Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vakarų Lietuvos teisės skyriaus vedėjo apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. sausio 14 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Pirmojo statybos priežiūros skyriaus patarėja 2021 m. sausio 4 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), už tai, kad bendrovė, neturėdama Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 17 straipsnio 1 dalyje nustatytos teisės būti statinio ekspertizės rangovu, statytojos V. A. 2020 m. gegužės 7 d. prašymu atliko statinio, esančio (duomenys neskelbtini). ekspertizę ir 2020 m. gegužės 12 d. surašė aktą „Gyvenamojo namo statinio išorinių konstrukcijų apžiūros ir bendrosios ekspertizės aktas“ Nr. PDS 200512-1, tuo, neturėdama teisės verstis šia veikla, UAB (duomenys neskelbtini) pažeidė Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, 17 straipsnio 1 dalį ir 6 dalį ir statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė” 105 punktą. Statinio ekspertizės aktas su statytojo įgalioto asmens prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. gegužės 14 d. pateiktas informacinėje sistemoje „Infostatyba“, automatiškai įregistruojant 2020 m. gegužės 14 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini), kaip numatyta Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje (nurodytu atveju deklaracijos neprivaloma tvirtinti, ji įregistruojama automatiškai). Pažeidimas buvo užfiksuotas 2020 m. rugsėjo 30 d. Statinio ekspertizės akto patikrinimo akte Nr. SVPD-48

3.2. Apeliaciniame skunde Institucija nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog juridiniam asmeniui keliami didesni atidumo, rūpestingumo jo veikloje reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008; 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-69/2010). Institucijos manymu, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į UAB (duomenys neskelbtini) veiklos pobūdį bei į turimą patirtį statybų srityje, ji, kaip atidi ir rūpestinga įmonė, turėjo žinoti statinio ekspertizės aktui bei deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, surašymui keliamus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas, nors įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad UAB (duomenys neskelbtini) padarė administracinį nusižengimą, tačiau nepagrįstai nutarimu skyrė net daugiau nei 14 (keturiolika) kartų švelnesnę baudą nei Statybos įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali bauda. Inspekcijos nuomone, byloje nėra jokių duomenų ar išskirtinių aplinkybių, dėl kurių įstatymu numatyta bauda už administracinį nusižengimą galėtų būti švelninama daugiau nei 14 (keturiolika) kartų. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Inspekcija mano, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad pritaikius tokią nuobaudą bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, yra taip pat nepagrįsta, kadangi, priešingai, nei teigia teismas, asmuo, kuriam už statinio ekspertizės atlikimą, neturint teisės verstis šia veikla atlikimą, paskiriama tik 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų) bauda, iš esmės lieka nenubaustas ir daugiau nei 14 (keturiolika) kartų mažesnė bauda neatgraso asmens susilaikyti nuo priešingų teisei veiksmų.

3.3. Be to, Institucija apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, kad administracinės teisės pažeidimas šiuo atveju nėra vienkartinis, kadangi UAB (duomenys neskelbtini) 2021 m. sausio 4 d. buvo surašytas Administracinio nusižengimo protokolas juridiniam asmeniui Nr. APS-1(16.11), kurio pagrindu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai išnagrinėję administracinio nusižengimo bylą Nr. A14.-178-586/2021 2021 m. sausio 14 d. nutarimu nutarė paskirti UAB (duomenys neskelbtini) 2 896 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų) baudą už Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą; UAB (duomenys neskelbtini) 2021 m. sausio 4 d. buvo surašytas Administracinio nusižengimo protokolas juridiniam asmeniui Nr. APS-2(16.11), kurio pagrindu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai išnagrinėję administracinio nusižengimo bylą Nr. A14.-179-729/2021 2021 m. sausio 20 d. nutarimu nutarė paskirti UAB (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą už Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą; UAB (duomenys neskelbtini) 2021 m. sausio 4 d. buvo surašytas Administracinio nusižengimo protokolas juridiniam asmeniui Nr. APS-3(16.11), kurio pagrindu Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai išnagrinėję administracinio nusižengimo bylą Nr. A14.-57-944/2021 2021 m. sausio 18 d. nutarimu nutarė paskirti UAB (duomenys neskelbtini) 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą už Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Taigi Inspekcija, atsižvelgdama į tai, kas aukščiau išdėstyta, mano, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamu nutarimu paskirta 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų) bauda už Statybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje ir statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 105 punkte numatytą administracinį nusižengimą neatitinka paties padaryto nusižengimo pobūdžio, buvo netinkamai individualizuota, o pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį nebuvo. Institucijos nuomone, būtent dėl šių priežasčių Teismo skundžiamas nutarimas dalyje dėl nuobaudos skyrimo turėtų būti panaikintas, o UAB (duomenys neskelbtini) paskirtą 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą pakeičiant pinigine nuobauda sankcijos už padarytą administracinį nusižengimą ribose, t. y. skiriant baudą, numatytą Statybos įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje.

