Kauno apygardos teismo sprendimas

2016-05-02 · Civilinė byla Nr. 2A-972-601/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-02
Bylos Nr.
2A-972-601/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-15961-2015-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Evaldas Burzdikas
Atsakovas
Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Ieškovas
K. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-972-601/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15961-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.10.2.1.; 2.5.10.2.2.; 2.5.10.2.4.1.; 2.5.10.5.2.5.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. A. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro neteisėtų veiksmų

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė K. A. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 1 448,10 Eur turtinės žalos, 1 500 Eur neturtinės žalos, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nurodytą žalą patyrė dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro neteisėtų veiksmų.

Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisė iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškovei K. A. 448,10 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje ieškinį atmetė (b. l. 127-147).

Dėl ikiteisminio tyrimo teismas nustatė, kad 2012-08-11 apie 21.06 val. kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, Marijampolės sav, susidūrė transporto priemonė Renault Clio (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuojama ieškovės K. A. ir motociklas Aprilia (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuojamas L. R., kurio metu buvo sužalotas motociklo Aprilia vairuotojas L. R.. Tokiu būdu, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2012-08-12, įtarimas K. A. pareikštas ir kardomoji priemonė pritaikyta 2012-04-17, baigtas 2013-05-17 pateikus Marijampolės rajono apylinkės teismui kaltinamąjį aktą, kuriame K. A. buvo kaltinama tuo, kad vairuodama automobilį pažeidė KET, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tai yra 2012-08-11 apie 21.06 val., kelio (duomenys neskelbtini) 132,890 km, Marijampolės sav., neatsargiai vairuodama automobilį Renault Clio, sukdama iš pagrindinio kelio į kairėje pusėje esantį kelią, pažeidė KET 9 p., 108 p. reikalavimus - nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, nepraleido pagrindiniu keliu savo važiavimo juosta važiuojančio motociklo Aprilia, vairuojamo L. R., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas motociklo Aprilia, valst. vairuotojas L. R., kas vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamajame akte konstatuota, kad K. A. veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 3 d. požymiai. Dėl išteisinamojo nuosprendžio. 2013-12-06 priimtas ir paskelbtas Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo K. A. iš kaltinimo pagal BK 281 str. 3d, išteisinta vadovaujantis BK 303 str. 5d.1p. Bylą nagrinėjant apeliaciniam tvarka pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros ir nukentėjusiojo L. R. apeliacinius skundus, buvo atlikta papildoma motociklo apžiūra, renkami papildomi duomenys, Kauno apygardos teismas 2014-10-07 nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-12-06 nuosprendį dalyje dėl nukentėjusiojo L. R. civilinio ieškinio atmetimo pakeitė, L. R. ieškinį paliko nenagrinėtu, kitoje dalyje nuosprendžio nepakeitė. Tokiu būdu, teismo 2013-12-06 nuosprendis toje dalyje, kuria K. A. buvo išteisinta liko nepakeistas. Dėl neteisėtų veiksmų. Teismas iš dalies sutiko su ieškovės argumentais, kad dėl ikiteisminio tyrimo nesklandumo, nepilno aplinkybių ištyrimo, baudžiamasis procesas K. A. atžvilgiu truko pernelyg ilgai, pažeidžiant EŽTPLA Konvencijos 6 str.1d., nes motociklas 2012-10-17 pakvitavimu buvo grąžintas R. R., L. R. motinai, nepašalinus prieštaravimų bei netyrus aplinkybių apie eismo įvykio metu motociklo šviesų būklę, tuo buvo pažeisti BPK 91 str.1 d., 93str.,108 str. 2012-10-17 grąžintas L. R. motinai motociklas Aprilia yra priskirtinas daiktams, turintiems reikšmės nusikalstamai veikai tirti, kuris turėjo būti laikomas kaip daiktinis įrodymas sutinkamai su BPK 93 str.1d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo arba iki termino, per kurį gali būti apskųstas nutarimas ar nutartis nutraukti procesą, pabaigos. Motociklas nebuvo išsaugotas tos būklės, koks buvo eismo įvykio metu, nebuvo išsamiai ištirtas iki jo grąžinimo L. R. BPK nustatyta tvarka, ir dėl to užsitęsė baudžiamasis procesas. Motociklas ir po jo grąžinimo buvo tirtas ne kartą pakartotinai ikiteisminio tyrimo metu. Pakartotina motociklo apžiūra jau nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo atlikta du kartus. Aplinkybių, ar galima įjungti šviesas motocikle automatiškai nustatyti negalima buvo po jo grąžinimo L. R., kadangi L. R. motociklo tos būklės, koks jis buvo eismo įvykio metu, neišsaugojo. Teismas darė išvadą, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai – tyrėjai, prokuroras nepakankamai apdairiai, atidžiai, rūpestingai organizavo baudžiamąjį procesą, t. y. grąžino motociklą Aprilia L. R. jo neištyrus BPK nustatyta tvarka, dėl to užsitęsė ikiteisminis tyrimas, kuris buvo pratęstas, dėl to turėjo būti atnaujintas įrodymų tyrimas apeliacinės instancijos teisme, užsitęsė visas baudžiamasis procesas, kuris vyko nuo 2012-08-12 iki 2014-10-07, kuriame K. A. turėjo dalyvauti, o nuo 2013-04-17 pareiškus jai įtarimą ir pritaikius kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, negalėjo išvykti iš savo gyvenamosios vietos, įrodymų, kad ji pažeidė pasižadėjimą nėra, o 2014-10-07 įsiteisėjusiu išteisinamuoju nuosprendžiu K. A. buvo išteisinta, kadangi nepadarė veikos, turinčios BK 281str. 3 d. požymių. Baudžiamasis procesas prieš K. A. vyko 1 m. 5 mėn. 20 d., o ikiteisminio tyrimo tyrėjų, prokurorės veiksmai ikiteisminio tyrimo metu nors ir atitiko baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau jais yra pažeista pareigūnų bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai. Dėl turtinės žalos. K. A. pateikė į bylą savo ieškinio reikalavimams pagrįsti dėl turtinės žalos atlyginimo pinigų priėmimo kvitą 5 000 Lt sumai, kuris patvirtina, kad ieškovė sumokėjo advokatei D. V. už gynybą baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu, pirmos instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme pagal teisinių paslaugų sutartis 5 000 Lt. Teismas atmetė atsakovės atstovų argumentus neva K. A. turėjo kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos. K. A. įgijo teisę gintis ir turėti gynėją, kurią ji pati pasirinko. Negalima sutikti su atsakovės atstovų argumentais neva K. A. išlaidos už gynybą ir teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje advokatei 5 000 Lt sumoje (1 448,10 Eur) yra pernelyg didelės ir neatitinka nustatytiems standartams. Teismas lygino nustatytus maksimalius dydžius „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą/paslaugas/maksimalius dydžius“ ir atsižvelgdamas į baudžiamosios bylos nagrinėjimo aplinkybes, kad buvo atnaujintas įrodymų tyrimas apeliacinės instancijos teisme, K. A. ginėja advokatė D. V. dalyvavo baudžiamajame procese nuo 2013-04-17 iki 2014-10-07 visose stadijose, teikė prašymus ir kt. sprendė, kad 5 000 Lt (1 448,10 Eur) išlaidos už advokatės ginėjos pagalbą baudžiamojoje byloje yra pagrįstos, realios ir neviršijančios Rekomendacijose nustatytų dydžių,. Dėl neturtinės žalos. Darė išvadą, kad ieškovė neįrodė savo ieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, o atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, pats teismas negali nustatyti ieškovės neturtinių praradimų, jų dydį bei priežastinį ryšį, todėl ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos netenkino.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai:

