Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, atstovei Dovilei Vaivadaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų N. S. (N. S.) ir G. A. skundą atsakovams (duomenys neskelbtini) apylinkės teismui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl įsakymo panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023-05-29 nutartimi priimtas pareiškėjų N. S. ir G. A. skundas dalyje dėl reikalavimų:

1) panaikinti 2023-02-14 (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo pirmininko įsakymą Nr. P-39 „Dėl priemokos už padidėjusį teisėjo darbo krūvį skyrimo ir išmokėjimo“;

2) priteisti N. S. naudai iš Lietuvos Respublikos 58314,48 Eur kompensaciją už padarytą turtinę žalą, 14195,15 Eur kompensaciją už padarytą neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo;

3) priteisti G. A. naudai iš Lietuvos Respublikos 106449,93 Eur kompensaciją už padarytą turtinę žalą, 27175,78 Eur kompensaciją už padarytą neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.

Skunde pareiškėjai nurodo, kad jie yra (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų teisėjai. Tvirtina, jog (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas bylas teisėjams paskirsto tokiu būdu, kad teisėjams N. S. ir G. A. tenka žymiai didesnis nei vidutinis teisėjams tenkantis darbo krūvis. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme teisėjo darbo laiko norma pripažįstant vidutinį teisėjams tenkantį darbo krūvį, susidarė padėtis, kad dauguma teisėjų įpareigojami per tą patį darbo laiką ir terminais išnagrinėti vidutinį ar mažesnį nei vidutinį darbo krūvį atitinkantį bylų skaičių, o pareiškėjai – žymiai didesnį. Teigia, jog (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas neužtikrino tolygaus darbo krūvio paskirstymo, pažeidė pareiškėjų teises į vienodas darbo sąlygas, darbo krūvio tolygumą, teisę už vienodą darbo užmokestį dirbti vienodos vertės darbą, teisę į poilsį ir laisvalaikį, todėl buvo pažeisti Lygių galimybių įstatymo 5 straipsnio 2, 5 punktai, Teismų įstatymo 36 straipsnio 11 dalis, Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalis, Konstitucijos 49 straipsnis. Skunde nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo įpareigoti nagrinėti žymiai didesnį bylų skaičių nei kiti to paties apylinkės teismo teisėjai, pareiškėjai turėjo mažesnes galimybes kelti kvalifikaciją, už vienodą bazinį teisėjo atlyginimą turėjo dirbti žymiai didesnės vertės (apimties) darbą, turėjo mažiau laiko poilsiui ir laisvalaikiui, t. y. dėl nežinomų priežasčių buvo diskriminuojami. Atkreipia dėmesį, kad dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijoje gyvenančios žymios dalies kitataučių, (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjant bylas, kuriose dalyvauja šios savivaldybės gyventojai, beveik visuomet turi dalyvauti vertėjas, dėl ko teismo posėdžio laiko trukmė pailgėja dvigubai. Argumentuoja, jog Darbo krūvio skaičiavimo teismuose tvarkos apraše, kuris nustato darbo krūvio apskaičiavimo tvarką, į vertėjo dalyvavimą byloje neatsižvelgiama, vertinama vienodai, nors bylų nagrinėjimo trukmė ženkliai skiriasi. Mano, kad dėl šios priežasties faktinis (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų teisėjo darbo krūvis yra didesnis nei apskaičiuotas pagal Darbo krūvio skaičiavimo teismuose tvarkos aprašą. Pabrėžia, kad 2020-2022 metais apylinkės teismuose didėjo neužimtų teisėjų etatų skaičius, todėl faktinis teisėjo darbo krūvis, teismo rūmuose esant neužimtiems teisėjų etatams, yra padidintas. Vertina, jog netolygus darbo krūvio paskirstymas yra diskriminacija. Teigia, kad proporcingai darbo krūvio padidėjimo mastui, pareiškėjams padaryta turtinė žala. Remiasi įstatymo analogija ir prašo vadovautis Darbo kodekso nuostatomis, jog už viršvalandinį darbą mokamas nuo 1,5 iki 2,5 karto didesnis darbuotojo ar valstybės tarnautojo darbo užmokestis. Argumentuoja, kad teisėjas N. S. turi du mažamečius vaikus, kuriais privalėjo rūpintis visą laiką po darbo pabaigos iki nakties, todėl diskriminacinį darbą darbo dienomis galėjo dirbti ir dirbo po 22 valandos, t. y. naktimis, o poilsio dienomis iš dalies ir dienos, ir nakties metu. Pabrėžia, kad pareiškėjams padaryta turtinė žala yra ne mažesnė nei dvigubo dydžio pareiginė alga proporcinga darbo krūvio padidėjimo dydžiui už tokį mėnesių skaičių, kurių metu darbo krūvis buvo padidėjęs, ir skaičiuoja, jog teisėjui N. S. 2021-2022 metų laikotarpiu susidarė 58314,48 Eur turtinė žala, teisėjui G. A. 2020-2022 metų laikotarpiu buvo padaryta 106449,93 Eur turtinė žala. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti jiems neturtinę žalą, N. S. – 14195,15 Eur, G. A. – 27175,78 Eur. Argumentuoja, kad teisėjo darbas yra sunkus protinis darbas, todėl nuolatinis padidintas darbo krūvis nuolat sukeldavo padidintą nuovargį, dirbti turėjo nuolat skubėdami, kas nuolat kėlė padidintą įtampą. Skundu taip pat prašoma panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo pirmininko 2023-02-14 įsakymą Nr. P-39, kuriuo nuspręsta N. S. už darbą padidėjusiu darbo krūviu už laikotarpį nuo 2022-09-01 iki 2022-11-30 skirti 20 procentų pareiginės algos priemoką. Mano, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose padidėjusį darbo krūvį buvo galima sureguliuoti teisės aktuose nustatytomis administravimo teismuose ar kitomis priemonėmis (pavyzdžiui, perskirstant bylas tarp teismų (teismo rūmų), laikinai perkeliant teisėjus ir kt.). Akcentuoja, kad 2022-09-01 – 2022-11-30 laikotarpiu už kurį paskirta priemoka, teisėjas N. S. turėjo padidintą darbo krūvį ne dėl laisvų etatų (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose, o dėl diskriminacinio bylų paskirstymo (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme. Teigia, jog esant galimybėms padidėjusį darbo krūvį sureguliuoti teisės aktuose nustatytomis administravimo teismuose ar kitomis priemonėmis, Mokėjimo už darbą ir budėjimą poilsio ir švenčių dienomis bei pavadavimą, priemokų už padidėjusį darbo krūvį skyrimo ir mokėjimo bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams tvarkos aprašas, patvirtintas Teisėjų tarybos 2021-12-20 nutarimu Nr. 13P-155-(7.1.2), netaikomas ir turi būti sumokama ne priemoka už padidėjusį darbo krūvį, o išlygintas padidėjęs darbo krūvis ir to nepadarius atlyginama padaryta žala, kuri yra pareiškėjų skundo reikalavimo dalykas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas N. S. prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Pažymėjo, kad diskriminacinį darbą, už kurį prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą, dirbo naktimis, per pietų pertrauką, per laisvas dienas. Nurodė, jog diskriminacinis darbas jam buvo priskirtas be jo sutikimo. Mano, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas neperskirstė bylų taip, kad pareiškėjui tenkantis darbo krūvis būtų artimesnis vidutiniam darbo krūviui. Bylų perskirstymas buvo simbolinis, formalus ir jokios naudos nedavė, nes pareiškėjo darbo krūvis liko didesnis nei kitų teisėjų. Atkreipė dėmesį, jog ginčo laikotarpiu (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme buvo diskriminuojami ir kiti teisėjai, tačiau tai neturi įtakos pareiškėjo skundo pagrįstumui. Akcentavo, kad skundas pareikštas ir valstybei, nes valstybė atsako už jos institucijų padarytą žalą, šiuo atveju - už (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo padarytą žalą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas G. A. palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Teigė, kad buvo diskriminuojamas kitų (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo teisėjų atžvilgiu. Mano, jog atsakovas turi įrodyti, kad nebuvo diskriminacijos. Pažymėjo, jog sprendimai dėl bylų perskirstymo tarp teismo rūmų buvo priimami tariantis administracijai – pirmininkui, pavaduotojams, teismo kanclerei, raštinės biuro vedėjai; sprendimus priimdavo teismo pirmininkas, pavaduotojo balsas buvo tik patariamasis. Mano, kad didesnis bylų kiekis nebuvo perskirstomas, nes (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas rėmėsi savo ydinga krūvio skaičiavimo metodika.

