Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) laikinai einančio viršininko pareigas Evaldo Lašinsko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutarimo A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 202 straipsnį surašytas už tai, kad ji 2014-11-11 10.40 val. pažeidė Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 26 straipsnio 2 dalį, tai yra įgijusi Didžiosios Britanijos pilietybę per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos raštu apie tai nepranešė Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai arba Lietuvos Respublikos Konsulinei atstovybei ar konsulinei įstaigai.

A. M. administracinis teisės pažeidimas jo paaiškėjimo metu 2014-11-11 dar buvo daromas, kadangi iki to laiko A. M. nebuvo pranešusi įgaliotoms institucijoms apie tai, kad jai yra išduotas Didžiosios Britanijos piliečio pasas ir ji yra Didžiosios Britanijos pilietė. 2014-11-11 paaiškėjus trunkamajam administraciniam teisės pažeidimui, kuris paaiškėjimo metu dar buvo daromas, šešių mėnesių terminas turi būti pradėtas skaičiuoti nuo jo paaiškėjimo dienos. Todėl Institucija nesutinka su skundžiamame nutarime išdėstytais argumentais, kad administracinis teisės pažeidimas baigtas 2003-04-06. Institucijos nuomone, pažeidimas pradedamas daryti tuomet, kai pasibaigia pareigos vykdymas arba pasibaigia laikas, iki kada pilietis turėjo įvykdyti pareigą, tai yra A. M. Didžiosios Britanijos pilietybę įgijo 2003-02-06, ji turėjo pareigą per 2 mėnesius iki 2003-04-06 pranešti apie įgytą Didžiosios Britanijos pilietybę įgaliotoms institucijoms. Iš to matyti, kad A. M. šios pareigos neįvykdžius, nuo 2003-04-06 buvo pradėtas daryti administracinis teisės pažeidimas ir jis nagrinėjamu atveju tęsėsi iki to laiko, kol buvo nustatytas Institucijos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena prasideda nuo to momento, kai pareigūnai, turintys įgaliojimus surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, gauna informaciją apie galimai padarytą pažeidimą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1253/2010).

Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama, kad administracinė teisena A. M. atžvilgiu turi būti nutraukta, kadangi pagal ATPK 250 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra pasibaigęs ATPK 35 straipsnyje numatytas patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme numatyta tik viena pranešimo forma, tai yra rašytinis asmens pranešimas įgaliotoms institucijoms apie kitos valstybės pilietybės įgijimą, todėl asmeniui šios pareigos nevykdant, jis daro trunkamąjį pažeidimą iki to laiko, kol paaiškėja šis faktas. Dėl šios priežasties Institucija iki paaiškėjimo negalėjo taikyti administracinės atsakomybės A. M. atžvilgiu, kadangi neturėjo jokios informacijos apie A. M. Didžiosios Britanijos pilietybės įgijimą. Svarbu ir tai, kad A. M., nepranešdama apie kitos valstybės pilietybės įgijimą, pažeidė ne tik Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą, bet ir Lietuvos Respublikos Konstituciją. Pažeidėja, naudodamasi abiejų valstybių teisėmis ir pareigomis, padarė žalą Lietuvos Respublikos valstybės nustatytai tvarkai, tai yra būdama Lietuvos Respublikos pilietė naudojosi visomis socialinėmis, ekonominėmis, politinėmis ir kitomis valstybės suteikiamomis teisėmis, kurios jai, įgijus Didžiosios Britanijos pilietybę, galbūt ir nepriklausė.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmos instancijos teismas administracinės bylos teiseną A. M. atžvilgiu nutraukė, vadovaudamasis ATPK 250 straipsnio1 dalies 7 punktu – pasibaigus patraukimo administracinėn atsakomybėn senačiai. Tokia apylinkės teismo išvada yra nepagrįsta.

Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje yra numatyta pareiga Lietuvos Respublikos piliečiui, įgijus kitos valstybės pilietybę, per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos raštu pranešti apie tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Asmeniui, nustatytu laiku neįvykdžius minėto įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos, atsiranda atsakomybė pagal kitus Lietuvos Respublikos įstatymus. ATPK 202 straipsnyje numatyta atsakomybė už nepranešimą raštu asmens gyvenamosios vietos Lietuvoje (miesto arba rajono) migracijos tarnybai arba Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, arba Lietuvos Respublikos diplomatinei (konsulinei) įstaigai užsienyje apie kitos valstybės pilietybės įgijimą.

