Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

2015-02-10 · Byla Nr. A2.6.-59-927/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2015-02-10Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-04-17Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-02-10
Bylos Nr.
A2.6.-59-927/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-06794-2014-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Nukentėjusysis
A. P.
Pažeidėjas
T. B.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo bylosNr. A 2.6.-59-927/2015
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-06794-2014-6Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4., 45.4.5; 45.4.7; 39.4.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. vasario 10 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Bagdonienė,

sekretoriaujant L. Davenienei,dalyvaujant T. B., jo atstovui advokatui P. Jablonskui,nukentėjusiajam A. P.,

išnagrinėjusi T. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gimusio (duomenys neskelbtini) d., dirbančio UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, bausto administracine tvarka, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B. 2014 m. liepos 22 d., 12.30 val., Vilniaus m., S. N. g. 77, vairuodamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vardu registruotą automobilį ,,M. B. (duomenys neskelbtini) CDI“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija galiojusi iki 2014-10-03) 9, 106, 234 punktų reikalavimus, tuo kad:

važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį A. P. automobilį ,,Toyota L. C.“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino,

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.;

nesusitaręs su sugadinto turto savininku pasitraukė iš eismo įvykio vietos, apie jį nepranešęs policijai,

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.;

T. B. kaltu padaręs pažeidimus prisipažino dalinai ir teisme paaiškino, kad įvykio dieną važiavo į Panevėžį. Prieš tai sustojo pas draugę. Jau bevažiuojant jam paskambino viršininkas ir pranešė, kad eismo įvykio metu jis apgadino kitą automobilį. Sustojęs apžiūrėjo savo automobilį, matė nežymų sužalojimą, kuris rodė, kad buvo kontaktas su kita mašina. Kadangi buvo nemažas atstumas nuvažiuotas, negrįžo, apie įvykį pranešė policijos pareigūnams. Pripažįsta, kad kliudė automobilį, tačiau kontakto nepajuto, tai pamatė tik vėliau, t.y. po skambučio apžiūrėjęs automobilį. Tyčia iš eismo įvykio vietos nepasišalino. Neišgirdo susidūrimo, nes garsiai klausėsi muzikos. Įvykio vietoje jo du vaikinai paprašė cigarečių, jis nedavė, todėl galimai vaikinai jį apkalbėjo ir pasakė, kad jis buvo išlipęs iš automobilio įvykio vietoje (b.l.27).

Nukentėjusysis A. P. rašytiniame paaiškinime nurodė (b. l. 8) ir teisme paaiškino, kad įvykio nematė, apie jo apgadintą automobilį jam pranešė policijos pareigūnai, tai buvo apie 13.20 val. Jis išėjęs į lauką pamatė, kad jo automobilio plastmasinė apdaila atvėpusi, buvo apgadinta galinė šoninė dalis, bamperis įstumtas į vidų, plastmasiniai apdailų laikikliai nulaužti. Nuo smūgio buvo nuėję dažai. Mano, kad tokio susidūrimo neįmanoma nepajausti. Policijos pareigūnai iš karto viską nufotografavo (b. l. 35).

Liudytoja D. B. teisme paaiškino, kad dirba kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriuje su medžiagomis, kur asmenys pasišalino iš eismo įvykio vietų. Ji tvarkė nagrinėjamos bylos eismo įvykio dokumentus, gretino transporto priemonių apgadinimus. Pagal savo darbinę patirtį, byloje esančias nuotraukas ir užfiksuotus automobilių apgadinimus gali pasakyti, kad vairuotojas, atsitrenkus jo automobiliui į kitą, negalėjo nepajusti smūgio. M. B. yra patvaresnis automobilis, todėl jis mažiau apgadintas nei Toyota, tačiau, kad buvo kontaktuota, vairuotojas visgi turėjo pajusti. Turėjo pajusti kontaktą, nepaisant to, kokiu būdu pritvirtintas Toyota automobilio bamperis (b. l. 55)

Liudytoja E. S. teisme paaiškino, kad yra T. B. draugė. Vasaros pabaigoje, T. B. buvo pas ją atvažiavęs. Jie nuvažiavo į Bigo aikštelę, pakalbėjo 5 minutes ir sugrįžo. Ji nejuto jokio smūgio. Automobilyje garsiai grojo muzika. Kieme nematė jokių pašalinių žmonių (b. l. 36).