Šalies argumentai

Atsakovė, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas K. A. ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-1493-199/2016 ir priimti naują sprendimą – K. A. ieškinį atmesti (b. l. 156-162).

Motyvuose nurodė:

Žemesnės instancijos teismas

nėra pagrindo sutikti, kad motociklas buvo grąžintas nepakankamai jį ištyrus. Teismas nevertino atsakovo atstovų argumentų, kad motociklas iki jo grąžinimo L. R. buvo keturis kartus apžiūrėtas bei aprašytas. Teismas rėmėsi tik ieškovei palankiomis aplinkybėmis, taip pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Iš 2013-12-06 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžio baudž. b. Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad pirmosios instancijos teisme net nekilo abejonių dėl nepakankamo motociklo ištyrimo. Ieškovės išteisinimas buvo grindžiamas L. R. greičio viršijimu, o ne kilusiomis aplinkybėmis dėl motociklo žibintų (ne) veikimo eismo įvykio metu. Klausimai, susiję su motociklo žibintų (ne) veikimu iškilo tik bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Teismo išvados, kad pareigūnai pažeidė CK 6.263 str. 1 d., yra padarytos netinkamai aiškinant ir taikant minėtąją materialinės teisės normą. Net jei motociklas ir nebūtų buvęs gražintas jo savininkui, nustatyti teismo nurodomų aplinkybių dėl motociklo žibintų būtų buvę neįmanoma, kadangi buvo sugadintas visas motociklas, įskaitant ir jo žibintus. Motociklo žibintų (ne) veikimo klausimas taip liko kategoriškai neatsakytas ir apeliacinės instancijos teisme. Motociklo laikymas iki pat apeliacinės instancijos teismo sprendimo būtų ženkliai padidinęs jo saugojimo kaštus ir pažeidęs jo savininko interesus bei būtų nesuderinamas su proceso ekonomiškumo principu;negalima sutikti, kad pranešimo apie įtarimą bei kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykimui priimti nebuvo surinkta pakankamai duomenų. Ikiteisminio tyrimo stadijoje apie veiką ir ją galimai padariusį asmenį gali būti daromos tik preliminarios išvados, formuluojamos kaip prognozės apie galimybę, kad toks asmuo teismo gali būti pripažintas kaltu. Įvykio vietos apžiūros protokolas, transporto priemonių techninės apžiūros protokolai, įtariamosios bei liudytojų parodymai, specialistų išvados ir kita rašytinė bylos medžiaga buvo pakankama tiek ieškovei pranešti apie įtarimą, įvykdžius nusikalstamą veiką, tiek ir kardomajai priemonei paskirti;teismas nepagrįstai sprendime akcentuoja ieškovės išteisinimą, kaip pagrindą pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo, jeigu jie buvo priimti laikantis procesinių normų. Išteisinamasis nuosprendis savaime nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamasis persekiojimas ieškovės atžvilgiu ir visi procesiniai veiksmai buvo neteisėti, ir kad valstybė turi atlyginti žalą ieškovei už tai, kad įstatymų nustatyta tvarka stengėsi atskleisti nusikalstamą veiką, apie kurią pareigūnai turėjo tam tikrų duomenų;baudžiamojo proceso trukmė pagrįstai buvo vertinama nuo 2013-04-17, kuomet ieškovei buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, tačiau teismas visiškai nepagrįstai iki 2014-10-07 trukusį baudžiamąjį procesą laikė pernelyg ilgu. Proceso delsimu gali būti pripažintas tik toks laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga. Ieškovė nebuvo reiškusi prašymo, kad jos teisės būtų apgintos per įmanomai trumpiausią laiko tarpą, kas reiškia, kad vykusio baudžiamojo proceso ji nelaikė nepateisinamai ilgu ir toks vertinimas atsirado tik priėmus išteisinamąjį nuosprendį. Ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu truko nuo 2013-04-17 iki 2013-05-17, t. y. du mėnesius. BPK 176 str. numato, kad ikiteisminis tyrimas dėl neatsargaus nusikaltimo turi būti baigtas per 6 mėnesius, kas reiškia, kad šiuo atveju ikiteisminis tyrimas vyko 3 kartus trumpiau nei reikalauja BP įstatymas. Teismas nenurodė nė vieno procesinio veiksmo, kurio atlikimas būtų trukęs nepateisinamai ilgai ar laikotarpių, kurių metu apskritai nebūtų atliekami jokie procesiniai veiksmai. Baudžiamasis procesas apeliacinės instancijos teisine kaip tik ir užtruko dėl pačios ieškovės bei L. R. reiškiamų prašymų, o ne dėl valstybės institucijų veiksmų;dėl žalos priteisimo – ieškovei buvo taikoma pati švelniausia kardomoji priemonė, jau vien išteisinamojo nuosprendžio priėmimas yra tinkamas ieškovės pažeistų teisių gynimo būdas, ir pakankama bei teisinga satisfakcija už patirtus nepatogumus. Teismas, priimdamas sprendimą dėl turtinės žalos atlyginimo, nepagrįstai nesivadovavo BPK 103-104 str. nuostatomis, numatančiomis, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens išlaidų, turėtų savo iniciatyva kviesto ir procese dalyvavusio advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, baudžiamojo proceso įstatymas nelaiko proceso išlaidomis ir nereglamentuoja jų atlyginimo netgi tais atvejais, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kaltinamasis yra pripažįstamas nekaltu ir išteisinamas. Be to, ieškovė būdama studentė būtų gavusi valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nemokamai, todėl jos patirtos išlaidos savo iniciatyva kviesto gynėjo paslaugoms apmokėti turėjo būti vertinamos kaip patirtos savo rizika ir negalėjo būti priteistos;teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl atsakovės atstovų argumentų, kad apeliacinis procesas baudžiamojoje byloje buvo inicijuotas ne tik prokuratūros bet ir L. R., t. y. turėjo įvertinti, kad ieškovė bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl dviejų subjektų veiksmų. Nevertino, kad baudžiamasis procesas Kauno apygardos teisme užtruko ne dėl pareigūnų, o dėl L. R. ankščiau atliktų veiksmų, galimai išardant eismo įvykyje dalyvavusį motociklą. Be to, nepakanka nustatyti vien pareigūnų veiksmų neteisėtumo ir žalos fakto, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys; teismų praktikoje baudžiamosiose bylose, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, pagal teisės analogiją, turi būti remiamasi Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nuostatomis.

Atsiliepimas

Atsakovė, Lietuvos Respublika, atstovaujama Marijampolės apskrities VPK, atsiliepimu palaiko apeliacinį skundą Prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškinys, civilinėje byloje Nr. 21493199/ 2016, panaikinti ir priimti naują sprendimą – K. A. ieškinį dėl turtinės žalos atmesti (b. l. 169-171).

Motyvuose nurodė, kad motociklas buvo grąžintas pakankamai išsamiai, kaip to reikalauja BPK 108 str. 2 d. ištirtas ir aprašytas, kad 4 motociklo apžiūros nagrinėjamos bylos kontekste buvo pakankamos BPK 108 str. 2 d. procesiniam sprendimui priimti. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, buvo išsamiai ištirti (apžiūrėti tinkamai) bei aprašyti ir tik tuomet grąžinti savininkui nepažeidžiant įstatymo, todėl negalima laikyti, kad ikiteisminio tyrimo metu veiksmai buvo neteisėti ar pažeista bendroji pareigūnų rūpestingumo pareiga, kaip tai numato BPK 2 straipsnis. K. A. neprašė nutraukti ikiteisminio tyrimo, neteikė skundų ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl jos nuomone užsitęsusio ikiteisminio tyrimo. Įvykio vietos apžiūros protokolai, transporto priemonių techninės apžiūros protokolai, įtariamosios bei liudytojų parodymai, specialistų išvados ir kita rašytinė medžiaga buvo pakankama tiek ieškovei pranešti apie įtarimą įvykdžius nusikalstamą veiką, tiek ir kardomajai priemonei paskirti. Baudžiamosios bylos nutraukimas ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo, jei jie buvo priimti laikantis procesinių normų.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašo apelianto apeliacinį skundą patenkinti ir Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 6 d. sprendimą dalyje dėl turtinės žalos priteisimo ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. (b. l. 172-174).

