- 2-155-955/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09779-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Imbrasienė
- Ieškovas
- D. Ū.
- Atsakovas
- A. M.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Jolanta Ramoškienė, Snieguolė Miceikaitė
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Kristina Imbrasienė, sekretoriaujant Agnei Juškaitei, dalyvaujant ieškovės D. Ū. atstovei advokato padėjėjai Jolantai Ramoškienei, atsakovui A. M., jo atstovei advokato padėjėjai Snieguolei Miceikaitei, institucijos duodančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Audronei Lagunovienei, nedalyvaujant ieškovei D. Ū., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Ū. patikslintą ieškinį atsakovui A. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku ir išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. Ū. (toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu (71-75 b. l.) teismo prašo:
- pakeisti 2012-05-31 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-182-887/2012 nustatytą atsakovo A. M. (toliau – atsakovas) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi T. M., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką pagal jos pasiūlytą grafiką;
- nustatyti sūnaus T. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo motina D. Ū., a. k. (duomenys neskelbtini)
- pakeisti 2012-05-31 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-182-887/2012 priteisto išlaikymo dydį ir nuo teismo sprendimo priėmimo dienos priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui T. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;
- ieškovę paskirti T. M. skirto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise;
- priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė D. Ū. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta, jos interesams atstovauja jos atstovė advokato padėjėja Jolanta Ramoškienė (32 b. l.).
Teismo posėdžio metu ieškovė, atstovaujama atstovės advokato padėjėjos, ir atsakovas pateikė teismui taikos sutartį dėl dviejų patikslinto ieškinio reikalavimų: dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Ieškovė, atstovaujama atstovės advokato padėjėjos, ir atsakovas nurodė, kad šalims nepavyko susitarti dėl visų patikslinto ieškinio reikalavimų, tačiau pavyko susitari dėl dalies reikalavimų, todėl prašo teismo patvirtinti taikos sutartį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ir bylą šioje dalyje nutraukti. Ieškovė, atstovaujama atstovės advokato padėjėjos, ir atsakovas taikos sutartyje taip pat nurodo, kad jiems yra žinomos taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės, numatytos CPK 294 str. 2 d., 140 str.
Institucijos duodančios išvadą byloje atstovė taikos sutarties sąlygoms neprieštaravo.
Šalies argumentai
Ieškovė patikslintame ieškinyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nurodė, kad 2012-05-31 Kauno miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-182-887/2012, kuriuo jos ieškinį ir atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies, nuspręsdamas priteisti iš atsakovo A. M. T. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-05-24 (ieškinio padavimo dienos) iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistą išlaikymą uzufrukto teise paskyrė tvarkyti ieškovę. Priteisiant tokio dydžio išlaikymą teismas rėmėsi tuo, kad ji gauna pajamų ir geba išlaikyti sūnų. Šiai dienai iš esmės pakito jos turtinė padėtis, yra registruota darbo biržoje ir jai niekas iki šios dienos nepasiūlė darbo. Vis tikėjosi rasti darbą, yra ieškojusi darbo ir pagal skelbimus ir per draugus gyvenančius užsienyje. 2013 m. birželio ir spalio mėn. jai net keletą kartų buvo surastas darbas Vokietijoje, tačiau ji negauna vietos sūnui darželyje, dėl ko priėmimas į darbą nepavyko. Dėl minėtų priežasčių jai sunku išlaikyti sūnų ir padėti pilnametei dukrai. Atsakovas vengia padidinti sūnui išlaikymą gera valia, nors pats gyvena ir toliau ne pagal pajamas, dažnai išvyksta į užsienius, tikėtina slepia realias gaunamas pajamas. Sūnaus išlaikymui skiria pinigus, kuriuos teismas jai teismo nuosprendžiu priteisė iš nuteistojo Ž. M.. Taip pat padeda draugai, pas kuriuos gyvena Vokietijoje, t. y. tenka skolintis pinigų. Sūnaus poreikiams per mėnesį reikalinga: 400-500 Lt maistui, 80-100 Lt drabužiams ir avalynei, 50-70 Lt pramogoms, 23-30 Lt higienai, 30-40 Lt vaistams, vitaminams, 40-60 Lt žaislams, knygelėms, ugdymui, 80-200 Lt komunaliniams mokesčiams (priklausomai nuo sezono), 50-100 Lt nenumatytoms išlaidoms (gydymui, kelionėms į miestą, gimtadieniams), 700 Lt atostogoms. Taigi sūnaus poreikiams per mėnesį reikalinga ne mažiau kaip 1 000 Lt, todėl priteistas išlaikymo dydis neatitinka faktinių vaiko poreikių. Atsižvelgiant į ekonominę situaciją Lietuvoje, vaiko poreikis, kitas svarbias aplinkybes iš atsakovo priteisto išlaikymo dydis turi būti padidintas iki 500 Lt kas mėnesį (72-73 b. l.).