Liudytojas R. V. teisme paaiškino, kad patvirtina savo tarnybinį pranešimą. Bendravo su liudytoju, palikusiu raštelį eismo įvykio vietoje. Jis nurodė, kad matė kaip automobilis ,,Mercedes“ atsitrenkė į kitą, pavažiavo, sustojo. Vairuotojas išlipęs apžiūrėjo automobilį ir nuvažiavo. Tai įrodo, kad jis turėjo pajausti kontaktą. A. T. automobilio buvo apgadinimai, matėsi, kad dalis atšokusi. Teisme apžiūrėjęs nuotraukas patvirtina, kad apgadinimai tokie, kokius matė iš karto po eismo įvykio (b. l. 65).

Liudytojas D. K. teisme nurodė, kad eismo įvykio aplinkybių neatsimena (b. l. 66).

Pranešimo informacija patvirtina, kad 2014-07-22 13.55 val. buvo pranešta policijos pareigūnams apie eismo įvykį ir nurodyta, kad į visureigį atsitrenkė automobilis MB CLS pilkos spalvos, o vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos (b. l. 3)

2014-07-22 vyriausiojo patrulio R. V. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad tarnybos metu su kolega patruliu D. K. gavo pranešimą, kad Vilniuje, S. N. g. Ties namu Nr. 77 automobilis M. B. v. N. (duomenys neskelbtini) apgadino automobilį Toyota, v. N. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Vietoje nustatę apgadinto automobilio savininką išsikvietė jį. Tai buvo – A. P.. Už apgadinto automobilio valytuvų buvo aptiktas raštelis, o vėliau atėjo jį palikęs A. L. (A. L.) ir paaiškino, kad automobilio M. B. vairuotojas po to, kai apsisukdamas atsitrenkė į Toyotą, išvažiavo iš kiemo ir pakilęs ant kalno prie PC ,,Big“ išlipo iš automobilio, apžiūrėjo jį, pavalė apgadintą vietą ir išvažiavo. Per duomenų bazę buvo išsiaiškinta, kam priklauso automobilis ir paskambinus į ją, po kiek laiko su jais susisiekė vairuotojas. Jis nurodė, kad jokio smūgio nepajuto, nes garsiai klausėsi muzikos, apgadinimus mato tik pokalbio metu išlipęs iš automobilio ir kad atvykti į eismo įvykio vietą negali, nes važiuoja į Panevėžį (b. l. 4).

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota vieta ir automobilio ,,Toyota L. C.“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 5-6).

Šalies argumentai

A. L. (A. L.) rašytiniame paaiškinime užfiksuota, kad jis matė, kaip 2014-07-22 apie 12.30 val. Vilniuje, S. N. g. 77, automobilis ,,M. B.“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apsisukinėjo ir atsitrenkė į džipą ,,Toyota“. Vairuotojas iš karto nuvažiavo ant kalno link PC ,,BIG“, tenai sustojo, apžiūrėjo savo automobilį, patrynė savo bamperį ir išvažiavo. M. B. keleivio pusės galiniu bamperiu užkliuvo Toyotos galinį vairuotojo pusės bamperį (b.l.7).

Transporto priemonės techninės apžiūros akte (2014-07-30 Nr. AV2) užfiksuota, kad automobilio ,,M. B. (duomenys neskelbtini) CDI“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti apgadinimai: nežymiai įbrėžtas galinis bamperis ir galinis sparnas dešinėje pusėje bei fotonuotraukose užfiksuoti abu automobiliai: ,,M. B. (duomenys neskelbtini) CDI“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir ,,Toyota L. C.“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pastarajam taip pat matyti nubrozdintas ir sulankstytas galinis bamperis kairėje pusėje (b. l. 10-14).

Ranka parašyti du rašteliai, kuriuose nurodoma informacija, jog į stovintį automobilį įvažiavo ,,M. B.“ valstybinis Nr. ,,(duomenys neskelbtini) (b. l. 15).

2014-12-01 tyrėjo S. D. tarnybiniu pranešimu, kad A. L. į teismo posėdį 2014-12-02 atvesdinti nepavyko, nes pastarasis išvykęs į D. B. (b. l. 44).

Šalies argumentai

T. B. teigia eismo įvykio nepajutęs, todėl ir išvykęs. Bylos nagrinėjimo metu neginčytinai nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas ,,Toyota L. C.“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) p. nustato, kad su eismo įvykiu susiję asmenys gali nekviesti policijos, jei susitaria dėl eismo įvykio aplinkybių, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, ir tokiu atveju jiems nustatoma pareiga užpildyti eismo įvykio deklaraciją, joje nurodyti įvykio aplinkybes, bei pasirašyti, o 234 p. - kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį.

