Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-11-30 · Civilinė byla Nr. 2S-1708-265/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-30
Bylos Nr.
2S-1708-265/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-09120-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Žerlauskas
Pareiškėjas
R. V.
Suinteresuotas asmuo
Nordea Bank AB Lietuvos skyrius
Civilinė byla Nr. 2S-1708-265/2017Proceso Nr. 2-06-3-09120-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.1.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, antstolis J. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas kreipėsi į antstolį J. P. su skundu, kuriuo prašė: panaikinti antstolio J. P. 2017-06-20 patvarkymą dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių Nr. S17-21221; atšaukti nuo 2017-06-20 iki 2017-07-20 vyksiančias pirmąsias turto – gyvenamojo namo su blokuotu garažu ir žemės sklypo, esančių adresu Duomenys neskelbtini., varžytynes Nr. 140058; Turto – gyvenamojo namo su blokuotu garažu ir žemės sklypo, esančių adresu Duomenys neskelbtini., varžytynes skelbti tik po to, kai bus tinkamai sudarytos sąlygos pateikti prieštaravimus dėl turto vertės, bei per 20 dienų terminą pasiūlyti savo pirkėją turtui įsigyti. Nurodė, kad antstolis 2017-06-20 elektroniniu paštu atsiuntė 2017-06-20 patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytynių, kuriuo nustatė, jog turto vertė yra 184 000 Eur ir 2017-06-20 yra skelbiamos pirmosios varžytynės, parduodamo turto pradinė kaina 147 000 Eur. Antstolis pažeidė Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punktą, kuris numato, jog pirmąsias varžytynes antstolis skelbia ne anksčiau kaip po 20 dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos, todėl pirmosios varžytynės galėjo būti skelbiamos anksčiausiai 2017-07-10. Antstolis varžytynes paskelbė nesudaręs sąlygų pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl turto vertės bei pasiūlyti savo turto pirkėją. Antstolis J. P. išnagrinėjo skundą ir patvarkymu Nr. S17-21972 netenkino jo. Skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė teismui. Nurodė, kad 2017-06-20 patvarkymas Nr. S17-21221 yra tik informacinio pobūdžio. Patvarkymas Nr. S17-17064 „Dėl turto arešto akte Nr. 2016055222 nurodytos areštuoto turto vertės pakeitimo“, patvarkymas Nr. S17-17069 „Dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių“ ir pranešimas Nr. S17-17071 „Dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių“ registruota pašto siunta 2017-05-22 išsiųsti skolininkui, įteikti 2017-05-27, bei elektroniniu paštu išsiųsti 2017-05-19. Todėl skolininkui buvo suteiktas ilgesnis nei 20 dienų terminas skolininko nurodytiems veiksmams atlikti.Suinteresuotas asmuo Nordea Bank AB Lietuvos skyrius atsiliepimo nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 24 d. nutartimi pareiškėjo R. V. skundo netenkino. Teismas nustatė, kad antstolis 2017-05-19 patvarkymu Nr. S17-17064 nutarė turtą įvertinti 184 000 Eur, bei patvarkymu Nr. S17-17069 nutarė skelbti pirmąsias varžytynes, nustatant pradinę turto kainą 147 200 Eur. Patvarkyme taip pat nurodė, kad varžytynes skelbs ne anksčiau kaip po 20 dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimo išsiuntimo skolininkui dienos. Nustatė, kad antstolis 2017-05-19 surašė pranešimą Nr. S17-17071 dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių, kuriame taip pat buvo nurodyta, jog skolininkas iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklapyje gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Nustatęs, jog dokumentai R. V. siųsti elektroniniu paštu bei registruota pašto siunta 2017-05-22 ir įteikti asmeniškai 2017-05-30 ir 2017-05-27, padarė išvadą, kad antstolis, praėjus 20 dienų nuo procesinių dokumentų išsiuntimo, skaičiuojant terminą nuo 2017-05-22, turėjo teisę skelbti varžytynes. Pažymėjo, jog varžytynės buvo paskelbtos 2017-06-20, t. y. nepažeidžiant procesinių terminų. Nurodė, kad pareiškėjas nušalinimą ekspertui galėjo pareikšti per tris dienas nuo procesinių dokumentų gavimo, t. y. gavęs patvarkymą Nr. S17-12786 ir Nr. S17-17064. Teismas nenustatė, jog pareiškėjas būtų pareiškęs ekspertui nušalinimą ar pateikęs argumentus, motyvus ir juos pagrindžiančius įrodymus dėl netinkamo turto vertės nustatymo, taip pat įrodymus, kad atliktas vertinimas būtų neteisingas ar prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, kad turto vertė būtų nustatyta vadovaujantis netinkamais metodais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: Teismas pernelyg formaliai išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, nurodydamas, kad pareiškėjas buvo tinkamai antstolio informuotas apie vykdomojoje byloje atliekamus veiksmus ir vertino ne tas aplinkybes, kurias savo skunde akcentavo pareiškėjas. Neaišku, iš kokių bylos duomenų teismas nustatė, jog patvarkymai dėl turto vertės nustatymo buvo įteikti 2017-05-30 ir 2017-05-27. Minėtų dokumentų pareiškėjas nėra gavęs. Tiek apie turto vertinimą, tiek apie vykstančias varžytynes pareiškėjas sužinojo iš antstolio 2017-06-20 el. laiško. Pareiškėjas nebuvo tinkamai supažindintas antstolio su turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktu bei antstolis nesudarė galimybės pareiškėjui pateikti laiku motyvuotus prieštaravimus dėl turto rinkos vertės bei pačios varžytynės buvo paskelbtos tą pačią dieną. Antstolis nesudarė sąlygų pareiškėjui pateikti motyvuotus prieštaravimus į Turto vertės nustatymą.Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis J. P. prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, prašo skirti 1 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais: Pareiškėjo teiginiai, jog jis nėra gavęs patvarkymų dėl turto vertinimo bei dėl varžytynių, neatitinka faktinių aplinkybių. Vykdomojoje byloje esantys rašytiniai dokumentai įrodo, kad skolininkas R. V. gavo visus antstolio vykdomojoje byloje Nr. 0172/16/00819 priimtus dokumentus. Pareiškėjas R. V., pateikdamas nepagrįstą skundą dėl antstolio veiksmų, galimai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Skolininkas asmeniškai gavo visus antstolio patvarkymus, tačiau sąmoningai trukdo vykdyti varžytynes jau antrą kartą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, nurodydamas, kad pareiškėjas buvo tinkamai antstolio informuotas apie vykdomojoje byloje atliekamus veiksmus ir vertino ne tas aplinkybes, kurias savo skunde akcentavo pareiškėjas. Apelianto argumentai, jog teismas pernelyg formaliai išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, atmesti kaip nepagrįsti. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė reikšmingas bylos faktines aplinkybes, nurodė aktualias ginčui teisines normas ir pateikė jų vertinimą. Kaip matyti iš atskirojo skundo, apeliantas tvirtina, jog nebuvo laiku informuotas nei apie turto vertinimą, nei apie vykstančias varžytynes. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs vykdomosios bylos Nr. 0172/16/00819 duomenis, su šiais apelianto argumentais nesutinka. Iš vykdomosios bylos Nr. 0172/16/00819 duomenų nustatyta, kad antstolis 2017 m. balandžio 12 d. patvarkymu Nr. S17-12786 paskyrė nekilnojamojo žemės sklypo ir gyvenamojo namo su blokuotu garažu, esančių V Duomenys neskelbtini., ekspertizę, pavedant ją atlikti UAB „Ober-Haus“. Patvarkyme taip pat nurodė, kad proceso šalys per tris darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos gali pareikšti ekspertui nušalinimą (vykd. b. Nr. 0172/16/00819, b. l. 313). Procesiniai dokumentai 2017 m. balandžio 12 d. išsiųsti pareiškėjui elektroniniu paštu bei registruota pašto siunta ir įteikti tinkamai (siuntą, siųstą adresu Duomenys neskelbtini, priėmė tėvas A. V.; siuntą, siųstą adresu Duomenys neskelbtini, priėmė R. V. asmeniškai) 2017 m. balandžio 15 d. (vykd. b. Nr. 0172/16/00819, b. l. 314, 315, 316). Vadovaujantis turto ekspertizės aktu antstolis 2017 m. gegužės 19 d. patvarkymu Nr. S17-17064 nutarė turtą įvertinti 184 000 Eur bei nurodė, kad proceso šalys per tris darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos gali pareikšti ekspertui nušalinimą (vykd. b. Nr. 0172/16/00819, b. l. 363). Tą pačią dieną antstolis patvarkymu Nr. S17-17069 nutarė skelbti pirmąsias varžytynes, nustatant pradinę turto kainą 147 200 Eur. Patvarkyme taip pat nurodė, kad varžytynes skelbs ne anksčiau kaip po 20 dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimo išsiuntimo skolininkui dienos bei pateikė kitą informaciją (vykd. b. Nr. 0172/16/00819, b. l. 366). 2017 m. gegužės 19 d. surašė pranešimą Nr. S17-17071 dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių, kuriame taip pat buvo nurodyta, jog skolininkas iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklapyje gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją (vykd. b. Nr. 0172/16/00819, b. l. 367). Dokumentai R. V. siųsti elektroniniu paštu bei registruota pašto siunta ir įteikti asmeniškai 2017 m. gegužės 30 d. (vykd. b. Nr. 0172/16/00819, b. l. 369) ir 2017 m. gegužės 27 d. (vykd. b. Nr. 0172/16/00819, b. l. 370).Šios nustatytos faktinės aplinkybės paneigia apelianto teiginius, jog jis nėra gavęs iš antstolio patvarkymų dėl turto vertinimo ir vyksiančių varžytynių. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad skolininkas R. V. nereiškė ekspertui nušalinimo, nepareiškė jokių prieštaravimų dėl ekspertizės išvados, neprašė skirti papildomos ar pakartotinės ekspertizės, neprieštaravo antstolio atliktam įkainojimui. Nustačius, kad visi antstolio patvarkymai R. V. įteikti tinkamai, darytina išvada, jog antstolis, praėjus 20 dienų nuo procesinių dokumentų išsiuntimo, skaičiuojant terminą nuo 2017 m. gegužės 22 d., turėjo teisę skelbti varžytynes. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, varžytynės buvo paskelbtos 2017 m. birželio 20 d., t. y. nepažeidžiant procesinių terminų. Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo R. V. skundas dėl antstolio J. P. veiksmų yra nepagrįstas, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo netenkintas.Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (LR CPK 185 straipsnis).

