Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-04-17 · Byla Nr. ATP-376-200/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2015-02-10Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-04-17Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-17
Bylos Nr.
ATP-376-200/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-06794-2014-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Angelė Ikasalienė
Pažeidėjas
T. B.
Kategorijos
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. ATP-376-200/2015
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-06794-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.5.; 79.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. balandžio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. B. atstovo advokato P. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nutarimo, kuriuo T. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, nubaustas galutine subendrinta administracine nuobauda – 890 (aštuonių šimtų devyniasdešimties) Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nutarimu nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį 890 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, už tai, kad jis 2014 m. liepos 22 d., 12.30 val., Vilniaus m., S. Neries g. 77, vairuodamas UAB ,,Helipairas“ vardu registruotą automobilį ,,Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) CDI“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija galiojusi iki 2014-10-03) 9, 106, 234 punktų reikalavimus, tuo kad važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį A. P. automobilį ,,Toyota Land Cruiser“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino bei pasitraukė iš eismo įvykio vietos, apie jį nepranešęs policijai bei nesusitaręs su sugadinto turto savininku.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu T. B. atstovas advokatas P. J. prašo panaikinti nutarimo dalį dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukti, nesant T. B. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties; pakeisti apylinkės teismo nutarimą dalyje dėl nuobaudos pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskyrimo ir sumažinti paskirtą baudą.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su apylinkės teismo bylos aplinkybių įvertinimu. Mano, kad teismas nepagrįstai T. B. pateiktą versiją, kad dėl garsios muzikos negalėjo pajusti nežymaus stuktelėjimo į kitą automobilį, palaikė gynybine pozicija ir ja nesivadovavo.

Mano, kad byloje nėra pakankamai duomenų padaryti išvadai, kad T. B. kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo, nustatyta neginčijamai. Teismas negalėjo dėl objektyvių aplinkybių apklausti liudytojus A. L. ir nenustatytą asmenį, betarpiškai mačiusius autoįvykį ir palikusius ant nukentėjusiojo automobilio raštelius, iš kurių turinio negalima padaryti išvados apie automobilių kontakto pobūdį ir stiprumą, tuo pačiu įvertinti asmens gebėjimą tokį smūgį pajusti. Pateikdamas liudytojo A. L. rašytiniame paaiškinime nurodytos aplinkybės, kad automobilis „<...>(duomenys neskelbtini) apsisukinėjo ir atsirėmė į Toyota džipą <...>“ įvertinimą, nurodo, kad šie duomenys leidžia teigti, jog susidūrimas buvo nežymus, tačiau teismas jos nepaneigė. Tiek T. B., tiek liudytoja E. S. parodė, kad jokio smūgio nepajuto ir neišgirdo, o aplinkybės, kad jis apžiūrinėjo savo automobilio sužalojimus, be šio asmens niekas nepatvirtino. Tuo labiau, kad E. S. nurodė, jog būtent ji išlipinėjo iš automobilio prie prekybos centro „BIG“, o liudytojas A. L. apie E. B. vairuojamo automobilio keleivį jokių duomenų nenurodė.

Atkreipia dėmesį, kad automobilių apžiūros protokole yra nurodoma, kad „Mercedes Benz“ automobilio pažeidimai yra nežymūs. Apklausiamas nukentėjusysis A. P. teisminio nagrinėjimo metu taip pat paaiškino, kad jo automobiliui „Toyota“ buvo sugadinta galinio sparno apdaila, t. y. nulūžo šią apdailą prie kėbulo tvirtinantys plastikiniai laikikliai, o automobilį jis susitvarkė savo jėgomis.