T. B. patvirtino išvažiavęs iš eismo įvykio vietos, o iš kitų byloje ištirtų įrodymų nustatyta, kad nukentėjusiojo įvykio vietoje nebuvo, todėl pripažintina, kad iš eismo įvykio vietos jis išvažiavo nepranešęs policijai apie eismo įvykį.

Nors teisme T. B. teigė, kad negalėjo pajusti nežymaus stuktelėjimo į kitą automobilį, nes garsiai grojo muzika jo automobilyje, tačiau teismas šią administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versiją laiko jo gynybine pozicija ir ja nesivadovauja, kadangi ji prieštarauja teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumai. A. L., matęs eismo įvykį, savo rašytiniame paaiškinime patvirtino, kad po to, kai atsitrenkė į stovėjusį ,,Toyota L. C.“, automobilio ,,M. B.“ vairuotojas nuvažiavo į įkalnę, ties PC ,,BIG“ išlipo iš savo automobilio, apžiūrėjo jį, patrynė apgadintą vietą ir išvažiavo. Liudytojas – policijos pareigūnas R. V., teisme patvirtino savo tarnybinį pranešimą ir paaiškino, kad bendravo su eismo įvykio liudytoju, palikusiu raštelį ant apgadinto automobilio. Šis asmuo jam nurodė, jog matė kaip automobilis ,,Mercedes“ atsitrenkė į kitą transporto priemonę, pavažiavo, sustojo, tada vairuotojas išlipęs apžiūrėjo automobilį ir nuvažiavo. Liudytoja apklausta policijos pareigūnė D. B. teisme paaiškino, kad dirba kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriuje su medžiagomis, kur ieškomi iš eismo įvykių pasišalinę vairuotojai, gretina automobilių apgadinimus. Pagal savo darbinę patirtį ir byloje esančias nuotraukas bei užfiksuotus automobilių apgadinimus gali pasakyti, kad nagrinėjamu atveju vairuotojas, jo vairuojamam automobiliui atsitrenkus į kitą, negalėjo nepajusti smūgio. Nors T. B. nurodė, kad pranešti, jog jis neva išlipo iš automobilio iš karto po eismo įvykio, galėjo vaikinai, prašę jo cigarečių ir jį apkalbėję, nes jis cigarečių nedavė, tačiau teisme apklausta liudytoja E. S. nurodė, kad ji kieme nematė jokių pašalinių žmonių. Nors E. S. taip pat nurodė, kad jokio smūgio nepajuto, tačiau pati patvirtino, kad nėra vairuotoja ir todėl darytina išvada, kad nevairuojantis asmuo galėjo eismo įvykio aplinkybių neįvertinti kaip nepatyręs ir nemokantis vairuoti, t.y. galėjo neatkreipti dėmesio į tas aplinkybes, į kurias privalo atkreipti dėmesį vairuotojai. Be to, šios liudytojos ir atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi aukščiau paminėtų tarpusavio prieštaravimų. Dėl šių aplinkybių visumos teismas šios liudytojos parodymus vertina kritiškai ir jais nesivadovauja.

Todėl ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčytinai nustatyta, kad T. B. sukėlė eismo įvykį ir jo metu apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą, po ko pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl jo veiksmai pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. kvalifikuoti teisingai.

T. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinių teisės pažeidimų padarymo aplinkybes ir pobūdį, į T. B. asmenybę, kuris dirba, nebaustas administracine tvarka, kad nėra jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtinos didesnės nei minimalios sankcijose už padarytus pažeidimus numatytos nuobaudos, kurios bendrintinos ATPK 33 str. 2 d. nustatyta tvarka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 287 str. 1 d. 1 p.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

T. B. pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti:

-pagal ATPK 127 str. 2 d. – 35 eurų baudą;

-pagal ATPK 130 str. 1 d. - 890 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. galutinę nuobaudą paskirti – 890 (aštuonių šimtų devyniasdešimties) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Išaiškinti A. P., kad tuo atveju, jei dėl pažeidėjo neteisėtų veiksmų jo patirti turtiniai nuostoliai nebus savanoriškai atlyginti ar pašalinti,- ji turi teisę kreiptis į teismą dėl jų išieškojimo iš automobilį vairavusio asmens civilinio proceso tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 6030. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei numerį.

Teisėja Jolanta Bagdonienė