Ieškovės atstovė advokato padėjėja Jolanta Ramoškienė palaikė ieškovės patikslintą ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo pilnai, pagrindė jį teisiniais argumentais. Papildomai paaiškino, kad ieškovė, negavusio darbo Lietuvoje, su vaiku išvyko į užsienį. Šiuo metu gyvena Vokietijoje, ten susirado darbą, tačiau jos atlyginimas minimalus. Pradėjo dirbti tik 2013-12-18, atlyginimas 176,50 EUR. Ieškovės turtinė padėtis po priimto teismo sprendimo pablogėjo. Taip pat laikinai pablogėjo jos sveikata dėl sužaloto piršto, o taip pat padidėjo vaiko poreikiai. Ieškovė nekilnojamojo turto neturi, turi automobilį, moka solidariai su A. Ū. 3035,04 Lt skolą Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui pagal 2013-12-02 Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-11071-717/2013. Pažymėjo, kad dėl atsakovo elgesio vaikas patirdavo stresą, vaikas labai jautrus, todėl jam pagal sveikatos būklę būtina ilsėtis, todėl ieškovė ir nurodė 700 Lt išlaidas atostogoms. Vaikas yra sergantis, ieškovė atsakovo yra prašiusi atvežti vaistų. Atsakovui vaiko poreikiai yra žinomi. Atostogauja su vaiku Lietuvoje prie jūros. Iš esmės – ieškovės pajamos apie 1 000 Lt, pašalpų negauna, gyvenimo draugo neturi, gyvena viena. Automobilį ieškovė turėjo ir 2012 m. Būsto nuoma 375 EUR, tačiau ieškovė būstą nuomojasi ne viena, todėl išlaidos būna mažesnės. Prieš išvykimą ieškovei iš Ž. M. buvo priteista 10 000 Lt baudžiamojoje byloje. Iš šių gaunamų pinigų ji išlaiko vaiką, nes gaunamų pajamų nepakanka. Atsakovas moka priteistą žalą dalimis. Ieškovė ieškojo darbo Lietuvoje, tačiau nerado, todėl buvo privesta išvykti į užsienį. Anksčiau Lietuvoje dirbo bare, tačiau gimus vaikui, nebegalėjo ten grįžti dirbti. Šiaip atsakovas yra sveikas, jo butas labai prabangiai įrengtas. Butą jis paveldėjo, o paskui perleido savo tėvui, nors jame ir toliau gyvena. Šalims gyvenant kartu, atsakovo pajamomis buvo vykstama į užsienį. Akivaizdu, kad atsakovas slepia savo realias pajamas. Jis yra pajėgus skirti vaikui didesnį išlaikymą, todėl prašo priteistą išlaikymo dydį pakeisti – jį padidinti. Ieškovė sutiktų ir su šiek tiek mažesne išlaikymo suma – 450 Lt. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas A. M. atsiliepime į patikslintą ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nurodė, kad ieškovės ieškinyje išdėstyti motyvai dėl išlaikymo dydžio pakeitimo yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini. CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga - ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi ieškovė turi įrodyti savo reikalavimų dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pagrįstumą – ieškinio faktinį pagrindą. Ieškovė patikslintame ieškinyje teigia, kad nepilnamečio sūnaus išlaikymui reikia skirti mažiausiai po 1 000 Lt per mėnesį, tačiau kartu su patikslintu ieškiniu nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių nepilnamečio sūnaus išlaidas maistui, drabužiams, kultūriniam ugdymui, pramogoms, ir kt. Taip pat nėra pateikta ir jokių duomenų apie tai, ar yra reikalinga speciali medicininė ar kitokio pobūdžio priežiūra, gydymas ir pan. Tokie duomenys yra neabejotinai būtini, siekiant nustatyti nepilnamečio vaiko poreikius, o jų neesant, pareikštas ieškinys negali būti tenkinamas. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra pateikta jokių įrodymų ir apie ieškovės turtinę padėtį – jos turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, santaupas, investicijas, bei kt., nors nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo abiejų jų tėvų turtinės padėties. Be to, kaip patikslintame ieškinyje teigia pati ieškovė, jau gyvenant Vokietijoje, ieškovė galimai gauna pajamas, tačiau nepateikia jokių tai pagrindžiančių duomenų. Remiantis tuo, darytina išvada, jog neturint jokių faktinių duomenų apie ieškovės turtinę padėtį, o remiantis tik ieškovės pateikta Darbo ieškančio asmens pažyma, neįmanoma tinkamai pritaikyti CK 3.192 str. 2 d. nuostatų. Atkreipė teismo dėmesį ir į tai, kad tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą. Nustatant tėvų turtinę padėtį taip pat turi būti atsižvelgiama į kitus pagal įstatymą išlaikomus asmenis. Pažymėjo, kad jo turtinė padėtis po priimto teismo sprendimo visiškai nepasikeitė – nuo 2012-11-01 iki 2013-11-22 negavo jokių pajamų, o šiuo metu yra registruotas Darbo biržoje, tačiau įvertinus dabartinę ekonominę situaciją, darbo paieškos nėra lengvos. Be to, neturi jokio nekilnojamojo turto bei kilnojamojo turto. Be to, turi išlaikyti ne tik jų su ieškove sūnų, bet ir M. M.. Dėl šių priežasčių jo finansinės galimybės yra labai ribotos. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, bei remiantis su šiuo atsiliepimu į ieškinį pateikiamais rašytiniais įrodymais, darytina išvada, jog jo turtinė padėtis nėra gera bei nėra pasikeitusi po priimto teismo sprendimo. Vadovaujantis atsiliepime išdėstytais teisiniais motyvais bei remiantis su šiuo atsiliepimu pateikiamais rašytiniais įrodymais, darytina išvada, kad ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas dalyje dėl išlaikymo mūsų nepilnamečiui sūnui pakeitimo yra atmestinas, kadangi ieškovė ieškinyje neįrodė, jog po 2012-05-31 teismo sprendimo priėmimo pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai ar pasikeitė ieškovės turtinė padėtis. Ieškovės nurodyta aplinkybė, jog ji registruota darbo biržoje negali būti priežastis padidinti sūnui išlaikymą, be to, ieškovė važinėja po užsienio šalis, kas reikalauja papildomų lėšų kelionėms ir pragyvenimui. Iš viso to darytina išvada, jog ieškovė neįrodė pasikeitusių aplinkybių po teismo sprendimo priėmimo, dėl ko ieškovės patikslintas ieškinys dalyje dėl išlaikymo dydžio padidinimo yra atmestinas, o Kauno miesto apylinkės teismo priimtas 2012-05-31 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-182-887/2012 paliktinas nepakeistu.
