- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-12
- Bylos Nr.
- AN2-11-1053/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01425-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ugnė Gailiūnienė
- Kategorijos
- 16.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ugnė Gailiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. B. (toliau – apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria atmestas apeliantės skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio (toliau – institucija) vyresniosios tyrėjos Alos Šimulevičienės 2025 m. liepos 29 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Institucijos 2025 m. liepos 29 d. nutarimu nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 565¹ straipsnio 1 punktą (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), nes nustatyta, kad 2025 m. balandžio 7 d. apie 13.10 val. automobilių stovėjimo vietoje, esančioje Vilniuje, Ukmergės g. 222, paliktas stovėti automobilis „Honda HR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas S. B. atidarius stovinčio automobilio „Hyundai I30“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dureles, kurios atsitrenkė į šalia stovėjusį automobilį „Honda HR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis buvo apgadintas ne eismo įvykio metu. Padaryta išvada, kad šiuo atveju žalos atlyginimo klausimas spręstinas civilinio proceso tvarka kreipiantis į draudimo bendrovę.
Šalies argumentai
2. Nesutikdama su priimtu nutarimu S. B. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašė nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 4 d. nutartimi S. B. skundas buvo atmestas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniu skundu S. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 4 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
4.1. Apeliantės teigimu, teismas savo sprendimą argumentavo tuo, kad net jei ir buvo padaryti kokie nors proceso teisės pažeidimai, susiję su apeliantės teisėmis, jie buvo pašalinti teisme, o vertinti atrinkti įrodymai ir apeliantės elgesys leidžia daryti prielaidą, kad būtent ji atsakinga už kito automobilio apgadinimą. Policijos nutarimu padaryta išvada, kad 2025 m. balandžio 7 d. Ukmergės g. 222, Vilniuje, atidariusi automobilio „Hyundai i20“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo dureles, jomis apeliantė atsitrenkė į šalia stovintį mėlynos spalvos automobilį „Honda HR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Apeliantė nesutinku su skundžiama nutartimi, nes ji priimta neatsižvelgus ir neįvertinus jos argumentų, netinkamai įvertinus institucijos padarytus procesinius pažeidimus, kurie įgalino susiformuoti aplinkybėms, kurios užkirto kelią jai pateikti papildomus įrodymus, galinčius patvirtinti jos paaiškinimus, ir turinčius reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, todėl apeliantės teisė būti išklausytai yra pažeista.
4.2. Skunde pažymima, kad skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas ir vertinama įrodymų visuma, tačiau dėl apeliantės pateiktų nuotraukų (kur ant durelių nėra jokių subraižymų, nubrauktų apeliantės automobilio dažų ar kitos spalvos dažų) teismas pažymėjo, kad jos nieko neįrodo, nors pats teismas pripažįsta, kad yra individualu kiekvienoje situacijoje, ar kontaktas tarp transporto priemonių gali būti nelikus apgadinimų kontaktuojančiai transporto priemonės daliai su kita transporto priemone, ar negali. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad jos automobilio durelės apgadino kitą automobilį ir kontakto metu nebuvo padaryta žala jos automobiliui, nes tokia išvada gali būti padaryta tik remiantis ekspertine išvada, nes „kampuotas trikampis, įsirėžęs smailu kampu, ir braukimas 3-4 cm (baltas rėžis)“ (liudytojo parodymai) negalėjo atsirasti nepalikęs jokios žymės ant jį apgadinusio automobilio, nes minėtas baltas rėžis nėra nežymus apgadinimas. Atsižvelgiant į liudytojo parodymus, kad pastebėjo baltus nubraukimus ant automobilio „Honda“ galinių vairuotojo pusės durelių, ir nurodymo į šalia stovėjusio mano automobilio „Hyundai“ baltą spalvą, darytina išvada, kad balti nubraukimai yra balti dažai, kurie turėjo nusibraukti, nes negali atsirasti didelis baltų dažų rėžis be žymės kitam automobiliui.
