- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-28
- Bylos Nr.
- 2S-1325-253/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Pareiškėjas
- S. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Z. R.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. J. (S. J.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-17 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. J. skundą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų, suinteresuoti asmenys Z. R., valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis Jonas Petrikas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas S. J. pateikė skundą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0172/16/02307. Pareiškėjas prašė įpareigoti išieškotoją pateikti dokumentų kopijas iš baudžiamosios bylos kartu su apklausos bei pripažinimo civiline ieškove dokumentais; panaikinti 2017-03-30 patvarkymus Nr. S17-11028, S17-11027, S-11030, S17-1031, S‑17‑172‑2682, S17-11033, S17-11034, S17-11036, S17-11044, S17-11040, S17-1049; apie skundą informuoti išieškotoją, prašant pateikti lėšų kilmės įrodymus bei įrodymus apie buvusias pinigų sumas, deklaracijas, nes išieškoma suma yra neteisėta bei ginčijama. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate nuo 2016-11-14 yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-5194716, kuriame nukentėjusiąja pripažinta Z. R.. Pareiškėjas teigia, kad išieškojimas suinteresuoto asmens Z. R. naudai negalimas, nes Z. R. nepagrįstai praturtės, kadangi ji išieškojimą nukreipė ne tik per antstolio kontorą, bet ir per baudžiamąją bylą. Pareiškėjas teigia, kad naikintinas antstolio patvarkymas dėl informacijos apie turtą pateikimo, nes antstolis visais duomenimis disponuoja. Be to, antstolio patvarkymas dėl piniginių lėšų, esančių jo sąskaitoje tardymo izoliatoriuje, arešto yra neteisėtas, kadangi pareiškėjas asmeninės sąskaitos įkalinimo įstaigoje neturi, nes šiuo metu yra tik suimtas, o ne nuteistas. Pareiškėjui paskirtas suėmimas, ši aplinkybė antstoliui buvo žinoma, todėl pareiškėjas negali pateikti antstoliui informacijos apie pareiškėjui priklausančią įmonę ne dėl savo kaltės. Pareiškėjo teigimu, turi būti panaikintas antstolio patvarkymas dėl darbo užmokesčio arešto, kadangi Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2017 metų vasario mėnesį pradėta nagrinėti civilinė byla pagal J. J. ieškinį atsakovui S. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės. Teigia, kad J. J. nuo 2006-01-01 su pareiškėju negyvena ir neveda bendro ūkio. Pareiškėjas nurodo, kad antstolis negali nukreipti išieškojimo į J. J. lėšas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-05-17 nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos antstolis negali vykdyti išieškojimo, kadangi nepateikta įrodymų, jog antstolio vykdomi vykdomieji dokumentai yra panaikinti. Nenustatyta pagrindo konstatuoti, kad 2017-03-30 antstolio patvarkymas Nr. S17-11027 dėl piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, arešto yra neteisėtas. Konstatuota, kad antstolis teisėtai prašo skolininko pateikti duomenis apie turtinę padėtį. Kadangi santuoka tarp pareiškėjo ir J. J. nėra nutraukta, daryta išvada, kad antstolis, areštuodamas pinigines lėšas ir pareiškėjo sutuoktinės darbo užmokestį bei pasiūlydamas išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, nepažeidė proceso ir materialinės teisės normų bei tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio nuostatomis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas S. J. pateikė atskirąjį skundą. Juo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti naują procesinį sprendimą; nenustačius teisinio pagrindo priimti naują procesinį sprendimą, prašo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą pareiškėjas grindžia