Atsakovas A. M. teismo posėdžio metu savo atsiliepimą palaikė, didinti išlaikymo dydį nesutinka. Papildomai nurodė, kad šiuo metu yra po operacijos, negali dirbti. Priteistą išlaikymą moka, taip pat moka ieškovei po 200 Lt už padarytą žalą. Sūnui T. priteistą išlaikymą moka, jam padeda artimi žmonės: tėvas, draugė. Atsakovas butą paveldėjo, tačiau jo savanoriškai atsisakė pagal mamos valią, o tėvas iš meilės leidžia jam tame bute gyventi. Jo nuomone, po priimto teismo sprendimo jo turtinė padėtis pablogėjo, dėl sveikatos problemų negali dirbti. Yra dirbęs vadybininku, gal prieš kokius 8 metus, o vėliau dirbo pavienius darbus: tai mašiną padeda kokią parduodi, tai mišką papjauna ir pan. Nuo vienos mašinos likdavo po kokius 50 ar 100 EUR, tačiau dabar ši veikla sustojusi visiškai. Savo turto neturi, 12 metų gyveno pas ieškovės mamą, o dabartinę šeimą išlaiko draugė. Prieš 10 mėn. žaisdamas krepšinį patyrė kojos traumą. Darbo biržoj registruotas seniai, tačiau yra nebaigęs mokslų, neturi specialybės, todėl darbą rasti sudėtinga. Buvo baigęs vadybininko kursus, tai kurį laiką juo dirbo prieš kokius 8 metus. Šiai dienai jokių pajamų negauna, pragyventi padeda tėvas, draugė. Kokios jų pajamos nežino, kiek sumoka už buto mokesčius nežino, nes moka teta. Tėvas ir advokatą samdo. Jei tik situacija pagerėtų, jis tikrai teiktų didesnį išlaikymą. Su 450 Lt išlaikymo suma nesutina, nes jis tokio išlaikymo teikti negali. Į užsienį važiuoja retai, ir tai dažniausiai į Lenkiją maisto, nes pigiau. Nemano, kad vaiko poreikiai išvykus į Vokietiją pakito. Neturėjo galimybės pasidomėti, kokie vaiko poreikiai ten, nes santykiai su ieškove nėra geri. Ką sužino, tai tik iš ieškovės dukters su kuria jis ir šiandien bendrauja.
Atsakovo atstovė advokato padėjėja Snieguolė Miceikaitė atsakovo paaiškinimus pilnai palaikė, pagrindė juos teisiniais argumentais. Papildomai paaiškino, kad atsakovo nuomone, ieškovės ieškinys nepagrįstas, nes iš esmės nepasikeitė nei šalių turtinė padėtis, nei iš esmės pakito vaiko poreikiai. Ieškovės turtinė padėtis nėra pasikeitusi, nes darbo užmokestis gali kisti. Ieškovė yra darbinga, dirba ir gauna darbines pajamas. Be to, ieškovė neįrodė, kad atsakovas gali teikti didesnį išlaikymą, taip pat ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių patiriamas išlaidas. Atsakovo turtinė padėtis pablogėjo – jam atlikta operacija, dėl sveiktos problemų atsakovui sunku rasti darbo, gimė dar vienas vaikas, jį privalo išlaikyti. Atsakovas neturi ir galimybių teikti didesnį išlaikymą, ir tam nėra teisinio pagrindo, todėl patikslintas ieškinys šioje dalyje atmestinas.
Institucija teikianti išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo rašytinėje išvadoje (45-47 b. l.) ir atstovė teismo posėdžio metu duotoje išvadoje nurodė, kad patikslintą ieškinį išlaikymo padidinimo dalyje palaiko, ieškinys paduotas vaiko interesais. Skyriaus nuomone nuo 2012-05-31, kuomet buvo priteistas išlaikymas, pasikeitė situacija. Ieškovė su vaiku išvyko į Vokietiją, ten pragyvenimo lygis didesnis. Vaikui būtina užtikrinti tiek buitines gyvenimo sąlygas, tiek užtikrinti vaiko ugdymą. Iš bylos duomenų ir iš ieškovės atstovės paaiškinimų matyti, kad vaikas dažnai serga peršalimo ligomis, vaikui reikalinga psichologo pagalba, kurios nemokamos Vokietijoje ieškovė negauna. Skyriaus darbuotojai lankėsi atsakovo gyvenamojoje vietoje. Atsakovas, kaip jis sako, gyvena tėvui nuosavybės teise priklausančiame bute, sąlygos labai geros, butas naujai suremontuotas, nepanašu, kad šeima skurstų. M. M., gim. 2012-12-24, gyvenimo sąlygos labai geros. Mano, kad tokios pat sąlygos turėtų būti užtikrintos ir sūnui T. Įstatymas numato, kad pasikeitus vaiko poreikiams gali būti keičiamas išlaikymo dydis. Ieškovei su vaiku išvykus į užsienį, vaiko poreikiai padidėjo. Tai savaime supranta ir to net nereikia įrodinėti. Sprendžiant išlaikymo klausimą yra labai svarbu, kiek atsakovas dėjo pastangų suteikti vaikui tinkamą išlaikymą. Anksčiau atsakovas turėjo neįgalumą, dabar jis panaikintas. Šiuo metu yra sveikatos problemų, tačiau jos neatima galimybės ieškotis darbo. Atsakovas objektyvių įrodymų., kad siekė įsidarbinti, nepateikė. Įvertinus byloje esančius įrodymus, vaiko interesais, iš atsakovo turėtų būti priteistas didesnis išlaikymas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką vaikui per mėnesį reikia apie 1 000 Lt. Todėl ieškovės prašoma priteisti suma atitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi dar vieną vaiką, prašo teismo priteisti iš atsakovo tokį išlaikymą, kokį objektyviai leidžia jo turtinė padėtis.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies, byla dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos pakeitimo nutrauktina.
Iš byloje esančių įrodymų, šalių bei jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad šalys yra T. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvai. Nepilnametis vaikas T. M. gyvena su motina D. Ū., a. k. (duomenys neskelbtini) Vokietijoje. 2012-05-31 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-182-887/2012 iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), T. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) priteistas išlaikymas po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-05-24 (ieškinio padavimo dienos) iki jo pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteistą išlaikymą uzufrukto teise paskiriant tvarkyti D. Ū.. Tuo pačiu teismo sprendimu nustatyta atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. R. Kalantos g. 71-1, Kaune, ir nepilnamečio sūnaus T. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarka (22-28 b. l.).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo.
Ieškovė patikslintame ieškinyje reiškė reikalavimus dėl sūnaus T. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo su ja ir 2012-05-31 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytos atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos pakeitimo. Šalims bylos nagrinėjimo metu pavyko susitarti dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos pakeitimo.
Remiantis CK 6.983 str. 1 d., taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Ieškovė D. Ū., atstovaujama atstovės advokato padėjėjos Jolantos Ramoškienės, ir atsakovas A. M. susitarė dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove ir dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi T. M. pakeitimo, šalys šioje dalyje sudarė taikos sutartį ir prašo teismo ją patvirtinti, o bylą dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos pakeitimo, nutraukti. Šalys taikos sutartyje nurodė, kad taikos sutarties sudarymo pasekmės šalims žinomos (CPK 140 str. 3 d.).