Motyvuose nurodė:

teismas nenustatė kiek laiko dėl neapdairių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų baudžiamojo proceso trukmė pailgėjo. Teismas tik apibendrinančiai konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nepakankamai apdairiai, atidžiai, rūpestingai organizavo baudžiamąjį procesą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. grąžino motociklą R . jo neištyrus BPK nustatyta tvarka, dėl to užsitęsė ikiteisminis tyrimas <..>. Teismas nustatė, kad visas baudžiamasis procesas vyko nuo 2012-08-12 iki 2014-10-07, tačiau be galimai neapdairių veiksmų grąžinant motociklą L. R., baudžiamajame procese atlikta daugybė kitų procesinių veiksmų, kurie reikalavo laiko sąnaudų. Visų šių valstybės veiksmų teismas nepripažino esant neteisėtiems ir vien motociklo grąžinimas L. R. viso baudžiamojo proceso nepadarė neteisėtu; žala gali būti priteisiama tik esant visoms deliktinės civilinės atsakomybės sąlygoms, o teismas atsakovo neteisėtus veiksmus nustatė tik viename baudžiamojo proceso epizode - dėl motociklo Aprilia grąžinimo L. R., kas reiškia, kad teismas nepagrįstai priteisė 1 448,10 Eur bylinėjimosi išlaidas visame baudžiamajame procese. Teismas turėjo nustatyti kiek, dėl galimai neapdairių veiksmų grąžinant motociklą Aprilia L. R., baudžiamasis procesas pailgėjo. Atitinkamai priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis negalėtų būti didesnis nei ieškovė patyrė žalos per pailgėjusį baudžiamosios bylos laikotarpį. Bylinėjimosi išlaidos nesant neteisėtų veiksmų neatlyginamos, todėl teismas negalėjo priteisti bylinėjimosi išlaidų už tuos veiksmus ir laikotarpius, kurie neteisėtais nepripažinti.

Atsiliepimas

Ieškovė K. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Kauno apygardos prokuratūros, apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimą nepakeistą. Priteisti iš Lietuvos Respublikos K. A. bylinėjimosi išlaidas (b. l. 177-182).

Motyvuose nurodė:

Žemesnės instancijos teismas

atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nevertino aplinkybės, jog motociklas, prieš grąžinant jį L. R., buvo apžiūrėtas keturis kartus. Teismas vertino ne apžiūrėjimų kiekį, o jų kokybę. Kad apelianto nurodytų keturių apžiūrų nepakako nustatė jau Kauno apygardos teismas. Motociklas buvo grąžintas per anksti, jo pakankamai neištyrus ir neišsiaiškinus reikiamos informacijos, kas sudarė sąlygas L. R. atgavus motociklą jo nuodugniai neištyrus, pakeisti motociklo būklę į sau palankesnę, siekiant nuslėpti atitinkamus faktus;apeliantas nurodo, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo pripažinta, kad eismo įvykis kilo dėl L. R. viršyto leistino greičio, motociklo žibintų klausimas buvo fakultatyvus, kas apelianto manymu rodo, jog ikiteisminis tyrimas nebuvo atliktas aplaidžiai, tačiau su tokiu argumentu negalima sutikti, kadangi tai nepateisina ikiteisminio tyrimo pareigūnų pareigos savo darbą atlikti nuodugniai ir pareigingai, išsiaiškinant visas reikšmingas aplinkybes. Ir greičio viršijimas, ir neįjungtos motociklo šviesos buvo visuma priežasčių eismo įvykiui kilti. Tai, kad pirmosios instancijos teismui baudžiamojoje byloje nekilo klausimų dėl motociklo žibintų, neduoda pagrindo teigti, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliktas išsamiai;neatitinkantis tiesos apeliacinio skundo argumentas, jog eismo įvykio metu buvo sugadintas visas motociklas, todėl net jei motociklas savininkui būtų grąžintas ir vėliau, tai nebūtų nieko pakeitę. Dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų aplaidumo per anksti motociklą atiduodant savininkams, motociklas nebuvo išsaugotas tokios būklės, kokios buvo pirminių apžiūrų metu, kadangi vėlesnėse apžiūrose buvo dingę varžtai, buvo lygiai nupjauti laidai ir kt. Per greitas motociklo grąžinimas ir neišsamus ikiteisminis tyrimas padidino viso proceso kaštus bei prieštaravo ekonomiškumo principui;nepagrįstas argumentas, kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą vadovavosi tik K. A. naudingais įrodymais. Teismas vertino jau vykusį procesą, kuriame visos aplinkybės jau buvo nustatytos įsiteisėjusiais teismų sprendimais; apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad baudžiamojoje byloje visiškai pakako faktinių duomenų kardomajai priemonei K. A. skirti, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriame nurodoma, kad kardomosios priemonės taikymas K. A. nebuvo būtinas, nepagrįstas. Apeliantas sutapatina pranešimo apie įtarimą bei kardomosios priemonės skyrimo pagrįstumą tačiau pagal BPK 119 str., kardomoji priemonė gali būti skiriama, tačiau neprivaloma ir, priešingai nei nurodo apeliantas, pranešant asmeniui apie įtarimą nėra būtina paraleliai skirti jam kardomosios priemonės, jei tam nėra pagrindų. Šiuo atveju jokių duomenų, pagrindžiančių kardomosios priemonės skyrimą ieškovei, nebuvo;procesas vyko dėl nesunkaus nusikaltimo, ieškovė jokių kliūčių procesui nesukėlė ir jei ikiteisminio tyrimo pareigūnai būtų atlikę savo darbą tinkamai, proceso trukmė būtų žymiai sutrumpėjusi, juo labiau, kad byla nebuvo itin sudėtinga;nepagrįstos abejonės dėl per didelių K. A. gynėjos advokatės D. V. išlaidų. Ieškovės sumokėta 5 000 Lt (kas atitinka 1448,10 Eur) suma už advokatės gynybą, teisinę pagalbą, yra reali ir pilnai pagrįsta į bylą pateiktais įrodymais, neviršija maksimalių dydžių ir atitinka advokatės atliktam darbui. Nepagrįsta, jog K. A. privalomai turėjo kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos, kadangi buvo studentė. K. A., pareiškus jai įtarimus dėl nusikaltimo, įgijo teisę gintis ir turėti gynėją, kurią ji pati pasirinko teisėtai naudodamasi savo teise į gynybą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai tenkintini.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo tyrėjai, prokuroras nepakankamai apdairiai, atidžiai, rūpestingai organizavo baudžiamąjį procesą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nes: 1) grąžino L. R. motociklą „Aprilia“, nepasibaigus baudžiamajam procesui bei jo išsamiai neištyrus, motociklas papildomai buvo apžiūrimas (tiriamas), nagrinėjant bylą Kauno apygardos teisme, dėl ko užsitęsė baudžiamasis procesas ieškovės atžvilgiu; 2) paskyrė ieškovei, kaip įtariamajai kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nesant tam būtinybės. To pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 str.), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.), kas laikytina ikiteisminio tyrimo tyrėjų, prokurorės neteisėtais veiksmais.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