šiais argumentais:Apelianto nuomone, antstolis nepagrįstai užvedė vykdomąsias bylas pagal Palangos miesto 1-ojo notarų biuro notarės vykdomuosius raštus ir tuo pagrindu priėmė skundžiamus patvarkymus, nes vykdomosios bylos užvestos remiantis neteisėtais dokumentais;Teigia, kad dvigubas lėšų dėl tų pačių vekselių išieškojimas iš pareiškėjo yra negalimas. Z. R. nuslėpė tokius faktus ir vekseliuose įrašytas sumas. Išieškomos sumos ne tik ginčytinos, bet ir nebuvo pareiškėjo gautos. Z. R. nuslėpė, kad dalis lėšų jau grąžinta iki bylų iškėlimo, pateikė oficialius parodymus byloje, kad atsisako išieškojimo vykdymo civiline tvarka. Nei antstolis, nei teismas neišreikalavo dokumento iš ikiteisminį tyrimą atliekančios institucijos;Taip pat nurodo, kad neteisingai išspręstas klausimas ir dėl S. J. sąskaitos arešto Šiaulių tardymo izoliatoriuje, kadangi jos nėra, nes sąskaitą gali turėti tik nuteisti asmenys. Mano, kad teismas turėjo pareiškėjo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka;Nurodo, kad pareiškėjo teisė domėtis įstaigos veikla yra suvaržyta;Taip pat nesutinka su teismo išvadomis dėl išieškojimo veiksmų atlikimo ir galimybių daryti išskaitas iš J. J.. Teigia, kad teismo nutartis priimta, remiantis nepatikrintais pagrindais ir dokumentais, kurie nebegalioja.Atsiliepimu suinteresuotas asmuo antstolis Jonas Petrikas prašo pareiškėjo skundą atmesti ir palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-17 nutartį, taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo 60 Eur apeliacinio proceso metu turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teigia, kad antstolis privalėjo priimti vykdyti išieškotojos Z. R. pateiktus vykdyti Palangos miesto 1-ojo notaro biuro notarės išduotus vykdomuosius įrašus. Nesutinka su apelianto teiginiais, kad asmenines sąskaitas Šiaulių tardymo izoliatoriuje gali turėti tik nuteistieji. Mano, kad nepagrįstas apelianto reikalavimas prijungti prie nagrinėjamos bylos ikiteisminio tyrimo dokumentus, kadangi ikiteisminis tyrimas nesusijęs su skundžiamais antstolio veiksmais vykdomosiose bylose Nr. 0172/16/02307, Nr. 0172/16/02308, Nr. 0172/16/02309, Nr. 0172/16/02310, Nr. 0172/16/02311, Nr. 0172/16/02312 ir Nr. 0172/16/02361.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.Atskirajame skunde pareiškėjas S. J. iš esmės teigia, kad antstolis nepagrįstai užvedė vykdomąsias bylas pagal Palangos miesto 1-ojo notarų biuro vykdomuosius raštus ir tuo pagrindu priėmė pareiškėjos skundžiamus patvarkymus. Byloje nustatyta, kad antstolis Jonas Petrikas užvestose vykdomosios bylose Nr. 0172/16/02307, Nr. 0172/16/02308, Nr. 0172/16/02309, Nr. 0172/16/02310, Nr. 0172/16/02311 ir Nr. 0172/16/02312 vykdo vykdomuosius dokumentus – Palangos miesto 1-ojo notarų biuro notarės 2016-11-10 vykdomuosius įrašus Nr. 2-5059, Nr. 2-5060, Nr. 2-5062, Nr. 2-5061, Nr. 2-5057 ir Nr.2-5058 dėl išieškojimo iš skolininko S. J. išieškotojos Z. R. naudai.Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). CPK 587 straipsnio 8 punktas numato, kad notaro vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius yra vykdomieji dokumentai. Vadovaujantis CPK 651 straipsnio 1 dalimi, antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nors atskirajame skunde pareiškėjas teigia, kad vykdomosios bylos užvestos remiantis neteisėtais dokumentais, taip pat skunde nurodo, kad išieškomos sumos ne tik ginčytinos, bet ir nebuvo pareiškėjo gautos, tačiau nepateikta duomenų, kad apelianto nurodomi vykdomieji dokumentai, kurių pagrindu pradėti priverstinio išieškojimo veiksmai, būtų panaikinti.