Įvertinus šalių pateiktos taikos sutarties turinį, byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, darytina išvada, kad taikos sutarties sudarymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, šalių ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, todėl tvirtintina (CPK 42 str. 1 ir 2 d., 140 str. 3 d.).
Patvirtinus taikos sutartį civilinė byla, dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, nutrauktina (CPK 293 str. 5 d.).
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Iš bylos esančių įrodymų ir duotų paaiškinimų nustatyta, kad šalys yra T. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai, santuoka tarp šalių nebuvo sudaryta. 2012-05-31 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo A. M. jo sūnui T. M., gim. (duomenys neskelbtini), priteistas išlaikymas po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-05-24 iki jo pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteistą išlaikymą uzufrukto teise paskiriant tvarkyti T. M. motiną D. Ū. (22-28 b. l.). Iš teismų informacinės sitemos LITEKO duomenų matyti, kad 2012-10-31 Kauno apygardos teismo nutartimi ieškovės D. Ū. apeliacinis skundas atmestas, 2012-05-31 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas paliktas galioti visa apimtimi. Atsakovas A. M. 2012-05-31 Kauno miesto apylinkės teismo neskundė, todėl darytina išvada, kad su visomis teismo konstatuotomis aplinkybėmis sutiko. Priteistas išlaikymas po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra mokamas, išlaikymo įsiskolinimo nėra. T. M. gyvena su savo motina, kuri rūpinasi visais kasdieniais vaiko poreikiais, t. y. suteikia vaikui būstą, moka komunalinius mokesčius, perka ir gamina maistą, rūpinasi vaiko sveikata, jo higiena ir ugdymu, rūpinasi vaiko laisvalaikiu, slaugo kai serga ir t. t. Teismui nekyla abejonių, jog vaikas yra tinkamai prižiūrimas, pagal galimybes užtikrinami visi jo poreikiai. Byloje įrodymų apie specialius vaiko poreikius nepateikta, išskyrus 2013-05-29 UAB „Marių klinika“ medicinį pažymėjimją, kuriame nurodyta, jog vaikas jautrus, naktimis blogai miega, verkia, beveik nekalba (11 b. l.). Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje nurodė, kad vaikui Lietuvoje buvo teikiamos nemokamos psichologo paslaugos. Ieškovės atstovė nurodė, kad šių paslaugų Vokietijoje vaikas nemokamai negauna. 2013-06-17 ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, prašydama priteisto išlaikymo dydį padidinti iki 500 Lt. Ieškinį iš esmės grindžia savo pablogėjusia turtine padėtimi ir padidėjusiais vaiko poreikiais. Nurodo, kad vaiko poreikiams per mėnesį reikia ne mažiau kaip 1 000 Lt.
Išvadą byloje teikiančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ieškovės ieškinį palaiko, savo išvadoje nurodė, kad ieškinys paduotas vaiko interesais. Savaime suprantama, kad ieškovei su vaiku išvykus gyventi į užsienį padidėjo vaiko poreikiai, nes Vokietijoje didesnis pragyvenimo lygis. Skyriaus nuomone atsakovas pajėgus teikti didesnį išlaikymo dydį. Pažymėjo, kad abiems atsakovo vaikams turėtų būti sudaytos vienodos sąlygos, o šiuo metu atsakovo dukters M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenimo sąlygos labai geros.
Tėvų pareiga yra išlaikyti savo vaikus, sudaryti jiems tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas, rūpintis jų vystimusi ir auklėjimu. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.). Tai reiškia, kad pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Iš esmės tai tokia situacija, kai nustatytas išlaikymas nebeatitinka CK 3.192 straipsnyje įtvirtintų proporcingumo kriterijų. Įstatyme nurodytiems subjektams pareiškus tokį reikalavimą, teismas turi ištirti faktinius duomenis apie išlaikymo dydžiui pakeisti reikšmingus pasikeitimus nuo išlaikymo priteisimo momento. Pagrindas tenkinti tokį ieškinio reikalavimą yra esminis vienos iš šalių turtinės padėties pasikeitimas, t. y. galimybių teikti išlaikymą arba poreikio jį gauti sumažėjimas ar padidėjimas (CK 3.201 str.1 d.). Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis ir vaiko poreikiai pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 str. 4 d., 3.3 str.). Paprastai nepilnamečių vaikų poreikiai didėja jiems augant. Teismas turi įvertinti ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Pagal kasacinio teismo formuojamą teisminę praktiką nustatant poreikių pasikeitimą būtina atsižvelgti, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik būtinieji vaiko poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Įstatymų leidėjas nustatė, kad CK 3.192 str.2 d. paskirtis – užtikrinti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, nepažeidžiant jį teikiančių vaiko tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaikų ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą.