Atsakovas (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas atsiliepime į skundą su pareiškėjų skundo reikalavimais nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad pareiškėjai klaidingai teikia statistinius skaičiavimus, lygindami savo krūvį ne su vidutiniu tos pačios pakopos teismų teisėjų krūviu (su apylinkės teismo teisėjo vidutiniu krūviu), o su kitų vieno apylinkės teismo teisėjų, dirbančių skirtinguose teismo rūmuose, darbo krūviu bei naudodami savo pačių suformuotus, skirtingus kriterijus apibrėžiančius statistinius duomenis. Teigia, jog pareiškėjų pateiktos ataskaitos nėra oficialios krūvio skaičiavimo ataskaitos ir jose pateikti duomenys neatitinka oficialių statistinių duomenų, užfiksuotų Nacionalinės teismų administracijos teismams teikiamose metinėse ir pusmetinėse teisėjų darbo krūvio ataskaitose. Remiasi Teisėjų tarybos 2015-12-18 nutarimu Nr. 13P-157-(7.1.2) patvirtintais Administravimo teismuose nuostatais (toliau – Nuostatai), pagal kuriuos esminiu darbo krūvio skirtumu paprastai laikomas ne mažesnis nei 20 procentų nuokrypis nuo vidutinio to paties vertinamo laikotarpio tos pačios pakopos teismų darbo krūvio, apskaičiuojamo vertinant Nuostatuose nurodytus duomenis. Teigia, jog pareiškėjų, dirbusių (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose, darbo krūvis 2021-2022 metais nesiekė nustatyto vidutinio metinio teisėjo darbo krūvio tos pačios pakopos teismuose, o 2020 m. pareiškėjo G. A. – nedaug viršijo. Mano, kad objektyvūs duomenys patvirtina, jog pareiškėjų darbo krūvis ginčo laikotarpiu nebuvo neproporcingai didelis ir atitiko įprastą apylinkių teismų teisėjų darbo krūvį. Pabrėžia, kad net ir vertinat prie skundo pateiktų pareiškėjo G. A. LITEKO sugeneruotų ataskaitų duomenis apie visų (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo teisėjų darbo krūvį, matyti, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31 didesniu kaip G. A. krūviu dirbo 5 teisėjai, laikotarpiu nuo 2021-01-01 iki 2021-12-31 didesniu kaip pareiškėjo G. A. darbo krūviu dirbo 2 teisėjai, didesniu kaip pareiškėjo N. S. krūviu dirbo 3 teisėjai, laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2022-12-31 didesniu kaip pareiškėjo G. A. krūviu dirbo 2 teisėjai, labai panašiu krūviu dirbo 5 teisėjai, teisėjas N. S. dirbo didžiausiu krūviu. Vertina, kad pateikti duomenys paneigia pareiškėjų tvirtinimą, kad jie buvo diskriminuojami dėl neproporcingai didelio jiems skiriamų bylų kiekio. Akcentuoja, kad remiantis Nuostatais, proceso dalyvių skaičius ir jų pobūdis (vertėjai, ekspertai, specialistai ir kt.) nėra kriterijumi vertinant teisėjų darbo krūvį. Be to, (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo Raštinės skyriuje dirbančių vertėjų paslaugomis, esant poreikiui, naudojasi visų šešių teismo rūmų teisėjai. Atkreipia dėmesį, jog remiantis Nacionalinės teismų administracijos pateikiamais statistiniais duomenimis, (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme rašytine forma 2022 metais išnagrinėta 85 procentai visų civilinių bylų, o žodine forma – tik 15 procentų. Pateikia pavyzdį, kad pareiškimai dėl teismo įsakymo išdavimo, nagrinėjami išimtinai rašytinio proceso tvarka, N. S. visų išnagrinėtų civilinių bylų kontekste 2020 m. sudarė 100 proc., 2021 m. – 44,59 proc., 2022 m. – 60,86 proc., o pareiškėjo G. A. 2022 m. – 59,76 proc. Pabrėžia, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme per visą ginčo laikotarpį siekiant didinti bylų nagrinėjimo operatyvumą, suvienodinti teisėjų ir teismų darbuotojų darbo krūvį, buvo aktyviai naudojamasi įstatyme numatytomis galimybėmis dėl darbo krūvio vienodinimo. Paaiškina, kad teisėjų darbo krūvio tolygumą, visų pirma, užtikrina bylų skirstymas automatizuotu būdu, naudojant Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO bylų skirstymo modulį, kurį prižiūri ir aptarnauja Nacionalinė teismų administracija. Nurodo, kad ir geografinis (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo rūmų išsidėstymas (atstumai tarp šešių teismo rūmų) ir teisėjų trūkumas visuose teismo rūmuose (taip pat ir centriniuose rūmuose, kuriuose nustatyta teisėjų specializacija (baudžiamąsias bylas nagrinėja tik du teisėjai, o civilines bylas nagrinėjantys teisėjai dar papildomai atlieka ir ikiteisminio tyrimo funkcijas) apsunkina darbo organizavimą, tačiau, nežiūrint į susiklosčiusią situaciją, (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme yra aiškiai ir detaliai apibrėžta bylų paskirstymo teisėjams tvarka – (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo bylų paskirstymo taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos teismo pirmininko 2020-04-23 įsakymu Nr. V-30. Akcentuoja, kad pareiškėjai skunde nenurodo, jog (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme gautos bylos ginčo laikotarpiu buvo skirstomos ne pagal Taisykles. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas G. A. Lietuvos Respublikos Prezidento 2018-08-31 dekretu Nr. 1K-1388 paskirtas teismo pirmininko pavaduotoju, jam yra suteikti platūs administraciniai įgaliojimai, visą buvimo teismo pirmininko pavaduotoju laikotarpį pareiškėjas G. A. dalyvaudavo pasitarimuose ir priiminėdavo sprendimus dėl konkretaus tipo bylų, jų skaičiaus perskirstymo konkretiems teismo rūmams, jam buvo žinomi tokių sprendimų priėmimo motyvai. Nurodo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjai nesikreipė į (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo pirmininką dėl krūvio skaičiavimo formulės neteisingumo ar būtinybės pakeisti darbo krūvio skaičiavimo būdą. Paaiškina, jog priimant sprendimus dėl bylų perskirstymo tarp teismo rūmų, visada atsižvelgiama į teismo rūmų skaičių, geografinį teismo rūmų išsidėstymą, atstumus tarp teismo rūmų, susisiekimo galimybes (transporto ir kt.), dirbančių teisėjų skaičių ir bylų krūvio analizę, nustatytą teisėjų specializaciją, teisėjų atostogas, kvalifikacijos kėlimą ir kt. objektyvias aplinkybes. Mano, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo pirmininko įsakymai ir (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo pirmininko pavaduotojų patvarkymai dėl bylų perskirstymo patvirtina, kad visą ginčo laikotarpį (duomenys neskelbtini) rūmuose gautos tam tikros kategorijos bylos buvo perskiriamos nagrinėti kitiems teismo rūmų teisėjams, tai yra periodiškai buvo stebimas, vertinamas darbo krūvis ir priimami sprendimai suteiktų įgalinimų ribose. Nesutinka su pareiškėjų teiginiais, jog jiems buvo apribota teisė į poilsio laiką, galimybės kelti kvalifikaciją – visi pareiškėjų prašymai ginčo laikotarpiu suteikti poilsio dienas, atostogas buvo tenkinti, teisėjai aktyviai kėlė kvalifikaciją, buvo patvirtinti visi jų prašymai dalyvauti mokymuose. Be to, jokiais teisės aktais pareiškėjams nebuvo ir nėra pavesta dirbti viršvalandžius. Tvirtina, kad nenustačius neteisėtų (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo veiksmų (neveikimo) ir neįrodžius, kad pareiškėjams buvo padaryta turtinė ar neturtinė žala, žalos atlyginimas negalimas. Paaiškina, kad teisėjas N. S. prašymą dėl priemokos už 2022 metus pateikė 2023-01-06. Į šį prašymą buvo atsakyta 2023-02-14 raštu Nr. 3-304-2023 ir priimtas 2023-02-14 įsakymas Nr. P-39 „Dėl priemokos už padidėjusį teisėjo darbo krūvį skyrimo ir išmokėjimo“. Pažymi, kad teisinis pagrindas mokėti teisėjui priemoką už padidėjusį darbo krūvį atsirado tik nuo 2022-01-01 įsigaliojus naujos redakcijos Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo 4 straipsniui ir Teisėjų tarybai 2021-12-20 nutarimu Nr. 13P-155-(7.1.2.) patvirtinus Mokėjimo už darbą ir budėjimą poilsio ir švenčių dienomis bei pavadavimą, priemokų už padidėjusį darbo krūvį skyrimo ir mokėjimo bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams tvarkos aprašą (toliau – Mokėjimo aprašas). Argumentuoja, kad 2023-02-14 įsakymas Nr. P-39 atitiko minėtu laikotarpiu galiojusių teisės aktų nuostatas, buvo priimtas išanalizavus Nacionalinės teismų administracijos pateiktus duomenis ir atsižvelgus į paties pareiškėjo N. S. prašymą.