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas ne tik rašytiniais įrodymais nepagrindė, bet ir konkrečiai nemotyvavo ir nedetalizavo savo teiginių, jog vykdant išieškojimą nurodytose vykdomosiose bylose išieškotojos Z. R. naudai iš pareiškėjo gal būt yra išskaičiuojama dviguba suma. Pareiškėjas nenurodė, kokiais konkrečiais dokumentais ar duomenimis grindžia savo nurodomus teiginius. Kaip minėta, nepateikta duomenų, kad anksčiau nurodyti vykdomieji dokumentai yra nuginčyti ir panaikinti. Apeliantas akcentuoja aplinkybes apie tai, kad, pareiškėjo teigimu, Z. R. buvo išreiškusi poziciją, jog atsisako išieškojimo vykdymo civiline tvarka. Pažymėtina, kad išieškotojas turi teisę atsisakyti išieškojimo vykdymo procese (CPK 639 straipsnio 8 punktas). Tačiau tokia išieškotojo teisė turi būti įgyvendinama vykdymo procese, išieškotojui jo pareiškimą dėl išieškojimo atsisakymo paduodant raštu antstoliui, kuris vykdo sprendimą (CPK 641 straipsnio 1 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, atmestini apelianto dėstomi argumentai, jog nepagrįstai neišreikalauti dokumentai iš ikiteisminio tyrimo įstaigos.Apelianto nuomone, pareiškėjo skundas turėjo būti nagrinėtas žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad bylos dėl antstolio veiksmų apskundimo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Tokiu atveju bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai CPK V dalyje nurodoma kitaip; bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Apeliantas nenurodo, kaip konkrečiai buvo suvaržytos pareiškėjo teisės jo skundą skiriant nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Aplinkybė, kad pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka nesudaro pagrindo vertinti, kad šiuo atveju buvo pažeistos proceso teisės nuostatos ar apelianto procesinės teisės.Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus dėl antstolio 2017-03-30 patvarkymo Nr. S17-11027 „Vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje“ vertinimo. Vykdomosios bylos Nr. 0172/16/02307 duomenimis, S. J. yra laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 25 straipsnio 1–2 dalyje numatyta, kad suimtiesiems leidžiama gauti pinigines perlaidas ir siųsti jas sutuoktiniams, sugyventiniams ir artimiesiems giminaičiams, o tardymo izoliatoriaus direktoriaus leidimu – kitiems asmenims; perlaidomis gauti pinigai įrašomi į suimtojo asmeninę sąskaitą. Esant tokioms aplinkybėms atmestini skundo argumentai, kad antstolio 2017-03-30 patvarkymas Nr. S17-11027 neteisėtas dėl to, kad pareiškėjas yra suimtasis, o ne nuteistasis.Pareiškėjas skundu dėl antstolio veiksmų taip pat prašė panaikinti 2017-03-30 patvarkymą Nr. S17-11028. Nustatyta, kad minėtu patvarkymu skolininkas S. J. įpareigotas raštu pateikti patvarkyme nurodytus duomenis (dokumentus) apie pareiškėjo turtinę padėtį bei nurodyti tikslią turto buvimo vietą. CPK 645 straipsnio 1 dalyje numatyta skolininko pareiga antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą. Apeliantas pažymi, kad yra suimtas ir dėl to jo teisės domėtis vykdymo eiga yra suvaržytos. Taigi apeliantas nesutikimą su minėtu patvarkymu motyvuoja ne šio patvarkymo neatitikimu vykdymo proceso nuostatoms, o pareiškėjo galimybėmis šį patvarkymą vykdyti. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti nurodyto patvarkymo Nr. S17‑11028 neteisėtumą. Be to, skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėta, kad skolininkas vykdymo procese taip pat turi teisę reikšti prašymus antstoliui (CPK 643 straipsnio 6 punktas).Apeliacinės instancijos teismas taip pat daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro prielaidų konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundo dalį dėl antstolio patvarkymų Nr. S-17-172-11033 (areštuoti lėšas), Nr. S-17-172-11034 (dėl darbo užmokesčio arešto), Nr. S17-11036 (areštuoti lėšas) ir Nr. S17-11049 (dėl pasiūlymo išieškotojui kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo) panaikinimo. Minėtais