Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio ir Eglės Surgailienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-23 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovui LR Valstybei, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 50 000,00 EUR neturtinę žalą.Nurodė, kad jo atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas R. R. 2015-01-06 priėmė neteisingą nuosprendį, t. y. ieškovas buvo nuteistas už nusikaltimą - išprievartavimą, kurio jis nepadarė bei negalėjo jo padaryti, be to, šiuo atveju teisėjas R. R. aplaidžiai ir šališkai dirbo savo darbą bei ieškovą proceso metu įžeidinėjo, be to, teisėjas R. R. visiškai neįsigilino į pateiktas baudžiamosios bylos aplinkybes, neištyrė visų rašytinių įrodymų ir neapklausė visų liudytojų bei neaptarė specialisto išvados, tokiu būdu jis šališkai ir nemotyvuotai viską atmetė, o, priimdamas nuosprendį, vadovavosi tik prielaidomis, todėl teisėjas R. R. pažeidė LR Konstitucijos bei Teisėjų etikos kodekso normas. Ieškovas nurodė, jog jo neturtinė žala pasireiškė tomis aplinkybėmis, kad teisėjui R. R., nepateisinamai aplaidžiai ir pažeidžiant įstatymų nuostatas priėmus minėtą neteisingą nuosprendį, ieškovui sutriko nervai ir prireikė psichiatro bei psichologo pagalbos, be to, ženkliai pablogėjo jo sveikata, jis pasidarė sentimentalus bei jis negali užmigti.

Atsakovas pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.Paaiškino, kad ieškovas, reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo ieškininių reikalavimų pagrįstumą, t. y. ieškovas vadovaujasi viena aplinkybe, t. y. jo nuteisimu, be to, ieškinyje nėra nurodytas konkretus ieškinio pagrindas, o vadovaujamasi yra tik prielaidomis, jog teismas, priimdamas nuosprendį, buvo šališkas ir netinkamai vertino ieškovo duotus parodymus, todėl priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą nuosprendį, tačiau tai yra tik ieškovo subjektyvi nuomonė. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų visas tris civilinės atsakomybės sąlygas, be to, ieškovas tinkamai net neįrodinėja tų aplinkybių, jog teismas šiuo atveju atliko neteisėtus veiksmus, todėl ieškovui neįrodžius visų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, atsakovui nekyla pareiga atlyginti ieškovui žalą. Atsakovas taip pat nurodė, kad civilinėje byloje turi būti įvertinta visuma kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti ir neturi būti sureikšmintas nė vienas jų atskirai, be to, esminiais neturtinės žalos nustatymo kriterijais yra pripažįstami nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie yra nustatomi, pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką bei pažeidimo pobūdį, o nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens asmeniniai santykiai, jų kaltės laipsnis bei kiti subjektyvieji kriterijai yra vertintini tik tada ir tik tiek, kiek jie yra reikalingi nustatant dėl jų teisų pažeidimo atsiradusius akivaizdžius neigiamus individualius nukentėjusiojo gyvenimo pokyčius konkrečiu atveju. Atsakovas nurodė, kad ieškovas, reikalaudamas priteisti jam neturtinę žalą, tik abstrakčiai nurodė tą aplinkybę, jog neturtinė žala jam kilo dėl sutrikusių nervų, ko pasėkoje jam prireikė psichologo bei psichiatro pagalbos ir pablogėjo jo sveikata.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-23 sprendimu ieškinį atmetė.Teismas, ištyręs šioje civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir jį atmetė, kadangi iš visos šios civilinės bylos medžiagos nustatė, jog ieškovo (t. y. nuteistojo) veiksmų neteisėtumas yra konstatuotas įsiteisėjusiais Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-06 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-253-276/2015 m., pagal kurį ieškovas buvo nuteistas pagal LR BK 149 str. 1 d. bei 150 str. 1 d. nuostatas, bei Vilniaus apygardos teismo 2015-05-18 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-256-626/2015 m., pagal kurią minėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis buvo paliktas nepakeistas, o ieškovo apeliacinis skundas buvo atmestas, todėl darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas apkaltinamąjį nuosprendį ieškovo atžvilgiu priėmė vadovaudamasis