Atsakovo (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Teigė, kad pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad negalėjo išnagrinėti bylų darbo valandomis, kad dirbo viršvalandžius. Pažymėjo, jog skaičiuojant darbo krūvį remtis vien gautų bylų skaičiaus rodikliu negalima, nes bylos nėra vienodo sudėtingumo.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Teisingumo ministerija atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjų skundu nesutinka. Mano, jog pareiškėjai turi įrodyti, jog jų darbo krūvis ginčo laikotarpiu buvo neprotingai didelio masto ir neatitiko įprasto atitinkamos teismų sistemos ir grandies teismo teisėjo darbo krūvio (visos Lietuvos apylinkės teismų teisėjų, o ne tik (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo), kad jiems tekusių bylų nebuvo įmanoma išnagrinėti darbo dienomis įprastiniu teisėjo darbo laiku, atsižvelgiant į jiems skirtų nagrinėti bylų sudėtingumą ir/ar kitus objektyvius darbo krūvį apibrėžiančius kriterijus ir kad dėl to pareiškėjams būtų reikėję dirbti viršvalandžius. Teisingumo ministerijos vertinimu, pareiškėjai šių aplinkybių neįrodė. Pabrėžia, jog pareiškėjai nepateikia įrodymų savo teiginiams pagrįsti, t. y. kad dirbo viršvalandžius, kad jiems buvo skiriamos ypatingai sudėtingos ir didelės apimties bylos, taip pat nepateikia įrodymų, kad bylų nagrinėjimas dėl proceso dalyvių, nemokančių valstybinės kalbos, ir poreikio dalyvauti vertėjui sąlygojo tokių bylų ilgą nagrinėjimo trukmę. Atkreipia dėmesį, jog skundo reikalavimas panaikinti 2023-02-14 įsakymą Nr. P-39, kuriuo buvo tenkintas paties pareiškėjo 2023-01-06 prašymas skirti priemoką, yra neracionalus. Akcentuoja, jog pareiškėjų vertinimai, kad bylos (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme buvo skirstomos netinkamai, neparemti jokiais teisės aktais, reguliuojančiais bylų paskirstymą, todėl laikytini subjektyviais ir nepagrįstais.

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, atstovė teismo posėdžio metu su pareiškėjų skundu nesutiko. Pažymėjo, kad pareiškėjai nei skunde, nei teismo posėdžio metu jokių neteisėtų Teisingumo ministerijos veiksmų nenurodė. Sutiko su atsakovo (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo atsiliepime ir atstovės teismo posėdžio metu išdėstytais argumentais. Mano, jog pareiškėjai neįrodė neteisėtų (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo veiksmų, o tai, kad pareiškėjų netenkinto tos priemonės, kurių ėmėsi (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas, dar nereiškia šio teismo veiksmų neteisėtumo. Akcentavo, kad pareiškėjai statistinius duomenis vertina subjektyviai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Vienu iš skundo reikalavimų pareiškėjai prašo priteisti jiems turtinę ir neturtinę žalą.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Viešoji atsakomybė atsiranda pareiškėjui įrodžius tris būtinąsias atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, pareiškėjų reikalavimai dėl žalos atlyginimo galėtų būti patenkinami tik nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjams padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, pagal CK 6.271 straipsnį valstybei nekyla prievolė atlyginti žalą.

Skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėjai žalos atsiradimą siejo su diskriminaciniu darbu (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme, t. y. tuo, kad jiems 2020-2022 m. laikotarpiu teko dirbti didesniu darbo krūviu (jiems teko didesnis bylų skaičius) nei dirbo kiti to paties (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo teisėjai.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 36 straipsnio 9 dalis numato, kad teisėjams ir teisėjų kolegijoms bylos visais atvejais paskirstomos taip, kad būtų užtikrinta proceso šalių ir proceso dalyvių teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą. Pagal to paties straipsnio 10 dalį, bylos teisėjams paskirstomos ir teisėjų kolegijos sudaromos naudojantis kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklėmis. Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklės turi užtikrinti, kad bylos teisėjams būtų paskirstomos ir teisėjų kolegijos būtų sudaromos atsižvelgiant į teisėjų specializaciją, darbo krūvio tolygumą, bylų sudėtingumą, teisėjų kolegijų sudėties rotaciją, tos pačios sudėties teisėjų kolegijos maksimalią veiklos trukmę, įstatymuose numatytus draudimus teisėjui nagrinėti konkrečią bylą, teisėjo ar teisėjų kolegijos sudėties pakeitimą, teisėjų nušalinimo ar nusišalinimo aplinkybes, laikinojo nedarbingumo, atostogų ar komandiruotės atvejus. Kai teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklės taip pat turi užtikrinti, kad bylos būtų skiriamos teismo rūmų, kurie nustatomi mutatis mutandis taikant įstatymuose numatytas teritorinio teismingumo taisykles, teisėjams, išskyrus atvejus, kai byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka arba kai bylą operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinės kitų teismo rūmų teisėjai.