patvarkymais areštuota J. J. turtinė teisė, areštuotos lėšos, esančios skolininko sutuoktinės banko sąskaitose, bei pareikalauta nustatyta tvarka vykdyti išskaitas iš skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos, taip pat pasiūlyta išieškotojoms kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo.Pareiškėjas teigia, kad išskaitos iš lėšų J. J. negalimos. Pažymėtina, kad vykdymo proceso normos nustato, jog išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Ginčijamų patvarkymu metu galiojusios redakcijos CPK 667 straipsnio 1 dalis numatė, kad atvejais, kai skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Nagrinėjamu atveju Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys ir vykdomojoje byloje Nr. 0172/16/02307 esantys Vedybų sutarčių registro duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad S. J. ir J. J. santuoka nenutraukta, viešame registre vedybų sutartis neįregistruota. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad antstolis priimdamas nurodytus patvarkymus tinkamai vadovavosi CPK 667 straipsnio nuostatomis.Pareiškėjas, atskirajame skunde reikšdamas prašymą dėl skundo kopijų dalyvaujantiems byloje asmenims pateikimo, nurodo ir tai, kad J. J. turėjo būti įtraukta į procesą suinteresuotu asmeniu. Pirma, pažymėtina, kad pats pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų J. J. nenurodė kaip suinteresuoto asmens. Antra, iš vykdomosios bylos Nr. 0172/16/02307 duomenų nustatyta, kad vykdomojoje byloje priimti procesiniai dokumentai buvo siųsti ir atskirajame skunde pareiškėjo nurodomu J. J. adresu, tačiau, vykdomosios bylos Nr. 0172/16/02307 duomenimis, J. J. teise ginčyti antstolio veiksmus pati nesinaudojo ir skundo dėl antstolio veiksmų neteikė. Trečia, nenustatyta, kad apelianto nurodoma aplinkybė pažeidžia pareiškėjo procesines teises. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo daryti išvadą, kad į bylą nepagrįstai neįtrauktas suinteresuotas asmuo.Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti ir priimti priešingą procesinį sprendimą ar perduoti klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis Jonas Petrikas pareiškė prašymą priteisti iš apelianto S. J. 60 Eur dydžio išlaidas už apeliacinės instancijos teisme turėtas advokato teisines paslaugas. CPK 443 straipsnio 6 dalis nustato, jog ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamų bylų ypatybę – dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.Apeliacinės instancijos teismas įvertina ir tai, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnio 1 dalis). Tad, atlikdamas savo funkcijas – vykdydamas vykdymo veiksmus, antstolis pats yra kompetentingas spręsti su skundų nagrinėjimu iškilusius klausimus. Šiuo atveju atskirajame skunde nekeliami sudėtingi teisiniai klausimai, neišsakyta motyvų, kurie reikalautų platesnių ir specifinių žinių, nenumatytų įprastoje antstolio veikloje. Antstolis, kaip teisininkas ir vykdomos veiklos srities profesionalas, šiuo atveju atsiliepimui į atskirąjį skundą parengti samdydamas advokatą, turėjo suprasti, jog veikia savo rizika ir advokatui sumokėti teks iš vykdymo išlaidų (atlyginimo antstoliui). Be to, tokios pozicijos, įvertinus ir šiuo atveju antstolio atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomą tą pačią teismų praktiką, laikomasi ir kitose išnagrinėtose panašaus pobūdžio bylose (Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-290-513/2016). Apibendrinant išdėstytas ir įvertintas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju priteisti antstoliui bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra teisinio pagrindo, todėl šis prašymas netenkintinas (CPK 443 straipsnio 6 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-17 nutartį palikti nepakeistą.