Nustatyta, kad 2012 m. rugpjūčio 11 d., apie 21.06 val., susidūrė transporto priemonė Renault Clio, vairuojama ieškovės ir motociklas „Aprilia“, vairuojamas L. R., kurio metu buvo sužalotas (sunkus sveikatos sutrikdymas) motociklo „Aprilia“ vairuotojas L. R.. 2012 m. rugpjūčio 11 d. Kelių eismo įvykio apžiūros protokole, 2012 m. rugpjūčio 12 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad motociklas sugadintas nepataisomai. Sudarytas eismo įvykio planas, nuotraukos, iš kurių matyti, kad motociklas sugadintas, tai patvirtina 2012 m. rugpjūčio 11 d. Marijampolės PK Viešosios policijos Patrulių pažyma, kurioje pažymėta, kad motociklui apgadinta priekinė, galinė, dalys, kairė, dešinė pusės. 2012 m. rugpjūčio 11 d. apžiūrėta eismo įvykio vieta, sudarytas planas, padarytos eismo įvykio nuotraukos. Tą pačią dieną Marijampolės AVPK transporto priemonės techninės apžiūros akte, apžiūrėjus motociklą, užfiksuota, kad motociklas visiškai sugadintas. 2012 m. rugpjūčio 12 d. Marijampolės AVPK pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl eismo įvykio, kurio metu buvo sužalotas motociklo vairuotojas L. R.. 2012 m. rugpjūčio 14 d. apžiūrėti daiktai, t. y. automobilis RENAULT Clio, motociklas „Aprilia“, padaryta fotolentelė, surašytas daiktų apžiūros protokolas, užfiksuota, kad motociklas deformuotas, sugadintas visas kėbulas, sugadintas priekinis žibintas, aerodinaminis gaubtas, šoniniai veidrodėliai, sulankstytas priekinis motociklo ratas. 2012 m. spalio 17 d., pagal L. R. prašymą, R. R. buvo grąžintas motociklas „Aprilia“. 2013 m. vasario 22 d. buvo papildomai apžiūrėtas motociklas „Aprilia“ (duomenys neskelbtini), t. y. po to, kai motociklas buvo grąžintas L. R., surašytas apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad priekinio žibinto nėra, yra išlikęs plastikinis motociklo aerodinaminis gaubtas, kuriame turėtų būti priekinis žibintas, tačiau, nėra. Skydelio su greičio skalės rodmenimis taip pat nėra, kadangi yra sugadinta visa motociklo priekinė dalis. Nustatyta, kad bėgių ir stabdžių svirčių padėties užfiksuoti taip pat nėra galimybės, kadangi yra nulūžę, kad ant motociklo vairo yra jungiklis, kuriuo galimai junginėjamos motociklo šviesos (padaryta fotolentelė). 2013 m. sausio 9 d. Lietuvos teismo ekspertizės centras specialisto išvadoje Nr. 11-2580/12 nurodyta, kad eismo įvykio eiga tikėtina buvo tokia: automobilio RENAULT Clio, (duomenys neskelbtini), vairuotoja K. A. važiuodama link Marijampolės apie 25 km/h greičiu, nuo kelio Marijampolė pradėjo sukti į kairę, kada priešpriešais artėjęs motociklas „Aprilia“, (duomenys neskelbtini), vairuojamas R. R., važiuojant 126 km/h greičiu, nuo kelio Marijampolė-Vilnius važiuojamosios dalies, artimosios sankirtos su kelio link sodų, buvo apie 46 m atstumu. Atsiradus kliūčiai R. R. pradžioje užstabdė motociklą, po to atstabdęs suko į kairę ir motociklas priekine dalimi trenkė į automobilio RENAULT Clio dešinio šono galinę dalį (išvados 1 p.). Išvados 5 punkte nurodyta, kad motociklo vairuotojo L. R. veiksmai yra tai, kad jis važiavo viršydamas leistiną maksimalų 90 km/h greitį, dėl ko automobilio RENAULT Clio, (duomenys neskelbtini), vairuotojai sudarius kliūtį neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo, kada L. R. važiuojant nedidesniu kaip 90 km/h greičiu, šis susidūrimas, tikėtina nebūtų įvykęs, - techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Išvados 6 punkte nurodyta, kad automobilio RENAULT CLIO (duomenys neskelbtini) vairuotojos K. A. veiksmai – sukdama į kairę, nedavė kelio ir sudarė kliūtį priešpriešais, apie 57 m atstumu artėjusiam motociklui „Aprila“, (duomenys neskelbtini), vairuojamam R. R., - techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti. 2013 m. balandžio 17 d. ieškovei buvo pranešta apie įtarimą bei paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 2013 m. balandžio 27 d. ieškovei, kaip įtariamajai, buvo paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigą. 2013 m. gegužės 10 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros surašytas Kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla 2015 m. gegužės 17 d. perduota Marijampolės rajono apylinkės teismui. 