4. Atsiliepimu į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vakarų Lietuvos teisės skyriaus vedėjo apeliacinį skundą UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktorius nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jo netenkinti ir palikti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. sausio 14 d. nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto Statybų įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir pažeidėjos UAB (duomenys neskelbtini) kaltės nėra, tačiau Institucijos apeliaciniame skunde iš esmės keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, t. y. Institucija skundu nesutinka pirmosios instancijos teismo bendrovei pritaikytomis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis ir paskirta žymiai švelnesne bausme, nei numatyta Statybų įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje ir prašo administracinę nuobaudą sugriežtinti.

7. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Paprastai administracinė nuobauda gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Pagal suformuotą teismų praktiką veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai, galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.

8. Pažymėtina, jog UAB (duomenys neskelbtini) nubausta pagal Statybų įstatymo 54 straipsnio 1 dalį už tai, kad neturėdama Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 17 straipsnio 1 dalyje nustatytos teisės būti statinio ekspertizės rangovu, statytojos V. A. 2020 m. gegužės 7 d. prašymu atliko statinio, esančio (duomenys neskelbtini) ekspertizę ir 2020 m. gegužės 12 d. surašė aktą „Gyvenamojo namo statinio išorinių konstrukcijų apžiūros ir bendrosios ekspertizės aktas“ Nr. PDS 200512-1, tuo, neturėdama teisės verstis šia veikla, UAB (duomenys neskelbtini) pažeidė Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, 17 straipsnio 1 dalį ir 6 dalį ir statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė” 105 punktą. Skirdamas bendrovei nuobaudą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, taip pat įvertino visas administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes ir už padarytą nusižengimą paskyrė UAB (duomenys neskelbtini) tik 200 (dviejų šimtų) Eur dydžio baudą, kai tuo tarpu minimali Statybų įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje numatyta nuobauda – net 2896 (du tūkstančiai aštuoni šimtai devyniasdešimt šeši) Eur, o maksimali nuobauda – 5792 (penki tūkstančiai septyni šimtai devyniasdešimt du) Eur. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas Institucijos apeliacinio skundo argumentams, mano, jog teismo bendrovei paskirta administracinė nuobauda yra neproporcinga bendrovės padarytam administraciniame nusižengimui, todėl turi būti sugriežtinta.

9. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas (kaip pavyzdžiui, patiriami finansiniai nepatogumai) savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

10. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8/2013 ir kt.).

11. Apygardos teismo vertinimu, siekiant paskirti teisingą nuobaudą būtina vertinti visas aplinkybes ir jų visumą, ir būtent aplinkybių visuma gali sudaryti pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bendrovei skiriamą nuobaudą teisingai nurodė, jog UAB (duomenys neskelbtini) atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, jog bendrovės vadovas pripažino padarytą nusižengimą ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi, taip pat pašalino padaryto nusižengimo padarinius – nurodė, kad kartotinę ekspertizę jų prašymu atliko kita bendrovė – UAB (duomenys neskelbtini), kuriai teisė būti statinio ekspertizės rangovu suteikta nuo 2018-12-21 (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, pirmosios instancijos teismas nutarime pagrįstai nurodė, jog teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto nusižengimo pavojingumą, o už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas ir tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos.

12. Apygardos teismo vertinimu, skirdamas nuobaudą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į padaryto nusižengimo pobūdį, t. y. į tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) padarė jos vykdomoje veikloje tiesiogiai taikomo Statybos įstatymo pažeidimą, tačiau statinių ekspertizės nebuvo pagrindinė bendrovės veikla (bendrovė už tai nėra bausta, iš ko darytina išvada, kad tokių ekspertizių neatlikinėjo), jo pavojingumą – nusižengimas padarytas neatsargia kaltės forma, t. y. nežinant teisės aktų reikalavimų, kad ekspertizę galėjo atlikti tik juridinis asmuo, kuriam suteikta teisė būti statinio ekspertizės rangovu (ją atliko fiziniai asmenys, turintys tam kvalifikacijos atestatus. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pažeidimo padariniai yra pašalinti, kadangi yra atlikta kita ekspertizė. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai individualizuodamas administracinę nuobaudą nutarime nurodė, jog UAB (duomenys neskelbtini) finansinė padėtis yra sunki ir labai didelės baudos paskyrimas įmonei būtų per sunki finansinė našta. Atsižvelgus į visas aptartas aplinkybes matyti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė UAB (duomenys neskelbtini) ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, tačiau paskyrė akivaizdžiai per švelnią, t. y. tik 200 Eur dydžio baudą, kuri, Apygardos teismo vertinimu, nepasieks ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, t. y. atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo kriterijus, be į tai, kad bendrovei pagal jai 2021 m. sausio 4 d. surašytus administracinio nusižengimo protokolus ir jų pagrindu Apylinkių teismuose priimtus nutarimus buvo paskirtos 500 (penkių šimtų) Eur ir 2 896 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių) baudos, mano, jog skundžiamu nutarimu paskirta 200 Eur dydžio bauda yra per švelni, todėl keistina, ją griežtinant.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

pakeisti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. sausio 14 d. nutarimą ir paskirti UAB (duomenys neskelbtini) 1500 dydžio baudą.

Nutartis neskundžiama.