4.3. Apeliantė skunde pažymi, kad institucijos nutarime nėra pažymėta apie apeliantės pateiktas nuotraukas, todėl jos buvo neįvertintos, jų nebuvo bylos medžiagoje. Apeliantės pateikia 2025 m. spalio 27 d. automobilio „Hyundai i20“ patikros dėl korozijos kopiją, kur matyti, kad išorinių dažų pažeidimų nenustatyta (užfiksuotas tik akmens smūgio pėdsakas automobilio priekyje). Skundžiamoje nutartyje išvada, kad apeliantės automobilio durelės apgadino kitą automobilį, padaryta remiantis prielaida, nes teismas pripažįsta, kad nėra aiškiai matyti transporto priemonių kontaktas, automobilio apgadinimas. Teismas kaip svarbiausią įrodymą laiko apeliantės elgesį, kad truputį nuvalė dulkes / purvą nuo durelių, bet kaip įrodymo nelaiko jos pateiktų nuotraukų. Apeliantė savo elgesį vertiną kaip emocinę stresinę būklę - žinai, kad kontakto nebuvo, bet matai, kad yra galimai kažkokie pažeidimai ant kito automobilio.
4.4. Skunde teigiama, kad liudytojas parodė, jog „iki nagrinėjamo įvykio automobilio „Honda“ kairėje pusėje ant durelių buvo apgadinimas ir apačioje gal kažkas“, ir tai sutampa su apeliantės institucijai teiktu paaiškinimu, kad automobilio „Honda“ durelės galimai jau buvo pabraižytos. Apeliantė nurodo esanti įsitikinusi, kad kito automobilio durelių neapgadino, jos automobilio durelės atsidarė prie pat kito automobilio, tarp automobilių buvo pakankamai didelis tarpas, todėl jo nekliudė. Jokio didelio balto rėžio ant kito automobilio nematė.
4.5. Skunde pažymima, kad teismas nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu buvo surinkta tiek įrodymų, kiek institucijai reikėjo ir ji neturėjo pareigos byloje skirti ekspertizę, siekiant išsiaiškinti, ar apeliantė savo veiksmais apgadino kitą automobilį. Iš bylos medžiagos matyti, kad institucija turėjo prieštaringus įrodymus, todėl turėjo rinkti papildomus įrodymus, o ne ignoruoti nenaudingus jai įrodymus ir nutarimo išvadą grįsti prielaida. Jeigu institucija būtų tinkamai vedusi bylą, nevilkinusi bylos nagrinėjimo, tinkamai supažindinusi apeliantę su bylos medžiaga, tai ji būtų pateikusi ekspertinę išvadą. Atsižvelgiant į pateiktą paaiškinimą bei įrodymus ir daugiau negavusi iš institucijos jokių žinių, apeliantė buvo įsitikinusi, kad jos pateikti įrodymai buvo pakankami, todėl jokių papildomų įrodymų nerinko ir taip buvo prarastas laikas kreiptis dėl nepriklausomos ekspertizės.
4.6. Apeliantės teigimu, teismas nurodė, kad pati institucija priima sprendimą, kada priimti galutinį procesinį sprendimą atlikus administracinio nusižengimo tyrimą. Tačiau ANK kalba apie greitą, visapusišką ir išsamų tyrimą, teisingą procesą, kiek įmanoma trumpesnį tyrimo laiką (ANK 563, 566, 567 straipsniai). Apeliantė nesutinka, kad procesiniai pažeidimai, susiję su jos teisėmis, teismo posėdžio metu buvo pašalinti. Teismo posėdžio metu buvo pažeista jos teisė būti išklausytai ir teikti įrodymus. Tai, kad ji teismo posėdžio metu galėjo papildomai teikti žodinius paaiškinimus, nepaneigia to fakto, kad negalėjo savo žodžių patvirtinti įrodymais (pavyzdžiui, ekspertinėmis išvadomis), nes automobilio „Honda“ žala sunaikinta (liudytojas patvirtino, kad automobilis suremontuotas), taip sunaikinus vieną iš pagrindinių įrodymų byloje, nors nutarimas dar yra neįsiteisęs. Institucija pati tariamos žalos neįvertino, nebuvo paminėta apie kitus esamus pažeidimus ant durelių, o kai apeliantė susipažino su tyrimo medžiaga, tariama žala jau buvo sunaikinta ir apeliantė su ja susipažinti, dėl jos teikti paaiškinimų negalėjo. Institucija nesuteikė jai teisės pasisakyti dėl visos tyrimo medžiagos ir teikti papildomus įrodymus prieš priimant nutarimą. Institucija apeliantei neišsiuntė nutarimo, o automobilis „Honda“ buvo sutaisytas iki nutarimo įsiteisėjimo. Tai pažeidė apeliantės teisę gintis ir teikti įrodymus, teisę į teisingą procesą.