Teisėjų taryba 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 13P-123-(7.12) patvirtino Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių aprašą (toliau – Bylų paskirstymo aprašas), kurio 5 punkte numatyta, jog skirstant bylas ar sudarant kolegijas atsižvelgiama į teisėjų specializaciją (jei teisme, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmuose, ji yra nustatyta), įstatymu įtvirtintus atskirų kategorijų bylų išnagrinėjimo terminus, prioritetine tvarka skirstomas bylas, darbo krūvio tolygumą, bylų sudėtingumą, teisėjų kolegijų sudėties rotaciją, nustatytą atsižvelgiant į tos pačios sudėties teisėjų kolegijos maksimalią veiklos trukmę, artimiausią galimą teismo posėdžio datą, įstatymuose numatytus draudimus teisėjui nagrinėti konkrečią bylą, aplinkybes, sudarančias teisėjų nušalinimo ar nusišalinimo teisinį pagrindą, teisėjų dalyvavimo atrankos kolegijoje, laikinojo nedarbingumo, atostogų, kvalifikacijos kėlimo, komandiruotės ar kitus atvejus, kai teisėjas negali nagrinėti bylų arba jo darbo krūvis turi būti mažinamas. Remiantis Bylų paskirstymo aprašo nuostatomis, bylos skirstomos automatizuotu atrankos būdu, t. y. teisėjas (kai byla nagrinėjama vienasmeniškai), teisėjas pranešėjas (kai byla nagrinėjama kolegialiai), teisėjų kolegijos nariai parenkami ir (ar) pakeičiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Bylų skirstymo moduliu (toliau – Modulis), kai, laikantis nešališkumo, skaidrumo, nepriklausomumo ir bylų nagrinėjimo operatyvumo principų, užtikrinamas atsitiktinis skyrimas iš ne mažiau kaip dviejų teisėjų (2.1., 7 punktai). Vadovaudamasis Bylų paskirstymo aprašu (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2019 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-37 patvirtino Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme taisyklių aprašą. Vėlesniu 2020 m. balandžio 23 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo pirmininko įsakymu Nr. V-30 patvirtinta (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo bylų paskirstymo teisėjams taisyklių nauja redakcija.

Pareiškėjai skunde ir teismo posėdžio metu nenurodė aplinkybių, kad bylos (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmams buvo skiriamos remiantis ne automatizuotu atrankos būdu, t. y. ne naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Bylų skirstymo moduliu. Pažymėtina, kad visiems (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo teisėjams taikant tas pačias bylų paskirstymo taisykles, pagrįstas teisės akte aiškiai apibrėžtais kriterijais, nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjų diskriminacijos kitų (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo teisėjų atžvilgiu. Byloje nėra duomenų, kad be objektyviai pateisinamo pagrindo (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas pareiškėjams taikė kitus bylų skirstymo principus, taisykles ar kriterijus ir tokiu būdu pažeidė konstitucinį asmenų lygybės įstatymui principą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintas (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d., 2012 m. birželio 29 d. nutarimai). Nagrinėjamu atveju bylos pareiškėjams ginčo laikotarpiu buvo skiriamos remiantis Bylų paskirstymo aprašo nuostatomis, kurios yra iš esmės vienodos ne tik visiems (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo rūmų teisėjams, bet ir visiems kitiems apylinkių teismų teisėjams.