įstatymų nuostatomis ir visapusiškai bei pilnai įvertinęs baudžiamojoje byloje visus surinktus duomenis, o Vilniaus apygardos teismas, t. y. kaip apeliacinė instancija, jokių procesinės teisės ar materialinės teisės normų pažeidimų nenustatė. Teismo vertinimu, ieškovas nenurodė jokių aplinkybių ar faktų, kurie sudarytų teisinį pagrindą abejoti tiek pirmosios instancijos teismo kompetencija ir nešališkumu, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, tiek apeliacinės instancijos teismo kompetencija ir nešališkumu, nagrinėjant ieškovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-06 nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo, be to, pažymėjo ir tai, jog nei CPK nuostatos, nei BPK nuostatos nesuteikia teismui teisės CPK nuostatų nustatyta tvarka peržiūrėti (t. y. revizuoti) kitos tiek civiline tvarka, tiek baudžiamąja tvarka nagrinėjamos ar jau išnagrinėtos bylos teisėtumo ir pagrįstumo, nes tokia teisė išimtinai yra suteikta tik apeliacinei bei kasacinei instancijai. Pažymėjo ir tai, kad ieškovo ieškinyje nurodyta aplinkybe dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo sudėties šališkumo, ieškovas turėjo teisę ir pareigą vadovautis, paduodant minėtą apeliacinį skundą, kadangi nustačius esminius BPK normų pažeidimus, o tame tarpe ir teismo sudėties šališkumą, yra teisinis pagrindas naikinti priimtą procesinį sprendimą. Teismas pilnai sutiko su atsakovo argumentais apie tai, jog neturtinės žalos faktą ieškovas grindžia tik abstraktaus pobūdžio argumentais, deklaratyviai nurodydamas, kad dėl neteisėtais įvardintų teismo veiksmų, ieškovui sutriko nervai, ko pasėkoje ieškovui prireikė psichologo bei psichiatro pagalbos, be to, pablogėjo jo sveikata bei sutriko miegas, tačiau į šią civilinę bylą nebuvo pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes. Teismas taip pat padarė išvadą, kad ieškovo šioje civilinėje byloje pateikti prašymai, t. y. iš baudžiamosios bylos į šią civilinę bylą pateikti teismo posėdžių garso įrašus bei protokolus, negali būti tenkinami, kadangi minėta baudžiamoji byla buvo nagrinėjama dėl nusikalstamų veikų, kuriomis asmenys buvo kaltinami dėl nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, kai siekiama užkirsti kelią paskelbti žinias apie privatų proceso dalyvių gyvenimą arba kai nukentėjusiajam dėl viešo bylos nagrinėjimo gali būti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama ne viešuose teismo posėdžiuose, t. y. uždaruose teismo posėdžiuose.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-23 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Nurodo, kad teismas neištyrė visų įrodymų ir nepagrįstai atmetė ieškovo prašymus dėl įrodymų, t.y. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-253-276/2015 esančių teismo posėdžių protokolų ir garso įrašų, kurie patvirtintų ieškovo teiginius, pareikštus teisme, išreikalavimo.Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-23 sprendimą nepakeistą.Nurodo, kad aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, civilinėje byloje yra prejudiciniai faktai ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Šiuo atveju yra įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-06 apkaltinamasis nuosprendis, kuris buvo apskųstas ir apeliacine tvarka. Todėl apelianto argumentai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų įrodymų ir nepagrįstai atmetė jo prašymus dėl įrodymų išreikalavimo yra nepagrįsti. Tuo pačiu yra nepagrįsti apelianto argumentai, kad skundžiamas sprendimas naikintinas, nes teismas neištyrė šių įrodymų. Tai buvo teismo, kurio žinioje buvo baudžiamoji byla, prerogatyva, o pirmosios instancijos teismas šioje byloje neturėjo nei teisės, nei pareigos kvestionuoti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių. Šie klausimai galėjo būti nagrinėjami ir buvo nagrinėjami apskundus apkaltinamąjį nuosprendį apeliacine tvarka, apeliantas tokią teisę turėjo, ja pasinaudojo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 ddalys).Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė įrodymus.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Apeliantas (ieškovas) išreiškė pageidavimą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 332 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Taigi šia išimtimi įstatymas būtent apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju, neatsižvelgiant nei į apelianto, nei į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę šiuo klausimu, spręsti, ar sprendimui dėl apeliacinio skundo priimti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, ar yra būtinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju apeliaciniame skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Dėl įrodymų tyrimo