Ieškovė patikslintame ieškinyje įvardijo nepilnamečio T. poreikius ir jiems tenkinti reikalingas išlaidas. Ieškovės teigimu, sūnaus poreikių patenkinimui kas mėnesį reikalinga 1 000 Lt suma, kurią sudaro: 400-500 Lt maistui, 80-100 Lt drabužiams ir avalynei, 50-70 Lt pramogoms, 23-30 Lt higienai, 30-40 Lt vaistams, vitaminams, 40-60 Lt žaislams, knygelėms, ugdymui, 80-200 Lt komunaliniams mokesčiams (priklausomai nuo sezono), 50-100 Lt nenumatytoms išlaidoms (gydymui, kelionėms į miestą, gimtadieniams), 700 Lt atostogoms. Nors atsakovas nurodė, kad jo nuomone vaiko poreikiai nuo teismo sprendimo priėmimo dienos nepakito, tačiau iš esmės ieškovės nurodytų sumų vaiko poreikių tenkinimui neginčijo, todėl teismas dėl šių išlaidų išsamiau nepasisako. Atsakovas savo nesutikimą su prašoma priteisti suma grindė savo sunkia turtine padėtimi. Nurodė, kad tik pagerėjus turtinei padėčiai, jis skirs vaikui daugiau piniginių lėšų. Taigi iš esmės atsakovas sutinka, kad vaiko poreikiams per mėnesį reikia 1 000 Lt. Teismo nuomone, ieškovės nurodytos pinigų sumos, reikalingos nepilnamečio vaiko išlaikymui, yra realios, neišdidintos ir atitinka ieškovės išdėstytas aplinkybes ir formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šios kategorijos bylose. Po priimto teismo sprendimo praėjo beveik 2 metai, vaikas per tą laiką paaugo, kai kurios išlaidos sumažėjo ar jų neliko (pvz. pampersai ir pieno mišinėliai ir kt.), tačiau atsirado kitų. Savaime suprantama, kad vaikai valgo, jų sparčiai augančiam organizmui reikalinga visavertė mityba, vaikams reikalinga apranga ir avalynė, vaikams tenka ir dalis komunalinių ir kitų išlaidų, reikalingi higienos reikmenys, lavinimosi priemonės, žaislai ir kt. Taip pat savaime suprantama, kad vaikai kartas nuo karto serga, kad reikia pirkti vaistus, vitaminus, juolab kad vaikas yra jautrus, o tai savaime reiškia ne tik didesnį žmogiškąjį rūpestį tokiu vaiku, bet ir didesnes išlaidas. Natūralu, kad augant vaikams keičiasi jų poreikiai, todėl reikalingos ir didesnės piniginės lėšos išlaikymui, akivaizdu, kad vaiko poreikiai ateityje tik didės, nes vaikas po kelerių metų pradės lankyti mokyklą, be to, nuolat kyla kainos. Be to, vaikas su motina šiuo metu gyvena užsienyje (Vokietijoje), į kurį ieškovė išvyko dėl ekonominių priežasčių, t. y. dėl to, kad Lietuvoje nerado darbo. Atsakovas šios aplinkybės neginčijo. Pragyvenimo lygis Vokietijoje didesnis, todėl sutiktina su Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kad savaime suprantama, kad tai turėjo įtakos vaiko poreikių pasikeitimui, t. y. vaiko poreikių padidėjimui. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimalių vaikų poreikių tenkinimu. Teikiant vaikams mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jų poreikius sumažėja. Teikiant mažesnį nei optimalus išlaikymas, reikalingą vaikams visapusiškai vystytis, gali būti pažeisti vaikų interesai. Antra vertus, vaikų poreikiai turi būti tenkinami protingai, įvertinus tėvų turtinę padėtį ir finansines galimybes. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nepilnamečio T. M. poreikiai išaugo ir jam reikalinga didesnė piniginių lėšų suma išlaikymui, 2012-05-31 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytas išlaikymo vaikui dydis po 350 Lt kas mėnesį yra per mažas, negali garantuoti vaikui socialiai priimtino poreikių patenkinimo lygio, todėl išlaikymo dydis keistinas. Pažymėtina, kad, vaiko išlaikymas turi užtikrinti vaiko poreikius ne tik šiuo metu, tačiau turi būti orientuotas į ateitį. Konstatavus vaiko poreikių padidėjimą, įvertinus šiuo metu atsakovo skiriamą išlaikymo dydį (350 Lt per mėnesį), akivaizdu, kad didžioji vaiko išlaikymo ir auginimo naštos dalis tenka ieškovei.
Kaip jau minėta, vaikų poreikių patenkinimas tiesiogiai susijęs su tėvų turtinę padėtimi ir jų finansinėmis galimybėmis, tačiau teismui sprendžiant dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, būtina atsižvelgti ir įvertinti ne tik oficialiai gaunamas pajamas, tačiau ir visas kitas pajamas, turimą turtą, išlaidas ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Šeimos bylose įrodinėjimo tikslas yra nustatyti materialiąją, o ne formaliąją tiesą, todėl teismas privalo surinkti ir įvertinti kiek įmanoma daugiau susijusių su byla įrodymų, jei šalių pateiktų duomenų nepakanka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog objektyviai nesant galimybių įrodyti tam tikras teisiškai reikšmingas aplinkybes, teismas visas abejones turi vertinti vaiko interesų naudai ir priimti vaiko teises ir interesus atitinkantį teismo sprendimą (LAT 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004). Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.
Toliau vertintina abiejų šalių turtinė padėtis ir jų finansinės galimybės. Ieškovė nurodė, kad jos turtinė padėtis po 2012-05-31 priimto teismo sprendimo pablogėjo, nes ji registruota darbo biržoje, darbo neturi, pajamų negauna, jai ir vaikui tenka gyventi iš draugų skolintų pinigų bei iš pinigų, kuriuos teismas priteisė iš nuteistojo Ž. M.. Iš 2012-05-31 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo matyti, kad priteisiant išlaikymą ieškovė nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturėjo, turėjo transporto priemonę, nedirbo, nes augino sūnų T., gavo 520,89 Lt motinystės pašalpą per mėnesį, turėjo draugą, kuris ieškovei nupirkdavo maisto, duodavo pinigų į mėnesį apie 1 000 Lt, taip pat ieškovę finansiškai rėmė brolis, duodamas į mėnesį 200-300 Lt bei sūnus, atsiųsdavo nuo 50,00 iki 100,00 eurų, kreditorinių įsipareigojimų neturėjo (24-25 b. l.). Šios aplinkybės buvo įvertintos priteisiant sūnui išlaikymą po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Šiuo metu ieškovė su vaiku gyvena Vokietijoje, dirba, tačiau jos atlyginimas minimalus (121-122 b. l.), nuomojasi būstą (115-120 b. l.), vaikas registruotas į lopšelį (123-124 b. l.), gyvena viena, papildomos paramos negauna. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė būstą nuomojasi ne viena, todėl būsto nuoma kainuoja mažiau. Ieškovo atstovė taip pat pažymėjo, kad ieškovė į Vokietiją išvyko dėl ekonominių priežasčių, t. y. dėl to, kad Lietuvoje nerado darbo. Šiuo metu Vokietijoje jokių pašalpų negauna. Teismas netikėti šiomis aplinkybėmis neturi pagrindo, be to, atsakovas nei vienos iš šių aplinkybių neginčijo. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ieškovė turi 3035,04 Lt skolą Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui pagal 2013-12-02 Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-11071-717/2013. Įvertinus nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovės turtinė padėtis po 2012-05-31 priimto teismo sprendimo pablogėjo. Teismo vertinimu tam įtakos turėjo ir padidėję vaiko poreikiai, kuriuos visą tą laiką tenkino ir tenkina viena ieškovė, nes atsakovas prie jų tenkinimo papildomai neprisidėjo. Teismo vertinimu padidėję vaiko poreikiai, o kartu ir pablogėjusi ieškovės turtinė padėtis sudaro pagrindą keisti priteisto išlaikymo dydį.