Mano, kad liudytojos D. B. parodymai apie tai, kad T. B. turėjo pajusti kontaktą, turėtų būti vertinami kritiškai. Liudytoja posėdžio metu paaiškino, kad kėbulo sugadinimų ji nefiksavo ir nekreipė į juos dėmesio (o tokių sugadinimų ir nebuvo), tad jos teiginiai apie kontakto pobūdį yra pramanai, neparemti jokiais objektyviais duomenimis. Derėtų įvertinti ir tai, kad pačios liudytojos teigimu, tai buvo vienas pirmųjų jos eismo įvykių tyrimas, tad atsižvelgiant į šios liudytojos patirtį ir praktiką, remtis jos parodymais nėra jokio teisinio pagrindo.

Nurodo, kad liudytojo R. V. parodymai taip pat prieštaringi, nes teisme paaiškino, jog kėbulo pažeidimų neužfiksavo, o matė tik atšokusią automobilio „Toyota“ apdailos dalį, tačiau taip pat teigė, kad bendraujant su liudytoju A. L., pastarasis nurodė, jog vairuotojas buvo išlipęs ir apžiūrėjo savo automobilį.

Pažymi, kad T. B. savo kaltės neneigia, jo vairuojamas automobilis įvykio dieną buvo draustas tiek privalomuoju civilinės atsakomybės, tiek „Kasko“ draudimu, tad nevengia ir materialiųjų nuostolių atlyginimo. Duomenų, kad T. B. įvykio metu buvo neblaivus, byloje taip pat nėra, todėl akivaizdu, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino nežinodamas, kad įvyko eismo įvykis. Nevengė bendravimo su nukentėjusiuoju, ar su policijos pareigūnais.

Nurodo, kad savo kaltės dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje neginčija, todėl mano, jog apylinkės teismas skirdamas bausmę turėjo dėl šio pažeidimo T. B. prisipažinimą pripažinti lengvinančia jo atsakomybę ir įvertinus tai, jog anksčiau T. B. nebuvo baustas administracine tvarka – skirti minimalią sankcijoje numatytą baudą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio skundo duomenimis, T. B. neneigia padaręs ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, tačiau nurodo, kad jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties, taip pat prašo sušvelninti jam paskirtą nuobaudą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, pripažinti jo prisipažinimą dėl šio pažeidimo – atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą šioje dalyje (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Kelių eismo taisyklių (2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija galiojusi iki 2014-10-03) 234 punkto nuostatomis, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Šiuo metu galiojančios Kelių eismo taisyklių redakcijos 222 punkte papildomai nurodyta, kad <...> su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia; sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-8-2013).

Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-3-2013, Nr. 2AT-7-4/2013).

T. B. teigia, kad smūgio nepajuto bei negirdėjo kontakto su kitu automobiliu garso, nes automobilyje garsiai grojo muzika.

Apylinkės teismas, nustatydamas T. B. kaltę rėmėsi A. L. rašytiniu paaiškinimu (b. l. 7), liudytojo – policijos pareigūno R. V. tarnybiniu pranešimu (b. l. 4) ir parodymais teisme, liudytojos – policijos pareigūnės D. B. paaiškinimu teisme, liudytojos E. S. parodymais teisme ir kita bylos rašytine medžiaga.

Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad teismas nepagrįstai pripažino T. B. kaltę dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Apylinkės teismas nustatė, kad T. B. sukėlė eismo įvykį ir jo metu apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą, po ko pasišalino iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijai ir nesusitaręs su kito automobilio savininku. Teismas, T. B. paaiškinimus teisme, kad nepajuto automobilių kontakto, motyvuotai vertino kaip gynybinę versiją, siekiant išvengti atsakomybės. Bylos duomenimis, eismo įvykio liudytojas A. L., 2014 m. liepos 22 d. rašytiniame paaiškinime nurodė matęs kaip automobilis Mercedes Benz (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) apsisukdamas atsirėmė į automobilį „Toyota“ ir iškart nuvažiavo į kalną link prekybos centro „BIG“, kur sustojo, o vairuotojas išlipęs iš automobilio, patrynė automobilio buferį ir išvažiavo; apibūdino vairuotojo išvaizdą, amžių (b. l. 7). Liudytojo paaiškinime išdėstytas aplinkybes patvirtino ir liudytojas, pareigūnas R. V., kuris tarnybiniame pranešime (b. l. 4) ir duodamas parodymus teisme nurodė, kad liudytojas A. L. tas pačias aplinkybes paaiškino ir jam atvykus į eismo įvykio vietą. Netikėti šio asmens parodymais, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, teismas neturi pagrindo, nes jie viso proceso metu buvo nuoseklūs, atitinka byloje surinktų įrodymų visumą. Teismas išvadą dėl smūgio stiprumo pagrįstai grindė pareigūnų parodymais teisme, transporto priemonės techninės apžiūros aktu ir fotolentele (b. l. 10-14), iš kurių matyti, jog automobiliui „Toyotai Land Cruiser“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo sulankstytas galinis bamperis kairėje pusėje. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu nurodė, kad buferis buvo įlenktas į vidų, plastmasinių apdailų laikikliai nulūžę, plastmasės „atvėpusios“, sparnas apibraižytas ir priešingai nei nurodo pareiškėjas, kontakto nevertino kaip nežymaus, o teigė manąs, jog buvo neįmanoma nepajusti tokio smūgio. Liudytoja E. S. paaiškino, kad nekreipė dėmesio kaip T. B. manevravo, nes nėra vairuotoja. Taip pat nustatyta, kad apie eismo įvykį policijai (b. l. 3) ir nukentėjusiajam pranešė ne T. B., o kiti asmenys. Taigi, pagal administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas motyvuotai konstatavo, kad T. B. negalėjo nejusti automobilių kontakto, suprato kliudęs bei apgadinęs kitą automobilį, tačiau, nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų, išvažiavo iš įvykio vietos, nepranešęs policijai bei nukentėjusiajam, t. y. pasišalino iš jos tyčia.

Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad T. B. vairuojamas automobilis buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės bei savanoriškuoju „Kasko“ draudimu, todėl jis neturėjo tikslo iš eismo įvykio pasišalinti, kadangi žala nukentėjusiajam būtų atlyginta, tačiau vien ši nurodyta aplinkybė nereiškia, kad vien dėl šios priežasties jis neturėjo tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Pasišalinti iš eismo įvykio vietos asmuo turi tikslą ir tuo atveju, kai siekia ne tik išvengti žalos atlyginimo, bet ir išvengti paslėpti kitą administracinį teisės pažeidimą (galimą automobilio vairavimą esant neblaiviam ir pan.). Nagrinėjamu atveju, iškart po eismo įvykio T. B. atsisakė atvykti į eismo įvykio vietą, motyvuodamas tuo, kad jam tektų grįžti apie 30 kilometrų.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nepripažino T. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs eismo įvykį, dėl to nuoširdžiai gailisi, atlygino žalą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali būti pripažįstama, kai asmuo kaltu prisipažįsta dėl visų jam inkriminuotų teisės pažeidimų, o ne dėl vieno kurio nors. T. B. neprisipažįsta pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET reikalavimus, todėl nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ką pagrįstai konstatavo apylinkės teismas skundžiamame nutarime.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. B. administracinę nuobaudą, vertino tai, kad jis anksčiau nebaustas, pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ir paskyrė didesnes nei minimalios straipsnių sankcijose už padarytus pažeidimus numatytos nuobaudos bei remiantis ATPK 33 straipsniu, paskyrė galutinę subendrintą piniginę nuobaudą bei atėmė teisę vairuoti transporto priemones minimaliam straipsnio sankcijoje numatytam terminui.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad T. B. skirtos nuobaudos nėra per griežtos, nes nuobauda siekiama ne tik nubausti, bet ir auklėti nubaustą ir kitus asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir, kad nedarytų teisės pažeidimų. Paskirta administracinė nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, laikydamasis ATPK 248, 257, 284 straipsnių reikalavimų, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

T. B. atstovo advokato P. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Angelė IkasalienėNuorašas tikras:Teisėja Angelė Ikasalienė