Bylų skirstymo aprašo 14² punkte numatyta, jog tuo atveju, kai teismas sudarytas iš teismo rūmų ir kai byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka arba kai bylą operatyviau ir ekonomiškiau išnagrinės kitų teismo rūmų teisėjai, bylos gali būti skiriamos kitų teismo rūmų, o ne teismo rūmų, kurie nustatomi mutatis mutandis taikant įstatymuose numatytas teritorinio teismingumo taisykles, teisėjams. Teismo pirmininko, jo pavaduotojo ar kito įgalioto teisėjo sprendimu tam tikra bylų grupė tam tikrą laikotarpį gali būti skiriama kitiems teismo rūmams. Sprendžiant dėl bylos skyrimo kitų teismo rūmų teisėjams, be kita ko, atsižvelgiama į 3 ar 6 mėnesių teismą sudarančiuose teismo rūmuose gautų bylų skaičių.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad 2020-2022 m. laikotarpiu (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme buvo priimta eilė įsakymų ir patvarkymų dėl bylų perskyrimo iš šio teismo (duomenys neskelbtini) rūmų kitiems (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo rūmams: 1) 2020-01-13 patvarkymu Nr. 7-11 laikotarpiu nuo 2020-01-14 iki 2020-01-31 (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose gautos visos elektroninės civilinės eL2 bylos ir elektroninės civilinės bylos pagal ieškovų UAB „(duomenys neskelbtini) būstas“ ir UAB „(duomenys neskelbtini) energija“ ieškinius skirtos nagrinėti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų teisėjams; 2) 2020-02-04 patvarkymu Nr. 7-19 laikotarpiu nuo 2020-02-05 iki 2020-02-28 (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose gautos visos elektroninės civilinės eL2 bylos ir elektroninės civilinės bylos pagal ieškovų UAB „(duomenys neskelbtini) būstas“ ir UAB „(duomenys neskelbtini) energija“ ieškinius skirtos nagrinėti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėjams; 3) 2020-02-24 patvarkymu Nr. 7-25 (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėjui nuo 2020-03-02 pavesta atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus inter alia (duomenys neskelbtini) miesto teritorijoje; 4) 2020-03-03 patvarkymu Nr. 7-28 laikotarpiu nuo 2020-03-04 iki 2020-03-31 (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose visus per EPP gautus pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo ir per EPP gautus ieškovų UAB „(duomenys neskelbtini) būstas“ ir UAB „(duomenys neskelbtini) energija“ ieškinius pavesta nagrinėti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėjams; 5) 2020-04-03 patvarkymu Nr. 7-46 laikotarpiu nuo 2020-04-06 iki 2020-04-30 visas (duomenys neskelbtini) rūmuose gautas baudžiamąsias bylas su prokurorų pareiškimas dėl teismo baudžiamojo įsakymo išdavimo pavesta nagrinėti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų teisėjams; 6) 2020-05-07 patvarkymu Nr. 7-59 laikotarpiu nuo 2020-05-08 iki 2020-05-29 (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose per EPP gautus ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini) būstas: ieškinius pavesta nagrinėti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėjams; 7) 2020-08-07 patvarkymu Nr. 7-105 laikotarpiu nuo 2020-08-17 iki 2020-08-31 (duomenys neskelbtini) rūmuose gautas baudžiamąsias bylas su prokurorų pareiškimais dėl teismo baudžiamojo įsakymo išdavimo pavesta nagrinėti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų teisėjams; 8) 2020-08-25 patvarkymu Nr. 7-114 laikotarpiu nuo 2020-08-25 iki 2020-08-31 (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose per EPP gautus pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo pavesta nagrinėti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų civilines bylas nagrinėjantiems teisėjams; 9) 2020-09-08 patvarkymu Nr. 7-120 laikotarpiu nuo 2020-09-09 iki 2020-09-30 (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose per EPP gautus ieškovų UAB „(duomenys neskelbtini) būstas“ ir UAB „(duomenys neskelbtini) energija“ ieškinius pavesta nagrinėti Ignalinos rūmų teisėjams, o visus pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo pavesta nagrinėti Molėtų rūmų teisėjams; 10) 2020-10-06 patvarkymu Nr. 7-126 laikotarpiu nuo 2020-10-07 iki 2020-10-30 (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėjams pavesta nagrinėti visus (duomenys neskelbtini) rūmuose per EPP gautus ieškovų UAB „(duomenys neskelbtini) būstas“ ieškinius ir pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo bei visas gautas baudžiamąsias bylas su prokurorų pareiškimas dėl baudžiamojo įsakymo išdavimo; 11) 2020-11-04 patvarkymu Nr. 7-138 laikotarpiu nuo 2020-11-05 iki 2020-11-30 (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėjams pavesta nagrinėti (duomenys neskelbtini) rūmuose per EPP gautus ieškovų UAB „Gelvora“, UAB „Intrum Lietuva“ ir UAB „Legal balance“ ieškinius, o (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų teisėjams - (duomenys neskelbtini) rūmuose gautas baudžiamąsias bylas su prokurorų pareiškimais dėl teismo baudžiamojo įsakymo išdavimo; 12) 2020-12-02 patvarkymu Nr. 7-146 laikotarpiu nuo 2020-12-03 iki 2020-12-15 (duomenys neskelbtini) rūmuose per EPP gautus visus pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo ir ieškovų UAB „(duomenys neskelbtini) būstas“ bei „(duomenys neskelbtini) energija“ ieškinius pavesta nagrinėti Ignalinos rūmų teisėjams, o ieškovų UAB „Ignitis“ ir UAB „Sergel“ ieškinius bei baudžiamąsias bylas su prokurorų pareiškimais dėl baudžiamojo įsakymo išdavimo – (duomenys neskelbtini) rūmų teisėjams, laikotarpiu nuo 2020-12-16 iki 2020-12-31 (duomenys neskelbtini) rūmuose gautas baudžiamąsias bylas su prokurorų pareiškimais dėl baudžiamojo įsakymo išdavimo pavesta nagrinėti Ignalinos rūmų teisėjams; 13) 2021-01-11 patvarkymu Nr. 7-1 laikotarpiu nuo 2021-01-12 iki 2021-01-29 (duomenys neskelbtini) rūmuose per EPP gautą kas trečią ieškinį pavesta nagrinėti Molėtų rūmų teisėjams, o (duomenys neskelbtini) rūmų baudžiamąsias bylas su prokurorų pareiškimais dėl baudžiamojo įsakymo išdavimo – (duomenys neskelbtini) rūmų teisėjams; 14) 2021-02-02 patvarkymu Nr. 7-3 laikotarpiu nuo 2021-02-03 iki 2021-02-26 (duomenys neskelbtini) rūmuose gautas baudžiamąsias bylas su prokurorų pareiškimais dėl baudžiamojo įsakymo išdavimo pavesta nagrinėti (duomenys neskelbtini) rūmų teisėjams, o per EPP gautus kas trečią ieškinį bei kas trečia pareiškimą dėl baudžiamojo įsakymo išdavimo – Molėtų rūmų teisėjams; 15) 2021-02-19 patvarkymu Nr. 7-8 laikotarpiu nuo 2021-02-22 iki 2021-03-05 Ignalinos rūmų teisėjams pavesta nagrinėti (duomenys neskelbtini) rūmuose per EPP gautus ieškovų UAB „(duomenys neskelbtini) būstas“, UAB „(duomenys neskelbtini) energija“ ir UAB „Intrum Lietuva“ ieškinius, visus pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo ir baudžiamąsias bylas su prokurorų pareiškimais dėl baudžiamojo įsakymo išdavimo; 16) 2021-04-07 patvarkymu Nr. 7-23 laikotarpiu nuo 2021-04-08 iki 2021-04-30 (duomenys neskelbtini) rūmuose gautas baudžiamąsias bylas su prokurorų pareiškimais dėl baudžiamojo įsakymo išdavimo pavesta nagrinėti Molėtų rūmų teisėjams, per EPP gautus kas trečią ieškinį ir visus pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo – (duomenys neskelbtini) rūmų teisėjams; 17) 2021-04-14 patvarkymu Nr. 7-27 laikotarpiu nuo 2021-04-29 iki 2021-05-04 atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus (duomenys neskelbtini) rūmų veiklos teritorijoje pavesta Ignalinos rūmų teisėjams; 18) 2021-05-05 patvarkymu Nr. 7-39 laikotarpiu nuo 2021-05-06 iki 2021-05-31 (duomenys neskelbtini) rūmuose per EPP gautą kas antrą ieškinį pavesta nagrinėti (duomenys neskelbtini) rūmų teisėjams, o visus pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo – Ignalinos rūmų teisėjams; 19) 2021-05-20 patvarkymu Nr. 7-44 laikotarpiu nuo 2021-06-09 iki 2021-07-16 ikiteisminio tyrimo veiksmus (duomenys neskelbtini) rūmų veiklos teritorijoje pavesta atlikti Ignalinos rūmų teisėjams; 20) 2021-09-06 patvarkymu Nr. 7-81 laikotarpiu nuo 2021-09-20 iki 2021-09-30 (duomenys neskelbtini) rūmuose per EPP gautą kas antrą ieškinį ir kas trečią pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pavesta nagrinėti Ignalinos rūmų teisėjams; 21) 2021-09-21 patvarkymu Nr. 7-85 laikotarpiu nuo 2021-09-21 iki 2021-09-24 ikiteisminio tyrimo veiksmus (duomenys neskelbtini) rūmų veiklos teritorijoje pavesta atlikti Ignalinos rūmų teisėjams; 22) 2021-12-06 patvarkymu Nr. 7-108 laikotarpiu nuo 2021-12-07 iki 2021-12-31 (duomenys neskelbtini) rūmuose gautas visas baudžiamąsias bylas su prokurorų pareiškimais dėl baudžiamojo įsakymo išdavimo pavesta nagrinėti (duomenys neskelbtini) rūmų teisėjams, o per EPP gautus visus ieškovų UAB „(duomenys neskelbtini) energija“, UAB „(duomenys neskelbtini) būstas“, UAB „Ignitis“ ir UAB „Julianus Inkaso“ ieškinius pavesta nagrinėti Anykščių ir (duomenys neskelbtini) rūmų teisėjams; 23) 2021-12-17 patvarkymu Nr. 7-115 laikotarpiu nuo 2021-12-23 iki 2021-12-31 ikiteisminio tyrimo veiksmus (duomenys neskelbtini) rūmų veiklos teritorijoje pavesta atlikti Ignalinos rūmų teisėjams; 24) 2022-01-28 patvarkymu Nr. 7-5 laikotarpiu nuo 2022-01-31 iki 2022-02-02 (duomenys neskelbtini) rūmuose gautas baudžiamąsias bylas su kaltinamuoju aktu ir civilines bylas, nagrinėtinas ginčo teisena, pavesta nagrinėti Ignalinos rūmų teisėjams; 25) 2022-02-07 patvarkymu Nr. 7-15-2022 laikotarpiu nuo 2022-02-08 iki 2022-02-28 (duomenys neskelbtini) rūmuose per EPP gautus ieškinius – kiekvieną pirmą ir antrą pavesta nagrinėti (duomenys neskelbtini) rūmų teisėjams, kiekvieną trečią ir ketvirtą – (duomenys neskelbtini) rūmų teisėjams, kiekvieną penktą – Molėtų rūmų teisėjams, kiekvieną šeštą – Zarasų rūmų teisėjams; per EPP gautus pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo – kiekvieną pirmą ir antrą pavesta nagrinėti (duomenys neskelbtini) rūmų teisėjams, kiekvieną trečią ir ketvirtą – (duomenys neskelbtini) rūmų teisėjams, kiekvieną penktą – Molėtų rūmų teisėjams, kiekvieną šeštą – Zarasų rūmų teisėjams, kas trečią baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu, su prokurorų pareiškimas dėl baudžiamojo įsakymo išdavimo ir dėl priverčiamųjų medicininių priemonių taikymo pavesta nagrinėti Zarasų rūmų teisėjams; 26) 2022-03-02 patvarkymu Nr. 7-27-2022 laikotarpiu nuo 2022-03-03 iki 2022-03-31 (duomenys neskelbtini) rūmuose kas trečią per EPP gautą ieškinį, kas trečią per EPP gautą pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kas trečią baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu, kas trečią bylą su prokurorų pareiškimais dėl baudžiamojo įsakymo išdavimo, kad trečią bylą dėl priverčiamųjų medicininių priemonių taikymo pavesta nagrinėti (duomenys neskelbtini) rūmų teisėjams; 27) 2022-04-05 patvarkymu Nr. 7-38-2022 laikotarpiu nuo 2022-04-06 iki 2022-04-29 (duomenys neskelbtini) rūmuose per EPP gautą kas trečią ieškinį, kas trečią pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pavesta nagrinėti Ignalinos rūmams, o kas trečią baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu ir kas trečią bylą su prokurorų pareiškimais dėl baudžiamojo įsakymo išdavimo – Molėtų rūmams; 28) 2022-06-08 patvarkymu Nr. 7-61-2022 laikotarpiu nuo 2022-06-09 iki 2022-07-19 ikiteisminio tyrimo veiksmus (duomenys neskelbtini) rūmų teritorijoje pavesta atlikti Ignalinos rūmų teisėjams; 29) 2022-11-07 patvarkymu Nr. 7-112-2022 laikotarpiu nuo 2022-11-08 iki 2022-11-30 (duomenys neskelbtini) rūmuose gautą kas trečią ieškinį, nagrinėjamą ginčo teisenos tvarka, pavesta nagrinėti Zarasų rūmų teisėjams.