Toliau vertintinos atsakovo finansinės galimybės. 2012-05-31 priteisiant išlaikymą buvo nustatyta, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi, turi transporto priemonę, registruotas darbo biržoje, oficialių pajamų negauna (25 b. l.). Atsakovas nagrinėjant bylą tuo metu nurodė, kad jo turtinė padėtis sunki, pajamų negauna, jį metai laiko išlaiko tėvas. Šiuo metu atsakovas iš esmės nurodė tokias pačias aplinkybes: nedirba, registruotas darbo biržoje, jokių pajamų negauna, jį išlaiko tėvas ir draugė, už butą mokesčius moka jo teta. Esminis pasikeitimas tas, kad atsakovui 2012-12-24 gimė duktė M. Įstatymas teismą įpareigoja sprendžiant dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, atsižvelgti ne tik į išlaikymo proporcingumo vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai principą, bet ir į tai, ar vaiko tėvas (motina) turi kitų išlaikytinių vaikų (CK 3.198 str.). Teismo vertinimu nagrinėjamu atveju atsakovo antro vaiko gimimas nėra pagrindas nekeisti priteisto išlaikymo dydį T. M., kadangi atsakovas būdamas protingas ir atsakingas žmogus, nuspręsdamas susilaukti dar vieno vaiko, turėjo įvertinti savo turtinę padėtį ir jau turimus įsipareigojimus sūnui T., turėjo suprasti, kad jam reikės išlaikyti ne vieną, o du vaikus. Pažymėtina, kad lemiamą reikšmę sprendžiant dėl išlaikymo dydžio pakeitimo turi ne išlaikytinių skaičius, o tėvų turtinė padėtis. Atsakovas nurodė, kad dirbti negali dėl sveikatos problemų. Iš bylos duomenų ir iš duotų paaiškinimų matyti, kad atsakovas sveikatos problemų turi tik apie 10 mėnesių, tačiau atsakovas nedirba jau ilgą laiką. Atsakovas net negalėjo prisiminti, kada paskutinį kartą yra dirbęs. Nurodė, kad gal prieš kokius 8 metus. Pažymėtina, kad sveikatos problemų atsakovas turi ne dėl ligos, o dėl patirtos kojos traumos, kurią patyrė sportuodamas. Kaip pats nurodė, sportuoja savo malonumui, sveikatai stiprinti. Nors atsakovas nurodė, kad jį išlaiko tėvas ir draugė, mokesčius moka teta, tačiau tokių įrodymų nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų, kad tiek tėvas, tiek jo draugė turi finansines galimybes jį išlaikyti. Atsakovas teismo posėdžio metu net negalėjo nurodyti, kiek uždirba jo tėvas, kiek jo draugė, nors su ja kartu gyvena ir turi dukrą, nežino kiek išleidžia vaikui, ar kiek reikia mokėti komunalinių mokesčių. Pažymėtina, kad 2012-05-31 priimant sprendimą dėl išlaikymo priteisimo konstatuotas atsakovo nesąžiningumas, t. y. konstatuota, jog atsakovas nėra sąžiningas ir neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties. Nagrinėjant bylą taip pat buvo nustatyta, kad nors atsakovas nurodė, kad neturi transporto priemonių, tačiau atsakovo vardu 2011-05-02 buvo registruotos trys transporto priemonės, o bylos nagrinėjimo eigoje atsakovas pateikė teismui pažymą, kad jo vardu registruota tik viena transporto priemonė. Taip pat nustatyta, kad atsakovas pateikė teismui pažymą, kad neturi jokio nekilnojamojo turto, tačiau paaiškėjo, kad 2010 metų rugsėjo mėnesį atsakovui buvo padovanotas nekilnojamasis turtas – butas, kurį atsakovas tų pačių metų spalio mėnesį padovanojo savo tėvui P. M., bet butą remontavosi sau (24-25 b. l.). Kaip jau minėta, atsakovas 2012-05-31 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo neskundė. Vadinasi jis sutiko su visomis teismo sprendime konstatuotomis aplinkybėmis. Teismo nuomone, atsakovas teismo konstatuoto nesąžiningumo nepaneigė ir šioje byloje. Atsakovas painiojasi savo duotuose paaiškinimuose, nors yra davęs priesaiką byloje sakyti tik tiesą. Duodamas paaiškinimus šioje byloje dėl buto dovanojimo savo tėvui nurodė, kad tokia buvo mamos valia, kai tuo tarpu atsiliepime į D. Ū. apeliacinį skundą nurodė, kad butą atsakovas turėjo perleisti savo tėvui, kadangi buvo jam įsiskolinęs. Nors atsakovas visą laiką teigė, kad pajamų negauna, buvo ir yra išlaikomas jam artimų žmonių, tačiau buto remontui turėjo santaupų, o kaip patvirtino Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, butas suremontuotas šiuolaikiškai, neatrodo, kad šeima skurstų. Akivaizdu, kad tokiam remontui atlikti reikėjo pakankamai nemažos pinigų sumos. Taigi atsakovas disponavo pakankamai nemažomis pinigų sumomis. Nors šiuo metu teigia, kad jo turtinė padėtis sunki, tačiau įrodymų, kad neturi jokių santaupų, nepateikė. Teismo vertinimu, atsakovas ir šioje byloje nėra sąžiningas ir neatskleidžia tikrosios savo turtinės padėties. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas moka sūnui išlaikymą po 350 Lt, įsiskolinimo nėra, taip pat moka ieškovei kas mėnesį po 200 Lt už jai jo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Taigi, nors teigia, kad neturi jokių pajamų, tačiau sugeba vykdyti savo įsipareigojimus. Akivaizdu, kad atsakovas turi pajamų šaltinį, kurio teismui nenurodė. Kaip jau minėta, atsakovas neįrodė, kad jį išlaiko tėvas ir jo draugė. O jei atsakovą išlaiko jo tėvas ar draugė, tai teismo vertinimu, atsakovas tokiu būdu nesąžiningai elgiasi minėtų asmenų atžvilgiu, veda parazituojantį gyvenimo būdą, kai būdamas jaunas, darbingo amžiaus vyras savo prievoles užkrauna kitiems asmenims. Teismo nuomone, atsakovas turi pakankamas galimybes darbui susirasti, tačiau darbo neieško. Tai, kad atsakovas šiuo metu turi sveikatos problemų nepaneigia jo galimybės ieškotis darbo. Po priimto teismo sprendimo praėjo dveji metai, o atsakovas serga tik keletą mėnesių. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad per tuos dvejus metus ėmėsi nors kokių pastangų susirasti darbą. Teismo vertinimu registracija darbo biržoje nerodo aktyvių atsakovo veiksmų ieškant darbo. Priešingai, teismo nuomone, registracija darbo biržoje suteikia atsakovui galimybę naudotis nemokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis bei nemokėti kitų mokesčių valstybei. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad tai, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006). Teismo nuomone, iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad jį tenkina esama padėtis ir jis neketina imtis jokių aktyvių veiksmų gauti didesnes pajamas. Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes daro išvadą, kad atsakovui patogu taip gyventi, kadangi atsakovo pastangų pakeisti esamą padėtį teismas nenustatė. Teismo vertinimu, atsakovo teiginiai kad ateityje, jei padėtis pasikeistų, jis galėtų teikti didesnį išlaikymą yra deklaratyvūs, atsakovas neketina teikti didesnio išlaikymo sūnui. Pažymėtina, kad atsakovas, nesiimdamas jokių veiksmų padėčiai pakeisti, elgiasi nesąžiningai ir neatsakingai nepilnamečio sūnaus atžvilgiu. Pažymėtina, kad atsakovas, kaip ir ieškovė, privalo užtikrinti, kad būtų patenkinti kasdieniai nepilnamečio sūnaus poreikiai. Tai reiškia, kad nepilnamečiam sūnui nuolatos turi būti teikiamas pakankamo dydžio išlaikymas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad atsakovas deda nepakankamas pastangas gauti didesnes pajamas ir teikti didesnį nei 350 Lt išlaikymą nepilnamečiam sūnui. Pažymėtina, kad jei atsakovo netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ir jo esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti kuo geriau apmokamą darbą ir taip garantuoti savo nepilnamečiams vaikams tinkamą išlaikymą, nes pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra ne tik tėvo, bet ir motinos. Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 str. 1 d.). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Šiuo metu padidėjusius vaiko poreikius tenkina viena ieškovė, tačiau tėvų teisės lygios, negalima visos vaikų išlaikymo naštos perkelti tik vaiko motinai. Pažymėtina, kad tėvui ar motinai su kuriuo gyvena vaikas ir taip tenka didesnė naštos dalis, kadangi gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų prie kurių atskirai gyvenantis tėvas ar motina dažniausiai neprisideda.
Teismui kompleksiškai įvertinus byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, 2012-05-31 Kauno miesto apylinkės teismo sprendime ir 2012-10-31 Kauno apygardos teismo nutartimi konstatuotas aplinkybes, darytina išvada, kad liko nepaneigta teismų jau konstatuota aplinkybė, kad atsakovas slepia savo tikrąją turtinę padėtį, turi kitą pajamų šaltinį, kurio oficialiai nenurodė. Teismas taip pat daro išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog jis neturi darbinių pajamų dėl objektyvių priežasčių. Todėl teismui įvertinus ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, jų pastangas patenkinti vaiko poreikius, paties vaiko poreikius, šalių paaiškinimus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, taip pat įvertinus tai, kad atsakovas turi dar vieną vaiką, kurį privalo išlaikyti, pirmiau nurodytais motyvais, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, ieškovės ieškinys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkinas iš dalies – pakeistina 2012-05-31 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo Nr. 2-182-887/2012 dalis dėl išlaikymo dydžio T. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistina T. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2014-05-05) iki jo pilnametystės (CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str. 1 d., 3.198 str., 3.201 str., CPK 178, 197, 185 str.). Teismo vertinimu, atsakovas privalo būti pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą. Be to, išlaikymo dydis padidintas tik 100 Lt. Teismas įvertino ir tą aplinkybę, kad atsakovas šiuo metu ieškovei moka po 200 Lt už nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, kuri yra atsakovo nusikalstamų veiksmų pasekmė, todėl tai negali būti pagrindu nedidinti išlaikymo dydį. Kadangi mokėjimai vyksta kas mėnesį, įsiskolinimo nėra, akivaizdu, kad žalos išmokėjimas netrukus baigsis. Todėl padidinus išlaikymą vaikui 100 Lt atsakovo turtinė padėtis tikrai nepablogės, jo kito vaiko interesai nenukentės, o sūnui T. bus užtikrintas socialiai priimtinas išlaikymo dydis.
Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).
Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečio T. M., gim. (duomenys neskelbtini), atstovė D. Ū., a. k. (duomenys neskelbtini) išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3.203 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šalys byloje sudarė taikos sutartį dėl reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Ieškovė paduodama ieškinį sumokėjo po 72 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo (7 b. l.). Esant pirmiau nurodytai įstatyminei nuostatai, ieškovei grąžintina 75 procentai jos sumokėto žyminio mokesčio – 54 Lt (CPK 87 str. 2 d.).
Žyminį mokestį pavestina grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai (CPK 87 str. 3 d.).
CPK 93 str. 3 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei ir atsakovui proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
Ieškovė pateikė įrodymus, kad ji patyrė 1 000 Lt advokato pagalbai apmokėti (159, 160 b. l.). Ieškovė patikslintame ieškinyje reiškė tris savarankiškus reikalavimus, todėl vertintina, kad kiekvienam reikalavimui tenka po 333 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Dėl dviejų reikalavimų, t. y. dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ir dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, šalys sudarė taikos sutartį. Šalys taikos sutartyje susitarė, kad viena iš kitos turėtų bylinėjimosi išlaidų nereikalauja, todėl ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos dėl šių patikslinto ieškinio reikalavimų nepaskirstomos. Teismas tenkino 90 procentų ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovei priteistina 300 Lt advokato pagalbai apmokėti (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).
Atsakovas įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė.
