Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. V., jo atstovui D. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Jungtinių Amerikos Valstijų pilietis, administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 202 str., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas T. V. surašytas už tai, kad jis per du mėnesius po to, kai 2011 m. balandžio mėn. įgijo Jungtinių Amerikos Valstijų pilietybę, nepranešė Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, arba Lietuvos Respublikos diplomatinei (konsulinei) įstaigai užsienyje apie kitos valstybės pilietybės įgijimą, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 26 straipsnio 2 dalies nuostatas. T. V. padarytas pažeidimas paaiškėjo 2015 m. balandžio 21 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. V. kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, nuoširdžiai gailisi. Nurodė, kad nuoširdžiai klydo, nepranešdamas apie 2011 m. balandžio 27 d. įgytą Jungtinių Amerikos Valstijų pilietybę, manydamas, jog apie tokį faktą Lietuvos Respublikos institucijos informuojamos automatiškai užsienio valstybės. Teigia, kad neturėjo tyčios pažeisti į nustatytą valdymo tvarką ar naudotis tuo, kas jam, nebūnant Lietuvos Respublikos piliečiu nepriklauso. Nuo pat kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos, nesinaudojo LR piliečio pasu, tapatybės kortele, nedalyvavo rinkimuose, neprašė socialinių lengvatų, o keletą kartų atvykęs į Lietuvą, neužtrukdavo ilgiau, nei tai leidžiama kitų valstybių piliečiams. Apie tai, jog numatytos sankcijos už nepranešimą apie kitos valstybės pilietybės įgijimą, sužinojo tik pradėjęs domėtis teisinėmis procedūromis, norėdamas likti gyventi Lietuvoje. Grįžęs į Lietuvą, nedelsdamas, t.y. nepraėjus net vienam mėnesiui, kreipėsi į Migracijos tarnybą, norėdamas pranešti apie kitos valstybės pilietybės įgijimą bei gauti nuolatinio gyventojo statusą. Taip pat Migracijos tarnyboje sužinojo, kad gali išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę.

Pripažindamas pažeidimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašo paskirti švelnesnę, nei įstatyme numatyta už šį pažeidimą, nuobaudą. Savo prašymą grindžia tuo, kad savanoriškai pranešė apie kitos valstybės pilietybės įgijimą ir tai, palyginti su atvejais, kai pažeidimai nustatomi institucijos iniciatyva, lengvina jo atsakomybę. Be to jis mano, kad ATPK 202 str. numatyta griežta sankcija siekiant atgrasyti asmenis piktybiško naudojimosi nebeegzistuojančiomis Lietuvos Respublikos piliečio teisėmis, pareigomis, asmens dokumentais, t.y. žalos valstybei, tuo tarpu jis tokios žalos nepadarė, o ir negalėjo padaryti, nes teisiniu požiūriu Lietuvos Respublikos pilietybės nebuvo praradęs ir šiuo metu Migracijos departamente svarstomas jo prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išlaikymo. Be to įgijo NATO valstybės pilietybę, valstybingumui grėsmės nekėlė. Taip pat pateikė žiniasklaidoje paviešintus pavyzdžius apie tai, kaip Lietuvos Respublikos pilietybės netekę garsūs asmenys, nebuvo nubausti. Nurodė, kad yra įsigijęs nekilnojamojo turto, ketina pradėti verslą Lietuvoje bei pasižada išstudijuoti kuo daugiau teisės aktų, reglamentuojančių piliečio ir valstybės santykius.

Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 26 str. 2 d. yra numatyta pareiga Lietuvos Respublikos piliečiui, įgijus kitos valstybės pilietybę, per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos raštu pranešti apie tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Asmeniui, nustatytu laiku neįvykdžius minėto įstatymo 26 str. 2 d. nustatytos pareigos, atsiranda atsakomybė pagal kitus Lietuvos Respublikos įstatymus.

Už Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 26 str. 2 d. numatytos pareigos nevykdymą nustatyta administracinė atsakomybė pagal ATPK 202 straipsnį, kuriame numatyta atsakomybė už nepranešimą raštu asmens gyvenamosios vietos Lietuvoje (miesto arba rajono) migracijos tarnybai arba Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, arba Lietuvos Respublikos diplomatinei (konsulinei) įstaigai užsienyje apie kitos valstybės pilietybės įgijimą – užtraukia baudą nuo 289 iki 1448 eurų.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 202 str. numatyto pažeidimo faktą ir T. V. kaltę be paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), tarnybinis pranešimas dėl T. V. nepranešimo raštu apie įgytą kitos valstybės pilietybę (b. 1. 2, 3), pranešimas apie kitos valstybės įgijimą (b. 1. 4, 5), T. V. paaiškinimas (b. 1. 6), asmens dokumentų kopijos (b. 1. 7-22), pažyma apie galiojančias nuobaudas (b. 1. 23).

Motyvuojamoji dalis

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad T. V., Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 26 str. 2 d. nustatyta tvarka nepranešęs apie įgytą kitos valstybės pilietybę, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 202 str., todėl yra baustinas.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaip matyti, T. V. prašo jam skirti švelnesnę, nei įstatymas numato administracinę nuobaudą, motyvuodamas tuo, kad gailisi dėl pažeidimo, pranešė apie kitos valstybės įgijimą savanoriškai, įgijo NATO valstybės pilietybę, turi galimybę išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę ir dėl jos vyksta procedūra, LR piliečio teisėmis įgijęs kitos valstybės pilietybę, nesinaudojo, žalos nepadarė, pasižada susipažinti su LR teisiniu reguliavimu.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio antrojoje dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad šio straipsnio nuostatų taikymas yra išimtinis, ir galimas tik tuomet, kai nustatomos išskirtinės aplinkybės, ypatingai švelninančios administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį, ir dėl kurių paskirta nuobauda būtų neadekvati ir neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, todėl nei teisinga, nei protinga.