2013 m. gruodžio 6 d. priimtas ir paskelbtas Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo K. A. išteisinta pagal LR BK 281 str. 3 d., vadovaujantis LR BK 303 str. 5 d. 1 p. Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina įsiteisėjus nuosprendžiui. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra, ir nukentėjusysis L. R. pateikė apeliacinius skundus dėl šio išteisinamojo nuosprendžio. 2014 m. gegužės 5 d. Kauno apygardos teismo nutartimi nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu, negauti ir neištirti visi duomenys, kurie gali turėti reikšmės sprendimo teisėtumui, t. y. ar greičio matuoklis galėjo fiksuoti motociklo greičio viršijimą, kokiu būdu įsijungia ir išsijungia L. R. vairuoto motociklo šviesos. Buvo nutarta atnaujinti įrodymų tyrimą. Remiantis šia nutartimi buvo išreikalauti papildomi įrodymai, būtent 2012-08-11 greičio matavimo prietaiso „(duomenys neskelbtini)“, įrengto (duomenys neskelbtini) 133 km duomenys. Buvo atlikta papildoma eismo įvykio apžiūra 2014-05-09, surašytas apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti duomenys apie greičio matavimo prietaiso „(duomenys neskelbtini)“, įrengto (duomenys neskelbtini) 133 km atstumą iki eismo įvykio, kuris sudarė 100 m ir iki kelio ženklo „133‘, kuris sudarė 10 m (pridėta fotolentelė). Be to, Kauno apygardos teismas pavedė prokurorei papildomai apžiūrėti nukentėjusiojo L. R. motociklą, tikslu nustatyti, ar motocikle esančių šviesų perjungimo mygtuku yra galimybė išjungti motociklo šviesas. 2014 m. gegužės 13 d. buvo atlikta motociklo „Aprilia“ papildoma apžiūra, surašytas apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad nustatyti, ar buvo padaryta, kad šviesos užsidegtų automatiškai įjungus degimą, nėra galimybių dėl nutrauktų laidų ir motociklo būklės. 2014 m. birželio 19 d. Kauno apygardos teismo nutartimi prokurorui buvo pavesta papildomai apžiūrėti motociklą, kurį 2014 m. liepos 16 d. apžiūrėjus, nustatyta, kad motocikle trūksta laidų dalies, kurie eina nuo šviesų jungtuko iki pagrindinio laidyno, dėl trūkstamų laidų nėra galimybės nustatyti ar motociklo šviesos buvo perdarytos. 2014 m. spalio 7 d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo paliktas galioti išteisinamasis nuosprendis, pakeičiant jį tik dalyje dėl L. R. civilinio ieškinio. Kauno apygardos teismas 2014 m. spalio 7 d. nutartyje konstatavo, esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, nenustatyta.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Šios konstitucinės teisės įgyvendinimas ir apsauga detalizuojami Baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK). BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kiekvieno nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisė į tai, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką. Tokia įstatymo nuostata yra ir pozityviosios valstybės pareigos pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad asmeniui pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas turi būti išspręstas per kiek įmanoma trumpiausią laiką, įgyvendinimas nacionalinėje teisėje. Asmens teisė į įmanomai trumpiausią procesą suponuoja atitinkamų valstybės institucijų ir jų pareigūnų pareigą veikti atsakingai, stropiai ir operatyviai, kad procesas vyktų be nereikalingo delsimo. Valstybės institucijų, jų pareigūnų pareigos baudžiamojo proceso metu nustatytos BPK 2 ir kituose straipsniuose. Bendroji rūpestingumo pareiga įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Įpareigojant atitinkamas valstybės institucijas, jų pareigūnus išnagrinėti bylą per įmanomai trumpiausią laiką, siekiama apsaugoti proceso šalis nuo proceso vilkinimo, kuris lemia ilgesnį, negu tai neišvengiama, asmens netikrumą dėl savo likimo, kiek tai susiję su proceso baigtimi.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio. Taigi, ieškovė, reikalaudama atlyginti žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų veiksmų, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau ji neatleidžiama nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jai tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes tam nėra teisinio pagrindo.