Valstybė šioje byloje patyrė 30 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šalys taiko sutartyje susitarė, kad šias išlaidas apmokės atsakovas, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 30 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Iš atsakovo valstybei taip pat priteistina ir 36 Lt žyminio mokesčio už išlaikymo dydžio pakeitimą. Iš viso iš atsakovo valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma 66 Lt (CPK 79 str., 80 str., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str., 83 str. 1 d. 3 p., 85 str. 1 d. 3 p. ).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Bylos dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos pakeitimo tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, patikslintą ieškinį dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkinti iš dalies.
Patvirtinti taikos sutartį tarp ieškovės D. Ū., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamos advokato padėjėjos Jolantos Ramoškienės, ir atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku T. M., gim. (duomenys neskelbtini), pakeitimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tokiomis sąlygomis:
1. Ieškinio reikalavimų išsprendimas.
1.1. Šalys susitaria kilusį teisminį ginčą dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi T. M. gim. (duomenys neskelbtini), tvarką ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išspręsti sudarant taikos sutartį, sutartyje numatytomis sąlygomis.
2. Tėvų teisės ir pareigos.
2.1. Šalys pripažįsta, kad abu tėvai turi lygias teises ir pareigas auklėti savo vaiką, yra atsakingi už savo vaiko auklėjimą ir vystymą, rūpinimąsi savo vaiko sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis.
3. Šalys tarpusavio sutarimu susitaria nustatyti bendravimo su tėvu tvarką bei vaiko gyvenamąją vietą
Šalys sutinka, kad nepilnamečio vaiko T. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko motina D. Ū., a. k. (duomenys neskelbtini)Nepilnamečio vaiko tėvas A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiu sūnumi T. M., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja ir dalyvauja jo auklėjime sekančiai, kai vaiko gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje:
3.2.1. Nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki 2017m. vasario 2 d. - kas antrą šeštadienį ir sekmadienį nuo 12.00 val. iki 17.00 val., išsivežant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į namus kiekvieną nurodytą susitikimo dieną;
Nuo 2017m. vasario 2 d. iki sūnaus pilnametystės kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 12.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., išsivežant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į namus kiekvieną nurodytą susitikimo dieną;Nuo 2015m. vieną dieną pagrindinių metinių švenčių - Velykų, Kalėdų, t.y. nelyginiais metais pirmą švenčių dieną su vaiku praleidžia mama D. Ū., antrą - tėvas A. M., o lyginiais metais pirmą šių švenčių dieną su vaiku praleidžia jo tėvas A. M., o antrą - jo motina D. Ū..
3.2.4. Nuo 2016 m. dešimt dienų sūnaus vasaros atostogų metu, pradedant bendravimą nuo sekančios vaiko atostogų dienos.
Nuo 2018 m. dvi savaites vasaros atostogų metu, pradedant bendravimą nuo sekančios vaiko atostogų dienos.Nuo 2020 m. tris savaites sūnaus vasaros atostogų metu, pradedant bendravimą nuo sekančios vaiko atostogų dienos.
3.2.7. Apie neįvyksiantį susitikimą su vaiku, vaiko tėvas privalo vaiko motiną informuoti ne vėliau kaip prieš 1-3 paras, o vaikui susirgus, vaiko motinai su vaiku išvykus atostogauti, į nenumatytus renginius, keliones, dėl ko negali įvykti suplanuotas susitikimas, vaiko motina vaiko tėvą informuoja apie pasikeitimus ne vėliau kaip prieš 1-3 paras.
3.2.8. Nuo 2015 m. tėvas su sūnumi praleidžia kas antrą jo gimtadienį nelyginiais metais bei kiekvieną savo gimtadienį, bei Tėvo dieną, pasiimdamas sūnų 12.00 val. ir grąžindamas 18.00 val.
3.2.9. Išsivežant vaiką už Lietuvos Respublikos ribų, D. Ū. įsipareigoja apie tai informuoti vaiko tėvą A. M. ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) savaites, leisti netrukdomai vaikui bendrauti su tėvu telefonu, internetu ar kitomis susisiekimo priemonėmis.
D. Ū., keičiant nuolatinę gyvenamąją vietą iš Lietuvos Respublikos į bet kurią užsienio šalį, apie tai raštu ji privalo informuoti vaiko tėvą A. M. ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) savaites, pranešant būsimos gyvenamosios vietos adresą, buvimo laiką, gyvenimo sąlygas.Vaikui su molina gyvenant užsienio valstybėje, tėvas turi teisę susitikti su sūnumi T. M., gim. (duomenys neskelbtini), ne trumpiau kaip 5-7 dienas ir tik ieškovei turint galimybę atvykti į Lietuvos Respubliką ir/ar atvykus į Lietuvos Respubliką su nepilnamečiu vaiku. Ieškovė įsipareigoja apie savo grįžimą į Lietuvą informuoti atsakovą bet kuria susisekimo priemone (SKYPE, elektroniniu paštu) apie savo grįžimą į Lietuvą ne vėliau kaip prieš dvi savaites.
Šalys susitaria, kad viena iš kitos turėtų bylinėjimosi išlaidų nereikalauja, o išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokės atsakovas.
Civilinę bylą Nr. 2-155-955/2014 dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos pakeitimo, nutraukti.
Pakeisti 2012-05-31 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-182-887/2012 priteisto išlaikymo dydį ir nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2014-05-05) priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui T. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 450 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės.
Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Išlaikymą uzufrukto teise skirti tvarkyti įstatyminę T. M., gim. (duomenys neskelbtini), atstovę D. Ū., a. k. (duomenys neskelbtini)
Likusioje dalyje patikslinto ieškinio netenkinti.
Grąžinti D. Ū., a. k. (duomenys neskelbtini) 2013 m. birželio 13 d. „Swedbank“ banke sumokėto žyminio mokesčio dalį – 54 Lt (penkiasdešimt keturis litus) (iš viso mokėta 72 Lt).
Žyminį mokestį pavesti grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei D. Ū., a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Lt (tris šimtus litų) ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 30 Lt (trisdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 36 Lt (trisdešimt šešis litus) žyminio mokesčio už išlaikymo dydžio pakeitimą, iš viso 66 Lt (šešiasdešimt šešis litus). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.