Vertindamas tai, ar T. V. sankcijos ribose paskirta nuobauda būtų neadekvati ir neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė formalų pažeidimą. Atsakomybė pagal ATPK 202 straipsnį atsiranda vien už tai, kad neįvykdoma Pilietybės įstatymo 26 str. 2 d. nustatyta pareiga, raštu pranešti apie kitos valstybės pilietybės įgijimą. Pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas numatė pakankamai griežtą sankciją už šį pažeidimą, tačiau taip pat ir pakankamai plačias minimalios ir maksimalios sankcijos, kurių dydis skiriasi 5 kartus, ribas, leidžiančias individualizuoti asmens atsakomybę, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes.

Vertindamas T. V. padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, teismas atsižvelgia į konstitucinėje doktrinoje atskleistą pilietybės, kaip konstitucinio instituto, reikšmę. Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį Lietuvos Respublikos pilietybės institutą, yra konstatavęs: pilietybė yra nuolatinis, nepertraukiamas asmens ir valstybės teisinis ryšys; pilietybė atsiranda tada, kai asmuo tampa piliečiu, ir tęsiasi tol, kol asmuo miršta ar netenka pilietybės; piliečio teisinis ryšys su valstybe išlieka, kad ir kur pilietis būtų: ar valstybėje, kurios pilietis jis yra, ar už jos ribų, t. y. kurioje nors kitoje valstybėje, – piliečiui išvykus į kitą valstybę, jo teisinis ryšys su valstybe, kurios pilietis jis yra, nenutrūksta; būtent tai, kad piliečio ir valstybės teisinis ryšys yra nuolatinis (nepertraukiamas), leidžia atskirti šį ypatingą teisinį ryšį nuo teisinio ryšio, susidarančio tarp valstybės ir joje nuolat ar laikinai gyvenančio užsieniečio ar asmens be pilietybės: kai užsienietis ar asmuo be pilietybės išvyksta iš valstybės, jo teisinis ryšys su valstybe nutrūksta. Kai į kitą valstybę išvyksta pilietis, jo teisinis ryšys su valstybe, kurios pilietis jis yra, išlieka (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas). Lietuvos Respublikos pilietybė išreiškia asmens teisinę narystę Lietuvos valstybėje, atspindi to asmens teisinę priklausomybę pilietinei Tautai – valstybinei bendruomenei. Piliečių ir valstybės ryšys yra abipusis: pilietybė asmeniui suteikia ir garantuoja pilietines (politines) teises, nustato tam tikras jo pareigas valstybei; iš pilietybės santykių valstybei kyla tam tikros pareigos savo piliečiams. Pilietybė, kaip piliečio ypatingas teisinis ryšys su Lietuvos valstybe, leidžia jam garantuoti visas teises ir laisves, kurias turi tik Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat prireikus turėti valstybės globą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas).

Taigi, pilietybės teisinis santykis grindžiamas reikšmingu bei ypatingu ryšiu tarp asmens ir valstybės, kurios pilietis jis yra, saistomu abipusėmis teisėmis ir pareigomis. Todėl asmuo, priimdamas kitos valstybės pilietybę ir žinodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą dvigubos pilietybės draudimą, suvokia ar turi suvokti, kad tokiu savo sprendimu jis tą teisinį ryšį nutraukia. Tokiu būdu, atsižvelgiant į to teisinio ryšio, kurį pilietis ketina nutraukti, reikšmę, visiškai pateisinamas įstatymo leidėjo reikalavimas, kad apie tokį jo sprendimą būtų informuotos atitinkamos valstybės institucijos, o už šio reikalavimo ignoravimą – numatyta teisinė atsakomybė.

T. V. pripažino pažeidimą ir dėl jo gailisi ir tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Be to, jis teigė, kad apie įgytą kitos valstybės pilietybę pranešė savanoriškai, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad pranešimą apie įgytą kitos valstybės pilietybę jis pateikė tuomet, kai Migracijos tarnyboje domėjosi apie galimybes gauti nuolatinio Lietuvos gyventojo statusą. Į jo nurodytą aplinkybę, kad jis gali išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę, teismas atsižvelgia tik iš dalies, nes ji administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, įgyjant kitos valstybės pilietybę, nebuvo žinoma. Jo pasižadėjimas susipažinti su teisės aktais, taip pat tai, jog jis įgijo Lietuvai draugiškos valstybės pilietybę, įgijęs kitos valstybės pilietybę LR piliečio teisėmis nesinaudojo, taip pat ir anksčiau aptartos aplinkybės, nesudaro pagrindo taikyti švelnesnės nei įstatyme numatyta, administracinės nuobaudos. Teismo įsitikinimu, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – nubausti ir auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų, bus pasiekti skiriant minimalią nuobaudą, kuri yra adekvati ir proporcinga padarytam pažeidimui, todėl ir teisinga. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pvz., Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 27 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-95-579/2015 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 31 str., 202 str., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 202 str., ir skirti 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK Migracijos skyriui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.