Dėl baudos skyrimo

Antstolio nuomone, pareiškėjas R. V., pateikdamas skundus dėl antstolio veiksmų, pažeidžia išieškotojo interesus ir siekia vieno tikslo - sąmoningai kliudyti antstoliui vykdyti hipoteka įkeisto turto varžytynes ir nepagrįstai kuo ilgiau vilkinti vykdymo procesą, t. y. siekiama ne bendradarbiauti su antstoliu, o sąmoningai kliudyti antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą. Prašo R. V. skirti 1 000 Eur baudą. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, gali būti pripažintas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali skirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą.Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012). Antstolis prašymą skirti apeliantui baudą grindžia motyvais, kad pareiškėjas melagingai nurodė, jog nėra gavęs antstolio patvarkymų, sąmoningai siekia trukdyti antstoliui vykdyti hipoteka įkeisto areštuoto turto varžytynes, deklaratyviai teigia nesutinkąs su teismo eksperto nustatyta hipoteka įkeisto areštuoto turto vidutine rinkos verte, tačiau nesiima absoliučiai jokių veiksmų tokiems teiginiams pagrįsti, taip vilkindamas teismo procesą ir piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, vertinant dalyvaujančio byloje asmens procesinį elgesį CPK 95 straipsnio kontekste, svarbu atsižvelgti į tai, jog įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Šiuo atveju tiek pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, tiek atskirasis skundas grįstas ne tik faktinėmis aplinkybės, tačiau ir teisiniais argumentais, vien aplinkybė, jog bylos duomenys nepatvirtino pareiškėjo argumentų dėl ginčo patvarkymų jam neįteikimo nereiškia, jog pareiškėjas neturi teisės skųsti antstolio priimtų patvarkymų. Nors atskirasis skundas pripažintinas nepagrįstu, tačiau darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog apeliantas šį procesinį dokumentą teikė nesąžiningai, realiai nesiekdamas savo teisinių interesų teisminės gynybos, ar sąmoningai veikdamas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Kadangi pateiktą atskirąjį skundą kvalifikuoti kaip akivaizdžiai nesąžiningą, pareikštą ne siekiant apginti tariamai pažeistas apelianto teises, bet kitais tikslais, nėra pakankamo pagrindo, nėra ir pagrindo pareiškėjui taikyti procesinę sankciją už piktnaudžiavimą šalies procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas antstolis J. P. pareiškė prašymą priteisti iš apelianto R. V. 65 Eur dydžio išlaidas už apeliacinės instancijos teisme turėtas advokato teisines paslaugas. CPK 443 straipsnio 6 dalis nustato, jog ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamų bylų ypatybę – dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.Apeliacinės instancijos teismas įvertina ir tai, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnio 1 dalis). Tad atlikdamas savo funkcijas – vykdydamas vykdymo veiksmus, antstolis pats yra kompetentingas spręsti su skundų nagrinėjimu iškilusius klausimus. Šiuo atveju atskirajame skunde nekeliami sudėtingi teisiniai klausimai, neišsakyta motyvų, kurie reikalautų platesnių ir specifinių žinių, nenumatytų įprastoje antstolio veikloje. Antstolis, kaip teisininkas ir vykdomos veiklos srities profesionalas, šiuo atveju atsiliepimui į atskirąjį skundą parengti samdydamas advokatą, turėjo suprasti, jog veikia savo rizika ir advokatui sumokėti teks iš vykdymo išlaidų (atlyginimo antstoliui). Be to, tokios pozicijos, įvertinus ir šiuo atveju antstolio atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomą tą pačią teismų praktiką, laikomasi ir kitose išnagrinėtose panašaus pobūdžio bylose (Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-290-513/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1325-253/2017). Apibendrinant išdėstytas ir įvertintas aplinkybes darytina išvada, kad šiuo atveju priteisti antstoliui bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra teisinio pagrindo, todėl šis prašymas netenkintinas (CPK 443 straipsnio 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Netenkinti antstolio J. P. prašymo dėl baudos R. V. skyrimo.

Teisėjas Alvydas Žerlauskas