Dėl neteisėtų veiksmų

Kasacinis teismas pasisakęs, kad civilinės atsakomybės taikymo atveju teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo vertinimas nėra tapatus baudžiamojo proceso teisės požiūriu. Valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmų neteisėtumas, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnį sąlyga, vien dėl išteisinamojo nuosprendžio ar bylos nutraukimo priėmimo nėra preziumuojamas ir galioja nuostata, kad visi valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmai yra teisėti, kol neįrodyta priešingai. Net ir išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia iki tol buvusių procesinių sprendimų neteisėtumo ir pats savaime nėra pagrindas atlyginti asmeniui žalą, jei atitinkami procesiniai sprendimai buvo priimti laikantis procesinių normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2014).

Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Kartu kasacinis teismas pažymėjo, kad, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, teismas, vadovaudamasis CPK 176-185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina atsižvelgdamas ir į jų reikšmę baudžiamojo proceso aspektu. Dėl to tokios kategorijos bylose vertinimai turi būti atliekami kompleksiškai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis Nr. 3K-7-375/2011).

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo ir ieškovės motyvais, jog motociklo, kaip daiktinio įrodymo, grąžinimas nukentėjusiajam L. R. (jo motinai) buvo neteisėtas pareigūnų veiksmas. BPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad daiktai gali būti grąžinti jų savininkams šio Kodekso 108 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju ir tvarka ir nesuėjus šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems terminams, jeigu tai nepakenks procesui, o BPK 108 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad daiktus ar vertybes savininkui jo prašymu gali grąžinti ir prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas dar nesibaigus procesui, bet tik po to, kai šie daiktai ar vertybės yra pakankamai išsamiai ištirti ir aprašyti. Atsiimdamas šia tvarka grąžinamus daiktus ar vertybes, savininkas paprastai turi raštu pasižadėti saugoti juos tol, kol byla bus baigta nagrinėti teisme. Byloje nustatyta, kad iki grąžinant motociklą savininkui (2012-10-17), jis buvo apžiūrėtas kelis kartus, užfiksuoti jo apgadinimai, padarytos fotonuotraukos. 2012 m. spalio 17 d. pakvitavime R. R. (nukentėjusiojo motina) įsipareigojo motociklą saugoti tokios būklės, koks jis yra grąžinant, jo neremontuoti iki atskiro prokuroro ar teismo nurodymo. Po jo grąžinimo savininkui, motociklas buvo apžiūrėtas dar kartą, t. y. 2013 m. vasario 22 d. Ikiteisminio tyrimo metu bei jį pabaigus, ieškovė neprašė papildomai apžiūrėti motociklo ar aiškintis aplinkybių, susijusių su motociklo šviesomis. Kaip matyti, šis klausimas (dėl motociklo šviesų automatinio užsidegimo) nebuvo aktualus (svarbus) nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o priimtas išteisinamasis nuosprendis nebuvo motyvuojamas tuo, ar motociklo šviesos degė, ar ne (esminis išteisinimo motyvas – nukentėjusiojo didelis greitis). Motociklo grąžinimas iš esmės neturėjo reikšmės baudžiamojo proceso baigčiai. Be to, iš motociklo apžiūrų matyti, jog po eismo įvykio jis buvo visiškai sugadintas, todėl netgi ir nustačius, jog jame buvo automatinio šviesų užsidegimo rėlė, negalima būtų konstatuoti, jog nukentėjusysis L. R. važiavo su įjungtomis šviesomis, nes išlieka tikimybė, jog automatinio šviesų įsijungimo mechanizmas galėjo būti ir neveikiantis (nustačius šią aplinkybę, ji turėtų būti vertinama visų įrodymų (liudytojų ir pan.) kontekste). Taigi, apeliacinės instancijos teismas, sprendžia, kad pareigūnams grąžinus motociklą savininkui, nebuvo pažeisti BPK reikalavimai, reglamentuojantys daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugojimą ir laikymą, taip pat nėra pagrindo spręsti, jog pareigūnai pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tai, kad Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą pagal apeliacinius skundus dėl išteisinamojo nuosprendžio, papildomai rinko ir tyrė įrodymus dėl motociklo šviesų automatinio įsijungimo, nesudaro pagrindo pripažinti ikiteisminio tyrimo ir prokuroro veiksmus, grąžinant motociklą savininkui neteisėtais, nes Kauno apygardos teismas tuo siekė tik pašalinti apelianto nukentėjusiojo L. R. išreikštas abejones šiuo klausimu. Svarbi, šiuo atveju, yra ir ta aplinkybė, jog Kauno apygardos teismas 2014 m. spalio 7 d. nutartyje konstatavo, kad esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, nenustatyta.

Ieškovė per ilgai jos atžvilgiu užsitęsusį baudžiamąjį procesą sieja su ikiteisminio tyrimo ir prokuroro neteisėtais veiksmais, bet ne su teismo veiksmais. Tačiau, kaip matyti, ieškovei įtarimas buvo pareikštas 2013 m. balandžio 17 d. ir 2013 m. gegužės 21 d. baudžiamoji byla buvo perduota teismui, kuris 2013 m. gruodžio 6 d. ją išteisino, vėliau (2014 m. spalio 7 d.) apeliacinės instancijos teismas paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį. Taigi, nuo kaltinimo ieškovei pareiškimo iki bylos perdavimo į teismą praėjo tik 1 mėnuo, kas neabejotinai leidžia daryti išvadą, jog ikiteisminis tyrimas nebuvo vilkinamas, o atliktas per įmanomai trumpiausią laiką, t. y. ikiteisminio tyrimo pareigūnai veikė operatyviai, kad procesas vyktų be nereikalingo delsimo.