Pabrėžtina, kad Bylų skirstymo aprašo 142 punktas įtvirtina tam tikrus bylų perskirstymo kitiems teismo rūmams kriterijus (byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, operatyvesnis ir ekonomiškesnis bylos išnagrinėjimas), kurie užtikrina, kad perskirstant bylas nebus pažeistos proceso dalyvių teisės, todėl bylos iš vienų to paties teismo rūmų į kitus teismo rūmus negali būti perskirstomos atsižvelgiant išimtinai tik į tuose teismo rūmuose dirbančių teisėjų darbo krūvio rodiklius. Nors pareiškėjai tvirtino, kad bylų perskirstymas iš (duomenys neskelbtini) rūmų į kitus (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo rūmus buvo tik simbolinis, tačiau nenurodė jokių konkrečių argumentų, kurie leistų vertinti, ar ženklesnis bylų perskyrimas atsižvelgiant į aukščiau nurodytus kriterijus buvo objektyviai įmanomas. Be to, pareiškėjai taip pat pažymėjo, kad darbo krūvio (duomenys neskelbtini) rūmuose problema galėjo būti sprendžiama perkeliant teisėją iš kitų teismo rūmų. Pagal Teismų įstatymo 45 straipsnio 4 dalį, teisėją perkelti į kitą tos pačios pakopos ar kitos jurisdikcijos teismą arba žemesnės pakopos teismą, arba į kitus teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus galima tik teisėjo sutikimu, išskyrus atvejus, numatytus šio Įstatymo 63 straipsnio 3, 5 ir 6 dalyse. Pagal Teismų įstatymo 63 straipsnio 3, 5 ir 6 dalis be sutikimo teisėjas gali būti perkeltas – 1) kai pagal įstatymą teismai likviduojami arba reorganizuojami ir po teismų reorganizavimo sumažinamas reorganizavime dalyvavusio teismo teisėjų skaičius; 2) teisėjų tarybai konstatavus esminį darbo krūvio skirtumą teismuose; 3) kai dėl laikino pobūdžio priežasčių, trukdančių užtikrinti tinkamą teismo ar teismo rūmų funkcionavimą, Teisėjų taryba konstatuoja poreikį teisėją laikinai perkelti į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitus to paties teismo, kurio teisėju jis paskirtas, rūmus, arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą. Nors pareiškėjai nurodė dėl darbo krūvio (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose kreipęsis ir į Teisėjų tarnybą, tačiau tokių duomenų, kad Teisėjų taryba būtų konstatavusi esminį darbo krūvio skirtumą ar poreikį laikinai į (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmus perkelti teisėją, byloje nėra. Pareiškėjai taip pat nenurodė aplinkybių, kad to paties ar kito apylinkės teismo teisėjas pageidavo savo noru būti perkeltas į (duomenys neskelbtini) rūmus. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjų argumentai, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas nesiėmė ar ėmėsi nepakankamų veiksmų siekiant darbo krūvį teisme sureguliuoti teisės aktuose nustatytomis administravimo teismuose ar kitomis priemonėmis, vertintini kaip objektyviai nepagrįsti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gruodžio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-595-575/2022 išaiškino, jog rodiklio, kuriuo remiantis atliekamas teisėjų, teismo rūmų ar teismų, išskyrus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo, tam tikru laikotarpiu atlikto darbo kiekio palyginimas, – darbo krūvio, apskaičiavimo tvarką reglamentuoja Teisėjų tarybos 2015 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 13P-79-(7.1.2) patvirtintas Darbo krūvio skaičiavimo teismuose tvarkos aprašas, kurio 3 punkte yra įtvirtinta formulė, pagal kurią skaičiuojamas teisėjo darbo krūvis, parodantis kiek bylų ir savarankiškų ikiteisminio tyrimo dokumentų teisėjas vidutiniškai išnagrinėjo per šešis iki darbo krūvio skaičiavimo buvusius mėnesius, o 2 punkte nustatyta, kad darbo krūvių (atlikto darbo kiekio) dydžiai skirtingų instancijų teismuose bei tarp bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų nėra susiję ir lyginami. Išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje pažymėjo, jog sprendžiant dėl teisėjo teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą įgyvendinimo, yra svarbus ne tik darbo krūvio (masto) konkrečiam teisėjui padidėjimas apskritai, bet ir šio krūvio santykis su tos pačios teismų sistemos ir grandies teismo teisėjo darbo krūviu, taip užtikrinant ne tik tolygų teisėjo darbo krūvį, bet ir nediskriminuojant bei neprivilegijuojant tos pačios teismų sistemos ir tos pačios grandies teismo teisėjų mokant jiems atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas vertino ne išimtinai vieno teisėjų gautų bylų skaičiaus padidėjimą, o tai, kiek šis padidėjimas neatitiko įprasto atitinkamos teismų sistemos ir grandies teismo teisėjo darbo krūvio, t. y. kad tekusių bylų nebuvo įmanoma išnagrinėti darbo dienomis įprastiniu teisėjo darbo laiku ir kad dėl to būtų reikėję dirbti viršvalandžius.