4.7. Skunde teigiama, jog skundžiamojoje nutartyje nurodyta, kad jei apeliantė nesutinka su draudimo bendrove dėl jai pateiktos pretenzijos sumokėti pinigus už automobilio „Honda“ remontą, gali ginčyti tokią pretenziją (ar jos dalį, pavyzdžiui, kad nepagrįstai sutaisytos visos transporto priemonės durelės, o ne tik jų dalis), kad tai nėra administracinės nusižengimo bylos teisena. Apeliantė pažymi, kad tokios draudimo bendrovės pretenzijos nebūtų, jeigu ne nutarimu pateikta išvada.
4.8. Skunde pažymima, kad nors nutarimo tekste pateikta kitokia išvada, tačiau draudimo, galimai ir policijos, sistemose yra fiksuota „vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio ir atstumo, taip apgadindamas stovintį automobilį, po eismo įvykio pasišalino nepranešęs“ ir dėl to Lietuvos draudimas laiko apeliantę atsakinga už eismo įvykio metu padarytą žalą, ir taip skelbiama tikrovės neatitinkanti neigiama informacija apie apeliantę, kuri yra neištaisyta. Draudimo bendrovės netiksli pretenzija yra sąlygota institucijos neatsakingai, nerūpestingai, esant svarbiems duomenų netikslumams, surašyto nutarimo.
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Marius Lisauskas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-1384-1100/2025, palikti nepakeistą, o skundą atmesti kaip nepagrįstą. Skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, joje detaliai išdėstyti ir įvertinti skundo motyvai bei pateikti argumentai.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Aukštesnysis teismas susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiama nutartimi, apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į jį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
7. Aukštesnysis teismas pažymi, kad apeliantė skundu prašo priimti iš esmės tokį patį procesinį sprendimą, koks ir buvo priimtas institucijos. Tačiau iš apeliantės skundo turinio matyti, kad ji ginčija ne patį procesinį sprendimą (jo rezoliuciją), o institucijos nutarime nustatytas faktines aplinkybes, jog automobilį apgadino būtent ji.
8. Skundžiamame institucijos nutarime padaryta išvada, kad nukentėjusiojo automobilis buvo apgadintas šiam ir apeliantės automobiliams stovint (nejudant), todėl toks įvykis neatitinka eismo įvykio sąvokos ir tuo pačiu administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417, 426 straipsniuose, sudėčių požymių. ANK 565¹ straipsnio 1 punkte numatytas administracinės teisenos nutraukimo (nepradėjimo) pagrindas – padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, gali būti nustatomas tiek tada, kai įvykis buvo, tačiau jis neatitinka administracinio nusižengimo sudėties (ką šiuo atveju nustatė institucija), tiek tada, kai tokio įvykio iš viso nebuvo (ką prašo nustatyti apeliantė). Nutarime, kuriuo nutraukiama administracinio nusižengimo teisena, turi būti aptariamos tyrimo metu nustatytos aplinkybės ir turi būti motyvuojama, kodėl institucija nenustatė administracinio nusižengimo sudėties. Tą šiuo atveju institucija skundžiamame nutarime ir padarė, be kita ko, nurodydama, kad nukentėjusiojo automobilis buvo apgadintas S. B. atidarius savo automobilio dureles. Tačiau toks institucijos sprendimas gali sukelti apeliantei teisinių padarinių. Todėl aukštesnysis teismas nesutinka su skundžiamoje nutartyje daroma išvada, kad apeliantės skundas apylinkės teismui yra nepagrįstas vien tuo pagrindu, kad juo prašoma priimti iš esmės tokį patį procesinį sprendimą.