ATPK 202 straipsnyje numatytas pažeidimas priskiriamas trunkamiesiems pažeidimams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N756-1333-2010, Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1151-785/2014). Trunkamuoju pažeidimu teisės doktrinoje laikomas toks pažeidimas, kurio darymas tęsiasi tam tikrą laiko tarpą ir tokiu pažeidimu pripažįstamas veikimas ar neveikimas, kuris suponuoja tam tikrų teisių asmeniui teisės aktų pagrindu atsiradusių pareigų nevykdymą. Tokie pažeidimai prasideda nuo tam tikro neteisėto veiksmo atlikimo ar nuo pareigos veikti ar neveikti atsiradimo momento, ir pasibaigia, kai kaltininkas pats nutraukia pareigos nevykdymą arba jį nutraukia kiti asmenys.

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamajam teisės pažeidimui, - per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Pagal teismų praktiką ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nurodytas šešių mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti taikytinas esant trunkamajam teisės pažeidimui, o ne paaiškėjus buvusiam trunkamajam teisės pažeidimui, nes priešingu atveju nuobauda už trunkamojo administracinio teisės pažeidimo padarymą galėtų būti taikoma faktiškai neribotą laikotarpį – tai priklausytų nuo to, kada paaiškėtų buvęs pažeidimas. Trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris vis dar daromas jo paaiškėjimo metu, tai šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jei gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – šešių mėnesių termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo padarymo dienos (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-2014).

Nagrinėjamu atveju A. M. Didžiosios Britanijos pilietybę įgijo 2003-02-06, tačiau pranešimą apie Didžiosios Britanijos pilietybės įgijimą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui pateikė tik 2014-11-11. Taigi A. M. padarytas pažeidimas paaiškėjo 2014-11-11, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui gavus A. M. pranešimą apie Didžiosios Britanijos pilietybės įgijimą, todėl šešių mėnesių terminas skirti administracinei nuobaudai turėjo būti skaičiuojamas būtent nuo padaryto pažeidimo paaiškėjimo dienos, t. y. nuo 2014-11-11. Tad apylinkės teismas skundžiamame nutarime nepagrįstai nustatė, jog administracinis teisės pažeidimas baigtas 2003-04-06 ir administracinę bylą pažeidėjai nutraukė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmos instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną A. M. atžvilgiu nutraukė nepagrįstai, netinkamai pritaikęs materialiosios teisės normą – ATPK 35 straipsnio 1 dalį, dėl to, apylinkės teismo nutarimas naikintinas ir priimtinas naujas nutarimas.

Byloje esančių įrodymų visuma: administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenys (b. l. 1), tarnybinis pranešimas (b. l. 2), pranešimas apie kitos valstybės pilietybės įgijimą (b. l. 3-4), A. M. paaiškinimas (b. l. 5), Didžiosios Britanijos piliečio natūralizacijos pažymėjimo kopijos (b. l. 6-8), Didžiosios Britanijos piliečio paso kopija (b. l. 9), Lietuvos Respublikos piliečio paso kopija (b. l. 10), prašymo išduoti (pakeisti) pasą kopija (b. l. 11) patvirtina, kad A. M., įgijusi Didžiosios Britanijos pilietybę, nevykdė Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos Lietuvos Respublikos piliečiui, įgijus kitos valstybės pilietybę, per du mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos raštu pranešti apie tai Lietuvos Respublikos įgaliotoms institucijoms. Šiais veiksmais A. M. padarė ATPK 202 straipsnyje numatytą pažeidimą.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad A. M. prisipažino padariusi pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Tai pripažįstama jos atsakomybę lengvinančia aplinkybę. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant administracinę nuobaudą, taip pat atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, į tai, kad galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Įvertinus šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti skiriant ATPK 202 straipsnio sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą:

A. M. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 202 straipsnyje numatytą pažeidimą ir nubausti 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) bauda.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.