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais laiko pirmosios instancijos teismo argumentus, jog paskyrus ieškovei, kaip įtariamajai, kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, ikiteisminio tyrimo pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus. Pažymėtina, kad, skiriant kardomąją priemonę, baudžiamojoje byloje buvo pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad ieškovė (tuo metu įtariamoji) padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 str. 2 d.), todėl pareigūnai turėjo teisę skirti jai kardomąją priemonę. Ieškovei paskirta pati švelniausia kardomoji priemonė ir be jokių papildomų įpareigojimų, tokių kaip: nesilankyti tam tikrose vietose, nebendrauti su tam tikrais asmenimis (BPK 136 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nebuvo būtinybės skirti ieškovei kardomąją priemonę, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tai yra pareigūnų, atliekančių ikiteisminį tyrimą, teisė nuspręsti reikalinga, ar ne skirti kardomąją priemonę. Įstatymas nenumato, jog skiriant kardomąją priemonę turi būti svarstomas jos būtinumas. BPK aiškiai numato, kada gali būti skiriama kardomoji priemonė. Byloje nėra duomenų, kad paskirta švelniausia kardomoji priemonė buvo paskirta neteisėtai (pažeidžiant BPK normas) bei, kad šios kardomosios priemonės paskyrimas padarė ieškovei žalą.

Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai sprendė, jog, grąžinant motociklą savininkui (nukentėjusiajam) ir paskiriant kardomąją priemonę ieškovei, ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro veiksmai buvo neteisėti.

Dėl priežastinio ryšio

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad 1 448,10 Eur (5 000 Lt) išlaidos už advokatės gynybą, teisinę pagalbą baudžiamajame procese prieš ieškovę nuo 2013-04-17 iki 2014-10-07 yra ieškovės turtinei nuostoliai, t. y. turtinė žala, kurie atsirado ikiteisminio tyrimo tyrėjų, prokuroro neteisėtų veiksmų, dėl kurių užsitęsė baudžiamasis procesas prieš ieškovę.

CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog ieškovės patirtos išlaidos už advokatės teisines paslaugas baudžiamajame procese gali būti priteisiamos civilinio proceso tvarka, kaip patirti nuostoliai, tačiau tarp šių nuostolių ir neteisėtų veiksmų turi būti priežastinis ryšys, t. y. kad būtent neteisėtų veiksmų pasekoje atsirado šie nuostoliai. Nagrinėjamu atveju pareigūnų veiksmų neteisėtumas ir nuostolių atsiradimas siejamas su užsitęsusiu baudžiamuoju procesu, t. y. dėl nepagrįstai grąžinto (nepakankamai ištyrus) motociklo savininkui ikiteisminiame tyrime, reikėjo Kauno apygardos teisme papildomai tirti (aiškintis) su šio motociklo šviesomis susijusias aplinkybes. Taigi, baudžiamasis procesas pailgėjo dėl apeliacinėje instancijoje papildomai atliekamų įrodymų tyrimų, aplinkybių nustatymo, todėl ieškovės patirti nuostoliai galėtų būti priteisti (galėtų būti priežastiniame ryšyje su užsitęsusiu baudžiamuoju procesu) tik tie, kurie atsirado nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Iš byloje pateikto pinigų priėmimo kvito (b. l. 49) matyti, jog ieškovė advokatei už paslaugas sumoka 2013 m. sausio 24 d. 5 000 Lt, iš 2013 m. sausio 25 d. advokato orderio (baudž. b. t. 1, b. l. 157) matyti, kad advokatei pavesta ginti ieškovę ikiteisminiame tyrime (Marijampolės PK ir Marijampolės apylinkės prokuratūroje), todėl darytina išvada, kad ši sumokėta pinigų suma negali būti priteista kaip nuostoliai dėl užsitęsusio baudžiamojo proceso, nes ji sumokėta dar nežinant, jog procesas užsitęs apeliacinės instancijos teisme, t. y. nėra priežastinio ryšio tarp sumokėtos sumos už advokatės paslaugas ir užsitęsusio proceso. Advokatės pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas nuo 2013 m. gegužės 10 d. iki 2014 m. spalio 7 d. (b. l. 111-117) negali būti vertinamos, kaip pagrindžiančios papildomai atsiradusias išlaidas, nes jų pagrindu nebuvo atliekami mokėjimai, taip buvo siekiama pagrįsti jau sumokėtą 5 000 Lt sumą; be to nėra galimybės nustatyti, kada šios sąskaitos buvo išrašytos, byloje jos atsirado tik 2015 m. spalio 26 d. (b. l. 110).

Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė tiek materialinės teisės normas (CK 6.246 str., 6.272 str.), tiek procesinės teisės normas (CPK 178 str., 185 str.) ir nepagrįstai, nenustačius neteisėtų pareigūnų (ikiteisminio tyrimo, prokuroro) veiksmų, priežastinio ryšio, pripažino baudžiamojo proceso trukmę nepateisinamai užsitęsusia bei šioje dalyje tenkino ieškinį. Teismo sprendimo dalis, kurioje ieškinys patenkintas, naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 p. 2 d., 330 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Apeliacinius skundus patenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimo dalį, kurioje ieškinys patenkintas iš dalies, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Evaldas Burzdikas