Nors pareiškėjai skunde ir teismo posėdžio metu akcentavo, kad jų gautų bylų skaičius buvo didesnis nei kitų (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo rūmų teisėjų (išskyrus keletą kitų teisėjų, kurie pareiškėjų manymu taip pat buvo diskriminuojami), tačiau teismui pateiktų Teisėjų darbo ataskaitų (I instancijos teismuose) duomenimis 2020 metais vidutinis darbo krūvis apylinkių teismuose buvo 34,24, o (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose – 36,60; 2021 metais vidutinis darbo krūvis apylinkių teismuose buvo 34,25, o (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose – 31,75; 2022 metais vidutinis darbo krūvis apylinkių teismuose buvo 33,75, o (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose – 30,25. Remiantis nurodytais duomenimis nėra pagrindo daryti išvadą, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjams tekęs darbo krūvis buvo tokio masto, kad būtų reikėję visą likusį laisvą paros laiką dirbti viršvalandžius, ir dėl to buvo pažeista pareiškėjų konstitucinė teisė tiek į poilsį, tiek teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Pareiškėjai skunde ir teismo posėdžio metu teikdami paaiškinimus bei akcentuodami tam tikrų rašytinių bylos įrodymų aspektus iš esmės vertino jiems tenkančių bylų skaičių, palyginus su kitų (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo teisėjų gautu bylų skaičiumi. Tačiau šiuo atveju sutiktina su atsakovų išdėstyta pozicija, kad vien šis rodiklis – gautų bylų skaičius, neatspindi teisėjo darbo krūvio, nes Darbo krūvio skaičiavimo teismuose tvarkos aprašas numato ne tik eilę kitų kriterijų darbo krūviui įvertinti, tačiau ir priskiria tam tikrai bylų kategorijai atitinkamą sudėtingumo koeficientą.

Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais kaip viena iš viešosios atsakomybės sąlygų, laikomi valdžios institucijos ar jos darbuotojų veikimas, neveikimas, kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, jeigu valdžios institucijos ar darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 3, 4dalys). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr. pvz., 2007 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nenustatyti jokie neteisėti atsakovų veiksmai, todėl nesant vienos iš pagrindinių sąlygų civilinei atsakomybei kilti – neteisėtų atsakovų veiksmų, pareiškėjų reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas ir yra atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalis).

Dėl 2023-02-14 (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo pirmininko įsakymo Nr. P-39 panaikinimo

Teisėjų atlyginimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojusi laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. liepos 1 d. numatė galimybę mokėti teisėjams priemoką už padidėjusį darbo krūvį. Nurodytu laikotarpiu galiojusi Teisėjų atlyginimų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies redakcija reglamentavo, kad bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo teisėjui mokama ne didesnė kaip 30 procentų jo pareiginės algos dydžio priemoka už padidėjusį darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant kito to paties bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo (ar tų pačių teismo rūmų) teisėjo funkcijas (kai laikinai neužimtos to paties bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo teisėjo pareigos bendrosios kompetencijos ar specializuotame teisme (ar tuose pačiuose teismo rūmuose) arba kai to paties bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo (ar tų pačių teismo rūmų) teisėjas laikinai negali eiti bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo teisėjo pareigų) arba kai dėl iš anksto nenumatytų priežasčių yra žymiai padidėjęs gaunamų tam tikros kategorijos bylų skaičius per mėnesį. Detaliau priemokų už padidėjusį darbo krūvį tvarka reglamentuota nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Teisėjų tarybos 2021-12-20 nutarimu Nr. 13P-155-(7.1.2.) patvirtintame Mokėjimo už darbą ir budėjimą poilsio ir švenčių dienomis bei pavadavimą, priemokų už padidėjusį darbo krūvį skyrimo ir mokėjimo bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams tvarkos apraše.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas N. S. 2023 m. sausio 6 d. prašymu Nr. 3-48-2023 (pačiame prašyme rašymo apsirikimo klaida – 2023-02-17) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo pirmininkę, nurodydamas, kad 2022 metais (duomenys neskelbtini) apylinkės eismo (duomenys neskelbtini) rūmuose buvo laisvų teisėjų etatų, ir prašydamas įvertinti priemokos už padidėjusį darbo krūvį už atskirus mėnesius 2022 metais skyrimo pagrindo buvimą ir esant pagrindui ją skirti. Nacionalinė teismų administracija 2023 m. sausio 17 d. raštu Nr. 4R-107-(6.9.Mr) ir 2023 m. vasario 10 d. raštu Nr. 4R-254-(6.9. Mr) pateikė (duomenys neskelbtini) apylinkės teismui duomenis, reikalingus vertinant teisėjo N. S. darbo krūvio padidėjimą. Ginčijamu 2023 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. P-39 (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo pirmininkas konstatavo, jog (duomenys neskelbtini) rūmų teisėjo N. S. darbo krūvis per tris mėnesius (nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d.) iki atliekamo darbo krūvio padidėjimo vertinimo, palyginus su vidutiniu apylinkių teismų vienam faktiškai dirbančiam teisėjui tenkančiu išnagrinėtų bylų kiekiu buvo didesnis nei 20 procentų, darbo krūvis atliekant kito teisėjo funkcijas vertinamuoju laikotarpiu, tai yra nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. buvo padidėjęs 47,25 procentų, ir paskyrė pareiškėjui už darbą padidėjusiu teisėjo darbo krūviu laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. 20 procentų teisėjų pareiginės algos dydžio priemoką.