9. Apeliantė skundu iš esmės nesutinka, jog byloje surinkti duomenys patvirtina faktines aplinkybes, jog būtent ji 2025 m. balandžio 7 d. apie 13.10 val. automobilių stovėjimo vietoje, esančioje Vilniuje, Ukmergės g. 222, atidariusi stovinčio automobilio „Hyundai I30“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dureles, apgadino šalia stovėjusį automobilį „Honda HR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
10. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
11. Tiek institucijos nutarime, tiek ir skundžiamoje nutartyje buvo įvertinti liudytojo (nukentėjusiojo) G. V. parodymai (paaiškinimai), jog jis 2025 m. balandžio 7 d. pastatė automobilį minėtoje vietoje apie 8 val. 20 min. o išėjęs iš darbo apie 17 val. pastebėjo baltus nubraukimus ant savo automobilio galinių vairuotojo pusės durelių. Tą dieną pastatęs automobilį, jis daugiau nevažiavo, kol neišėjo iš darbo. Tokias aplinkybes liudytojas nuosekliai paaiškino tiek iš karto po įvykio (b. l. 19, 22) tiek ir teismo posėdžio metu. Aplinkybę, kad nukentėjusiojo automobilis buvo apgadintas nubraukiant jo vairuotojo pusės galines dureles, patvirtina ir byloje pateiktos nuotraukos (CD prie bylos viršelio). Iš byloje pateikto vaizdo įrašo „VID20250416153558“ matyti, kad S. B. savo vairuoto automobilio „Hyundai I30“, kuris yra baltos spalvos, vairuotojo dureles atidarė visiškai arti automobilio „Honda HR-V“ galinių kairės pusės durelių (vaizdo įrašo 0.54–0.56 min). Sugretinus minėtame vaizdo įraše ir nuotraukose užfiksuotas aplinkybes matyti, kad apeliantės automobilio durys prie nukentėjusiojo automobilio durų priartėjo toje pačioje vietoje, kur ir buvo nustatyti jų apgadinimai. Svarbu ir tai, kad vaizdo įraše yra užfiksuota, jog tuoj pat po durų atidarymo, apeliantė pasižiūrėjo į nukentėjusiojo automobilio dureles iš esmės toje pačioje vietoje, kur įvyko kontaktas ir nuvalė šiek tiek purvo ar dulkių. Šių aplinkybių neneigia ir pati apeliantė.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismo posėdžio metu apeliantė paaiškino, kad nukentėjusiojo automobilio dureles pavalė iš smalsumo, tačiau apeliaciniame skunde ji nurodė, kad taip pasielgė dėl stresinės būklės - žinodama, kad kontakto nebuvo, bet matydama, kad yra galimai kažkokie pažeidimai ant kito automobilio. Tokius apeliantės paaiškinimus aukštesnysis teismas laiko neįtikinančiais ir nelogiškais. Iš pateikto vaizdo įrašo matyti, kad iš karto po durelių kontakto apeliantė į jas pasižiūri ir jas pavalo. Todėl aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje daroma išvada, kad toks elgesys būtų nelogiškas, jei tikėtume pačios apeliantės paaiškinimais, jog ji nemanė galėjusi apgadinti kitą transporto priemonę.
13. Aukštesnysis teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad skundžiamame institucijos nutarime ir skundžiamoje nutartyje pagrįstai padaryta išvada, kad G. V. automobilis buvo apgadintas nutarime nustatytomis aplinkybėmis ir šie apgadinimai kilo dėl apeliantės veiksmų.
14. Apeliantė skunde teigia, kad skundžiamuose procesiniuose sprendimuose nebuvo įvertinti jos pateikti duomenys (nuotraukos, jos automobilio patikros dokumentas), iš kurių matyti, kad jos automobilis nebuvo apgadintas. Apeliantės teigimu, jei tarp automobilių buvo kontaktas, jos automobilis taip pat turėjo būti apgadintas. Su šiais skundo teiginiais aukštesnysis teismas nesutinka.
15. Skundžiamoje nutartyje teismas pažymėjo, kad institucijos nutarime ir teismo nutartyje daromų išvadų dėl įvykio faktinių aplinkybių nepaneigia ta aplinkybė, kad ant apeliantės automobilio vairuotojo durelių neužfiksuota jokių apgadinimų ar kitos spalvos dažų. Po kontakto tarp transporto priemonių gali ir nelikti vienos iš jų dalių (dažų ar pan.) ant kitos transporto priemonės. Tai priklauso tiek nuo kontakto stiprumo, tiek nuo to, kokia dalimi kontaktavo kiekviena iš transporto priemonių, tiek ir nuo individualių transporto priemonių savybių, tiek ir nuo kitų aplinkybių. Taigi tai yra individualu kiekvienoje konkrečioje situacijoje. Todėl S. B. pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuotas jos automobilis „Hyundai I30“, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą. Aukštesnysis teismas, pritardamas minėtoms išvadoms, pažymi, kad iš pateiktų nuotraukų matyti, kad ant automobilio „Honda HR-V“ matyti paliktų baltų dažų sluoksnis, o ne įbrėžimas, nubraukęs šio automobilio mėlynos spalvos dažus, todėl tikėtina, kad ant apeliantės automobilio ir negalėjo likti mėlynų dažų. Kita vertus, apeliantė byloje pateiktas nuotraukas atsiuntė 2025 m. balandžio 23 d. (b. l. 55), o apie galimai pradėtą administracinio nusižengimo bylos teiseną apeliantei neabejotinai paaiškėjo 2025 m. balandžio 18 d., kuomet ji gavo el. laišką iš vyresniosios tyrėjo su prašymu aprašyti įvykio aplinkybes (b. l. 25). Be to, aplinkybė, jog ji galėjo apgadinti kitą automobilį, jai buvo žinoma iš karto po įvykio (2025 m. balandžio 7 d.) – kaip minėta, ji po durelių kontakto apžiūrėjo ir pavalė nukentėjusiojo automobilį. Toks laikas yra pakankamas, jog būtų galima apeliantės automobilį suremontuoti, jeigu jis taip pat buvo apgadintas, juolab, kad apgadinimai ant apeliantės automobilio, tikėtina, galėjo kilti tik itin mažame plote – vairuotojo durelių briaunoje. Todėl apeliantės pateikti duomenys savaime nepaneigia skundžiamuose procesiniuose sprendimuose daromų išvadų.