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neištyrė visų įrodymų ir nepagrįstai atmetė ieškovo prašymus dėl įrodymų išreikalavimo.Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovas ieškiniu prašė priteisti neturtinę žalą dėl baudžiamąją bylą nagrinėjusio teisėjo neteisėtų veiksmų – aplaidaus darbo, neįsigilinimo į situaciją ir nepagrįsto sprendimo priėmimo.Į bylą pateikti ir surinkti įrodymai: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-06 nuosprendis, Vilniaus apygardos teismo 2015-05-18 nutartis dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-06 nuosprendžio, asmens sveikatos istorija Nr. 05-A/2014/1614, 2015-06-30 kasacinis skundas, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2014-11-24 raštas dėl skundo nagrinėjimo, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos imuniteto valdybos 2014-11-19 raštas dėl prašymo persiuntimo pagal kompetenciją, ieškovo 2015-01-07 apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-06 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-253-276/2015, ieškovo 2015-01-19 paaiškinimai apeliaciniam teismui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-07 raštas dėl ieškovo prašymo išduoti teismo posėdžių protokolą ir garso įrašą bei 2015-10-29 raštas dėl informavimo apie atsisakymą etapuoti dėl susipažinimo su išnagrinėta baudžiamąją byla, 2014-01-19 prašymas dėl kompiuterio ir telefono ekspertizės, 2015-01-20 apeliacinio skundo papildymas, 2016-01-17 kasacinis skundas, Vilniaus apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2014-05-20 ir 2014-08-12 nutarimai atsisakyti atlikti įtariamojo E. B. prašomus veiksmus ir atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir kiti ieškovo rašyti dokumentai.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino visus į bylą pateiktus įrodymus, juos tinkamai ištyrė, pašalino prieštaravimus bei, nenukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimu, priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog nenustatė pagrindo abejoti, kad kurie nors iš šalių į bylą pateiktų įrodymų liko neištirti ir/ar nevertinti. Šiuo atveju būtina pabrėžti, kad teismas savo procesiniame sprendime neprivalo detaliai aptarti kiekvieno į bylą pateikto įrodymo, be to ne visi įrodymai gali turėti teisinę reikšmę nagrinėjamam ginčui. Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė, kokių įrodymų teismas neištyrė ir kokią teisinę reikšmę jie turi skundžiamo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.Teisėjų kolegija sutinka, jog pirmosios instancijos teismo motyvai, atsisakant išreikalauti baudžiamosios bylos teismo posėdžių protokolų nuorašus ir garso įrašus vien tuo pagrindu, kad baudžiamoji byla buvo nagrinėjama uždaruose teismo posėdžiuose ir bylos medžiaga pripažinta nevieša, nėra pakankami. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė išreikalauti baudžiamosios bylos teismo posėdžių protokolų nuorašus ir garso įrašus, nes ieškovo prašymas buvo suformuluotas abstrakčiai, nenurodant, kokias aplinkybes konkrečiai ieškovas siekia įrodinėti ir kokių teismo posėdžių protokolų ir garso įrašų ieškovas reikalauja (CPK 199 str. 1 d.). Minėtų aplinkybių ieškovas nenurodė ir teismo posėdyje, reikšdamas savo prašymus, todėl prašymo dėl įrodymų išreikalavimo teismas netenkino pagrįstai. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovo procesinių dokumentų turinys ir teismo posėdžiuose jo išdėstytos aplinkybės patvirtina tai, kad ieškovas siekia įrodyti savo nekaltumą baudžiamojoje byloje, tačiau šios aplinkybės nėra nagrinėjamos bylos dalykas.Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.