Teisėjų tarybos 2021-12-20 nutarimu Nr. 13P-155-(7.1.2.) patvirtinto Mokėjimo už darbą ir budėjimą poilsio ir švenčių dienomis bei pavadavimą, priemokų už padidėjusį darbo krūvį skyrimo ir mokėjimo bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams tvarkos aprašo 14 punkte reglamentuota, jog dėl kito teisėjo funkcijų atlikimo ir priemokos už tokį darbą mokėjimo sprendžiama, jeigu egzistuoja bent viena iš šių aplinkybių: 1) teisme (ar teismo rūmuose) atsilaisvinus teisėjo etatui ilgiau nei 3 mėnesius į jį nėra paskiriamas kitas teisėjas; 2) kai teismo (ar teismo rūmų) teisėjas ilgiau nei 3 mėnesius negali eiti teisėjo pareigų dėl laikinojo nedarbingumo, stažuotės, įgaliojimų sustabdymo ar kitų objektyvių laikinų priežasčių. Nustačius bent vieną šio Aprašo 14 punkte nurodytą aplinkybę, tuo atveju jeigu nėra galimybės taikyti administravimo teismuose ir kitų priemonių dėl darbo krūvio teisme sureguliavimo arba taikytos priemonės nėra pakankamai efektyvios, yra pagrindas vertinti, ar dirbančių teisėjų darbo krūvis padidėjo dėl kito teisėjo funkcijų atlikimo ir priimti sprendimą dėl priemokos skyrimo ir išmokėjimo (Mokėjimo aprašo 15 punktas). Nors pareiškėjas N. S. argumentavo, kad Mokėjimo aprašo nuostatos jam neturėjo būti taikomos, nes darbo krūvis turėjo būti reguliuojamas administracinėmis priemonėmis, tačiau pats pareiškėjas pateikė (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo pirmininkui prašymą skirti jam priemoką, o ne prašymą reguliuoti darbo krūvį. Be to, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas jau nuo 2020 metų taikė darbo krūvio reguliavimo priemones – bylų perskirstymą tarp teismo rūmų, tačiau (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose iš 4 teisėjų etatų, esant užimtiems tik dviem (Nacionalinės teismų administracijos skelbiamais duomenimis iš 26 (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo teisėjų etatų šiuo metu užimti 17, laisvi – 9 etatai), šios priemonės nebuvo pakankamai veiksmingos.

Remiantis Mokėjimo aprašo 17.1. papunkčiu, padidėjęs darbo krūvis dėl kito teisėjo funkcijų atlikimo nustatomas už praėjusių 3 mėnesių laikotarpį, vertinant trijų mėnesių, duomenis apie teisėjo faktiškai išnagrinėtas bylas (ir lyginant šiuos duomenis su tų pačių trijų mėnesių vidutiniu apylinkių arba apygardų administracinių teismų vienam faktiškai dirbančiam teisėjui tenkančiu išnagrinėtų bylų kiekiu. Padidėjęs darbo krūvis konstatuojamas, jeigu teisėjo išnagrinėtų bylų kiekis per tris mėnesius, buvusius iki atliekamo darbo krūvio padidėjimo vertinimo, yra ne mažiau nei 20 procentų didesnis už vidutinį vienam faktiškai dirbančiam teisėjui tenkantį išnagrinėtų bylų kiekį, kaip tai nurodyta šio Aprašo 17.1–17.3 papunkčiuose (Mokėjimo aprašo 18 punktas). Mokėjimo aprašo 19 punktas reikalauja teismo pirmininko įsakyme dėl teisėjo (teisėjų) darbo krūvio padidėjimo konstatavimo ir priemokos (priemokų) skyrimo ir išmokėjimo nurodyti duomenis, patvirtinančius padidėjusį teisėjo darbo krūvį, krūvio padidėjimo procentą ir šio Aprašo 26 punkto nustatyta tvarka parinktą priemokos dydį konkretiems teisėjams.

Analizuojant ginčijamo 2023 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. P-39 turinį, spręstina, kad N. S. darbo krūvio padidėjimas, remiantis Nacionalinės teismų administracijos pateiktais duomenimis, buvo apskaičiuotas laikantis Mokėjimo apraše numatytos tvarkos, ginčijame įsakyme nurodyti visi Mokėjimo aprašo 19 punkte reikalaujami duomenys, o paskirtos priemokos dydis atitinka Aprašo 26 punkto nuostatas (kai darbo krūvis padidėja nuo 40 iki 50 procentų skiriama 20 procentų teisėjo pareiginės algos dydžio priemoka).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nenustačius jokių ginčijamo 2023-02-14 (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo pirmininko įsakymo Nr. P-39 „Dėl priemokos už padidėjusį teisėjo darbo krūvį skyrimo ir išmokėjimo“ neteisėtumo pagrindų, prašymas jį panaikinti atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą

Pareiškėjai 2023 m. rugsėjo 12 d. teismui pateikė prašymą dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ESTT), prašant priimti prejudicinį sprendimą klausimais: 1) ar Europos sąjungos sutarties 2 straipsnis ir Europos sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio 2 pastraipa turi būti aiškinami taip, kad draudžiama padėtis kai tame pačiame teisme vieniems teisėjams tenkantis darbo krūvis yra iš esmės didesnis nei vidutinis tame pačiame teisme dirbančių teisėjų darbo krūvis?; 2) koks teisėjų darbo krūvio rodiklio padidėjimas nuo vidutinio tame pačiame teisme dirbančių teisėjų darbo krūvio procentais laikytinas neatitinkančiu Europos Sąjungos sutarties 2 straipsniui ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio 2 pastraipai.

Pareiškėjų teigimu, esant netolygiam teisėjų darbo krūviui, pažeidžiamas didesnį darbo krūvį turinčių teisėjų nepriklausomumas nuo asmenų, kurie teisėjams skirsto bylas arba turi teisę priimti sprendimus dėl darbo krūvio išlyginimo perskirstant bylas. Be to, esant netolygiam teisėjų darbo krūviui, didesnį darbo krūvį turintys teisėjai, lyginant su mažesnį darbo krūvį turinčiais teisėjais, per tą patį darbo laiką, per tuos pačius procesinius terminus ir už tą patį atlyginimą turi išnagrinėti didesnį bylų skaičių, kas pažeidžia didesnį darbo krūvį turinčių teisėjų teises į lygybę ir nepriklausomumą, didesnį darbo krūvį turintys teisėjai diskriminuojami. Pareiškėju vertinimu, šioje byloje turi būti taikomas Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnis, kuriame nustatyta teisėjų teisė į lygybę, ir Europos sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio 2 pastraipa, kurioje įtvirtinta teisė į nepriklausomumą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad <...>įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, prašydamas prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo. Pagal ESTT praktiką, būtent bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, kuris atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, turi įvertinti reikalingumą pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą, kad galėtų priimti savo sprendimą bei įvertinti ESTT pateikiamų klausimų svarbą (žr., pvz., ESTT 2021 m. birželio 10 d. sprendimo byloje Ultimo Portfolio Investment (Luxembourg) SA prieš KM, C-303/20, 22 p.). Be to, nacionalinis teismas nėra saistomas bylos šalių iniciatyvos ir sprendimą kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priima savo nuožiūra (ESTT 1982 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Srl CILFIT ir Lanificio di Gavardo SpA prieš Ministero della sanita, C-283/81, 9 p.).

Kreipimosi į ESTT pagrindas yra pagrįsta abejonė ne dėl bet kokios Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos aiškinimo, bet dėl tokios nuostatos ar nuostatų, kurios turėtų būti taikomos konkrečioje byloje. Pažymėtina, kad ESTT procese dėl prejudicinio sprendimo priėmimo yra aiškinti Europos Sąjungos teisę arba nuspręsti dėl jos galiojimo, o ne taikyti šią teisę faktinei situacijai, kuria grindžiama pagrindinė byla. Šis vaidmuo tenka nacionaliniam teismui, todėl ESTT nepriklauso nei nagrinėti vykstant pagrindinei bylai iškeltų fakto klausimų, nei priimti sprendimo dėl galėjusių atsirasti skirtingų nuomonių, kaip aiškinti ar taikyti nacionalinės teisės normas.

Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teismui nekyla pagrįsta abejonė dėl Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų aiškinimo ar dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų, reguliuojančių ginčo teisinius santykius, prieštaravimo Europos Sąjungos teisei, todėl nėra poreikio kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą pareiškėjų nurodytais klausimais.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjų N. S. (N. S.) ir G. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.