16. Apeliantė skunde teigia, kad buvo pažeistos jos procesinės teisės pateikti įrodymus – ji negalėjo savo žodžių patvirtinti įrodymais (pavyzdžiui, ekspertinėmis išvadomis), nes automobilio „Honda“ žala panaikinta. Pateikusi savo paaiškinimą bei įrodymus ir daugiau negavusi iš institucijos jokių žinių, apeliantė buvo įsitikinusi, kad jos pateikti įrodymai buvo pakankami, todėl jokių papildomų įrodymų nerinko ir taip buvo prarastas laikas kreiptis dėl nepriklausomos ekspertizės.
17. Aukštesnysis teismas pažymi, kad apeliantės prašymas susipažinti su byloje surinktais duomenimis buvo pateiktas 2025 m. rugpjūčio 14 d. (b. l. 80) t. y. jau po priimto jai nepalankaus procesinio sprendimo, ką šiame prašyme pažymi pati apeliantė. Iki minėto laiko apeliantė jokių prašymų dėl susipažinimo su bylos medžiaga, ar prašymų informuoti apie jos atžvilgiu galimai atliekamą administracinio nusižengimo teiseną neteikė. Apeliantė nurodo buvusi įsitikinusi, jog jos pateikti duomenys yra pakankami jai palankaus sprendimo priėmimui, nors tokiam įsitikinimui ji neturėjo jokio objektyvaus pagrindo. Apeliantė dalyvavo teisme nagrinėjant jos skundą, ji turėjo teisę pasisakyti apie nagrinėjamą įvykį, susipažinti su bylos medžiaga ir pasinaudoti kitomis savo procesinėmis teisėmis, todėl skundžiamoje nutartyje padaryta pagrįsta išvada, kad net jei ir buvo padaryti kokie nors jos procesinių teisių pažeidimai, jie buvo pašalinti teisme.
18. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl draudimo bendrovės jai pateiktų pretenzijų nepatenka į administracinio nusižengimo teisenos sritį, todėl aukštesnysis teismas dėl jų nepasisako. Be to, apeliantės nurodoma aplinkybė, jog tam tikrose institucijų sistemose yra užfiksuota, kad ji „vairuodama automobilį nepasirinko saugaus greičio ir atstumo, taip apgadindama stovintį automobilį, po eismo įvykio pasišalino nepranešusi“ skundžiamu nutarimu nėra nustatyta, ji nepasitvirtino. Aplinkybė, jog tarpiniuose procesiniuose dokumentuose yra užfiksuotos ne tokios aplinkybės, kokios vėliau paaiškėja ir yra nustatomos tyrimo metu, savaime negali būti vertinamos kaip apeliantės teisių pažeidimas, kadangi administracinė teisena yra tiesos nustatymo procesas, kuriuo pradžioje ne visos aplinkybės būna žinomos ar tinkamai įvertinamos.
19. Apibendrinęs aptartas aplinkybes aukštesnysis teismas daro išvadą, kad skundžiamu institucijos nutarimu ir skundžiama nutartimi buvo pagrįstai nustatytos įvykio faktinės aplinkybės, ir jų pagrindu priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ANK 565¹ straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu, naikinti ar keisti institucijos nutarimą ir skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl S. B. apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 4 d. nutartį nepakeistą ir S. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.