Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarimo R. N. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas R. N. surašytas už tai, kad jis pažeidė 2010-12-02 Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 26 str. 2 d., t.y. įgijęs JAV pilietybę privalėjo per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos raštu pranešti apie tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai, ar Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei, ar konsulinei įstaigai (toliau – įgaliotos institucijos) ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 202 str.

Taip pat Institucija nesutinka su teismo argumentu, kad administracinė nuobauda galėjo būt skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos arba iki šios datos turėjo būti pratęstas administracinės nuobaudos skyrimo terminas, laikantis ATPK 35 str. 3 d. nustatytų sąlygų. Kadangi įstatymo leidėjas numatė tik vieną pranešimo formą, t. y. rašytinį asmens pranešimą įgaliotoms institucijoms apie kitos valstybės pilietybės įgijimą. Įgaliotos institucijos duomenis apie kitos valstybės pilietybės įgijimą gauna tik iš asmens, todėl asmeniui nevykdant Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme numatytos pareigos, nepranešus apie kitos valstybės pilietybės įgijimą, asmuo daro trunkamąįį pažeidimą iki to laiko, kol nepaaiškėja faktas. Dėl šios priežasties Migracijos skyrius negalėjo pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo termino pagal ATPK 35 str. 3 d., kadangi neturėjo jokios informacijos apie R. N. JAV pilietybės įgijimą.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmos instancijos teismas administracinės bylos teiseną R. N. nutraukė, motyvuojant tuo, kad iki administracinio teisės pažeidimo bylos teisme nagrinėjimo, pasibaigė ATPK 35 str. 1 d. numatytas nuobaudos skyrimo terminas. Su tokiu apylinkės teismo vertinimu aukštesnysis teismas nesutinka.

Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 26 str. 2 d. yra numatyta pareiga Lietuvos Respublikos piliečiui, įgijus kitos valstybės pilietybę, per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos raštu pranešti apie tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Asmeniui, nustatytu laiku neįvykdžius minėto įstatymo 26 str. 2 d. nustatytos pareigos, atsiranda atsakomybė pagal kitus Lietuvos Respublikos įstatymus.

Už Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 26 str. 2 d. numatytos pareigos nevykdymą nustatyta administracinė atsakomybė pagal ATPK 202 straipsnį, kuriame numatyta atsakomybė už nepranešimą raštu asmens gyvenamosios vietos Lietuvoje (miesto arba rajono) migracijos tarnybai arba Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, arba Lietuvos Respublikos diplomatinei (konsulinei) įstaigai užsienyje apie kitos valstybės pilietybės įgijimą – užtraukia baudą nuo 1 000 iki 5 000 litų.

Byloje esantis R. N. pranešimas, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui, apie kitos valstybės pilietybės įgijimą (b. l. 3-4), R. N. paaiškinimas (b. l. 5) bei pateikti - JAV piliečio pasas (kopija) išduotas R. N. 2013-05-07 (b. l. 6-12) ir Lietuvos Respublikos piliečio pasas (kopija) išduotas 1996-09-20 (13), patvirtina tas aplinkybes, jog R. N. įgijęs JAV pilietybę nevykdė Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 26 str. 2 d. numatytos pareigos Lietuvos Respublikos piliečiui, įgijus kitos valstybės pilietybę, per du mėnesius nuo kitos valstybės įgijimo dienos raštu pranešti apie tai Lietuvos Respublikos įgaliotoms institucijoms. Šių aplinkybių neneigė ir pats R. N..

Pažymėtina, jog ATPK 202 straipsnyje numatytas pažeidimas priskirtinas trunkamiesiems pažeidimams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. N756-1333-2010). Trunkamuoju pažeidimu teisės doktrinoje laikomas toks pažeidimas, kurio darymas tęsiasi tam tikrą laiko tarpą ir tokiu pažeidimu pripažįstamas veikimas ar neveikimas, kuris suponuoja tam tikrų teisių asmeniui teisės aktų pagrindu atsiradusių pareigų nevykdymą. Tokie pažeidimai prasideda nuo tam tikro neteisėto veiksmo atlikimo ar nuo pareigos veikti ar neveikti atsiradimo momento, ir pasibaigia, kai kaltininkas pats nutraukia pareigos nevykdymą arba jį nutraukia kiti asmenys.

ATPK 35 str. 1 d. nustatyta, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Todėl trunkamojo teisės pažeidimo atveju šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas atsižvelgiant į tai, kada tas pažeidimas buvo baigtas. R. N. padarytas pažeidimas paaiškėjo 2014-09-05 (kada dar buvo daromas), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriui gavus R. N. pranešimą apie JAV pilietybės įgijimą ir pateikus JAV piliečio pasą, kuris išduotas 2013-05-07, todėl šešių mėnesių terminas skirti administracinei nuobaudai turėjo būti skaičiuojamas būtent nuo padaryto pažeidimo paaiškėjimo dienos t.y. nuo 2014-09-05. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas skundžiamame nutarime nepagrįstai nustatė, jog administracinis teisės pažeidimas baigtas 2013-07-07 ir administracinę bylą pažeidėjui nutraukė, kadangi nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, R. N. tik 2013-07-07 pradėtas, o ne baigtas, pažeidimas tęsėsi iki to laiko, kol buvo nustatytas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriuje t.y. 2014-09-05.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmos instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną R. N. nutraukė nepagrįstai, neįvertinęs visų byloje surinktų įrodymų visumos, iš kurios matyti, kad R. N. veiksmuose yra ATPK 202 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties požymiai, todėl pažeidėjas turi būti atitinkamai nubaustas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad R. N. pripažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi, tai lengvinanti jo atsakomybę aplinkybė, taip pat į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad galiojančių administracinių nuobaudų ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių neturi. Įvertinus šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti skiriant ATPK 202 straipsnio sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą. Išskirtinių aplinkybių, dėl kurių šioje byloje R. N. galėtų būti skiriama švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba visai neskiriama administracinė nuobauda, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Todėl taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų šioje byloje nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje - R. N. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 202 straipsnyje, nubausti 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) (289 EUR) bauda.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.